Civilinė byla Nr. e2-1390-407/2021
Civilinė byla Nr. e2-1394-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00572-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.7.4; 3.4.3.10; 3.4.3.11 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „LIT Salt Trade“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „LIT Salt Trade“ ir M. A. skundus dėl 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 8, 9 darbotvarkės klausimais panaikinimo, ir trečiojo asmens (kreditoriaus) „SAPI S. p. a.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nirlita“ skundą dėl 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komitete priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto byloje.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Diana Rumbutienė.
2. Pareiškėjai (kreditoriai) UAB „LIT Salt Trade“ ir M. A. prašė panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimus 8, 9 darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad:
2.1. 8 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl bendrovės kaip turtinio komplekso arba esminės jo dalies pardavimo pažeidžia teisės aktus, nes: 1) juridinio asmens pardavimas negalimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo; 2) bendrovės pardavimui pritarta nesant jokio realaus pagrindo, kad nauda kreditoriams bus didesnė nei parduodant bendrovės turtą atskirai; 3) duomenys apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus buvo neišsamūs; 4) bendrovės pardavimo tvarka yra neaiški, ydinga, neskaidri ir nesuprantama; 5) patvirtinta bendrovės pardavimo tvarka iš esmės nusprendžiama, kad sprendimus dėl bendrovės pardavimo priimtų hipotekos kreditorius ir kreditorių komitetas.
2.2. 9 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas tęsti bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą iki kreditorių komiteto sprendimo dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo priėmimo dienos. Šis nutarimas naikintinas, nes bendrovės veikla yra nuostolinga ir jos tęsimas pažeidžia kreditorių interesus. Tolesnis bendrovės ūkinė komercinės veiklos vykdymas neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 63 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
3. UAB „Nirlita“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2021 m. liepos 30 d. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkimo sprendimus negaliojančiais. Nurodė, kad:
3.1. 2021 m. birželio 17 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas kurio metu buvo nuspręsta pritarti nemokumo administratorės siūlymui parduoti juridinį asmenį kaip turtinį vienetą ar jo esminę dalį, patvirtinti pradinę 9 500 000 Eur dydžio pardavimo kainą. Antrajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2021 m. liepos 30 d., buvo nuspręsta atlikti atsakovei priklausančio ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą, turto vertinimo paslaugas pirkti iš UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas už 19 500 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)) kainą. Kreditorės UAB „Nirlita“ teigimu, kreditorių susirinkime priimti sprendimai yra neproporcingi, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo principą ir jais siekiama tik vilkinti bankroto procesą.
3.2. Net ir darant prielaidą, kad reikalinga atlikti turto vertinimą, nors jau buvo patvirtinta pardavimo kaina ir gauti keli pasiūlymai, kreditorių susirinkime priimtas sprendimas pavesti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamsis turtas atlikti turto vertinimą neleis pasiekti nemokumo administratorės nurodomo tikslo – gauti auditoriaus išvadą dėl parduodamo turto sudėties ir kainos. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas yra nekilnojamojo turto paslaugas teikianti įmonė, jos nėra Lietuvos audito rūmų skelbiamame įmonių sąraše, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto atstovų taip pat nėra auditorių ir auditoriaus padėjėjų sąraše, taigi bus teikiamos ne audito, o turto vertinimo paslaugos. Vertinimą planuojama atlikti per 40-50 dienų, tačiau, esant keliems pasiūlymams, atsakovė galėtų būti parduota per kelias dienas. Taigi numatyta 19 500 Eur plius PVM suma bus iššvaistyta..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjų UAB „LIT Salt Trade“ ir M. A. skundus dėl 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 8, 9 darbotvarkės klausimais atmetė. Nutartyje nurodomi tokie argumentai:
4.1. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė pateikė 2021 m. birželio 1 d. hipotekos kreditorės sutikimą dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kaip turtinio komplekso pardavimo procedūros inicijavimo, juo hipotekos kreditorė sutiko, kad būtų pradėta bankrutuojančio juridinio asmens kaip vientiso turtinio komplekso pardavimo procedūra. Kreditorė pažymėjo, kad tai nėra galutinis sutikimas, atitinkantis JANĮ 87 straipsnio 4 dalyje pateiktas nuostatas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad kreditoriai tik pritarė bankrutuojančio juridinio asmens pardavimo proceso pradžiai. Pažymėjo, kad bankrutuojantis juridinis asmuo dar nėra parduotas, byloje nėra pateikta duomenų, jog bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai ar kreditorių komitetas būtų pasirinkę juridinio asmens pirkėją, todėl šioje, dar tik pradinėje bankrutuojančio juridinio asmens pardavimo stadijoje, hipotekos kreditoriaus galutinis sutikimas dėl juridinio asmens pardavimo, atitinkantis JANĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, nėra reikalingas.
4.2. Nemokumo administratorė pateikė kreditoriams dokumentą „Nemokumo administratoriaus informacija pirmajam kreditorių susirinkimui“, kurio Priede Nr. 4 „Nemokumo administratoriaus nuomonė dėl juridinio asmens pardavimo“ yra nurodytos priežastys ir pagrindimas, kodėl juridinio asmens pardavimas duotų didžiausią naudą BUAB „Rietavo veterinarine? sanitarija“ kreditoriams. Teismas, įvertinęs Priedo Nr. 4 turinį sprendė, kad BUAB „Rietavo veterinarine? sanitarija“ nemokumo administratorė įvykdė JANĮ 87 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytą pareigą ir kreditoriams pateikė pagrindimą, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai.
4.3. Teismas nurodė, kad kreditoriams taip pat buvo pateiktas išsamus BUAB „Rietavo veterinarine? sanitarija“ turto, turtinių ir neturtinių teisių sąrašas. Jame yra nurodytas bendrovei priklausantis turtas: programinė įranga, nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, transporto priemonės; trumpalaikis turtas: atsargos; finansinis turtas: akcijos, turimi leidimai ir kitos neturtinės teisės. Prie kiekvieno iš turtinių vienetų taip pat yra nurodyta turto įsigijimo ir likutinė vertė pagal BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buhalterinės apskaitos duomenis. Kartu su turto sąrašu yra pateiktas ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ sudaryčių sutarčių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, sąrašas. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia pareiškėjų teiginius, kad BUAB „Rietavo veterinarine? sanitarija“ kreditorių susirinkimas sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priėmė nesant išsamių duomenų apie juridinio asmens turtą ir įsipareigojimus, tokie pareiškėjų teiginiai laikytini nepagrįstais, deklaratyviais ir yra atmestini.
