Civilinė byla Nr. e2-2971-840/2021

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00798-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei ir Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant ieškovui R. R. ir

atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei S. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo dėl tikrovės neatitinkančių, asmenį žeminančių duomenų (informacijos) pateikimo bei paskleidimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinys

1. Ieškovas R. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatomis, ginančiomis asmens garbę ir orumą, kreipėsi į teismą (2020 m. CBP-15398, DOK-93966) prašydamas:

- įpareigoti atsakovės Lietuvos valstybės atstovę Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją paneigti 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017 pateiktą nepagrįstą, tikrovės neatitinkančią informaciją: „<...tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą...>“ raštu ir dėl šios informacijos pateikimo raštu atsiprašyti, nustatant vieno mėnesio terminą informacijai paneigti ir atsiprašyti;

- priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Šalių pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovas R. R. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovė S. Č. teismo posėdžio metu palaikė atsakovių atsiliepime į ieškovo R. R. reikalavimus (2020 m. DOK-102144) išreikštą poziciją – su ieškovo R. R. ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

III. Ieškovo argumentai

4. Ieškovo R. R. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (2020 m. CBP-15398, DOK-93966) ir rašytiniuose paaiškinimuose (2020 m. DOK-106362; 2021 m. DOK-10363) nurodytais argumentais, kuriuos ieškovas palaikė ir paaiškino teismo posėdžio metu:

4.1. Ieškovas R. R. nurodė, kad yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Teismo skirtą bausmę nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. atlikinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K), t. y. iki, vykdant Lukiškių TI-K uždarymo ir jame laikomų nuteistųjų iškeldinimo darbus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (Antrąjį sektorių) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Atvykęs į (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 13 d., ieškovas kartu su kitu tą pačią dieną iš Lukiškių TI-K į (duomenys neskelbtini) atvykusiu nuteistuoju V. A. buvo paskirtas į 14-ą būrį, kamerą Nr. 3. Nurodytame būryje ir nurodytoje kameroje ieškovas kartu su nurodytu nuteistuoju buvo laikomas iki 2019 m. gegužės 6 d., t. y. iki iš (duomenys neskelbtini) buvo perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI), vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. NN-444. Visas šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai.

Pažymėtina, kad ieškovas R. R. (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas į visiškai nepritaikytą nuolatiniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui kamerą, o tiksliau – į kamerų tipo patalpą, – kadangi (duomenys neskelbtini) 14 būrys, kaip atskiras pastatas, nuo pat jo pastatymo pataisos įstaigos teritorijoje pradžios iki ieškovo atvykimo dienos, buvo skirtas šioje pataisos įstaigoje laikomiems nuteistiesiems drausminėms nuobaudoms atlikti, t. y. šiame būryje buvo įrengtos tik patalpos –kameros, – kurios vadinosi „baudos izoliatorius“, „drausmės izoliatorius“, „karceris“, jame buvo laikomi į drausmės grupę perkelti nuteistieji ir t. t. Jokių kitų nuteistiesiems skirtų patalpų nuolatiniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui šiame būryje nebuvo įrengta. Vieninteliu ir tik tokiu tikslu šis pastatas (būrys) buvo pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas. Tik vienintelė ir tokia šio būrio paskirtis buvo iki pat ieškovo atvykimo dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 13 d. Nors ieškovui nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda dėl ko jis turėtų būti laikomas tokiose drausminėms nuobaudoms atlikti skirtose patalpose, tačiau ieškovas vis tik visą nurodytą laikotarpį, kol buvo laikomas (duomenys neskelbtini), buvo laikomas tik šiose patalpose, t. y. 14 būrio kameroje Nr. 3. Ieškovas R. R. 2019 m. kovo 15 d. pateikė prašymus pataisos įstaigos administracijai (registr. Nr. 71/14/161 ir Nr. 71/14/168), kuriuose prašė išaiškinti, dėl kokių priežasčių jis yra laikomas 14 būrio kameroje Nr. 3, ir pateikti teisinį reglamentavimą dėl kalėjimo kamerų ir kamerų tipo patalpų bei jo laikymo jose galimybių. Dėl šių ieškovo prašymų pataisos įstaigos administracijos padalinio (Resocializacijos skyriaus) viršininkas D. K., priėję prie ieškovo kameros, paaiškino, kad: – „viskas čia yra gerai“, ir „pasiūlė“ atsiimti prašymus ir nereikalautų atsakymų į juos raštu, kad ieškovas nebūtų patalpintas į dar blogesnės būklės kamerą. Ieškovui beliko tik sutikti su „pasiūlymu“ ir atsakymų raštu į nurodytus prašymus ieškovas nebereikalavo.

Patalpa, kurioje buvo laikomas ieškovas R. R. (14 būrio kamera Nr. 3), buvo baisi – neaišku, kiek laiko ji nebuvo remontuota (manytina, kad labai daug metų); dažų ant sienų nebuvo; tinkas luposi ir krito tiesiog ant galvos; kampuose buvo pelėsis; visi metaliniai paviršiai surūdiję (durys, grotos, gultai, geležinės spintelės ir kt.). Kadangi iki pat ieškovui atvykstant nurodytoje kameroje asmenys visą laiką buvo laikomi tik drausminėms nuobaudoms atlikti, dėl natūralių priežasčių kameros būklė matomai nebuvo saugoma (tausojama), viskas buvo sulaužyta (gultai, spintelės, kriauklė, suolai), laidų instaliacijos išdraskytos, dieninio bei naktinio apšvietimo instaliacijos išdraskytos, prisiliesti baisu būdavo, kad negauti aukštos įtampos elektros srovės smūgio ir pan. Net lango stiklai buvo purvini, kažkuo išteplioti, žemėti. Dėl sulaužyto kameros inventoriaus ieškovas R. R. 2019 m. balandžio 19 d. pateikė skundą (registr. Nr. 71(14)-278). Per visą laikymo (duomenys neskelbtini) laikotarpį ieškovas ne vieną kartą reiškė nusiskundimus dėl kameros būklės įstaigos administracijai tiek žodžiu, tiek raštu (pvz., 2019 m. kovo 15 d. prašymas, registr. Nr. 71/14/153), nusiskundimus taip pat reiškė ir kartu su pareiškėju laikomas asmuo – nuteistasis V. A.. Atsakovė PPN-AK nuolat formaliai atsakydavo suteikti informaciją apie nurodytos kameros remonto darbus: atliktus praeityje ir/ ar ketinamus atlikti ateityje (2019 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 7-1851; 2019 m. liepos 16 raštas Nr. 7-3387). Taip pat į ieškovo R. R. 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. prašymus reagavo ir Kalėjimų departamentas (2019 m. birželio 13 d. raštas Nr. 2S-2448). Tokiais atsakymais siekė išvengti tiesaus ir aiškaus atsakymo pateikimo į ieškovo užduodamus klausimus, kas gali tik patvirtinti, kad atsakovė PPN-AK tokiu būdu siekė nuslėpti jai nepalankią informaciją, kuri savo ruožtu galėtų pagrįsti neteisėtus jos veiksmus, nors tokios teisės – atsisakyti pateikti informaciją – atsakovė neturėjo vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Ieškovas R. R. nesijautė oriai laikomas tokios būklės patalpoje, bet jautė nuolatinį jo orumo pažeminimą ir pasityčiojimą iš jo.

