Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2151-1038/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69585-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.5; 2.3.4.3. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,

sekretoriaujant Astai Dindaitei,

dalyvaujant prokurorei Ligitai Valentukevičienei,

kaltinamajam J. K.,

kaltinamojo J. K. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

nukentėjusiajai T. L.,

nukentėjusiojo D. L. atstovei advokatei Silvai Mardosaitei,

nedalyvaujant nukentėjusiajam D. L., civilinio ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų atstovei R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis J. K. 2015 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 02.00 iki 04.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), aštunto aukšto koridoriuje bei to pačio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė nepilnamečiui D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 6 smūgius į veidą ir įvairiais kūno sritis, padarydamas nukentėjusiajam D. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis veide, galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės kairės pusės ir liemens sumušimu su nubrozdinimais krūtinės kairėje, kairiajame šone, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, odos nubrozdinimais kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje.

Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, parodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d., apie 11 val. vakaro, grįžo iš reiso, tuo metu namuose buvo žmona su mažamečiais vaikais, pašalinių asmenų nebuvo, nes žmona jau buvo išvariusi dukros draugus, dukra „pasiuntė visus“ ir išėjo su jais kartu. Žmona jam jau buvo pasakojusi, kad jų vyriausioji dukra neklauso, prieš tai pas juos namuose buvo jų vyriausioji dukra su draugais, kurių vardų tiksliai nežinojo, kol ji buvo su mažiausiais vaikais mieste, jie girtuokliavo namie, suvertė visą butą, išnešė daiktų (fotoaparatą, auskarus, kompiuterį, pinigų), dingo jo nauja striukė, grįžęs po reiso rado tokį suverstą butą. Į policiją iškart dėl dingusių daiktų nesikreipė, nes nežinojo, ar jų vyriausioji dukra prie daiktų dingimo nebuvo prisidėjusi. Policijoje jam vėliau sakė, kad tą pačią dieną dukart buvo iškviesti policijos ekipažai į jų butą dėl triukšmo, kaimynai skundėsi, nes pusnuogiai vaikinai, mergaitės vaikščiojo, dėl to jis gavo įspėjimą policijoje. Žmona, grįžusi juos išvarė ir vyresnioji dukra su draugais išėjo į miestą. Jis grįžęs su žmona sutvarkė visus namus, po to nuėjo miegoti. Apie 3 val. nakties į duris pradėjo skambinėti, duris atidarė mažiausia dukra, jis išgirdo, kaip šviesa įsijungė, išėjo į koridorių, liepė mažamečiams likti kambaryje, tada pamatė, kad grįžo jo dukra su draugu, kurio vardo jis nežinojo, namo. L. iš veido nepažinojo, nežinojo, kaip jis atrodė. Apie L. jam žmona buvo pasakojusi, kad jis pasiprašęs nakvojo pas juos namie, nes motina buvo išvariusi jį iš buto. Jis paklausė berniuko, kas čia vyksta, kodėl išdarinėja nesąmones, kodėl namie, atėję į svečius, padarė sąvartyną. Dukrą aprėkė ir liepė eiti į kambarį užsidaryti. Nukentėjusysis kažkaip atsikalbėjo, kad nežino, kad čia ne jie. Tada jis paklausė, kodėl jo striukė pas nukentėjusįjį. Viskas vyko bute, koridoriuje, durys buto buvo užrakintos, gal dukra, ar L. užrakino, nežino. Pirmą kartą, jis sakydamas, „ką tu čia pridarei“, sudavė nukentėjusiajam į veidą. Jis pirmas sudavė. Po to jis nusisuko ir dukrai liepė eiti į kambarį, tada nukentėjusysis kažkaip sudavė jam gal į ausį, tada jis sudavė dar keletą kartų, kokius 5-6 smūgius ranka, po to su koja sudavė nukentėjusiajam. Apsirengęs buvo su treningais, nebuvo apsiavęs kojų, buvo basas, spyrė iš basos kojos 2-3 kartus į pilvą. Iš antro-trečio smūgio pasimatė, kad L. bėga kraujas. Toliau kalbėjo, rėkė. Nukentėjusysis nešaukė, nekvietė pagalbos, tik sakė, kad čia ne jis, jo nebuvo. Tada jis liepė pamiršti šį adresą. Nukentėjusysis buvo pasilenkęs, nukritęs ant žemės nebuvo. Nukentėjusysis visą laiką buvo su rūbais, su kedais, sportiškai apsirengęs, jis neliepė nukentėjusiajam nusirengti, jo daiktų per langą neišmetė. Jokių papildomų priemonių nenaudojo, kasteto namuose neturi, jis nešioja žiedus, gal jie pasirodė panašūs. Po to pats atrakino duris ir išvarė nukentėjusįjį į koridorių. Konfliktas truko apie 15 min. Dukra nedalyvavo, buvo kambaryje, žmona taip pat nedalyvavo. Žmona pasakojo, kad