4.4. Teismo vertinimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtina bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarka (pasiūlymų teikimo ir vertinimo aspektais) yra aiški ir išsami. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nepritaria priimtam BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkimo sprendimui dėl juridinio asmens pardavimo, nereiškia, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir dėl to turi būti panaikintas. Teismas pažymėjo, kad JANĮ 87 straipsnis neįpareigoja nemokumo administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui teikiant nuomonę dėl juridinio asmens arba esminės jo dalies pardavimo kartu pateikti ir audito ar turto vertintojo išvadą dėl turto vertės ir sudėties.
4.5. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad kreditorių priimtas nutarimas dėl bankrutuojančio juridinio asmens pardavimo tvarkos pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat nenustatė, kad priimtas sprendimas pažeistų prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių (pareiškėjų) arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
4.6. Kreditorių komiteto funkcijas nustatė pats kreditorių susirinkimas, kreditorių susirinkimo sprendimo 7 darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nusprendė suteikti kreditorių komitetui visas kreditorių susirinkimo teises, numatytas JANĮ, išskyrus teisę priimti sprendimus dėl juridinio asmens taikos sutarties sudarymo, pritarimo juridinio asmens restruktūrizavimo plano projektui ir pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai. Atsižvelgdamas į tai, kad JANĮ nedraudžia kreditorių susirinkimui dalį savo funkcijų, įskaitant ir teisę spręsti juridinio asmens pardavimo klausimą, perleisti kreditorių komitetui, teismas padarė išvadą, kad BUAB „Rietavo veterinarine? sanitarija“ kreditorių susirinkime priimtas sprendimas 8 darbotvarkės klausimu nepažeidžia JANĮ 87 straipsnio 3 dalies nuostatos.
4.7. Teismas nustatė, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nemokumo administratorė kreditoriams kartu su dokumentu „Nemokumo administratoriaus informacija pirmajam kreditorių susirinkimui“ Priede Nr. 3 pateikė savo nuomonę dėl tolesnės bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitikties JANĮ 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Teismas, įvertinęs šio dokumento turinį, sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju bankrutuojantis juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, yra ekonomiškai naudingesnis ir jį pardavus būtų galima gauti didesnę pardavimo kainą nei už juridinį asmenį, nevykdantį ūkinės komercinės veiklos. Dėl to teismas padarė išvadą, kad BUAB „Rietavo veterinarine? sanitarija“ kreditoriai teisingai ir pagrįstai nusprendė toliau tęsti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą 9 klausimu kaip neatitinkančio JANĮ 63 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Nirlita“ skundą dėl 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komitete priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nutartyje nurodomi tokie argumentai:
5.1. Pareiškėja neginčija 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komiteto susirinkimo sušaukimo ir skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių komiteto susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų.
5.2. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių komitetui yra pavesta spręsti klausimus, susijusius, su bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo procesu. Ginčijamo kreditorių komiteto susirinkimo metu komiteto nariai vienbalsiai pritarė atlikti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą, pavesti nemokumo administratorei sudaryti sutartį su UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuosavybės teise priklausančio turto vertinimo, patvirtinti 19 500 Eur plius PVM sumą, skirtą sumokėti už BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuosavybės teise priklausančio turto vertinimą.
5.3. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-746-459/2021, kurioje ginčijami 2021 m. birželio 17 d. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkime priimti sprendimai 8, 9 darbotvarkės klausimais, kuriais nustatyta bankrutuojančio juridinio asmens turto vertė, pardavimo kaina, pardavimo tvarka ir kt. Teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad, esant ginčui dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdo ar tvarkos, įmonės bankroto administratorė turi organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas laikytinas teisingu, teisėtu, atitinkančiu kreditorių bei bankrutuojančio asmens teises ir interesus protingumo, ekonomiškumo principus, kadangi, atlikus BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ turto vertinimą, bus aiški ir skaidri juridinio asmens kaip turtinio komplekso būsima pardavimo kaina.
5.4. Pareiškėja neįrodė ir nepagrindė, kad 2021 m. liepos 30 d. vykusio BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių komiteto metu priimti sprendimai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, tai turėtų pagrindą pripažinti šiuos kreditorių komiteto sprendimus negaliojančiais.
5.5. Net ir tuo atveju, jei kreditorių komiteto pasirinktas turto vertintojas nėra kompetentingas atlikti bankrutuojančio asmens parduodamo turto auditą, dar nereiškia, kad kreditorių komitetui turto vertintoju pasirinkus UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas toks pasirinkimas yra neekonomiškas.
5.6. Teismo vertinimu, kreditorių komiteto veiksmai, kuriais siekiama įvertinti bankrutuojančio juridinio asmens turtą, yra vertinami kaip siekis įgyvendinti savo kompetenciją, ginčijami sprendimai nepažeidžia bankroto proceso operatyvumo. Teismas nenustatė, kad kreditorių komitetas priimtais sprendimais vilkintų būtinųjų bankroto procedūrų atlikimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių komiteto vieningumą, jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto procesui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nusprendė, kad 2021 m. liepos 30 d. vykusio BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių komiteto susirinkimo metu priimti nutarimai yra teisėti, teisingi ir pagrįsti, to pagrindu pareiškėjos skundas kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Pareiškėja UAB „LIT Salt Trade“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 8, 9 darbotvarkės klausimais panaikinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorių susirinkimas, esant preliminariam hipotekos kreditoriaus sutikimui, galėjo priimti sprendimą 8 darbotvarkės klausimu. Kreditorių susirinkimas buvo informuotas apie gautą preliminarų hipotekos / įkeitimo kreditoriaus sutikimą, kad parduodant juridinį asmenį būtų perleidžiamas ir šiam asmeniui įkeistas turtas. Pačiame sutikime nurodoma, kad sutikimas neatitinka JANĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Nesant JANĮ 87 straipsnio reikalavimus atitinkančio kreditoriaus sutikimo, sprendimas parduoti juridinį asmenį negalėjo būti nei siūlomas, nei priimtas. Galimybės vykdyti privalomą kreditorių susirinkimo sprendimą (ypač tuo atveju, kai hipotekos sandoriu yra užtikrintos paties bankrutuojančio asmens įsipareigojimai, kaip yra šiuo atveju) nebuvimas kreditorių susirinkimo sprendimą daro sąlyginiu.