Pažymėtina, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) kamerų tipo patalpų inventorius, kur buvo laikomas ieškovas, buvo netvarkingas, sulaužytas ir suniokotas objektyviai patvirtina teismui pateikta ir viešai internete prieinama nešališka Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. Ataskaita dėl žmogaus teisių padėties <...> Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje <...> Nr. NKP-2019/1-1. Šios ataskaitos 7.2.1. punkte nurodyta, kad „laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji ir asmenys, kuriems teismas yra skyręs laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN, Marijampolės PN, Panevėžio PN, Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių TI buvo perkelti ir apgyvendinti šiose įstaigose įrengtose kamerų tipo patalpose. Alytaus PN šiose patalpose, prieš perkeliant pirmiau nurodytus asmenis, buvo atliktas einamasis remontas, Marijampolės PN dalies šių patalpų einamasis remontas patikrinimo metu buvo vykdomas, o kita dalis patalpų jau suremontuota; Panevėžio PN, Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių TI kamerose remontas nebuvo atliktas.“ Ataskaitos 7.2.2. punkte (penktoje pastraipoje) nurodyta, kad „Alytaus PN, Marijampolės PN ir Šiaulių TI dalyje kamerų neužtikrinami minimalūs aprūpinimo baldais (taburetė ir/arba kėdė, ir/ arba suolai) reikalavimai: kameroje laikomiems nuteistiesiems trūksta sėdimų vietų (pvz., kameroje laikomi penki asmenys, o sėdimo vietos įrengtos tik keturiems, arba laikomas tik vienas asmuo ir nėra jam skirtos sėdimos vietos ir pan.). Pravieniškių PN-AK kai kuriose kamerose techniškai netvarkingi baldai, pvz., sulaužytos spintelės, skirtos susidėti daiktus.“

Ieškovas R. R. yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl to, kad PN-AK 2 buvo įkeltas ir laikomas kameroje, kurioje viskas buvo sulaužyta, tame tarpe ir spintelės, šviestuvai, laidai ir pan. – administracinė byla Nr. eI1-6582-554/2020.

4.2. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą dėl atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017 „Dėl atsakymų į prašymus bei skundus pateikimo“ (raštą rengė pataisos įstaigos tarnautoja S. I., o pasirašė pataisos įstaigos direktorius D. S.) pateiktų tikrovės neatitinkančių ir ieškovą žeminančių bei šmeižiančių teiginių, kuomet, atsakydama į pareiškėjo raštu pareikštas pretenzijas dėl baisios kameros būklės, kad viskas kameroje sulaužyta (spintelė, gultas, išdraskyti laidai, dėl ko neveikia nei radijo taškas, nei kabelinė televizija), atsakovė visiškai nepagrįstai apkaltino patį ieškovą, kad tai esą jis pats dėl visko kaltas – viską sugadino, sulaužė ir suniokojo. Taip atsakovė PPN-AK ieškovą apibūdino kaip teisės pažeidėją. Nurodytame rašte atsakovė nurodė, kad „tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą“. Šis teiginys ieškovą ypač įžeidė, kadangi tokia informacija – jam pareikšti kaltinimai – nėra pagrįsti, o yra visiškai išgalvoti, neatitinkantys tikrovės bei siekiantys pareiškėją nepagrįstai apšmeižti. Ieškovas R. R. nebuvo traukiamas nei drausminėn, nei materialinėn atsakomybėn dėl rašte nurodyto turto sugadinimo. Be to, dėl rašte nurodyto turto sugadinimo, ką neva padarė ieškovas, nebuvo jokių pataisos įstaigos pareigūnų tarnybinių pranešimų, atliktų tyrimų ar kažko panašaus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje kameroje ieškovas buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju, o 2019 m. vasario 26 d., kovo 12 ir 28 d., balandžio 9 ir 26 d. ieškovas buvo išvykęs – (etapuotas) į Lukiškių TI-K, kur kiekvieną kartą užtrukdavo apie savaitę, – dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-87-932/2019 teismo posėdžiuose. Negana to, kad ieškovas buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis – baisioje kameroje, – negana to, kad nepagrįstai visą tai kentė, atsakovė apkaltino ieškovą, kad esą jis pats yra viso to kaltininkas, nes esą pats viską sulaužė. Šie atsakovės kaltinimai ieškovą ypač įžeidė ir pažemino.

Su šia tikrovės neatitinkančia, žeminančia ir ieškovą R. R. šmeižiančia (juodinančia) informacija teko susipažinti ne tik ieškovui, bet ir (duomenys neskelbtini) administracijai (sprendimą pasirašiusiam įstaigos vadovui; raštą ieškovui įteikusiam Įskaitos skyriaus tarnautojui ar net visam skyriui, nes įstaigos vadovo pasirašytas raštas ieškovui buvo įteiktas ne voke; Socialinės reabilitacijos skyriaus tarnautojams/ specialistams, būrio viršininkams, t. y. iš esmės pataisos įstaigos administracijos tarnautojams), vėliau, ieškovą perkėlus atlikti bausmės į Šiaulių TI, su ieškovą šmeižiančiais teiginiais susipažino pastarosios pataisos įstaigos administracija, kadangi nurodytas PPN-AK raštas, kuriame yra pateikiama ieškovą šmeižianti ir žeminanti informacija, yra ieškovo kaip nuteistojo asmens byloje, kurią nuolat analizuoja (varto) pataisos įstaigos administracija (pataisos įstaigos administracijos tarnautojai, Įskaitos, Socialinės reabilitacijos bei Apsaugos ir priežiūros skyrių tarnautojai/ specialistai, Psichologinės tarnybos specialistai, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai ir kiti). Be to, ieškovas yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl baisių kalinimo sąlygų jam kalint (duomenys neskelbtini), todėl su tikrovės neatitinkančia ir ieškovą šmeižiančia, žeminančia informacija teko susipažinti ir teismui. Su nuteistojo asmens byla yra susipažinę ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai. Kadangi ieškovas yra labai daug rašęs skundų, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Kalėjimo departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnautojams/ pareigūnams, pareikalavus su skunduose nurodytais teiginiais susijusios medžiagos, nuteistojo asmens byla taip pat yra visiškai prieinama.