jų vyriausia nepilnametė dukra susipažino su L. mieste, nežinojo, kiek jam metų, visiškai nieko. Žmona pasakojo, kad jis nelankė mokyklos, motina išvarė iš namų, tėvas miręs. L. atėjo su jo striuke, po įvykio namie jokios kitos striukės, nieko jis nerado. Taip pasielgė dėl didelių emocijų, nepagalvojęs. Nurodė suprantantis, kad reikėjo skambinti į policiją, kai atėjo L. ir jis įtarė, kad bute betvarkę padarė būtent jis, tačiau po to pagalvojo, kad jo dukra taip pat gali būti prisidėjusi, todėl neskambino, nutarė išaiškinti su L. duodamas jam „į snukį“, paprastai, kad žmogus suprastų. Nenorėjo taip daryti, kad kažką sulaužyti nukentėjusiajam, suvokė, kad spyrė į gyvybiškai svarbius organus. Po to baigė smūgiuoti, išsirėkė, pakalbėjo ir viskas. Dukra dėl dingusių daiktų sako, kad nematė, nieko nežino iki šios dienos. Apie dingusius L. daiktus, 15 Eur sužinojo iš policijos komisariato, dukros klausė, dukra sakė, kad jis buvo su kažkokia striuke, bet namuose nieko nėra. Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusiojo civilinio ieškinio neginčija, sutinka atlyginti, prašo sumažinti neturtinės žalos dydį. Teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta, žada atlyginti iš algos, gal dalimis. Su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo, nenorėjo, kad kiltų dviprasmybių, šiuo metu norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti, tačiau jis nedalyvauja teismo posėdyje. Su dukra problemų turi, ji kartais išeidavo iš namų. Negali pasakyti, ar dukra galėjo pati dingusius daiktus priduoti į lombardą, nes tuo metu buvo išvykęs į Rusiją, prieš išvykstant viskas buvo. Dukra galėjo būti susijusi su tuo įvykiu, kai dingo daiktai, todėl nenorėjo apkaltinti žmogaus. Į nugarą nespyrė. Rudos versto odos batų neturi. Nukentėjusysis jam sudavė vieną kartą. Smurtą išprovokavo ta situacija, tos visos susidėjusios sąlygos, kad dukra nieko neklauso, susibendravo su tokia kompanija, kad buvo į policiją patekusi.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, kad sumušė nepilnametį D. L., pripažįsta pilnai. Nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu, kad iš reiso namo sugrįžo 2015 m. gruodžio 18 d., apie 22.30 val., bute buvo žmona A. su mažamečiais vaikais, E. namuose nebuvo, namuose buvo betvarkė, apie kurią žmona pasakojo, labai supyko. Taip pat pastebėjo, kad iš buto dingo jam priklausanti šviesiai mėlynos spalvos striukė „Adidas“, žmonos auksiniai papuošalai, pinigai 500 Eur. Pagrindinės įėjimo durys į butą buvo be laužimo žymių, todėl iš karto suprato, kad minėtą vagystę įvykdė dukros E. kompanija. Apie 03.30 val. į jų buto duris kažkas paskambino. Jis nuėjo prie durų, atrakino duris ir prie durų pamatė E. bei jos draugą D. L., kuris rankoje laikė šviesiai mėlynos spalvos medžiaginę striukę „Adidas“. Jis labai susinervino dėl to, ką jie padarė bute, todėl iš karto pradėjo rėkti ant jų, ką jie daro, kodėl sulaužė lovą, kas jiems leido paimti pinigus. E. iš karto nubėgo į savo kambarį, o jis rankomis sudavė D., pataikydamas į galvą, jis sudavė atgal, pataikydamas į petį. Tuo metu buvo koridoriuje. Tada jis sudavė dar kartą jam rankomis į pilvą, jis prisėdo, tada jis sudavė smūgius kojomis, pataikydamas į krūtinę, šonus, į pilvą, į kojas. Kiek smūgių sudavė tiksliai neskaičiavo, tačiau rankomis ne mažiau kaip 5 kartus, kojomis ne mažiau trijų smūgių. Jis nukritęs ant žemės nebuvo, o tik prisėdęs, pasilenkęs. Jokio kasteto jis neturėjo, galimai jis suprato, kad su kastetu, nes jis nešioja žiedą su akute, todėl galėjo jam padaryti kirstinę žaizdą smūgiuodamas su žiedu. Jam atrodo, kad vėliau D. L. mušė buto koridoriuje, sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Sumušęs D. L., išvarė jį iš savo namų ir uždarė duris, nusirengti jam neliepė, atėmė tik iš jo jam priklausančią striukę, mobilaus ryšio telefono aparato neatiminėjo. Žmona A. su mažamečiais nieko nematė. Kai jie mušėsi, E. iš karto bandė nuraminti konfliktą, bet vėliau, kai jie pradėjo muštis, ji išsigando ir nubėgo į savo kambarį, užsirakino. 2015 m. gruodžio 22 d. jis išvažiavo į reisą, po muštynių į medicinos įstaigą niekur nesikreipė. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi, į ligoninę pas jį nevažiavo, nes bijojo būti apkaltintas, kad grasina jam ar dar kokiais nebūtais dalykais. Vėliau kalbėjo su žmonos dukra E., dėl tų daiktų, kurie dingo iš jų namų, gali parodyti, kad ji nieko paaiškinti negalėjo (t. 2, b. l. 74-80).

Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinus kaltinamajam J. K. kaltinamuoju aktu pareikštą kaltinimą, jame nurodytas aplinkybes, kad jis yra kaltinamas ne labai sunkaus nusikaltimo padarymu, taip pat tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, teik kaltinamojo gynėjas, nukentėjusiojo atstovė taip pat neprieštaravo, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis D. L., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu dėl įvykio aplinkybių parodė, kad 2015 m. gruodžio 19 d. apie pusę dviejų nakties E. paprašė palydėti iki jos namų, kad pasiimtų striukę ir telefoną. Atėjo iki jos buto apie 2.15 val., E. apie 20 min. stukseno į duris, niekas neatidarė. Gal po penkių minučių duris atidarė jos broliukas ir sesuo. E. pasakė jam palaukti, kad atneš jo striukę. Jis laukė laiptinės koridoriuje. Buto durys buvo uždarytos. Po to išbėgo, kaip suprato, jos patėvis, J. K., žemo ūgio plikas žmogus, su dešine ranka smogė jam į dešinės pusės antakį, jis prarado sąmonę, po to, kai pabudo, buvo jau jo buto prieškambaryje. Jam sudavė ne mažiau 20 smūgių koja, su ranka į veidą 5 smūgius, į šonkaulius apie 10 smūgių ir su kastetu 3-4 smūgius. Iš nosies ir galvos tekėjo kraujas. J. K. liepus, jis nenusirengė. J. K. tuomet spyrė su koja jam į kaklą, jis pradėjo dusti. Išsigandęs nusirengė iki kelnaičių ir kojinių. Tuomet J. K. pasakė, kad dabar eitų, bet pagrasino niekam nesakyti, nes padarys jį visam gyvenimui invalidu, paėmė juodą šiukšlių maišą pasakė, kad jį uždusins, surinko jo rūbus, užrišo, pasakė, kad eitų. Kai atidarė duris, patėvis su koja dar spyrė jam į nugarą, jis nukrito laiptinėje. Liftu nusileido žemyn, nuo gaivaus oro, matyt, prarado sąmonę. Pabudęs prie laiptinės balkono rado maišą su savo rūbais, apsirengė, bėgo, po to pamena, kaip buvo jau greitosios pagalbos mašinoje. Jį išvežė į ligoninę, dvi dienas buvo reanimacijoje. Vėliau perkėlė į palatą, pasakė, kad plyšusi blužnis, pilve daug kraujo. Darė nosies ir galvos nuotraukas, sakė, nosies lūžis ir smegenų sutrenkimas, viso kūno sumušimas. Nukentėjusysis parodė, kad nerado savo striukės ir daiktų, buvusių joje: raktai, mobilusis telefonas, pravažiuojantis, moksleivio pažymėjimas, pinigų. E. mama ir du vaikai tuo metu buvo kambaryje, nes girdėjo kaip ji rėkė vaikams, kad niekur iš kambario neitų. E. priėjo prie patėvio prašė, kad nemuštų. Antrą kartą prašant jis trenkė E. į veidą, ji nubėgo į kambarį. Nukentėjusysis parodė, kad dabar sveikata šiek tiek pagerėjo, bet galvą skauda, nemiga, jaudulys, baimė, skauda blužnį, pro nosį vos kvėpuoja, taip nuovargį, jaučia. Dabar labai daug valandų miega, negali sportuoti, negalima nei šokinėti nei bėgioti, gali valgyti tik dietinį maistą, nieko sūraus, saldaus, kepto. Su E. ir jos mama nesipyko, iš jo pusės nebuvo jokių klaidų, girdėjo, kad buvo porą kartų, kai likdavo pas E. draugai per naktį ir gerdavo. Bet tuomet jo ten nebuvo (t. 1, b. l. 66-74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė T. L. parodė, kad D. L., yra jos sūnus, apie įvykio aplinkybes parodė, kad 2015 m. gruodžio 19 d. ryte jai paskambino iš Santariškių vaikų ligoninės ir pranešė, kad sūnus D. pristatytas sumuštas, Reanimacijos skyriuje; kad jam trūkusi blužnis, sulaužyta nosis, smegenų sukrėtimas. Šiuo metu sūnus pastoviai gyvena su ja, lanko mokymo įstaigą, jam uždrausta sportuoti, vengti fizinių krūvių, saugotis bet kokio stipraus fizinio kontakto į pilvą (t. 1, b. l. 131-133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G.-K. parodė, kad įvykio naktį apie 03.00 val., vyras išgirdo, kad apačioje kažkas surinko jų butui priskirtą laiptinės kodą. Ji tuo metu miegojo viename kambaryje su mažamečiais vaikais, o vyras sugrįžęs po reiso miegojo kitame kambaryje link įėjimo durų, todėl jis ir išgirdo, kad kažkas eina į butą. Ją pažadino triukšmas koridoriuje, ji neleido mažamečiams vaikams išeiti iš kambario, o pati iš balsų suprato, kad vyras aiškinasi santykius su dukra E. ir vėliau sužinojo, kad E. sugrįžo su D. L.. Ji iš kambario išėjo maždaug po 6-7 minučių, tuo metu triukšmas jau nutilo, kiek girdėjo, kad Emilija nubėgo į savo kambarį. Kai išėjo iš kambario, pamatė vyrą J. K. stovintį koridoriuje, uždarinėjo buto duris. Jis buvo piktas, rėkė ant E., kad ji taip elgiasi, kad nežinia ką į butą vedžioja. Ji suprato, kad vyras išvarė E. draugą D. L., kad kažkoks tarp jų konfliktas įvyko (t. 2, b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK rinktinėje Vytis, 1-osios kuopos vyriausiuoju patruliu, t. y. pamainos metu turi priskirtą jiems maršrutą ir vyksta pagal gautus iškvietimus. 2015 m. gruodžio 18 d. dirbo nuo 19.00 val. kartu su vyr. patruliu D. V.. Tą naktį apie 03.45 val., jie buvo prie restorano „McDonalds“, esančio Seinų g. 3, Vilniuje. Prie jų priėjo vaikinas, kaip vėliau nustatyta D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Jis pastebėjo, kad minėtas vaikinas buvo sužalotas, t. y. jo veidas buvo visas kruvinas ir jis skundėsi krūtinės skausmais. Taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtas vaikinas buvo be striukės, jo viršutiniai drabužiai: džemperis su gaubtuvu ir juodos kelnės buvo kraujuoti, visas veidas sumuštas, kruvinas. Minėtas vaikinas jiems pasakė, kad tą naktį Pelesos gatvėje jį užpuolė kažkoks plikas vyras, su kastetu sumušė jį, dėl ko užpuolė neminėjo, minėjo tik kad prieš tai jis palydėjo merginą. Jis jautėsi blogai, todėl jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Daugiau nieko nespėjo patikslinti, kadangi vaikinui pasidarė bloga, jis pradėjo vemti, todėl jie susisiekę radijo ryšiu su Vilniaus AVPK OVS budėtoju, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvyko labai greitai ir minėtą vaikiną išsivežė į ligoninę. Kiek pastebėjo minėtas vaikinas su savimi jokių daiktų neturėjo (t. 1, b. l. 30-31 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. nurodė tapačias aplinkybes kaip ir liudytojas J. Š., kad 2015 m. gruodžio 19 d., apie 03.45 val., prie restorano „McDonalds“, esančio Seinų g. 3, Vilniuje, priėjo vaikinas – D. L., kuris buvo be striukės, jo viršutiniai darbužiai: džemperis su gobtuvu ir juodos kelnės buvo kraujuoti, visas veidas sumuštas – kruvinas (t. 1, b. l. 34-35).