6.2. Skundžiama nutartimi teismas suabsoliutino nemokumo administratoriaus diskrecijos ir kreditorių autonomijos principus. JANĮ 87 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė kelia reikalavimą ne tiesiog nurodyti, kad labiau apsimoka parduoti juridinį asmenį, o tokią nemokumo administratoriaus poziciją motyvuotai pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju nemokumo administratorė pateikė nuomonę apie finansinio reikalavimo patenkinimo galimybes. Jokių kitų motyvų nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė.
6.3. Juridinio asmens pardavimo tvarka, patvirtinta kreditorių susirinkimo sprendimu yra visiškai neaiški, ydinga, neskaidri, ir nesuprantama, todėl neatitinka skaidrumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nėra aišku, nuo kurios dienos skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas galutiniams pasiūlymams dėl juridinio asmens pardavimo sutarties sudarymo pateikti. Nenurodoma jokia tvarka, kiek bus renkami pirminiai pasiūlymai dėl juridinio asmens įsigijimo. Nenurodoma, kaip turi būti platinama informacija apie siūlymą įsigyti juridinį asmenį. Priimtas sprendimas neužtikrina maksimalios informacijos apie juridinio asmens pardavimą sklaidos, o iš paskelbtų sąlygų yra visiškai neaišku, nei iki kada potencialus pirkėjas turi pateikti preliminarų siūlymą, nei kaip jam bus sudaromos sąlygos susipažinti su juridinio asmens sudėtimi.
6.4. JANĮ 87 straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima juridinio asmens kreditorių susirinkimas. Ši norma yra imperatyvi ir uždraudžianti sprendimus dėl juridinio asmens pardavimo priiminėti kreditorių komitetui, ar, juo labiau, hipotekos kreditoriui.
6.5. 9 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Priimtas sprendimas yra naikintinas, kadangi atsakovės veikla yra akivaizdžiai nuostolinga ir jos tęsimas pažeidžia kreditorių interesus. Iš pateiktos informacijos matyti, kad bendras 2021 m. veiklos finansinis nuostolis sudaro 226 000 Eur. Taigi, priešingai, nei nurodoma administratorės ataskaitoje, tolimesnės ūkinė komercinės veiklos vykdymas neatitinka JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, imperatyviai nustatančių, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Kreditoriams nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ūkinės komercinės veiklos rezultatai mažintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Administratoriaus ataskaita neįrodoma, kad iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos ketinama gauti daugiau kaip pajamų, negu jų planuojama gauti iš juridinio asmens pardavimo.
7. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
7.1. JANĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostata savo esme yra skirta ginti hipotekos kreditoriaus teises. Šiuo atveju kreditorė UAB „LIT Salt Trade“ nėra hipotekos kreditorė, todėl jos nurodomi argumentai dėl JANĮ 87 straipsnio 4 dalies pažeidimo yra tik deklaratyvūs ir nesusiję su jos, kaip kreditorės, teisių pažeidimu. Pati hipotekos kreditorė UAB „Cross financing company“ balsavo už pasiūlytą sprendimą parduoti juridinį asmenį, vadinasi, nelaikė, kad kreditorių susirinkimas, nesant galutinio hipotekos kreditoriaus sutikimo, pažeidžia jos teises. Kita vertus, juridinis asmuo dar nėra parduodamas, todėl toks sutikimas dar nėra ir nebuvo reikalingas. Šiame etape hipotekos kreditorė tik sutiko, kad būtų pradėtos juridinio asmens, kaip turtinio vieneto procedūros, kurios metu parengiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.404 straipsnio 2 dalyje numatyti dokumentai, surenkami potencialių pirkėjų pasiūlymai bendrovei įsigyti bei atliekami kiti būtini veiksmai.
7.2. Sprendimas dėl juridinio asmens kaip turtinio vieneto pardavimo nebuvo galutinis, kreditoriai nusprendė, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priims kreditorių komitetas.
7.3. Nemokumo administratorė pagrindimą, kad, parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, pateikė kartu su Priedu Nr. 4 prie informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui, taigi įvykdė JANĮ 87 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytą pareigą.
7.4. Juridinio asmens pardavimo tvarka yra aiški, suprantama ir atitiko kreditorių lūkesčius. Už administratorės pasiūlytą sprendimą balsavo daugiau nei 99 proc. visų kreditorių, o prieš jį balsavo vienintelis kreditorius Mantvydas Andriulis, turintis 0,0955 proc. bendros kreditorių finansinių reikalavimo sumos. Vadinasi, didžiajai daliai kreditorių tvarka buvo aiški, skaidri ir suprantama. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuriame kreditoriai sprendimus priima balsų dauguma, vienas kreditorius negali primesti savo nuomonės daugumai kreditorių. Apeliantė nepaaiškino, kaip turi būti įvykdyta juridinio asmens pardavimo procedūra, kokios informacijos trūksta, todėl jos skundas nemotyvuotas.
7.5. Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo kreditorių susirinkimas delegavo kreditorių komitetui, o, vadovaujantis JANĮ 53 straipsnio 1 dalimi, kreditorių komitetą ir jo funkcijas nustato kreditorių susirinkimas. Kita vertus, būtent kreditorių susirinkimas nusprendė pritarti juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, pardavimui, o tai reiškia, kad iš esmės sprendimą priėmė kreditorių susirinkimas. JANĮ nenustato draudimo kreditorių susirinkimui dalį savo teisių deleguoti kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimo sprendimas 7 darbotvarkės klausimu, kuriuo perduotos susirinkimo teisės kreditorių komitetui, yra neskundžiamas, su juo sutiko visi kreditoriai.