Pažymėtina, kad PPN-AK kolonijos 2019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017 nėra įslaptintas ir su juo gali/ galėjo ir galės susipažinti visi, kas susipažino ar susipažins su ieškovo kaip nuteistojo asmens byla – pagrindiniu nuteistąjį charakterizuojančiu šaltiniu. Nuteistojo asmens byloje esantis raštas, kuriame nuteistasis įvardijamas kaip teisės pažeidėjas, gali ieškovui sukelti ir neigiamas teisines pasekmes svarstant su nuteistojo bausmės atlikimu susijusius klausimus.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika dėl asmens apšmeižimo paskleidžiant apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, pakanka, kad su ta informacija susipažintų du–trys asmenys, todėl net ir tuo atveju, jeigu su nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija susipažino PPN-AK ir Šiaulių TI administracija, tokio kiekio asmenų visiškai pakanka. Nors su šia informacija susipažino ir teismai, nagrinėję administracines bylas Nr.: eI1-5248-644/2020, eI1-6306-554/2020, I1-3633-554/2020 ir I1-4615-283-2020, į kurias šią informaciją kartu su 2019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 7-2017 pateikė pati atsakovės atstovė su ieškovo/ nuteistojo asmens byla. Nuteistų asmenų asmens bylas tvarko pagal kompetenciją kiekvienoje pataisos įstaigoje įsteigti įskaitos skyriai, vadovaujantis be kitų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-33. Susipažinti su nuteistojo asmens byla gali ir turi teisę visi bet kurios pataisos įstaigos administracijos padaliniai ir jų darbuotojai (ir netgi privalo susipažinti, pvz., pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus darbuotojai privalo išsamiai būti susipažinę su nuteistojo asmens byla, Apsaugos ir priežiūros skyriaus, Dinaminės priežiūros ir t.t.), kad galėtų dirbti su nuteistuoju, nes asmens byla (ir joje esantys dokumentai) yra pagrindinis ir pats svarbiausias dokumentas charakterizuojantis nuteistąjį. Visa reikšminga informacija apie nuteistąjį yra segama į jo asmens bylą. Todėl nėra jokių, nei menkiausių abejonių, kad su atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 7-2017 ir joje pateikiama tikrovės neatitinkančia informacija susipažino didelis, tiksliu skaičiumi neapibrėžtas, kiekis asmenų – mažiausiai, PPN-AK ir Šiaulių TI administracijos darbuotojai, skaitydami ir analizuodami ieškovo asmens bylą bei pažindindamiesi su ja, kas yra akivaizdus faktas ir kurio įrodinėjimas būtų absurdas. Vadovaujantis teismų praktika, akivaizdžių faktų nereikia įrodinėti. Ieškovas R. R. mano, kad nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad su tikrovės neatitinkančia informacija apie ieškovą, su nepagrįstais kaltinimais, kad ieškovas sugadino/ sulaužė kameros inventorių, yra susipažinę daugiau kaip du–trys asmenys.

4.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio (Asmens garbės ir orumo gynimas) 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...> Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas R. R. siekia, kad už tikrovės neatitinkančią ir jį šmeižiančią informaciją atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama PPN-AK, ir PPN-AK atsakytų teisės aktuose nustatyta tvarka – raštu paneigtų apie ieškovą paskleistą tikrovės neatitinkančią ir jį šmeižiančią informaciją, raštu atsiprašytų ieškovo ir atlygintų ieškovo patirtą neturtinę žalą.

Ieškovas R. R. mano, kad, išnagrinėjus šią civilinę bylą, būtų protinga, sąžininga, teisėta ir teisinga, atsakovės Lietuvos valstybės atstovei PPN-AK nustatyti vieno mėnesio terminą nurodytos informacijos paneigimui ir atsiprašymui dėl tos informacijos paskleidimo pateikimui, tačiau ieškovas neprieštarauja, jeigu teismas savo nuožiūra patikslintų šį terminą. Be to, ieškovas mano, jog nurodytos informacijos paneigimo ir atsiprašymo dėl jos pateikimo (paskleidimo) forma ir būdas (o ir aplinkybės) turėtų būti panašios, adekvačios ir proporcingos į tas, kuriomis ta informacija buvo pateikta (paskleista), t. y. paneigimas ir atsiprašymas turėtų būti pateikti raštu (pataisos įstaigos blanke) dviem egzemplioriais, paaiškinant lydraščiu tos pataisos įstaigos, kurioje bus laikomas ieškovas administracijai, kad, vykdant teismo sprendimą vienas rašto (paneigimo bei atsiprašymo) egzempliorius būtų įsegtas į ieškovo/ nuteistojo asmens bylą, o kitas egzempliorius būtų įteiktas ieškovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įkalinimo įstaigose laikomi nuteistieji/ suimtieji negali turėti su savimi savo asmens bylų – jų asmens bylas tvarko (administruoja) įkalinimo įstaigos administracija. Nuteistieji/ suimtieji gali tik, išreiškę pageidavimą raštu, susipažinti su savo asmens bylomis, taip pat gauti savo asmens bylos ar jos dalies kopijas, Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-218 „Dėl susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais“).

Dėl nurodytos tikrovės neatitinkančios, melagingos, jokiais faktais nepagrįstos, niekinančios, žeminančios ir šmeižiančios informacijos, su kuria yra susipažinę ir kiti asmenys, ieškovas R. R. patyrė stiprų emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir didelį neteisybės jausmą – įsižeidė – ir tebepatiria nemalonius/ neigiamus išgyvenimus, dėl ko net kreipėsi į teismą teisinės gynybos. Ieškovas nėra tikras dėl ateities, nes nuteistojo asmens byloje esantis raštas, kuriame nuteistasis įvardijamas kaip teisės pažeidėjas, gali ieškovui sukelti ir neigiamas teisines pasekmes svarstant su nuteistojo bausmės atlikimu susijusius klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad viešojo administravimo institucijos tarnauja žmonėms, o teismų praktikoje akcentuojama, kad viešojo administravimo institucijos ir jų darbuotojai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nepadarytų kitiems asmenims žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį paskleidimas yra vertinamas kaip deliktas civilinei atsakomybei atsirasti ir dėl to neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, ieškovas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, nes yra visi įstatyme numatyti civilinės atsakomybės pagrindai: pataisos įstaigos neteisėti veiksmai, ieškovui sukeltos neigiamos pasekmės (padaryta neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių/ žalos.