2015 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta: buto, esančio (duomenys neskelbtini) prieškambaris, daugiabučio namo koridorius, bendras balkonas ir liftas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos 4 nuoplovos su galimais DNR pėdsakais: viena nuoplova paimta nuo pėdsakų, panašių į kraują, aptiktų ant spintos, stovinčios buto prieškambaryje, viena nuoplova su galimais DNR pėdsakais, paimta nuo pėdsakų, panašių į kraują, aptiktų ant sienos, esančios prieškambaryje, viena nuoplova su galimai DNR pėdsakais, paimta nuo pėdsakų panašių į kraują, aptiktų ant sienos, esančios koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), durų (t. 1, b. l. 13-23 ).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2015 m. gruodžio 19 d. 03.58 val. gautas iškvietimas, 04.03 val. nuvykus į nurodytą vietą, rastas D. L., su daugybiniais kūno sumušimais, kaktos, dešinio antakio žaizdos (t. 1, b. l. 38-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 248/2016 (01) yra nurodyta, kad D. L. nustatytos muštinės žaizdos (nubrozdinimai?) veide, krūtinės kairės pusės - liemens sumušimas su nubrozdinimais krūtinės kairėje, kairiajame šone ir blužnies plyšimu, su skysčio susikaupimu (kraujo išsiliejimu) pilvaplėvės ertmėje, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, galvos smegenų sukrėtimas ir nugaros odos nudraskymai bei nešviežias nosies pertvaros lūžis. Sužalojimai padaryti paveikiant (galimai sumušant) kietais bukais daiktais, nubrozdinimai ir nudraskymai galėjo būti padaryti ir kietais bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, išskyrus nosies pertvaros lūžį kuris galimai yra senas, ir nudraskymus nugaroje, kurie, kaip nurodyta GSLI, stacionarizavimo dieną buvo su šašais ir galėjo būti nešvieži. Sužalojimas visumoje vertinamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl blužnies plyšimo, gydant konservatyviai (neoperuojant) sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui). Tikslios nukentėjusiojo kūno padėties jo žalojimo metu (pagal esamus medicininius duomenis) nustatyti negalima. Tikėtina, kad į žalojančius objektus, daiktus buvo atsukta kairė kūno pusė, krūtinė, veidas. Tikslaus sužalojimų ir trauminių poveikių, kuriais jie padaryti, skaičiaus iš esamų  medicininių duomenų nustatyti negalima, nes nei tiksli sužalojimų lokalizacija, nei jų kiekis ir pobūdis medicininiuose dokumentuose nenurodyta. Esamais medicininiais duomenimis galima tvirtinti, kad trauminių poveikių galėjo būti ne mažiau kaip šeši, kokių nors morfologinių požymių, kurie įgalintų konkretizuoti sužalojimo įrankius, objektus, taip pat nekonstatuota, negalima nustatyti, ar buvo sužalojimų, padarytu kastetu. Griūdamas ant lygaus kieto paviršiaus ir (ar) ant kietų daiktų tokių sužalojimų D. L. pasidaryti negalėjo (t. 1, b. l. 81-82 ).