7.6. Nemokumo administratorė tinkamai pagrindė nuomonę dėl atsakovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Administratorė atsižvelgė į tai, kad atsakovės gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų rinkos situacija gerėja ir turi teigiamą tendenciją. Lyginant su ankstesniais metais, pardavimai 2021 m. I-IV ketvirtyje viršijo planuotas pajamas, pajamos iš paslaugų siekė 1,35 mln. Eur., grynasis pelnas siekė 250 tūkst. Eur. Iš vykdomos komercinės veiklos buvo padengtos visos su ūkine veikla susijusios išlaidos, įkeisto turto išlaikymo išlaidos, dengiamos lizingo sutartys. Iš vykdomos veiklos pajamų ir pasinaudojant tarpiniu įmonės finansavimu mokama už įsigytą utilizavimo gamyklos įrangą.
7.7. Nutraukus ūkinės veiklos vykdymą, vienkartinės gamyklos paruošimo prastovai išlaidos siektų apie 45 tūkst. Eur, išlaikymo, priežiūros mėnesinės išlaidos sudarytų apie 55 tūkst. Eur, o gamyklos paleidimas po prastovų galėtų kainuoti apie 100 tūkst. Eur. Be to, juridinis asmuo, vykdantis veiklą, yra ekonomiškai naudingesnis ir jį pardavus būtų galima gauti didesnę pardavimo kainą nei už juridinį asmenį, nevykdantį ūkinės veiklos.
7.8. JANĮ 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas nenustato pareigos nemokumo administratorei atlikti parduodamo juridinio asmens auditą. Kol nėra kreditorių susirinkimo sprendimo dėl galimybės apskritai parduoti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą, atlikti turto vertinimą ar auditą yra netikslinga ir neekonomiška.
8. Trečiasis asmuo (kreditorius) „SAPI S. p. a.“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos UAB „Nirlita“ skundą dėl 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komiteto sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas klaidingai nustatė ir vertino bylos faktines aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės kreditorių komiteto sprendimas nepažeidžia atsakovės kreditorių interesų bei bankroto proceso operatyvumo principo. Komiteto sprendimas pavesti UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas atlikti atsakovės turto vertinimą neleis pasiekti atsakovės kreditorių komiteto posėdžio protokole nurodomo tikslo – gauti auditoriaus išvadą dėl parduodamo turto sudėties ir kainos. UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas yra tik turto vertinimo paslaugas teikianti įmonė, bet ne auditorius. Dėl to akivaizdu, kad būtent šios įmonės pasirinkimas yra ne kas kita, o bandymas vilkinti atsakovės bankroto procesą.
8.2. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas atliktas turto vertinimas negalės būti prilygintas auditoriaus išvadai, dėl to numatyta 19 500 Eur + PVM suma bus išvaistyta veltui ir reikės skirti papildomas lėšas auditoriaus vertinimui, o tai pažeidžia kreditorių, jau pritarusių turto pardavimo tvarkai bei kainai, interesus.
8.3. Net jeigu būtų sprendžiama, kad šiuo atveju yra būtina atlikti pakartotinį turto vertinimą, teismas turėjo įpareigoti nemokumo administratorę iš naujo inicijuoti susirinkimą ir iš naujo spręsti dėl turto vertintojų kandidatūros, kad būtų parinktas toks turto vertintojas, kuris galėtų kartu ir atlikti atsakovės turto auditą.
9. Kreditorė UAB „Cross financing company“ su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
9.1. Dėl 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų buvo paduotas skundas, kuris buvo iš esmės grindžiamas tuo, jog nebuvo atliktas turto vertinimas, todėl nebus galimybės juridinio asmens parduoti už maksimalią kainą. Tuo tikslu 2021 m. liepos 30 d. buvo sušauktas kreditorių komiteto susirinkimas ir nuspręsta atlikti atsakovės ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą.
9.2. Apeliantas netinkamai vertina 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komiteto tikslą. Posėdžio metu buvo svarstytas vienintelis klausimas dėl turto vertinimo ir vertintojo kandidatūros parinkimo, atlyginimo turto vertintojui nustatymo.
9.3. Atsakovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertinimo ataskaitos atlikimas nepažeidžia jokių JANĮ nuostatų, priešingai, yra būtinas. Nors, gavus potencialių pirkėjų pasiūlymus dėl turto, kaip turtinio vieneto pardavimo, sandorį buvo galima sudaryti operatyviau, tačiau tai būtų nebūtinai ekonomiškai naudingas sandoris. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina.
9.4. 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimas nepriėmė galutinio sprendimo dėl juridinio asmens pardavimo, o būtent, 8 darbotvarkės klausimu kreditoriai nusprendė, kad galutinį sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo, galutinės pardavimo kainos, atsiskaitymo ir kitų sąlygų priims kreditorių komitetas, gavęs įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus raštišką pritarimą. UAB „Cross financing company“ yra didžiausia atsakovės kreditorė, kuriai įkeistas atsakovei priklausantis turtas. Kreditorė nėra išdavusi sutikimo dėl juridinio asmens pardavimo, kadangi nėra gauti galutiniai pasiūlymai, nėra žinoma turto rinkos kaina.
9.5. Pareiškėjas skundžia procesinį klausimą, kuris pavestas išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl pareiškėjo skundo tenkinimas nėra teisiškai įmanomas. Spartus turto realizavimas už mažesnę kainą ar ilgos turto realizavimo procedūros – visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo įsikišimas į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinų klausimų sprendimą yra išimtinis ir tik tokiu atveju, kai bankrutuojančios bendrovės kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina procesą.
10. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
10.1. 2021 m. birželio 17 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta išrinkti kreditorių komitetą ir perduoti jam spręsti visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus priimti sprendimą dėl taikos sudarymo, pritarimo restruktūrizavimo plano projektui ir galutinei restruktūrizavimo ataskaitai. Taip pat buvo pritarta juridinio asmens kaip turtinio vieneto pardavimui, patvirtinta pradinė 9 500 000 Eur pardavimo kaina. 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komiteto posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą, pavesti tai atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas. 2021 m. spalio 26 d. darbų atlikimo aktas patvirtinta, kad turto vertinimas jau yra atliktas. Taigi turto vertinimas užtruko trumpiau nei šio atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl proceso vilkinimo yra atmestini.
10.2. Jeigu dėl įmonės turo pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, nemokumo administratorius paprastai turi organizuoti turto vertinimą. Kadangi kreditorių 2021 m. birželio 17 d. susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, buvo apskųstas, nemokumo administratorė privalėjo organizuoti turto vertinimo procedūrą. Toks sprendimas atitinka kreditorių, atsakovės interesus, protingumo ir ekonomiškumo principus. Atsakovės turto pardavimo kaina bus tiksliai ir pagrįstai įvertinta.
10.3. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų, tik kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Be to, UAB „Nirlita“ skunde dėl kreditorių susirinkimo nereiškė reikalavimo dėl įpareigojimo iš naujo spręsti dėl atsakovės audito, todėl teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė bei neišėjo už skundo nagrinėjimo ribų.
10.4. Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas, kad juridinio asmens pardavimo atveju galima tik auditoriaus išvada. Tiek turto vertinimas, tiek auditoriaus išvada yra atskiri dokumentai ir abu gali būti reikalingi juridinio asmens pardavimo procese.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo, atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Atsakovė su atsiliepimu į trečiojo asmens (kreditoriaus) „SAPI S. p. a.“ atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas 2021 m. spalio 26 d. darbų atlikimo aktą, kuriuo įrodinėjo, kad, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, kreditorių komitete priimti sprendimai nevilkino bankroto proceso. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens „SAPI S. p. a.“ atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad kreditorius atskirąjį skundą grindė tuo, jog, nepaisant atlikto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo, vis tiek turės būti atliktas bendrovės auditas, todėl, atsiskaičius už atliktą turto vertinimą, bus ne tik švaistomos lėšos, bet ir vilkinamas bendrovės bankroto procesas. Taigi kreditorius atskirajame skunde kvestionavo turto vertinimo atlikimą kaip tokį, o ne jo atlikimo terminą. Iš naujai teikiamo įrodymo matyti tik pats darbų atlikimo faktas, todėl šis teikiamas negali patvirtinti arba paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių, taigi apeliacinės instancijos teismas jį atsisako priimti.
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.
15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria skundai dėl 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 8, 9 darbotvarkės klausimais panaikinimo buvo atmesti. Apeliantė UAB „LIT Salt Trade“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodydama, kad nemokumo administratorė nepagrindė juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimo naudos, kreditorių susirinkime nustatyta juridinio asmens pardavimo tvarka neaiški ir ydinga, be to, prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, kurios numato, kad sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo gali priimti tik kreditorių susirinkimas. Be to, apeliantės teigimu, tolesnis bankrutuojančio juridinio asmens veiklos vykdymas yra akivaizdžiai nuostolingas ir pažeidžia kreditorių interesus.
16. Apeliantas „SAPI S. p. a.“ nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi, kuria atmestas skundas dėl 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komitete priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad, siekiant parduoti juridinį asmenį, kaip turtinį vienetą, netikslinga atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, kadangi turi būti gauta auditoriaus išvada dėl parduodamo turto sudėties ir kainos, kaip tai numatyta CK 6.404 straipsnyje.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
17. 2021 m. birželio 17 d. įvyko pirmasis BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkimas. Jame dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų bendra suma sudarė 16 328 902,07 Eur (89,8024 proc. visų teismo patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų sumos). Susirinkime raštu balsavo ir nuomonę pateikė iš viso 22 kreditoriai.
18. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pirmojo kreditorių susirinkimo, vykusio 2021 m. birželio 17 d., metu 8 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl juridinio asmens pardavimo. Dalyvaujantys susirinkime kreditoriai 99,5741 proc. balsų dauguma nusprendė: 1) pritarti nemokumo administratoriaus pasiūlymui dėl juridinio asmens kaip turtinio komplekso arba esminės jo dalies pardavimui; 2) patvirtinti pradinę UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kaip turtinio komplekso arba esminės jo dalies 9 500 000 Eur pardavimo kainą; 3) nustatyti potencialiems pirkėjams dešimties darbo dienų terminą galutinių pasiūlymų dėl juridinio asmens įsigijimo pateikimui; 4) nustatyti, kad pasiūlymas pirkti juridinį asmenį bus laikomas pateiktu potencialiam pirkėjui sumokėjus 10 proc. pasiūlyme įsigyti juridinį asmenį nurodytos galutinės kainos dydžio avansą; 5) didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui nustatomas ne ilgesnis kaip 15 dienų (imtinai) terminas juridinio asmens pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu per šiame punkte nustatytą terminą pirkėjas sutarties nesudaro arba sudaręs sutartį nesumoka kainos sutartyje nurodytomis sąlygomis pirkėjas privalo sumokėti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ baudą, kuri yra lygi pirkėjo įmokėto avanso dydžiui. Ši bauda išskaičiuojama iš pirkėjo sumokėto avanso; 6) galutinį sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo, galutinės pardavimo kainos, atsiskaitymo ir kitų sąlygų priima kreditorių komitetas, gavęs įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus raštišką pritarimą; 7) nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, skaičiuojamas nuo kreditorių komiteto sprendimo dėl juridinio asmens pardavimo priėmimo dienos, grąžina mažesnę kainą pasiūliusiems potencialiems pirkėjams jų sumokėtus avansus.
19. 2021 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo 9 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta tęsti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ūkinės komercinės veiklos vykdymą iki kreditorių komiteto sprendimo dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo priėmimo dienos.