Ieškovas R. R. mano, kad šiame kontekste aktualu yra ir tai, kad neteisėtais veiksmais/ neveikimu, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. A525-2247/2012; 2014 m. vasario 12 d. nutartis Nr. A552-213/2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatyta, kad kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais arba neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė/ neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis Nr. A552-213/2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės (moralinės) žalos apskaičiavimo formulių, tarifų dydžių paprastai nėra. Neturtinės žalos institutas yra kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma, sugražinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui apskritai niekas–jokie pinigai, joks materialus turtas-negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, ieškovo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. A-146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atveju svarbu tai, kad neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. A-14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. A-444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis Nr. A-858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Atitinkamai, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai.

Dėl priežastinio ryšio tarp neigiamų pasekmių ir galimai neteisėtų veiksmų/ neveikimo ieškovas R. R. pažymėjo, jog jeigu atsakovė PPN-AK nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų/ neveikimo ieškovo atžvilgiu, jeigu nebūtų apšmeižusi ir pateikusi akivaizdžiai melagingą informaciją, ieškovas nebūtų patyręs tų neigiamų, nepagrįstų pasekmių, diskomforto, nebūtų pablogėjusi jo psichinė, emocinė ir fizinė sveikata, nebūtų blogai jautęsis ir šios neigiamos pasekmės nebūtų jam turėjusios ilgų išliekamųjų neigiamų (nepageidaujamų) reiškinių. Tai yra toks tiesioginis priežastinis ryšys tarp sukeltų neigiamų padarinių (pasekmių) ir atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, bei Lietuvos Respublikos teismų išaiškinimais, net ir nėra būtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kilusios neturinės žalos ir neteisėtų veiksmų/ neveikimo, gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-476/2008). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad atsakovo elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo, žalos padarymo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad atsakovo elgesys yra pakankama nuostolių/ žalos atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-263/2007). Remiantis nurodytu, teismui sprendus, kad ginčo atveju tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos – nėra, ieškovas mano, kad pagrindas spręsti dėl netiesioginio priežastinio ryšio neabejotinai turėtų būtų pakankamas.

Subjektyviai vertindamas patirtus neigiamus išgyvenimus dėl nurodytos tikrovės neatitinkančios, menkinančios, žeminančios ir šmeižiančios informacijos paskleidimo, ieškovas R. R. patirtą neturtinę žalą įvertino simboline pinigų suma – 300,00 Eur, – kas nagrinėjamu atveju jo nuomone yra protinga, sąžininga, adekvatu, pagrįsta ir teisinga.

IV. Atsakovių atsikirtimai

5. Atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsikirtimai į ieškovo R. R. ieškinį grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį (2020 m. DOK-102144) ir rašytiniuose paaiškinimuose (2020 m. DOK-105093 ir 2021 m. DOK-16116) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovių atstovė S. Č.:

5.1. Atsakovės prašo teismo nevertinti ieškovo R. R. ieškinyje nurodytų kalinimo sąlygų, kadangi tai yra administracinių teismų kompetenciją, – šiuo metu dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-4615-283/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01092-2020-0) pagal pareiškėjo R. R. skundą.

5.2. Ieškovas R. R. yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – nuteistasis, –todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir/ ar pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Specifinis ieškovo statusas nedraudžia jam ginti savo teises teisėtais būdais.

Ieškovui R. R. adresuotame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PPN-AK) 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017 – atsakyme į ieškovo prašymus ir skundus – buvo nurodyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta rašto/ atsakymo apskundimo tvarka. Šis raštas/ atsakymas per vieną mėnesį galėjo būti apskųstas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, tačiau ieškovas R. R., būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę ginti savo garbę ir orumą pateikdamas skundą, tačiau to nepadarė ir nurodyto rašto/ atsakymo neapskundė, todėl darytina išvada, kad ieškovas su pataisos įstaigos rašte/ atsakyme nurodytais teiginiais sutiko.

5.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas R. R. per jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką PPN-AK nedemonstravo noro dalyvauti užimtumo programose, dirbti ar užsiimi kita pozityvia veikla. Visą laisvalaikį ieškovas skirdavo įvairių prašymų/ skundų pataisos įstaigos direktoriui ir teismams rašymui. Kartais per vieną dieną ieškovas parašydavo po du ir daugiau skundų ir/ ar prašymų. Ieškovas nėra linkęs elgtis pagal pataisos įstaigose nustatytą tvarką bei paklusti pataisos įstaigos pareigūnų teisėtiems nurodymams, ką patvirtina teismui pateikta pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus.

Tikslių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017 nurodytų aplinkybių, jog pats ieškovas R. R. kameroje sugadino radijo ryšio taško laidus, spintelę ir šviestuvą, atsakovė PPN-AK neturi. Šis raštas ieškovui buvo parengtas pagal pataisos įstaigos pareigūnų, atlikusių kameros apžiūras, žodinius paaiškinimus, nors turėjo būti surašytas pagal Kameros apžiūros žurnalo duomenimis, kuriame fiksuojami turto sugadinimai, tačiau šiame žurnale tokių įrašų nėra. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus 14-o būrio 3-e kameroje, buvo paskirtas kameros budinčiuoju ir pasirašytinai supažindintas dėl materialinės atsakomybės. Teismui pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. (duomenys neskelbtini)-ojo Saugumo valdymo skyriaus Kamerų tipo patalpų techninio stovio talpinant nuteistuosius priėmimo–perdavimo apskaitos žurnale Nr. 8.89 yra ieškovo R. R. parašas (įrašas Nr. 5). Savo parašu ieškovas patvirtino, kad buvo įkeltas į kamerą, kurioje esminių trūkumų nebuvo, nors procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigia, kad kamera buvo netvarkinga jau tada, kai jis buvo įkeltas. Pažymėtina, kad pataisos įstaigoje nėra galimybės iš karto užfiksuoti turto sugadinimo, kai tik turtas sugadinamas, kadangi nuteistieji gyvenamosiose patalpose nėra stebimi visą parą. Turto gadinimas pataisos įstaigoje yra dažnas, kadangi patys nuteistieji, sugadinę inventorių, vėliau rašo skundus teismams reikalaudami neturtinės žalos.