Iš 2015 m. gruodžio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad kastetas, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C1“, medžiaginė tamsiai žalios spalvos striukė nebuvo rasti (t. 2, b. l. 31-32).

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Smurto nukentėjusiojo D. L. atžvilgiu panaudojimo ir nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo padarymo faktas patvirtinamas, ne tik paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kuriuose jis pripažino visas esmines jam inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku savo bute, koridoriuje, sakydamas, „ką tu čia pridarei“, pirmas sudavė nukentėjusiajam į veidą, kad po to nukentėjusysis kažkaip sudavė jam gal į ausį, tada jis sudavė dar keletą kartų, kokius 5-6 smūgius ranka, po to su koja sudavė nukentėjusiajam, spyrė iš basos kojos 2-3 kartus į pilvą; po antro-trečio smūgio pasimatė, kad L. bėga kraujas, tačiau jis toliau mušė, toliau kalbėjo, rėkė, tuo metu nukentėjusysis nešaukė, sakė, kad čia ne jis,  kad jo bute nebuvo, nukentėjusysis buvo pasilenkęs, nukritęs ant žemės nebuvo; po to pats atrakino duris ir išvarė nukentėjusįjį į koridorių; konfliktas truko apie 15 min. Nukentėjusiajam D. L. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis veide, galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės kairės pusės ir liemens sumušimu su nubrozdinimais krūtinės kairėje, kairiajame šone, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, odos nubrozdinimais kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 248/2016 (01) (t. 1, b. l. 81-82), kurioje nurodyta, kad visumoje padaryti sužalojimai vertinami nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl blužnies plyšimo, gydant konservatyviai (neoperuojant) sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui). Paminėtina, kad kaltinime, pareikštame kaltinamajam J. K. nebuvo inkriminuota, kad jo veiksmais nukentėjusiajam D. L. buvo sulaužyta nosis, taip pat nudraskymai jo nugaroje, tokių aplinkybių, kad būtent J. K. nagrinėjamo įvykio metu padarė šiuos sužalojimus nepatvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 248/2016 (01), kurioje nurodyta, kad nosies pertvaros lūžis yra nešviežias, nudraskymus nugaroje, kurie, kaip nurodyta GSLI, stacionarizavimo dieną buvo su šašais ir taip pat galėjo būti nešvieži. Taip pat J. K. nebuvo inkriminuota ir bylos duomenų visuma nenustatyta, jog jis D. L. sumušė panaudodamas kastetą, tokio kaltinamasis nuosekliai nurodė neturintis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, be to, jis nebuvo rastas ir atlikus 2015 m. gruodžio 28 d. kratą (duomenys neskelbtini) metu (t. 2, b. l. 31-32). Kaltinamojo J. K. prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo nurodytos, jam kaltinamuoju aktu inkriminuotos, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kadangi yra patvirtintos iš dalies ir paties nukentėjusiojo, apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais ir kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais, pirmiau aptartais įrodymais, todėl atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo J. K. kaltė dėl nesunkaus D. L. sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis J. K., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, mušdamas į gyvybiškai svarbias kūno sritis (galvą, krūtinę, pilvo sritį) į jo butą atėjusį nukentėjusįjį D. L., kurio pats nurodė nepažįstantis, žinantis tik iš žmonos ir vaikų pasakojimų, susinervinęs dėl susidariusios situacijos, kai grįžęs po komandiruotės rado namuose betvarkę, kad buvo dingę daiktai po jo dukros ir jos draugų apsilankymų, dėl to, kad dukra nieko neklauso, klausdamas D. L., kodėl taip pasielgė, sakydamas „ką tu čia pridarei“, jam sakant, kad čia ne jis, nutaręs išsiaiškinti su D. L., duodamas jam „į snukį“, ir suduodamas D. L. rankomis bei kojomis ne mažiau 6 smūgių į veidą ir įvairiais kūno, taip padarė nukentėjusiajam D. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis veide, galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės kairės pusės ir liemens sumušimu su nubrozdinimais krūtinės kairėje, kairiajame šone, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, odos nubrozdinimais kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje.

