Administracinė byla Nr. A⁵⁷⁵-1782/2010

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gemai Zapaskynienei,  

atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ atstovei Danguolei Kurčikovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovams Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

 Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (reorganizuota iš Viešosios policijos apsaugos tarnybos) (toliau – ir Institucija) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau - ir Lietuvos valstybė), jo darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 1 644,33 Lt. Paaiškino, kad dirba Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus Reagavimo rinktinės 2-oios kuopos 1-ojo būrio patruliu. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuodami priedus bei priemokas atsakovai vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 2 dalimi, nustatančia apribojimus valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį, 26 straipsnio 1 bei 3 dalis ir pažymėjo, kad toks reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo manymu, nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį, šioje byloje tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taip pat pažymėjo, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl Institucijos, kaip darbdavio, netinkamo jo darbo užmokesčio apskaičiavimo, todėl Institucija taip pat gali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje byloje.

Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Atsiliepimuose (b. l. 25-27) paaiškino, kad Institucija, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui, pagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį ir veikė teisėtai. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai turi būti taikomi tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nekonstatuos, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, kuriame buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu darbdavio vaidmenį atlieka Lietuvos valstybė. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas).

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 22-23) pažymėjo, kad VTĮ ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) skirtingai numato priedų ir priemokų dydį. Pareiškėjas skundo teisiniu pagrindu nepagrįstai nurodė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį ir nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis Statutu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, kurią atstovavo Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies (b. l. 46-47). Nurodė, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu pritaikius 3 metų senaties terminą, priteistina 1 607,26 Lt suma.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendimu (b. l. 49-51) skundą patenkino iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ priteisė 1 607,26  Lt. Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX?856 redakcija) 25 straipsnio 1, 7 dalis, 23 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 6 dalį ir atkreipė dėmesį, kad 2008 m. gruodžio 9 d. buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Taip pat nurodė Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta priedų ir priemokų valstybės tarnautojams riba prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas įvertino, kad šis nutarimas reiškia, jog teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad už netinkamą darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį, t. y. Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“. Nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, teismas pritaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 3 dalyje numatytą trejų metų senaties terminą, kurį skaičiavo nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos - 2009 m. kovo 9 d.

 

III.

 

Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ apeliaciniu skundu (b. l. 58-61) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl Institucijos pareiškėjui taikomų apribojimų išmokant darbo užmokestį teisėtumo. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, kuriame nurodyta, jog nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė. Prieina prie išvados, kad šioje byloje vienintelis tinkamas atsakovas turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar jos įgalioto asmens. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-1285/2009. Pažymėjo, kad jei išmokos pareigūnams būtų priteistos, policijos įstaiga šias sumas dengtų iš darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trūkumas, galintis sąlygoti pareiškėjo bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų išmokėjimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Pareiškėjas G. V. atsiliepimu (b. l. 67-68) prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi ir teigia, kad nėra teisinių kliūčių priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, t. y. įvykdyti sprendimą laikantis Konstitucijoje įtvirtintų principų ir įstatymuose nustatytų normų. Nurodo, kad apelianto pateiktos nuorodos į teismų praktiką yra netinkamos, nes minėtose byloje buvo susiklostęs iš esmės kitos teisinis santykis, t. y. Vyriausybė buvo priėmusi specialius norminius teisės aktus ir buvo laikoma atsakovu. Pažymi, kad apelianto argumentas dėl tikslingo biudžeto lėšų panaudojimo nesusijęs su ginču dėl darbo užmokesčio nemokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu (b. l. 64-65) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pakartoja savo atsiliepimų pirmosios instancijos teismui argumentus bei papildomai nurodo, kad abu atsakovai, t. y. Institucija ir Lietuvos valstybė lygiomis dalimis po 822,16 Lt turėjo sumokėti pareiškėjui priteistą sumą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas teismui nepateikė informacijos apie jo darbo pobūdį, pareigas, darbo bei poilsio režimą, todėl negalima teisiškai įvertinti susidariusios situacijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl už 2005-2008 metus pareiškėjui G. V. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, iš kurio pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, su minėtu sprendimu nesutinka nurodydamas, kad tinkamas atsakovas yra ne Institucija, o Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo skundo reikalavimai yra tapatūs aplinkybėms, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1735/2010. Minėta nutartimi išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbą) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Kadangi nagrinėto ginčo laikotarpiu asmens darbdavio funkcijas visa apimtimi įgyvendino vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas, ši įstaiga pripažinta tinkamu atsakovu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹–638/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329.

Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika bei argumentais, darytina išvada, kad tinkamu atsakovu šioje byloje laikytina Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, o ne Lietuvos valstybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucijos apeliaciniame skunde nurodyta teismine praktika šioje byloje vadovautis negalima, kadangi apelianto nurodytų bylų teisinės ir faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamo ginčo skiriasi: atsakovo nurodytose administracinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, o  teisėjo santykis su teismu kaip įstaiga, kurioje jis atlieka savo funkcijas, yra specifinis, skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio su įstaiga, kurioje jis tarnauja; VTĮ 4 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas teisėjams netaikytinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶–859/2009). Pagal nurodytą įstatymo nuostatą, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje turi būti pritaikytas  Darbo kodekse nustatytas 3 metų terminas, tačiau pažymėtina, kad remiantis byloje esančiomis Institucijos pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 7, 28), pareiškėjui laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 9 d. iki 2009 m. kovo 9 d. priteistina 1 607,26 Lt. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog klausimas dėl asignavimų, reikalingų priteistai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, o ne su šioje byloje nagrinėjamu ginču.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1440/2009). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, prašydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą metams dėl sunkios jo finansinės padėties, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju iš tiesų yra būtinas, teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti šio atsakovo prašymo nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra.

 

             Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                       Antanas Ablingis

 

                                                                                                    Ričardas Piličiauskas

 

                                                                                                    V. V.