Ieškovas R. R. PPN-AK laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikinėjo nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Per šį laikotarpį PPN-AK direktorius jam paskyrė drausminę nuobaudą už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, o būtent už necenzūrinių žodžių vartojimą 2019 m. balandžio 18 d., kai pataisos įstaigos pareigūnas pasiūlė ieškovui eiti į pasivaikščiojimo kiemelį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių TI 2019 m. birželio 4 d. direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-644 ieškovui R. R. skirta drausminė nuobauda už pataisos įstaigos turto laužymą ir gadinimą, kas charakterizuoja ieškovą, kaip pataisos įstaigų turtą gadinti linkusį asmenį.

Ieškovas R. R. savo ieškinį grindžia abstrakčiais argumentais ir reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, kurie nėra konkretūs. Vien tik ieškovo paaiškinimų ir argumentų nepakanka. Paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais, įrodymais. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė PPN-AK atliko neteisėtus veiksmus ir sąmoningai siekė ieškovą pažeminti ar įžeisti jo garbę ir orumą. Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės – visų sąžiningų mokesčių mokėtojų – sąskaita. Teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį. (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017 ieškovui R. R. nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Nors ieškovas tvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017 nurodyto teiginio patyrė neigiamų pasekmių, diskomfortą, pablogėjo jo emocinė ir fizinė sveikata, šios pasekmės turėjo ilgų išliekamųjų neigiamų reiškinių, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, į psichologus nesikreipė. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų faktą, kad (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017 yra nepagrįstas.

5.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2006). Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-260-695/2015).

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017 – atsakymas į ieškovo prašymus ir skundus – nebuvo skelbiamas viešai ir nebuvo perduotas tretiesiems asmenims. Šis raštas buvo pateiktas tiesiogiai pačiam ieškovui R. R., o šio rašto kopija buvo įdėta į nuteistojo asmens bylą, su kuria neturi galimybės susipažinti jokie pašaliniai asmenys. Pataisos įstaigose, į kurias perkeliami nuteistieji tolesniam bausmės atlikimui, dirba ir duomenis tvarko asmenys supažindinti su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-33 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos patvirtinimo“. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, pataisos įstaigų įskaitos darbuotojai turi teisę tvarkyti nuteistųjų asmens bylos duomenis. Kiti asmenys su nuteistojo asmens byla susipažinti negali. Suprantama, teismui nuteistųjų asmens bylos pateikiamos, kitoms institucijoms – ne. Advokatas taip pat gali susipažinti su nuteistojo asmens byla. Su nuteistojo asmens byla gali susipažinti tik ribotas asmenų ratas. Atsižvelgus į tai, ieškovo teiginys, kad jo asmens duomenys (t. y. nepagrįsti teiginiai apie jį) buvo paskelbti viešai, yra visiškai nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Nagrinėjamu atveju neteisėtų PPN-AK veiksmų (neveikimo) nenustatyta. (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. pateikdama nuteistajam – ieškovui R. R. – atsakymą Nr. 7-2017 raštu nepadarė jokio teisės pažeidimo. Nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo ieškovui būtų atsiradusi žala. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju teismas, prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Taigi nepakanka nustatyti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu).

Formuojantis teisės taikymo praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556-95/2009). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-337/2006). Kita sąlyga, reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti – žala. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A556-1639/2008) yra pažymėta, kad pareiškėjas pats pasirenka, kokiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje išvardintais įrodymais grįs skundo dalyką. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, šiuo atveju taip pat būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kyla būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. A525-3063/2011).

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis), neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis), teisės pažeidimu padarytą žalą, taip pat pažymėtina, kad visos nurodytos prielaidos viena be kitos žalos atsiradimo kontekste egzistuoti negali. Neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo. Teismai, nustatydami ir vertindami konkretaus pažeidimo rimtumą, jo buvimą ar nebuvimą, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi atsižvelgti į teisės pažeidimu nukentėjusiajam asmeniui sukeltus padarinius (ar buvo sukelti padariniai), jų sunkumą ir trukmę.

Nagrinėjamu atveju ieškovas R. R. nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl PPN-AK administracijos ar pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais –rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-531-248/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

V. Liudytojai

6. Teismo posėdžio metu liudytojas – nuteistasis – V. A. patvirtino ieškovo R. R. nurodytą aplinkybę, kad 2019 m. vasario 13 d. jie abu buvo perkelti iš Lukiškių TI-K į PPN-AK tęsti paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Liudytojas nurodė, kad tądien vežė (etapavo) maždaug apie trisdešimt nuteistųjų. Atvykus, jį patikrino ir apgyvendino kameroje Nr. 3, kuri buvo netvarkinga: sulaužyta spintelė (neatsidarė durelės), sekcija be lentynėlių, apdegusios virš tualeto lubos (juodos nuo smalkių), neveikiantis pareigūno iškvietimo mygtukas, besimėtantys nutraukti radijo taško laidai, išdraskyta rozetė (atviri elektros laidai). Jis iš karto pareiškė pretenzijas pataisos įstaigos pareigūnui, kuris paaiškino, kad šiose patalpose buvo laikomi drausminėmis nuobaudomis nubausti, į karcerį paskirti nuteistieji. Pareigūnas pasiūlė šiek tiek pakentėti, nes viskas po truputį bus sutvarkyta. Po kurio laiko, maždaug po 15–20 minučių į kamerą atvedė ieškovą R. R.. Liudytojas labai nustebo, kad juos apgyvendino kartu, nes liudytojas buvo priskirtas drausmės grupei, o ieškovas – ne. Nuo 2003 m. nebebuvo galima kartu laikyti drausmės ir paprastosios grupės nuteistųjų. Be to, liudytojas V. A. nurodė, kad jis kartą, o ieškovas R. R. ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją prašydami pagerinti kameros sąlygas. Kai ką pataisos įstaigos administracija sutvarkė, pavyzdžiui, lentynėlę, gulto kietąjį pagrindą, bet didžioji ieškovo prašymų dalis buvo nepatenkinta, dėl ko kildavo konfliktų. Apie pataisos įstaigos raštiškus atsakymus ieškovui R. R. liudytojas V. A. nieko nežino – nesidomėjo.