Dėl bausmės kaltinamajam

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), paminėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiojo.

Kaltinamojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodyta, aplinkybė, kad J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažintas ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nepripažintina. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad, atėjęs pas kaltinamąjį į namus, D. L. būtų elgęsis provokuojamai, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, kad nukentėjusysis nesikeikė, nerėkė, be to, jis nukentėjusiojo prieš tai nebuvo matęs, jo nepažinojo, tik iš žmonos, vaikų kalbų buvo susidaręs apie jį tam tikrą nuomonę ir prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl to, kad buvo susinervinęs, ypatingai dėl savo vyriausios dukros elgesio. Taigi, kaltinamojo, jo gynėjo nuomonė ir teiginiai dėl to, kad galimai nukentėjusysis paėmė daiktus iš jo buto, jį nusiaubė, kaltinamajam dėl to nesikreipus į policijos įstaigą, nes, kaip pats nurodė, žinojus, kad jo dukra taip pat gali būti susijusi su šiuo įvykiu, nepagrindžia aplinkybės, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu elgėsi provokuojamai.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam J. K. skirtinos bausmės rūšį ir dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukentėjusysis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamajam suvokiant, kad suduoda smūgius į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbias kūno sritis (galvą, pilvą), taip pat matant, kad jis kraujuoja, tačiau tęsiant savo veiksmus, siekiant sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl poelgio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nepripažinta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis). Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį J. K. – dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 132), vedęs, turi šeimą, šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai (b. l. 119), neteistas (b. l. 125-128), baustas administracine tvarka (b. l. 129-130), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b. l. 140), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydęs (b. l. 141), neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, priklausomybės ligų centre taip pat negydytas (b. l. 138).

Be to, teismas remiasi BK 55 straipsnio nuostatomis, kuriame įtvirtinta, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 55 straipsnis taikomas, jei nustatomos trys vienu metu egzistuojančios sąlygos: 1) asmuo padarė nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (pagal 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakciją – ir neatsargų nusikaltimą); 2) už padarytą nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą; 3) BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2013, 2K-297/2013).

