Civilinė byla Nr. 2-1704-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00134-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.4; 3.3.1.17; 3.3.2.1; 3.4.3.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių autovizija“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-23-856/2020).
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių autovizija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „VERSLUVA“; 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.
2. Šiaulių apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pranešimas „Dėl sprendimo išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo“, kuriame nurodyta, kad Tarnybos direktorius 2020 m. liepos 31 d. įsakymu nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ skyrė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą ir nemokumo administratorė UAB „VERSLUVA“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo.
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (nors skunde nurodoma, kad skundžiama 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis) atstatydino UAB „VERSLUVA“ iš BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo administratorės pareigų, nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties dėl kito administratoriaus paskyrimo paskelbimo dienos perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui BUAB „Šiaulių autovizija“ turtą bei pinigines lėšas pagal balansą, sudarytą kito administratoriaus paskyrimo dienos duomenimis, ir visus BUAB „Šiaulių autovizija“ dokumentus. Teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi naująja nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. Tiek 2020 m. rugpjūčio 21 d., tiek 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartyse nurodyta, jog jos yra neskundžiamos.
4. Šiaulių apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. gautas pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ atskirasis skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties (iš skundo turinio matyti, jog skundžiama 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis), kuriame prašoma atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti bei pačiam teismui panaikinti minėtą nutartį arba atskirąjį skundą siųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą.
6. Teismas nurodė, kad vadovaujantis JANĮ 40 straipsnio 6 dalimi, teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama. Taigi, minėta nutartis negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl atsisakydamas priimti UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą, teismas nepasisakė dėl termino atskirajam skundui paduoti, kadangi šis klausimas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja UAB „VERSLUVA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti apeliantės atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi sustabdė Tarnybos direktoriaus
2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimą, todėl laikytina, kad pareiškėja turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Be to, jokie dokumentai naujam nemokumo administratoriui nėra perduoti ir jis faktiškai savo pareigų vykdyti nepradėjo. Apeliantės vykdomas bankroto administravimas bus operatyvesnis ir leis greičiau užbaigti visas bankroto procedūras. 7.2. Skundžiama nutartis užkerta kelią nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ toliau dalyvauti procese, taip pat UAB „VERSLUVA“ šios teismo nutarties neturės galimybės skųsti priėmus sprendimą bankroto byloje (sprendimą dėl įmonės pabaigos), nes nebus šio proceso šalis, be to toks galutinio teismo sprendimo apskundimas (įtraukiant motyvus dėl skundžiamos teismo nutarties) neturėtų jokios prasmės ir susiklosčiusios teisinės padėties negalėtų efektyviai ištaisyti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl administratoriaus atstatydinimo turėtų būti skundžiama.
7.3. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties pareiškėjai įteikimą. Todėl terminas paduoti atskirąjį skundą nėra praleistas.
7.4. Apeliantė teikė skundą dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria nuspręsta UAB „VERSLUVA“ atstatydinti iš nemokumo administratoriaus pareigų. Apeliantė negavusi nutarties, galėjo vadovautis tik žodine informacija, todėl klaidingai nurodė nutarties datą, nepaisant to pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis atskirojo skundo turiniu nustatė, kad skundžiama nutartis dėl administratoriaus atstatydinimo. Iš skundžiamos nutarties turinio galima spręsti, kad tokia nutartis priimta 2020 m. rugpjūčio 21 d.; apeliantė sutinka, kad skunde 2020 m. rugpjūčio 24 d. data nurodyta dėl rašymo apsirinkimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320
, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 9. Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atstatydino UAB „VERSLUVA“ iš BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo administratoriaus pareigų, nurodė, kad nutartis neskundžiama. Buvusi nemokumo administratorė UAB „VERSLUVA“ dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti.
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
11. BUAB „Šiaulių autovizija“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau sprendimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo priimtas galiojant JANĮ, todėl ir atskirojo skundo priėmimo klausimas dėl nutarties, kuria atstatydintas nemokumo administratorius, spręstinas vadovaujantis JANĮ ir CPK nuostatomis.
12. Bylos duomenimis, Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo Šiaulių apygardos teismą apie tai, kad nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir ji 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003). JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus, ir įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad tokia teismo nutartis yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, paduotą dėl neskundžiamos nutarties.
13. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 305 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinį (taip pat ir atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Esminis dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso ypatumas yra suinteresuotumas bylos baigtimi. Nemokumo administratoriaus veikla yra iš esmės skirta veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir nukreipta apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Taigi nemokumo administratorius turi suinteresuotumą nemokumo byloje tokia apimtimi, kiek tai yra susiję su bankrutuojančios įmonės turtiniais interesais ir jos kreditorių reikalavimų patenkinimu.
14. Šiaulių apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atstatydinus UAB „VERSLUVA“ iš nemokumo administratorės pareigų, ji neteko bankroto byloje dalyvaujančio asmens statuso ir teisės administruoti nemokumo procesą bei atstovauti įmonei, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji neturėjo įgaliojimų pateikti ir atskirąjį skundą dėl skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties (CPK 305, 338 straipsniai).
15. Priešingos išvados nelemia ir aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimas, nes šia nutartimi nebuvo suspenduoti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi naujai paskirtos BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ įgaliojimai. Teismo nutartis dėl naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo taip pat yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis), todėl įsiteisėjo ir tapo vykdytina nuo jos priėmimo dienos. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą (JANĮ 34 straipsnio 6 dalis), jis perima juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis) bei atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl tai, kad administracinėje byloje buvo taikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, neapriboja naujai paskirto nemokumo administratoriaus teisių ir pareigų ir neteikia pagrindo išvadai, kad UAB „VERSLUVA“ neprarado teisės administruoti nemokumo procesą BUAB „Šiaulių autovizija“ bankroto byloje.
16. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad UAB „VERSLUVA“ suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą sąlyga (CPK 5 straipsnio 1 dalis) yra įgyvendinama ir jos galimai pažeistų teisių gynyba užtikrinama skundžiant Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ administracinėje byloje.
17. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos ir aptartos aplinkybės šioje byloje lemia apeliacinio proceso nutraukimą (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad tai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką analogiškose bylose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1605-407/2020 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 24 punktas).
19. Apeliacinio proceso nutraukimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą apeliantei (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, nutraukti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „VERSLUVA“, juridinio asmens kodas 125730677, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą Swedbank, AB 2020 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17.
Teisėja Danutė Gasiūnienė