7. Liudytoja – (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017 rengėja/ Turto valdymo skyriaus inspektorė – S. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistųjų skundų gaunama labai daug. Įprastai, gavus skundą dėl pataisos įstaigos sugadinto inventoriaus, pataisos įstaigos patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, neapžiūri, su nuteistaisiais nebendrauja, o susisiekia telefonu su atsakingais ten dirbančiais ar patalpas prižiūrinčiais pataisos įstaigos pareigūnais, būrio viršininkais, kurie žodžiu suteikia visą reikiamą informaciją apie patalpų ir jose esančio inventoriaus būklę. Taip liudytoja elgėsi ir gavusi ieškovo R. R. prašymus ir skundus. Pasiskambino vienam iš pataisos įstaigos pareigūnų, kurio vardo ir pavardės šiuo metu negali nurodyti, pasakė ieškovo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, o pataisos įstaigos pareigūnas žodžiu informavo ją, kad, prieš ieškovą apgyvendinant, kamera ir jos inventorius buvo tvarkingi. Jei yra kažkokių sugadinimų, tai patys nuteistieji juos ir padarė. Pataisos įstaigos pareigūnai pataisos įstaigos inventoriaus neniokoja. Atsižvelgus į gautą informaciją, buvo parengtas būtent toks atsakymas ieškovui. Paklausta, liudytoja S. I. atsakė, kad nagrinėjamu atveju rėmėsi tik žodžiu iš pataisos įstaigos pareigūno gauta informacija, jokios informacijos raštu ji negavo, ir nesigilino, su nuteistojo asmens byla nesusipažino. Įprastai, parengusi raštą/ atsakymą nuteistajam, pateikia jį kartu su nuteistojo skundu/ prašymu pasirašyti pataisos įstaigos vadovui, per sekretorę. Pataisos įstaigos vadovo pasirašytą raštą raštinė registruoja ir perduoda Resocializacijos skyriaus specialistui/ būrio viršininkui, kuris raštą/ atsakymą įteikia nuteistajam. Taip buvo ir teisme nagrinėjamu atveju. Kitas rašto/ atsakymo nuteistajam egzempliorius su nuteistojo skundu/ prašymu įsegamas į nuteistojo asmens bylą – tai tvarko Įskaitos skyrius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

VII. Faktinės aplinkybės

8. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad:

8.1. Vykdant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planą, ieškovas, nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, R. R. K. departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – PPN-AK). 2019 m. vasario 14 d. PPN-AK direktoriaus įsakymu ieškovas R. R. buvo paskirtas į 2-ojo sektoriaus 14-o būrio kamerą Nr. 3, kur buvo iki 2019 m. gegužės 6 d., t. y. iki iš PPN-AK buvo perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI), vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. NN-444. 2019 m. vasario 14 d. į (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus 14-o būrio kamerą Nr. 3 buvo įkeltas ir nuteistasis – liudytojas – V. A., kuris nurodytoje kameroje gyveno iki 2019 m. gegužės 2 d. Ieškovas R. R. 2019 m. vasario 26 d., kovo 12 ir 28 d., balandžio 9 ir 26 d. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-87-932/2019 teismo posėdžiuose, t. y. buvo išvykęs – (etapuotas) į Lukiškių TI-K. Ieškovas R. R. ne kartą raštu kreipėsi į PPN-AK administraciją su prašymais/ skundais/ paklausimais dėl (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus 14-o būrio kameros Nr. 3: joje laikytinų nuteistųjų, gyvenimo sąlygų, kameros remonto ir inventoriaus. Nepatenkintas pataisos įstaigos atsakymais, ieškovas ne kartą kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą (ieškinio priedai: 2020 m. CBP-15398, DOK-93966; ieškovo rašytinių paaiškinimų priedai: 2020 m. DOK-106362, 2021 m. DOK-10363 ir DOK-18546; atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. DOK-105093), taip pat ir į administracinį teismą. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

8.2. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis kai kurios ieškovo R. R. ieškinyje nurodytos aplinkybės nagrinėtos šiose administracinėse bylose:

8.2.1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4615-283/2020 atmestas pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PPN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundėsi, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo kalinamas (duomenys neskelbtini)-ajame sektoriuje nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis: kameroje Nr. 3 buvo laikomas su konfliktišku nuteistuoju, o kameroje nebuvo įrengta signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema; kameroje nebuvo įrengtas radijo taškas; jam nebuvo išduodama spauda, net sena; nebuvo leidžiama pasinaudoti riboto interneto prieiga. Teismas sprendime konstatavo, jog pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai iš viso buvo pateikęs 18 skundų ir 68 prašymų. Teismas nustatė, kad nurodytu laikotarpiu kameroje Nr. 3 buvo įrengta signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau dėl gedimo neveikė. Be to, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad kameroje Nr. 3 buvo įrengtas ir veikė radijo taškas, o tuo atveju, jeigu jis sugesdavo, PPN-AK nedelsdama jį remontuodavo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-94-968/2021 pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8.2.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-209-554/2021 iš dalies patenkintas pareiškėjo R. R. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PPN-AK, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo pažeista pareiškėjo R. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas PPN-AK, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjas R. R. skundėsi daug kuo, tačiau ir tuo, kad (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus kamera Nr. 3 nepritaikyta nuolatiniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui, nebuvo suremontuota, ant sienų nebuvo dažų, tinkas luposi ir krito ant galvos, kampuose buvo pelėsis, visi metaliniai paviršiai buvo surūdiję, gultai, spintelės, kriauklė, suolai buvo sulaužyti, elektros instaliacijos išdraskytos, lango stiklai buvo purvini, sanitariniame mazge nebuvo jokios efektyvios oro šalinimo sistemos, todėl buvo blogas kvapas; čiužinys ir patalynė buvo išduoti seni, susidėvėję, dėmėti, dvokiantys ir suplyšę; gultas neatitiko jo ūgio, buvo per mažas, kreivas, nelygus ir surūdijęs. Teismas pripažino, kad tik dėl Higienos normos HN 134:2015 20 ir 40 punktų pažeidimo (nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, tinkamų sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius nesudarymo) pareiškėjas R. R. galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas apeliacinis skundas.

8.3. Pagal (duomenys neskelbtini)-ojo Saugumo valdymo skyriaus Kamerų tipo patalpų techninio stovio talpinant nuteistuosius priėmimo–perdavimo apskaitos žurnalą Nr. 8.89 ieškovas R. R. ir nuteistasis – liudytojas – V. A. buvo supažindinti su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta nuteistųjų materialine atsakomybe (2019 m. vasario 20 d įrašai Nr. 4–5; yra nuteistųjų parašai; grafoje „Patalpų ir inventoriaus būklė“ nurodyta, kad „esminių trūkumų nėra“). Pagal (duomenys neskelbtini)-ojo Saugumo valdymo skyriaus Kamerų tipo patalpų nuteistųjų skyrimo budinčiais apskaitos žurnalą Nr. 8.96 ieškovas R. R. buvo skirtas kameros tvarkiniu 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. (atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai: 2021 m. DOK-16116).