Taip pat teismas, įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Įvertinus visą kompleksą nurodytų aplinkybių bei teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, kaltinamajam J. K. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos terminą nustatant didesnį nei vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, įpareigojant J. K.: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos visą bausmės vykdymo laikotarpį; 2) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą; 3) įpareigoti kaltinamąjį tęsti darbą. Teismo vertinimu, skirti kaltinamajam prokuroro siūlomą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas), netikslinga. Kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, turi atlyginti per nustatytą terminą padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jo darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 641 straipsniu, J. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. K. 2015 m. gruodžio 28 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (t. 2, b. l. 93-95).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 2313,82 Eur žalą dėl nukentėjusiojo D. L. gydymo, su civiliniu ieškiniu pateikiami padarytą turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai: Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo išrašas apie D. L. suteiktas gydymo, medicinos paslaugas ir jų kainą (t. 2, b. l. 21-23). Civilinis ieškovas 2016 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui prašymą nagrinėti civilinį ieškinį ieškovo atstovui R. J. teisiamajame posėdyje nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad ieškinį palaiko. Remiantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, nes būtent dėl J. K. nusikalstamų veiksmų D. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio gydymas kainavo 2313,82 Eur, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo, suteiktų medicininių paslaugų kainos įrodytos papildomais prie civilinio ieškinio pateiktais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. L. atstovė advokatė S. Mardosaitė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo J. K. priteisti: 265,29 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro dėl kaltinamojo J. K. padarytos nusikalstamos veikos prieš D. L., šio prarastų daiktų vertė (mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C1“ – 40 Eur vertės, striukė – 60 Eur vertės, SIM kortelė – 2  Eur vertės; buto raktai – 36 Eur vertės; Vilniečio kortelė su studentišku mėnesiniu autobuso bilieto papildymu – 7,29 Eur, pinigai – 15 Eur), taip pat žala dėl nepataisomai sugadintų D. L. drabužių: suplėšyto megztinio su kapišonu – 30 Eur, krauju išteptų (neišplaunamai): antro megztinio – 40 Eur ir sportinių kelnių „Adidas“ – 35 Eur. Tai, kad po įvykio nukentėjusysis buvo be striukės ir su savimi neturėjo jokių daiktų,  jo drabužiai buvo kruvini patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. Š. ir D. V. parodymai, kurie nurodė, kad 2015 m. gruodžio 19 d., apie 03.45 val., prie restorano „McDonalds“, esančio Seinų g. 3, Vilniuje, priėjęs D. L., buvo sužalotas, be striukės, jo viršutiniai drabužiai: džemperis su gaubtuvu ir juodos kelnės buvo kraujuoti, visas veidas sumuštas, kruvinas, su savimi jokių daiktų neturėjo (t. 1, b. l. 30-31; 34-35). Taigi, po kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kaip pagrįstai nurodoma ir patikslintame nukentėjusiojo D. L. civiliniame ieškinyje, nukentėjusysis prarado įvardytus daiktus, taip pat jo drabužiai buvo kruvini. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė sutinkantis atlyginti pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 265,29 Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl kaltinamojo J. K. nusikalstamų veiksmų, atlyginti.

Taip pat nukentėjusiojo D. L. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes dėl kaltinamojo J. K. nusikalstamų veiksmų jam buvo padaryti rimti sužalojimai, nustatyti 2016 m. sausio 27 d. specialisto išvada Nr.G248/2016(01), dėl kurių jis dvi paras gulėjo reanimacijoje, buvo be sąmonės pagal 2015 m. gruodžio 19 d. gydytojo S. S. įrašą Nr. E15-2PS-2774 (t. 1, b. l. 168), skirtas lovos režimas. Pagerėjus būklei buvo išleistas gydytis į namus ambulatoriškai, taikant lovos režimą iki 2016 m. sausio 15 d., jam nebuvo galima vaikščioti, išeiti į lauką, tam tikrą laiką negalėjo mokytis Vilniaus Komunalinių paslaugų mokykloje, dėl blužnies plyšimo jam buvo ir yra skirta dieta, galima valgyti tik mažai, jam namuose yra ruošiamas specialus maistus (neriebus, nekeptas), negalima valgyti saldumynų. Dėl nepilnavertės mitybos neteko svorio, atsirado bendras kūno išsekimas, buvo nualpęs; jaučia pilvo skausmus, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo D. L. laisvalaikio ir judėjimo galimybės, pusę metų negali sportuoti, jaučia nuovargį, nurodo, kad sunku kvėpuoti, atrodo, kad nosis pilna, neina smarkiai įkvėpti ir iškvėpti. Po patirto smegenų sutrenkimo pradėjo skaudėti galvą, tapo sunkiau susikaupti, ypač suprastėjo atmintis, pasidarė sunkiau mokytis, labai greitai pavargsta, atsirado nervingumas, jaudulys, baimė, sumažėjo bendravimo galimybės. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis iki šiol patiria baimę, stresą, bejėgiškumo jausmą, jam sunku užmigti, naktį per miegus kalba apie įvykį, bijo būti vėl užpultas ir sumuštas, stengiasi naktį būti namuose, nebepasitiki žmonėmis.

Pagal CK jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma; siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; pagal bylos aplinkybes – į jau suformuotą teismų praktiką. Kadangi įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, tai teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju įvertintina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, kuris nusikaltimo prieš jį padarymo metu buvo nepilnametis, padarytas tyčiniais kaltais J. K. veiksmais, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, žinoma, dėl to patyrė skausmą, nepatogumus, gydymosi metu negalėjo judėti, dėl blužnies plyšimo turi laikytis dienos, negali sportuoti, dėl galvos sumušimų – ši svaigsta, iš esmės liko ilgalaikiai padaryto sveikatos sutrikdymo padariniai jauno amžiaus žmogui. Be to, nusikaltimas kelia nukentėjusiajam stresą, baimę. Taip pat įvertintina tai, kad, kai kurie civiliniame ieškinyje nurodyti sužalojimai (nugaros, nosies lūžis), nebuvo inkriminuoti pagal kaltinimą J. K., nenustatyta, kad būtų padaryti jo veiksmais. Kita vertus, įvertintina ir  J. K. veiksmais padaryta turtinė žala, kuri pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo D. L. pareikštus, teismo tenkinamus civilinius ieškinius sudaro ženklią 2579,11 Eur sumą, tai, kad kaltinamasis J. K. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, dirba, jo mėnesinės pajamos apie 1300 Eur, tačiau jis vienas išlaiko šeimą ir tris nepilnamečius vaikus, sutuoktinė jokių papildomų išmokų už vyriausios dukros išlaikymą negauna, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis su šeima gyvena jiems su sutuoktine nuosavybės teise priklausančiame bute, turi transporto priemonę, kuriems baudžiamojo proceso metu pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas (t. 2, b. l. 100). Atsižvelgiant į visas nurodytas reikšmingas bylos aplinkybes priteistinos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, taip pat į teismų praktiką, kurioje nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 150 Eur iki 7200 Eur (500-25000 Lt), kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo vidurkis yra apie 10 000 Lt (2896 Eur) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011), vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, taip pat siekiant užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, iš kaltinamojo nukentėjusiojo D. L. naudai priteistina 4000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis D. L. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo J. K. 300 Eur išlaidų už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir 200 Eur už atstovavimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisimui pateikti nurodytų sumų apmokėjimą patvirtinantys duomenys, kad 2016 m. vasario 24 d. T. L., kuri tuo metu buvo ir įstatyminė nepilnamečio D. L. atstovė bei 2016 m. vasario 17 d. prokuroro nutarimu (t. 1, b. l. 134) pripažinta nukentėjusiąja nagrinėjamoje byloje, sumokėjo advokatei S. Mardosaitei 300 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą (pinigų priėmimo kvitas Nr. 805665; t. 1, b. l. 144), D. L. 2016 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo advokatei S. Mardosaitei 200 Eur už atstovavimą (pinigų priėmimo kvitas Nr. 805672). Taigi, nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos, įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas civilinis ieškinys, bylos nagrinėjimo teisme metu advokatė atstovavo nukentėjusiojo interesus teisiamojo posėdžio metu ir pateikė patikslintą civilinį ieškinį, esant mokėjimą patvirtinantiems įrodymams byloje, pripažintinos pagrįstomis proceso išlaidomis, todėl nukentėjusiosios T. L. naudai priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusiajam D. L. 200 Eur atstovavimo išlaidų teisminio bylos nagrinėjimo metu iš kaltinamojo J. K..

Šioje baudžiamojoje byloje teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu. Taigi, valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamojo konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog prašymas priteisti iš J. K. 188,18 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą „Dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (2.16)NTP-7-8962) yra atmestinas. Pozicijos, jog kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo

Vilniaus apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti tuo metu galimą civilinį ieškinį, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. turtui: butui (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam su A. G.-K.), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant laikino apribojimo terminą nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d. (t. 2, b. l. 100-104 ).

Kadangi šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra patenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos priteisimo – iš dalies, priteistinos iš J. K. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra nemenki, taip pat priteistos ir proceso išlaidos nukentėjusiesiems atlyginti, siekdamas užtikrinti tinkamą teismo nuosprendžio įvykdymą, teismas sprendžia, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą tikslinga palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies, kuria išspręsti civilinių ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimo klausimai, įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

              n u s p r e n d ž i a :

              J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams) 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. K. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios bausmės vykdymo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos; 2) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą; 3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. K. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios bausmės vykdymo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos; 2) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą; 3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę J. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

              Priteisti iš J. K. Vilniaus teritorinių ligonių kasų naudai 2313,82 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiojo D. Lavrinovičiaus gydymo, atlyginti.

Priteisti iš J. K. nukentėjusiojo D. L. naudai 265,29 Eur turtinei žalai, 4000 Eur neturtinei žalai ir 200 Eur proceso išlaidoms teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu atlyginti.

Priteisti iš J. K. nukentėjusiosios T. L. naudai 300 Eur proceso išlaidoms ikiteisminio tyrimo metu atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam J. K. priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria nukentėjusiojo D. L. naudai priteistas turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimas, nukentėjusiosios T. L. naudai priteistas proceso išlaidų atlyginimas, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų naudai priteistas turtinės žalos atlyginimas, įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                              (parašas)                                                      Indrė Rimkevičienė

Nuorašas tikras

Teisėja Indrė Rimkevičienė