20. 2021 m. liepos 30 d. įvyko pirmasis BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių komiteto posėdis, kurio metu svarstytas klausimas dėl turto vertinimo, turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo. Kreditorių komiteto susirinkimo metu buvo nuspręsta: 1) atlikti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą; 2) pavesti nemokumo administratorei sudaryti sutartį su UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuosavybės teise priklausančio turto vertinimo; 3) patvirtinti 19 500 Eur (plius PVM) sumą, skirtą apmokėti už BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuosavybės teise priklausančio turto vertinimą.
Dėl kreditorių komiteto teisės spręsti klausimus, susijusius su turto pardavimu
21. Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis kolektyvinio pobūdžio kreditorių teisių įgyvendinimo organas, kuriame visiems skolininko kreditoriams suteikiama galimybė spręsti esminius klausimus įmonių bankroto procese. Be kitų kreditorių susirinkimui įtvirtintų teisių, įstatymas numato ir teisę sudaryti kreditorių komitetą bei nustatyti jo funkcijas (JANĮ 53 straipsnio 1 dalis). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad kreditorių interesai gali būti geriausiai atstovaujami koordinuojant jų veiksmus sudarant bent vieną kreditorių komitetą (angl. committee of creditors). Tokio komiteto sudarymas skirtas palengvinti aktyvų kreditorių dalyvavimą nemokumo procese ir užtikrinti proceso teisingumą ir integralumą (angl. fairness and integrity). Be to, pripažįstama, kad toks komitetas turėtų prisidėti prie nemokumo administratoriaus ir skolininko veiklos stebėsenos (European Law Institute. Rescue of Business in Insolvency Law (Viena: European Law Institute, 2017), 251).
22. Kreditorių komiteto sudarymas siejamas su bankroto proceso veiksmingumo užtikrinimu. Sudarius kreditorių komitetą bankroto procesas racionalizuojamas, tampa paprastesnis ir ekonomiškesnis. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai bankrutuojanti bendrovė turi daug kreditorių (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-797-823/2018). Kreditorių komiteto sudarymas sudaro sąlygas paprastesniam, operatyvesniam sprendimų priėmimui bankroto procese. Kuo mažesnis sprendimo priėmime dalyvaujančių asmenų skaičius, tuo pagrįstai galima tikėtis, kad sprendimas bus priimtas greičiau ir išvengta jo apskundimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-588/2013). Nors ši nurodyta teismų praktika suformuota pagal iki JANĮ galiojusį teisinį reguliavimą, tačiau ji yra aktuali ir dabar, kadangi teisinis reglamentavimas iš esmės liko nepakitęs, nes tiek anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), tiek JANĮ nustatė teisę kreditorių susirinkimui savo funkcijas ar jų dalį perduoti kreditorių komitetui.
23. Be to, iš JANĮ parengiamųjų darbų matyti, kad įstatymų leidėjas siekė didinti nemokumo procesų efektyvumą (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamojo rašto Nr. XIIIP-2777 1 punktas). Naujam teisiniam reguliavimui buvo keliami uždaviniai spartinti bankroto procedūras, tobulinti turto pardavimo, bankroto proceso terminų, nemokumo procesų dalyvių ginčų nagrinėjimo ir kitų klausimų reguliavimą. Taigi JANĮ nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad padėtų pasiekti nurodytą tikslą ir įgyvendinti uždavinius.
24. Kreditorių komitetas kaip ir kreditorių susirinkimas yra kolektyviniams kreditorių interesams atstovaujantis organas įmonių bankroto procese. Teisės doktrinoje pažymima, kad „kreditorių komitetas atlieka kontrolės (stebėsenos) ir kreditorių interesų gynimo funkcijas. Kontrolės (stebėsenos) funkcija siejama su bankroto eigos ir nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimu. Interesų gynimo funkcija siejama su kolektyvinių kreditorių interesų apsauga bankroto procese. Teismų praktikoje taip pat laikoma, kad kreditorių komitetas atlieka fakultatyviąją funkciją“. Kreditorių komiteto sprendimai bankroto procese turi būti nukreipti į kuo greitesnį bankroto proceso užbaigimą ir maksimalios naudos kreditoriams užtikrinimą (Remigijus Jokubauskas, „Kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimas įmonių bankroto procese“ (daktaro disertacija, Mykolo Romerio universitetas, 2021), 119).
25. Svarbu pažymėti, kad nei anksčiau galiojęs ĮBĮ, nei šiuo metu galiojantis JANĮ nereglamentuoja kreditorių komiteto atliekamų funkcijų, taip pat expressis verbis (tiesiogiai) nėra įtvirtintas draudimas kreditorių susirinkimui perleisti kokias nors teises kreditorių komitetui. Nors, kaip pagrįstai pažymima atskirajame skunde, JANĮ 87 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas, tačiau, kaip jau buvo minėta, JANĮ 53 straipsnio 1 dalis neriboja kreditorių susirinkimui perduoti savo teisių kreditorių komitetui, taip pat toks teisių perleidimas pagrįstas ir bankroto proceso veiksmingumo aspektu.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl kreditorių komiteto sudarymo ir funkcijų nustatymo, taip pat kreditorių susirinkimas turi teisę jį atšaukti bendra tvarka. Be to, labai svarbu paminėti, kad kreditorių komiteto sprendimams yra taikoma griežtesnė priimtų sprendimų kontrolė nei kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo atveju. Kreditorių susirinkimo sprendimus gali skųsti tik JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardinti asmenys, tarp kurių yra tik kreditoriai, kurie balsavo prieš priimamą sprendimą ir kurie nedalyvavo susirinkime, jeigu nebuvo tinkamai informuoti. Tuo tarpu kreditorių komiteto sprendimus turi teisę skųsti visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 3 dalis). Taigi kreditoriai, perdavę savo teises kreditorių komitetui, bankroto proceso kontrolės nepraranda. Priešingai, tokiu būdu užtikrinamas bankroto proceso veiksmingumas ir netgi platesnė priimtų sprendimų kontrolė.
27. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime 6 darbotvarkės klausimu buvo nutarta BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių komitetą rinkti iš penkių narių, išrinkti komiteto atstovai, o 7 darbotvarkės klausimu buvo nustatytos kreditorių komiteto funkcijos ir nuspręsta kreditorių komitetui perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, numatytas JANĮ, išskyrus teisę priimti sprendimus dėl juridinio asmens taikos sutarties sudarymo, pritarimo juridinio asmens restruktūrizavimo plano projektui ir pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai. Minėti kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo apskųsti, todėl yra galiojantys ir privalomi visiems kreditoriams. Taigi kreditorių komitetui buvo nuspręsta perduoti ir visus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus dėl juridinio asmens turto pardavimo ir šios tvarkos nustatymo.
28. Sutiktina su atsiliepimo į UAB „LIT Salt Trade“ atskirąjį skundą argumentais, kad kreditorių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas sprendimas dėl juridinio asmens kaip turtinio komplekso arba esminės jo dalies pardavimo, kadangi tame pačiame punkte nurodyta, jog galutinį sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo, galutinės pardavimo kainos, atsiskaitymo ir kitų sąlygų priima kreditorių komitetas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad, priimant sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo, nebuvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas, juridinio asmens pardavimo nauda yra nepakankamai pagrįsta, pardavimo tvarka neaiški, sąlyginė, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi, kaip jau buvo minėta, juridinio asmens pardavimo klausimas perduotas spręsti kreditorių komitetui ir kreditorių susirinkimo 8 darbotvarkės klausimu iš esmės sprendžiamas nebuvo.
Dėl juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo
29. Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 63 straipsnio 1 dalis).
30. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2021 m. birželio 17 d. 9 darbotvarkės klausimu nuspręsta tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą iki kreditorių komiteto sprendimo dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo priėmimo dienos. Kreditorė UAB „LIT Salt Trade“ su tokiu sprendimu nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ veikla akivaizdžiai nuostolinga ir tolesnis jos vykdymas pažeidžia kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.
31. Visų pirma, kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kaip juridinį asmenį ar esminę jo dalį, kreditorių komitetui pavesta spręsti dėl pardavimo tvarkos ir priimti visus galutinius sprendimus sprendžiant dėl įmonės pardavimo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę parduoti juridinį asmenį kaip turtinį vienetą, siekė sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-871-407/2021). Teisės doktrinoje pažymima, kad „įmonės pardavimas bankroto procese yra ekonomiškai ir socialiai reikšmingas. Iš esmės įmonės pardavimas reiškia veikiančio ūkio subjekto bei darbo vietų išsaugojimą. Taip nėra organizuojamas įmonės atskirų turto objekto dalių pardavimas, o realizuojamas visas (arba esminis, savarankiškas) įmonės turtas“ (Remigijus Jokubauskas, Vigintas Višinskis ir Mykolas Kirkutis, „Įmonių pardavimo bankroto procese problemos“, Jurisprudencija 28 (1) (2021): 256). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto proceso metu verslas, kaip visuma ar nenaudojamas turtas, praranda vertę (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Todėl ūkinės veiklos nutraukimas iš esmės gali lemti tai, kad vėliau įmonės, kaip turtinio vieneto, pardavimas gali tapti nebeįmanomas.
32. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra vienintelė įmonė Lietuvos Respublikoje, galinti užsiimti 1-os kategorijos šalutinių atliekų surinkimu ir perdirbimu, todėl įmonė yra labai svarbi Lietuvos maisto produktų eksporto grandinės dalis. Šiuo metu bendrovėje dirba 96 darbuotojai, 2021 metais bendrovė stabiliai gavo pajamas tiek iš pardavimų, tiek iš suteiktų paslaugų, didžiausią nuostolį sudarė kovo mėnesį patirtos išlaidos atleidžiamiems darbuotojams (išeitinės išmokos, kompensacijos ir pan.), tačiau, vertinant tik pačios veiklos rezultatus, matyti, kad bendrovės padėtis yra ganėtinai stabili, o iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos pajamų dengiamos visos su ūkine komercine veikla susijusios išlaidos, išlaikomas įkeistas turtas, apmokamos lizingo sutartys. Be to, nepaneigta nemokumo administratorės nurodyta informacija, kad, nutraukus ūkinės komercinės veiklos vykdymą, vienkartinės gamyklos paruošimo prastovai išlaidos būtų apie 45 000 Eur, mėnesinės turto išlaikymo išlaidos siektų apie 55 000 Eur, o gamyklos paleidimas po prastovų kainuotų apie 100 000 Eur (Priedas Nr. 3 prie nemokumo administratorės pateiktos informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad, nagrinėjamu atveju, ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra naudingesnis nei šios veiklos nutraukimas, taip pat socialiai reikšmingas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriai, kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) turi teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą nustatyta tvarka. Taigi bendrovės rodikliams prastėjant ar iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, smarkiai sumažėjus pajamoms ir pardavimams, kreditorių susirinkimas (komitetas) nepraranda teisės iš naujo spręsti dėl tolesnės ūkinės komercinės veiklos vykdymo.
Dėl juridinio asmens turto vertinimo parduodant juridinį asmenį
34. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių komitetui buvo pavesta galutinai spręsti dėl juridinio asmens pardavimo, taip pat kreditoriai buvo informuoti, jog hipotekos kreditorius pagal JANĮ 87 straipsnio 4 dalį duos sutikimą dėl bendrovės kaip turtinio komplekso pardavimo tik įvertinęs auditoriaus išvadą apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą, pasiūlymo pirkti bendrovę kainą (ar kainas) bei tokio pasiūlymo naudingumą, 2021 m. liepos 30 d. vykusio kreditorių komiteto posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl turto vertinimo, turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo. Nutarta atlikti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą, pavesti jį atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas. Kreditorė UAB „Nirlita“ su tokiu sprendimu nesutinka atskirajame skunde teigdama, kad turi būti atliktas BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ turto auditas, kaip to reikalauja CK 6.404 straipsnis, o ne ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimas.