8.4. Ieškovas R. R. per visą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką buvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą daugiau kaip 70 kartų, tačiau tik vieną kartą – 2019 m. balandžio 25 d. – PPN-AK – už necenzūrinių žodžių vartojimą 2019 m. balandžio 18 d., kai pataisos įstaigos pareigūnas pasiūlė ieškovui eiti į pasivaikščiojimo kiemelį. Šiaulių TI 2019 m. birželio 4 d. ieškovui R. R. skirta drausminė nuobauda už pataisos įstaigos turto laužymą ir gadinimą – 2019 m. gegužės 25 d. šluotos kotu draskė apsauginį tinklą nuo lango grotų (atsiliepimo į ieškinį priedai: 2020 m. DOK-102144; atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai: 2021 m. DOK-16116).

8.5. Per visą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką PPN-AK ieškovas R. R. dėl patiriamų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, garbės ir orumo pažeidimo, dėl to, kad jis galėjo būti apšmeižtas PPN-AK administracijos/ darbuotojų ar PPN-AK įžeidė nuteistojo garbę ir orumą, į psichologus nesikreipė (atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. DOK-105093).

9. (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 7-2017 atsakė ieškovui R. R. į jo 2019 m. balandžio mėnesio prašymus ir skundus Nr.: 71(19)-322, 71(14)-278, 71(14)-311 ir 71(14)-314. Vienas šio rašto egzempliorius buvo įteiktas ieškovui R. R., antras – įdėtas į ieškovo/ nuteistojo R. R. asmens bylą. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

VIII. Ginčo esmė

10. Ieškovas R. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatomis, ginančiomis asmens garbę ir orumą, kreipėsi į teismą dėl jam, tuo metu jau į Šiaulių TI perkeltam, adresuoto atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017 „Dėl atsakymų į prašymus bei skundus pateikimo“, kurį rengė pataisos įstaigos tarnautoja – liudytoja – S. I., o pasirašė pataisos įstaigos direktorius D. S., priešpaskutinės pastraipos teiginio: „<...tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą...>“.

Ieškovas R. R. tvirtina, kad šie į jo (nuteistojo) asmens bylą įsegto PPN-AK neįslaptinto rašto, su kuriuo susipažino ir gali susipažinti visa eilė asmenų, teiginiai yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, įžeidžiantys ir šmeižiantys, žeminantys jo garbę ir orumą, dėl ko ieškovui padaryta neturtinė žala – ieškovas patyrė stiprų emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir didelį neteisybės jausmą – įsižeidė – ir tebepatiria nemalonius/ neigiamus išgyvenimus. Be to, ieškovas nėra tikras dėl ateities, nes nuteistojo asmens byloje esantis raštas, kuriame nuteistasis įvardijamas kaip teisės pažeidėjas, gali ieškovui sukelti ir neigiamas teisines pasekmes svarstant su nuteistojo bausmės atlikimu susijusius klausimus.

11. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama PPN-AK, ir PPN-AK su ieškovo R. R. ieškiniu visiškai nesutinka ir paršo teismo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.

12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo R. R. garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017, jų paskleidimo, neturtinės žalos ieškovui padarymo ir jos atlyginimo.

IX. Teisinis vertinimas

13. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl garbės ir orumo gynimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (1 dalis).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama PPN-AK, ir PPN-AK privalo įrodyti, kad (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017 ieškovo R. R. nurodyti duomenys „<...tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą...>“ atitinka tikrovę, o ieškovas R. R. privalo įrodyti, kad dėl tokių duomenų paskleidimo nurodytame PPN-AK rašte jam padaryta neturtinė žala, taip pat pagrįsti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Tačiau akcentuotina svarbiausia, jog teismui privalu nustatyti, ar ieškovo R. R. nurodyti tikrovės neatitinkantys, jo garbę ir orumą žeminantys duomenys buvo paskleisti, t. y. norint taikyti civilinę atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimą būtina nustatyti duomenų paskleidimo faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą; trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas teismine tvarka gali būti ginami taikant įvairius gynimo būdus: ieškovas gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, tačiau už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsiprašymas nėra nei teisinė atsakomybė, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-169/2006). 

14. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo R. R. ir atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos PPN-AK, ir PPN-AK atstovės S. Č. paaiškinimus ir ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

14.1. Ieškovui R. R. adresuoto atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017 „Dėl atsakymų į prašymus bei skundus pateikimo“ priešpaskutinės pastraipos formuluotė: „<...tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą...>“ vertintina kaip teiginys, faktą – tikrą, nepramanytą dalyką – atskleidžianti informacija. Be to, iš šios formuluotės ir šio rašto adresato akivaizdu, kad atsakovės PPN-AK pateikta žinia yra būtent apie ieškovą R. R..

14.2. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė PPN-AK pripažino, kad tikslių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 7-2017 nurodytų aplinkybių, jog pats ieškovas R. R. kameroje sugadino radijo ryšio taško laidus, spintelę ir šviestuvą, atsakovė PPN-AK neturi. Šis raštas ieškovui buvo parengtas pagal pataisos įstaigos pareigūnų, atlikusių kameros apžiūras, žodinius paaiškinimus, nors turėjo būti parengtas pagal Kameros apžiūros žurnalo duomenimis, kuriame fiksuojami turto sugadinimai, tačiau šiame žurnale tokių įrašų nėra (šio teismo sprendimo 5.3. punkto antra pastraipa). Šiuos atsakovės PPN-AK teiginius patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nurodyto rašto rengėja – liudytoja – S. I. (šio teismo sprendimo 7. punktas). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad ieškovas R. R., atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę PPN-AK, nebuvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigos turto/ inventoriaus sugadinimą, dėl to nebuvo svarstytas Drausmės komisijos posėdyje ir jam nebuvo taikyta materialinė atsakomybė (šio teismo sprendimo 8.4. punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017 teiginys: „<...tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą...>,“ yra nepagrįstas.

Atsakovės PPN-AK teismui pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. vasario 20 d. ieškovas R. R. neturėjo esminių pastabų dėl kameros ir kad kelis kartus buvo paskirtas kameros tvarkiniu, taip pat duomenys apie ieškovo R. R. pataisos įstaigos tvarkos pažeidimus ir jam skirtas drausmines nuobaudas Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI (šio teismo sprendimo 8.3.–8.4. punktai) nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017 priešpaskutinėje pastraipoje nurodyto teiginio apie PPN-AK turto/ inventoriaus sugadinimą.

14.3. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovu R. R., kad atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017 priešpaskutinėje pastraipoje pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovą, t. y. teiginys, kad „<...tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą...>,“ gali pažeisti asmens garbę ir orumą, tačiau teismas pažymi, kad asmens garbė ir orumas yra pažiedžiami paskleidžiant apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiuo atveju svarbus yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo faktas.

14.4. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 7-2017 atsakė tuo metu jau į Šiaulių TI perkeltam ieškovui R. R. į jo 2019 m. balandžio mėnesio prašymus ir skundus. Vienas šio rašto egzempliorius buvo įteiktas ieškovui R. R., antras – įdėtas į ieškovo/ nuteistojo R. R. asmens bylą (šio teismo sprendimo 9. punktas).

Ieškovas R. R. tvirtina, kad nurodyto neįslaptinto PPN-AK rašto, kuriame yra pateikta apie ieškovą tikrovės neatitinkanti ir jo garbę ir orumą žeminanti informacija, įdėjimas į nuteistojo asmens bylą, su kuria susipažino ir gali susipažinti daugybė asmenų, pradedant PPN-AK ir Šiaulių TI administracijos bei šių pataisos įstaigų struktūrinių padalinių pareigūnais ir darbuotojais bei baigiant teismais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Kalėjimo departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnais ir tarnautojais, ir yra tikrovės neatitinkančios ir ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimas.

Iš tiesų atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017 nėra įslaptintas – neturi nė vienos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytos slaptumo žymos, tačiau pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-218 patvirtintų Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių 2 punktą visi dokumentai, esantys nuteistųjų asmens bylose, yra konfidencialūs, kas reiškia, jog jie yra įslaptinti. Pagal šias taisykles susipažinti su asmens bylų dokumentais, gauti šių dokumentų kopijas ar išrašus leidžiama: bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atliekantiems teismams, prokurorams, Lietuvos Respublikos Seimo skiriamiems kontrolieriams, Teisingumo ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos; probacijos tarnybų priežiūroje esantiems ir buvusiems nuteistiesiems (jei nuteistasis nepilnametis – jo tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams) ir laisvės atėmimo vietose laikomiems ir iš jų paleistiems nuteistiesiems arba suimtiesiems – su savo asmens bylos dokumentais; ikiteisminio tyrimo įstaigoms – atliekant ikiteisminį tyrimą; asmenims, turintiems nuteistojo, su kurio asmens bylos dokumentais pageidaujama susipažinti, sutikimą su notariškai paliudytu parašo tikrumu arba notaro patvirtintą raštišką įgaliojimą; kitiems asmenims, kurie įrodo, kad turi pagrįstą ir teisės saugomą interesą susipažinti su asmens bylos dokumentais ar gauti šių dokumentų kopijas ar išrašus (2.1.–2.6. punktai). Taisyklių nuostatos netaikomos probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams, kuriems susipažinimas su nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylų dokumentais reikalingas tarnybinėms pareigoms eiti (3 punktas). Tiek pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-33 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukciją, tiek ir pagal iki jos galiojusią Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukciją nuteistųjų bylas tvarkė ir tebetvarko tik už asmenų įskaitą atsakingi darbuotojai, kurie yra asmeniškai už jas atsakingi. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų asmens bylos yra tvarkomos tik teisės aktuose nustatytiems tikslams įgyvendinti – užtikrinti asmenų priėmimo į laisvės atėmimo įstaigas, laikymo, perkėlimo ir paleidimo iš jų teisėtumą; įforminti asmenų priėmimo, įskaitos, konvojavimo, paleidimo ir kitus dokumentus; vykdyti teismų nuosprendžius, nutartis, baudžiamuosius įsakymus bei kitus jų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus; teikti Kalėjimų departamentui duomenis apie įstaigose laikomų asmenų skaičių ir jų kaitą, teikti ataskaitas ir kitus duomenis apie suimtuosius ir nuteistuosius ir pan., kas reiškia, kad nuteistųjų asmens bylos (joje esantys dokumentai) yra skirtos tik tarnybiniam naudojimui ir jų (joje esančių dokumentų) negalima atskleisti teisės aktuose nenustatytiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistųjų asmens bylos, kaip ir ieškovo/ nuteistojo R. R. asmens byla, nėra viešai prieinamos ir joje esantys dokumentai, kaip ir atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017, nėra, nebuvo ir negali būti atkleistas, t. y. paskleistas, asmenims, kurie nėra numatyti teisės aktuose ir kuriems nėra būtina žinoti tarnybos tikslais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas R. R. nenurodė jokių kitų teisės aktuose nenurodytų – trečiųjų/ pašalinių – asmenų, kuriems atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017 buvo atskleistas. 

14.5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka atlyginti tik žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjau atveju nenustatytas tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą R. R. ((duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017) paskleidimo faktas, o (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017, parengtas pataisos įstaigai vykdant jai pavestas funkcijas (nagrinėjant nuteistųjų skundus), tiksliau šio rašto priešpaskutinėje pastraipoje pateiktas teiginys, kad „<...tuo metu kol Jūs atlikinėjote bausmę toje kameroje Jūs pats sugadinote: radijo ryšio taško laidus, spintelę bei šviestuvą...>,“ galėjo būti ginčijamas specialia teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, kas nurodyta (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 7-2017 paskutinėje pastraipoje, – galėjo per vieną mėnesį būti apskųstas Kalėjimo departamento direktoriui, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

15. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjau atveju nenustatytos visos civilinei atsakomybei už asmens garbės ir orumo pažeidimą būtinos sąlygos, ieškovo R. R. ieškinys atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai PPN-AK, ir PPN-AK dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo dėl tikrovės neatitinkančių, asmenį žeminančių duomenų (informacijos) pateikimo bei paskleidimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

X. Bylinėjimosi išlaidos

16. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovui R. R. atidėtas 90,00 Eur (75,00 Eur + 15,00 Eur) dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

Atmetus ieškovo R. R. ieškinį, iš ieškovo priteistina 90,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 93 ir 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        R. R. ieškinį atmesti.

        Priteisti iš R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                          Joana Kvaselytė