35. Įstatymų leidėjas JANĮ 87 straipsnio 1 dalyje numatė naują institutą – įmonės, kaip turtinio vieneto, pardavimą, kuris, nors ir nebuvo draudžiamas pagal anksčiau galiojusio ĮBĮ teisės normas, tačiau buvo neįmanomas pagal CK normose įtvirtintą reglamentavimą. Juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimas buvo įvirtintas siekiant esminių pokyčių dėl bankroto procesų trukmės mažinimo, skatinant juridinio asmens kaip turtinio vieneto pardavimą (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamojo rašto Nr. XIIIP-2777 3.13, 4.13 papunkčiai). Bankroto proceso pradžioje bendrovė dar gali vykdyti veiklą, turėti darbuotojų, įrangos, taigi juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimas yra realus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-871-407/2021).
36. JANĮ nenustato, kokia tvarka turi būti parduodama įmonė. JANĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu į juridinio asmens turto sąrašą įtraukiamas įkeistas turtas, juridinis asmuo gali būti parduodamas tik gavus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sutikimą. Juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjui nuosavybės teise perduodamas visas juridinis asmuo kaip turtinis kompleksas arba jo esminė dalis, išskyrus prievoles, atsiradusias iki juridinio asmens pardavimo, dėl kurių nevykdymo yra patvirtinti juridinio asmens kreditorių reikalavimai, ir teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims pagal kitus įstatymus (JANĮ 87 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjui yra perduodamos prievolės, atsiradusios iki juridinio asmens pardavimo, dėl kurių nevykdymo patvirtinti juridinio asmens kreditorių reikalavimai, tik jeigu pirkėjas sutinka perimti šias prievoles, o kreditoriai, kurių tenkintinus reikalavimus perima pirkėjas, sutinka, kad šias prievoles už juridinį asmenį vykdytų arba dėl jų nevykdymo susidariusius reikalavimus tenkintų pirkėjas (JANĮ 87 straipsnio 7 dalis).
37. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, laikytina, kad juridinis asmuo, kaip turtinis vienetas, gali būti parduodamas įvairiomis formomis – be jam priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto ar su tokiu turtu, gali būti atskirai parduodama įranga, licencijos, teisės, jeigu jas galima perleisti pagal įstatymą, prestižas, ir kiti komponentai, sudarantys juridinio asmens esminę dalį. Taip pat gali būti perleidžiamos bankrutuojančio juridinio asmens skolos. Juridinio asmens, kaip esminės dalies, pardavimas nereiškia, kad bus parduodamas viskas, ką turi juridinis asmuo, ar juridinis asmuo kaip toks. Kreditorių komiteto sprendime tokie sprendimai priimti nebuvo. Todėl aplinkybė, kad kreditorių komitetas nutarė atlikti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą, nagrinėjamos civilinės bylos kontekste nereiškia, jog kaip nors buvo pažeistos kreditorių teisės ir kad jie yra neteisėti. Priešingai, šiuo metu siekiama įvertinti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ turimą turtą ir jo vertę, nuspręsti dėl tolimesnių veiksmų. Atskirajame skunde neįrodinėjama aplinkybė, kad kaina, kuri sumokėta už nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimą, yra neadekvati teikiamoms paslaugoms ir (ar) neprotinga. Kreditorių komitete 2021 m. liepos 30 d. nebuvo priimtas sprendimas parduoti juridinį asmenį, kaip turtinį vienetą, ar juridinio asmens esminę dalį, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeistas CK 6.404 straipsnio 2 dalies reikalavimas, jog iki sutarties dėl juridinio asmens pardavimo sutarties pasirašymo turi būti parengta nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą.
38. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant juridinio asmens, kaip turinio vieneto, pardavimo klausimus.
39. Anksčiau minėti juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
40. Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis Tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas). Vertinant verslą, nuosavą kapitalą ir jų dalis taikomi pajamų, lyginamasis metodai ir lyginamojo metodo ir (arba) pajamų metodo, ir (arba) išlaidų (kaštų) metodo derinys (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-159 Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo, V skyrius). Be to, veikianti ir planuojanti tęsti veiklą įmonė, turi būti nagrinėjama kaip veikiantis ekonominis vienetas, o ne pagal aktyvus ir įsipareigojimus. Tačiau primintina, kad rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Būtent kreditorių susirinkimui, o šiuo konkrečiu atveju – kreditorių komitetui – deleguota teisė (o kartu ir pareiga) spręsti dėl būsimos turto pardavimo kainos nustatymo, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros.
Dėl procesinės bylų baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą dėl kreditorių 2021 m. birželio 17 d. susirinkimo sprendimų 8, 9 darbotvarkės klausimais panaikinimo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
42. Pirmosios instancijos teismas atmetęs UAB „Nirlita“ atskirąjį skundą dėl 2021 m. liepos 30 d. kreditorių komitete priimtų sprendimų, teisingai vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika ir nurodė, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokius pačius įgaliojimus, kaip ir kreditorių susirinkimas. Taip pat teisingai pažymėjo, kad, sudarant kreditorių komitetą ir jam deleguojant kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas (ar jų dalį), bankroto procesas racionalizuojamas, tampa paprastesnis ir ekonomiškesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra priimtas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „LIT Salt Trade“ skundas yra atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau spręstinas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
45. Atsakovė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė prašymą priteisti jai 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens (kreditoriaus) „SAPI S. p. a.“ atskirąjį skundą pateikimą bei 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kreditorės UAB „LIT Salt Trade“ atskirąjį skundą. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą maksimali priteistina suma yra 626,56 Eur ((1566,4 Eur (2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) × 0,4 (Rekomendacijų 4.16 papunktis)). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimuose į atskiruosius skundus iš esmės kartojami atsiliepimų į skundus dėl kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų argumentai, bylos yra neatsiejamai susijusios, todėl apeliacinės instancijos teismas mažina priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 450 Eur už atskirąjį skundą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos „SAPI S. p. a.“ (juridinio asmens kodas 00155900368) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (juridinio asmens kodas 169704164) 450 Eur (keturis šimtus penkiadešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LIT Salt Trade“ (juridinio asmens kodas 302467991) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (juridinio asmens kodas 169704164) 450 Eur (keturis šimtus penkiadešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis