ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11682-1004/2021 pagal ieškovės bendrijos „Eli Park“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bendrija „Eli Park“ (toliau – ir ieškovė, ir Bendrija) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. M. (toliau – ir atsakovas) 4 959,11 Eur tikslinių įmokų skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog bendrijos „Eli Park“ teritorijoje savininkui M. M. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), ir jame esantis nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė – korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė – korpusas (12 vnt. kotedžų)). Pagal bendrijos pirmininko ir buhalterės turimus skolų apskaitos duomenis, šiai dienai atsakovas yra skolingas bendrijai 4 959,11 Eur (2 447,25 Eur už B statinių grupę + 2 511,86 Eur už C statinių grupę) tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių) už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30. Atsakovas yra bendrijos narys nuo pat jos įkūrimo dienos, nes buvo (duomenys neskelbtini), atsakovas, kaip bendrijos (duomenys neskelbtini), tapo nariu nuo jos įregistravimo dienos (2013-05-02).

3.       Bendrijai 2014-06-25 buvo išduotas statybos leidimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palanga (bendrijos teritorijoje), statyti inžinerinius tinklus – dujų, vandentiekio, nuotekų surinkimo, elektros, nuotekų šalinimo tinklus. Projektuotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šeba“ dar 2006 m. parengė inžinerinių tinklų statybos techninį projektą, kai tuo metu užsakove buvo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Tačiau užsakovė savo teises pagal parengtą projektą perleido UAB „Vakarų gotika“, kuriai 2007-01-17 buvo išduotas statybos leidimas 30-ies poilsio pastatų grupės (A, B, C, D, E, F, G korpusai), taip pat ir inžinerinių tinklų statybai.

4.       Pirminėmis pirkimo-pardavimo sutartimis statytoja ir poilsio pastatų savininkė UAB „Vakarų gotika“ įsipareigojo parengti atliktus darbus pridavimui iki 2009-06-01, jei pirkėjas įvykdys savo įsipareigojimus, nustatytus sutarties 9.2. punkte dėl vidinės apdailos užbaigimo. Sutarties 9.4. punktu pirkėjas įsipareigojo po statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir šio akto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ sudaryti sutartis su teritorijos apsaugą vykdančia bendrove, patalpoms vandenį, elektros energiją, dujas, ryšio paslaugas ir kitus komunalinius patarnavimus tiekiančiomis ir vykdančiomis organizacijomis, su pastatus eksploatuojančia ir prižiūrinčia bendrove arba įsteigti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti eksploatavimo bendriją, kuri rūpinsis bendraturčių bendrojo naudojimo inžinerinės ir kitos įrangos priežiūra, eksploatavimu, renovacija, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ar bendrai naudojamo sklypo tvarkymu, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymu, kitų bendrų teisių bei interesų gynimu ir apsauga.

5.       Bendrijos teritorijoje suplanuoti ir poilsio pastatų aptarnavimui skirti inžineriniai tinklai yra įrengti ir veikia, tačiau iki šiol nėra įregistruoti (nėra užpildyta ir įregistruota VĮ „Registrų centras“ deklaracija apie statybos užbaigimą dėl statytojos UAB „Vakarų gotika“ bankroto). Tinklai bus įregistruoti bendrijos nuosavybės teise, nes ji yra šių tinklų statytoja pagal 2014-06-25 statybos leidimą. Projektas yra parengtas ir statybos leidimas išduotas visiems suprojektuotiems darbams, todėl statinių ir inžinerinių tinklų pridavimas ir registracija viešame registre galima tik tada, kai visi pastatai bus baigti statyti. Būtent dėl atsakovo nuosavybės teise valdomų pastatų (B ir C korpusas) neužbaigtos statybos ieškovė negali iki galo įgyvendinti statytojo teisių ir nuosavybės teise įregistruoti inžinerinius tinklus bei statinius (vidinę gatvę).

6.       Projektuotoja UAB „Šeba“ 2006 m. taip pat parengė vidaus gatvės įrengimo projektą, kuris dėl statytojos UAB „Vakarų gotika“ bankroto nebuvo įgyvendintas. Kadangi buvo suprojektuotas asfaltuoto kelio dangos įrengimas, 2019-05-04 vykusio „Eli Park“ savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta koreguoti esamą projektą ir gatvę iškloti trinkelėmis. Ieškovė ir UAB „Vardoma“ 2018-10-24 pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo bendrijos teritorijoje vidaus gatvę iškloti trinkelėmis, įrengti teritorijos apšvietimą. Vykdant šią sutartį, bendrijos visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta rinkti po 600 Eur nuo kiekvieno kotedžo. Atsakovas prievolę sumokėti 13 200 Eur įvykdė tik 2018-11-16 teismui priėmus teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. eL2-16228-1031/2018).

7.       Atsakovas M. M. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Nuo žemės sklypo įsigijimo momento sklype buvo bei šiuo metu yra 22 pamatai (tik vietomis su nedidele dalimi pradėtos, bet nebaigtos statyti sienos), kurie nebuvo/nėra įregistruoti. Norint statyti naujus pastatus žemės sklype, reikalinga gauti aktualius statybos leidimus, kurie galiotų, o esamus pamatus nugriauti. Pagal parengtą projektą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 22 pastatai (B grupės korpusas – 10 vnt. ir C grupės korpusas – 12 vnt.), atlikus būtinus veiksmus, galėtų atsirasti tik ateityje. Paaiškino, jog nuo žemės sklypo įsigijimo atsakovo iniciatyva nevyko joks statybos procesas.

8.       Atsakovui nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, t. y. tik vienas turtinis vienetas, kuriame šiuo metu nėra pastatų ar ieškovės nurodytų tariamų kotedžų. Ieškovė iš jo nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių), kurios apskaičiuojamos už atskirus 22 kotedžus. Atsakovas pažymėjo, kad bendrijos įstatai jam negali būti taikomi, kadangi jis nėra kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkas. Teigia, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl skolos bendrijai 4 959,11 Eur tikslinių įmokų (2 447,25 Eur už B statinių grupę + 2 511,86 Eur už C statinių grupę, iš viso už 22 atskirus kotedžus, kurie neegzistuoja) bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30 yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia atsakovo interesus, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų esminių sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja bendrijos įstatams, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – ir DGNSBĮ). Be to, ieškovė, reikalaudama neteisingai apskaičiuotų mokesčių, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

9.       Ieškovė ieškinyje paminėjo Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-16 priimtą teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. eL2-16228-1031/2018), kuriuo buvo nutarta iš atsakovo išieškoti skolą, tačiau su minėta skola atsakovas nesutiko, bet neturėdamas atstovo nesugebėjo tinkamai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

10.       Bendrijos susirinkimo protokolai dėl neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto mokesčių skaičiavimo prieštarauja jos įstatams, DGNSBĮ, imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais jo atžvilgiu. DGNSBĮ taikomas tik gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, o atsakovas neturi savo žemės sklype jokių pastatų. Atsakovas neturi pareigos mokėti už infrastruktūros sukūrimą bei jos išlaikymą, nes šia infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais nesinaudoja ir tokios galimybės objektyviai neturi. Jam priklausančiame žemės sklype nėra jokių pastatų ar kotedžų, nėra prisijungęs prie ieškovei priklausančios inžinerinės infrastruktūros. Atsakovo žemės sklype nėra jokių pastatų ar kotedžų, statybos procesas nevyksta, žemės sklypo aplinkos ieškovė netvarko (žolė nepjauta), nėra nutiesto kelio (kuris būtų išklotas trinkelėmis), atsakovas nėra prisijungęs prie bendrojo naudojimo objektų – inžinerinių tinklų, ir jais bei jokia kita infrastruktūra nesinaudoja.

11.       Ieškiniui pagrįsti ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, t. y. mokesčiai už paslaugas, yra nekonkretizuoti (nedetalizuoti), t. y. nėra aišku, už kokias paslaugas jie išrašyti. Be to, atsakovui skaičiuojami mokesčiai už kiekvieną atskirą kotedžą (22 vnt.), kurie neegzistuoja. Tokiu būdu be pagrindo sudaroma nepakeliama finansinė bendrijos priskaičiuojamų mokesčių našta. Ieškovė neteisingai, neproporcingai, neteisėtai bei nepagrįstai vykdo bendrijos mokesčių apskaičiavimą atsakovo atžvilgiu už paslaugas, kurių atsakovas realiai (faktiškai) negauna.

12.       Ieškovė dublike papildome nurodė, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Šie bendrojo naudojimo objektai yra sukurti bendrijos narių lėšomis, t. y. prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjęs ir atsakovas, taip tapdamas ne tik šių objektų naudotoju, bet ir bendraturčiu. Kadangi atsakovas yra bendrijos narys, todėl piniginės prievolės bendrijai jam atsiranda pagal įstatymus (CK, DGNSBĮ) ir bendrijos įstatus. Atsakovas, būdamas žemės sklypo dalies su nebaigtais statyti pastatais, sudarančiais 22 patalpas, esančiais bendrijos teritorijoje, savininku ir būdamas bendrijos nariu bei bendro naudojimosi objektų bendraturčiu, privalo vykdyti bendrijos organų, kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, bei apmokėti bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad šiai dienai atsakovas yra skolingas 4 959,11 Eur tikslinių įmokų, kurias sudaro nuolatinės techninės priežiūros ir administravimo mokesčiai. Bendrija visiškai pagrįstai skaičiuoja atsakovui įmokas už 22 turtinius vienetus, nes atsakovo turimas žemės sklypas yra ne mažiau kaip 22 kartus didesnis už kitų savininkų, mokančių už vieną turtinį vienetą, turimus žemės sklypus.

13.       Atsakovas triplike papildomai nurodė, jog ginčija pareigą mokėti bendrijai įmokas už 22 turtinius objektus – kotedžus/pastatus, nes jie nėra pastatyti, be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso tik (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, t. y. tik vienas turtinis vienetas/objektas, kuriame šiuo metu nėra kotedžų ar pastatų. Nesutinka su pareiga mokėti įmokas už infrastruktūros išlaikymą, nes ja faktiškai nesinaudoja ir tokios galimybės objektyviai neturi. Atsakovas nesutinka ir su bendrijoje nustatyta tvarka dėl jam priskaičiuotų bendrijos mokesčių, nes mokesčiai paskirstomi pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. neproporcingai bendraturčio turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas akcentavo byloje esminę reikšmę turinčias aplinkybės: 1) bendrijos nario teisės ir pareigos siejamos su buvimu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininku; 2) atsakovui nuosavybės teise (registruotas) priklauso (duomenys neskelbtini)žemės sklypas (t. y. tik vienas turtinis vienetas/objektas, tiktai už jį būtų galimas įmokų skaičiavimas), kuriame šiuo metu nėra kotedžų ar pastatų; 3) bendrija įmokų reikalauja už 22 turtinius objektus – kotedžus/pastatus; 4) nebaigtos statybos statiniai - pamatai - beveik visi (20) su 6 eilėmis blokelių siena, išskyrus daugiausiai 2 pamatus – iki 11 eilių blokelių siena, niekaip negali būti laikytini kotedžais ar pastatais; 5) atsakovo padėtis yra nelygiavertė lyginant su kitų savininkų, kuriems nuosavybės teise be žemės sklypo dalies priklauso kotedžai/pastatai, ir kurie naudojasi infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais; 6) 2008-02-14 pirkimo-pardavimo sutartimi yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

14.       Atsakovo vertinimu, bendrijos įstatų ir bendrijos savininkų susirinkimo metu priimtų protokolų pagrindu nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Ieškovė turėtų galimybę prisiteisti įsiskolinimą, jeigu toks būtų nustatytas, bendrijos mokėtinus mokesčius apskaičiuojant atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 3 dalį (proporcingumo principą), tačiau šiuo pagrindu ieškinys nėra reiškiamas bei nepateikti įrodymai, galintys pagrįsti, jog toks įsiskolinimas egzistuoja. Reikalingi mokėti mokesčiai paskirstomi pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. neproporcingai bendraturčio turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovės taikoma mokesčių dydžio bendrijai nustatymo ir jų paskirstymo tarp kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) – kotedžų (savininkų) tvarka, pagal kurią mokesčiai skaičiuojami kiekvienam lygiomis dalimis už turtinį vienetą, nepriklausomai nuo jo faktiškai užimamo ploto, prieštarauja imperatyviam CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, todėl įmokų, skirtų apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų paskirstymo tvarka, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negali būti taikoma.

15.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-478-372/2021) panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ištirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti 4 959,11 Eur sumą, nėra galimybės, kadangi detalizuotos sąskaitos už visą įsiskolinimo laikotarpį į bylą nepateiktos. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar prašomos priteisti įmokos yra susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu, neanalizavo atsakovui išrašytų sąskaitų turinio, lėšų panaudojimo tikslingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. M. 4 899 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 552,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bendrijai ,,Eli Park“; priteisė iš atsakovo 110 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė 2020-09-16 detalizuotą sąskaitą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31 bei 2020-09-16 detalizuotą sąskaitą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31; 2020-10-28 pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)) ir 2020-10-28 pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)). Iki teismo posėdžio pradžios ieškovė pateikė detalizuotas pažymas dėl mokesčių paskaičiavimo atsakovui už B ir C statinių grupę per visą įsiskolinimo laikotarpį, iš kurių nustatyta, jog prašomų priteisti įmokų paskirtis yra išimtinai susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu ir tokio išlaikymo administravimu, įskaitant pirmininko darbo užmokestį ir buhalterinių paslaugų mokėjimą. Taip pat ieškovė pateikė bendrijos priskaitymų ir išlaidų metinę ataskaitą nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30, kuri pagrindžia lėšų panaudojimo tikslingumą.

18.       Teismas sutiko su atsakovu, jog 60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų klausimas yra sprendžiamas šioje byloje ir ši suma negali būti skaičiuotina prie ieškovės prašomų tikslinių įmokų sumos.

19.       Teismas nurodė, jog nors iš esmės ginčas kilo dėl to, kad atsakovas nesutinka, jog 33,82 Eur (B statinių grupė) ir 40,58 Eur (C statinių grupė) bendrijos priežiūros išlaidos yra pagrįstos, tačiau, teismo vertinimu, žolės pjovimo ir teritorijos apšvietimo išlaidos yra vertintinos kaip privalomosios išlaidos statinių naudojimui ir priežiūrai. Dėl kitų išlaidų atsakovas ir jo atstovas reikšmingų nesutikimo motyvų nenurodė.

20.       Teismas sutiko su atsakovu, jog jis nėra prisijungęs prie vandens tiekimo inžinerinės infrastruktūros, tačiau įvadai iki atsakovo sklypo atvesti ir, esant vandentiekio avarijai, jis turi pareigą atlyginti ne tik avarijos likvidavimo darbų išlaidas, tačiau ir už 236,47 Eur avarijos metu pratekėjusį iš sistemos (pažymėta kaip 2020 m. gruodžio mėn. suvartotą) vandens kiekį. Nors nurodoma, jog suvartotas vanduo 2020 m. gruodžio mėn., tačiau išdalintos 2019 m. spalio mėn. įvykusios vandens avarijos inžineriniuose tinkluose išlaidos. Ieškovė pagrįstai iš atsakovo reikalauja atlyginti skolą už pratekėjusio avarijos metu vandens kiekį (išdalintą). Dėl kitų išlaidų atsakovas ir jo atstovas reikšmingų nesutikimo motyvų nenurodė.

21.       Teismas nurodė, kad atsakovas yra bendrijos narys, inžinerinių tinklų bendraturtis, jam priklauso didesnė dalis žemės sklypo. Bendrųjų objektų ir inžinerinių tinklų išlaikymas šiuo atveju yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.

22.       Teismas konstatavo, jog ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 4 899,11 Eur tikslinių įmokų skolą (2447,25 Eur už B statinių grupę + 2 451,86 Eur už C statinių grupę) (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių) už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30.

23.       Teismas pagal pateiktus įstatus nustatė, jog bendrijos „Eli Park“ tikslas – įgyvendinti kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų kvartalo infrastruktūros ir kitų bendrojo naudojimo objektų bei kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies bei aplinkinių teritorijų valdymu, naudojimu, apželdinimu, priežiūra ir tvarkymu (bendrijos įstatų 1.1 punktas). Bendrijos įstatų 1.2 punkte nustatyta, kad pagrindinės bendrijos veiklos sritys – kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, bendrijai priskirto žemės sklypo dalies tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga. Bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, CK, DGNSBĮ, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai (bendrijos įstatų 1.3 punktas). Bendrijos steigėjai, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkai, tampa bendrijos nariais nuo bendrijos įregistravimo dienos (bendrijos įstatų 2.1 punktas).

24.       Teismas nurodė, kad Bendrija „Eli Park“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-05-02, bendrijos steigiamojo susirinkimo narys ir (duomenys neskelbtini) – atsakovas M. M.. Bendrijos „Eli Park“ teritorijoje atsakovui M. M. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ir ant jo esantis nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų). Nėra ginčo, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Ieškovės iniciatyva 2020-12-12 vietoje patikrinta faktinė situacija ir sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukomis užfiksuota ir protokolu aprašyta atsakovo žemės sklype esama padėtis (protokolas pateiktas į nagrinėjamą bylą): atsakovui priklausančiame sklype pradėti statyti kotedžai, gatvės išklotos trinkelėmis, sumontuoti inžinerinių tinklų šuliniai, kiekvienam kotedžui įrengtas elektros tiekimas, sumontuotos apskaitos spintos, įrengtos vandens tiekimo linijos atsišakojimo sklendės, atvesti vamzdžiai, pakloti kanalizacijos tinklai, įrengta lietaus, grunto drenažo sistema, atsakovui sudaryta galimybė bet kuriuo momentu prisijungti prie visų bendrijos komunikacijų. Pateikti įrodymai patvirtina, jog viena iš suprojektuotų ir įrengtų vidinių gatvių nutiesta išilgai per visą atsakovui priklausančių nebaigtų statyti kotedžų eilę ir kito kelio privažiuoti prie atsakovo sklypo ir pastatų nėra.

25.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog bendro naudojimo objektai buvo sukurti bendrijos narių lėšomis, prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjęs ir bendrijos narys atsakovas (atsakovas 2018 m. yra sumokėjęs bendrijai pagal priteistą teismo įsakymą lėšas, kurios ieškovės buvo panaudotos inžineriniams tinklams įrengti). Bendrijos narių lėšomis sukurti bendro naudojimo objektai yra skirti atsakovo ir kitų savininkų poreikiams tenkinti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė (2021-09-29 nutartis), jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra bendrijos narys ir bendro naudojimo objektų bendraturtis, atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo objektai, todėl šiuo atveju ginčo santykiai patenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiomis išvadomis vadovaujasi priimdamas šį sprendimą.

26.       Teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų statiniui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Bendrijos įstatų 10.2 punkte nustatyta, kad mokų dydis nustatomas lygiomis dalimis kiekvienam kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkui, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, ar ne. Įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos (duomenys neskelbtini) arba sutarties pagrindu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė (jeigu tokia sutartis yra sudaryta) (bendrijos įstatų 10.3 punktas). Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas (bendrijos įstatų 10.6 punktas). Visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas); tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas); tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (DGNSBĮ 10 straipsnio 12 punktas). Kaip patvirtina į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atitinkami įmokų dydžiai buvo nustatyti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose: 2019-05-04 buvo nuspręsta patvirtinti 1 Eur nuo kotedžo įmoką į kaupiamąjį fondą ir 0,5 Eur įmoką kanceliarinėms išlaidoms; 2020-03-07 buvo nuspręsta padidinti kaupiamojo fondo įmoką iki 5 Eur nuo kotedžo; 2020-10-10 susirinkime priimtas sprendimas mokėti pirmininkui 500 Eur dydžio atlyginimą. Teismas nurodė, jog sprendimų dėl įmokų dydžio atsakovas neginčijo, o jie priimti nustatyta tvarka ir laikytini teisėtais ir galiojančiais.

27.       Teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bendrija pagrįstai paskaičiavo įmokas už 22 objektus, kurie laikytini nebaigtais statyti statiniais (2021-09-29 apeliacinės instancijos nutarties 59 punktas).

28.       Teismas pažymėjo, jog likę neaptarti nesutikimo su ieškiniu argumentai, nurodyti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovo atstovo išdėstyti nagrinėjant bylą teismo posėdyje, nėra teisiškai reikšmingi būtent šioje byloje kilusiam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

29.       Teismas sprendė, jog valstybei iš atsakovo priteistinas 110 Eur žyminis mokestis, kadangi teikiant ieškinį ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis, CPK 80, 82, 83, 88, 93 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

30.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo priteistas 110 Eur žyminis mokestis; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1.       Buvo pažeista priimamų savininkų sprendimų tvarka (DGNSBĮ 11, 12 straipsniai). Teismas netyrė ir nevertino, jog Bendrija nėra įgaliota spręsti dėl išimtinai savininkams priskirtų sprendimų. 2019-05-04, 2020-03-07 ir 2020-10-10 vykusių susirinkimų metu buvo priimti sprendimai, kurie pažeidžia apelianto teises, kadangi dėl priimamų sprendimų balsavo nariai, o ne savininkai. Jų metų buvo priimti sprendimai, kuriais buvo nustatyta įmoka kaupiamajam fondui, spręsta dėl trinkelių užbaigimo klojimo, apšvietimo, vartų, dėl žaliosios zonos tvarkymo, medžių kirtimo, dėl įnašų apmokėjimui už vandentiekio avarijas, už projekto priešgaisrinės dalies koregavimą ir kt., kurie priimti ne visuotiniame savininkų susirinkime, o šiuo atveju narių. Sprendimai susiję su bendro naudojimo objektų atnaujinimu, lėšų kaupimu gali būti priimami tik visuotiniame visų savininkų, o ne Bendrijos narių susirinkime. Savininkų sprendimų nereikia ginčyti, nes jie nesukūrė teisinių pasekmių apeliantui, jie negalioja nuo sudarymo momento ir negali būti taikomi apelianto atžvilgiu. Vertintina, kad teismas padarė akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą.

30.2.       Medžių pjovimo ir išvežimo darbai, trinkelių klojimo darbai, vandentiekio, vejos pjovimo darbai vyko ne bendro naudojimo plote, t. y. kelio plote apie 4 arai (4 860 m2), kuriuo gali naudotis apeliantas privažiavimui prie savo žemes sklypo (apie 60 arų), bet net ir už visų bendraturčių žemės sklypo ribų. Tokiu būdu buvo tenkinti ne apelianto ar kitų savininkų, bet tik dalies savininkų poreikiai pažeidžiant kitų savininkų teises. Šiuo atveju priimti sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kuriais buvo tenkinti ne visų savininkų, o tik jų dalies poreikiai turėjo būti priimami tos dalies savininkų ir privalomi tai daliai savininkų, ko pasėkoje Bendrija ir įmokas privalo/privalėjo skaičiuoti tik tai daliai savininkų. Išimtinai bendrojo naudojimo objekto priežiūros darbų kelio teritorijoje vejos pjovimo, medžių kirtimo, trinkelių klojimo, t. y. kelio priežiūrai, kuriuo apeliantas gali naudotis bendrai su kitais privažiavimui prie savo žemės sklypo, akivaizdžiai Bendrija jokių darbų nevykdo.

30.3.       Apelianto sklypas yra atskiras (apelianto žemės sklype žolė nepjaunama), Bendrijos teritorijoje gyvenama kotedžuose, tai būtent tų kotedžų savininkai ir turi nuspręsti, ar jie patys nusipjauna žolę savo kiemelyje, ar nupjauna apelianto lėšomis, nes pusę išlaidų visos Bendrijos apšvietimo, medžių, gerbūvio darbų, žolės nupjovimų prie kitų pastatų dengia apeliantas. Buvo sprendžiami klausimai dėl trinkelių, apšvietimo, dėl žalios zonos tvarkymo. Apelianto balsavime nebuvo. Nebuvo nei vieno Bendrijos sprendimo, koks turėtų priklausyti pagal DGNSBĮ 12 straipsnį, todėl sprendimas nėra privalomas apeliantui.

30.4.       Atsakovo atstovas 2021-11-22 vykusio teismo posėdžio metu uždavė klausimą Bendrijos atstovei, kaip galėjo atsakovas sunaudoti vandenį, kai jis nėra prisijungęs prie vandentiekio, Bendrijos atstovė pagrįsti ir paaiškinti tiksliai nesugebėjo, nurodė, kad kiek kalbėjo su Bendrijos pirmininku, tai tokio akto surašyto nėra, bet 2020 metų rugsėjo mėnesį buvo remontas ar nutekėjimas vandens didelis dėl sutrūkusio vamzdžio, ar buvo nustatyta, kad atsakovas buvo atvykęs ir kažkokius darbus vykdė, todėl buvo paskaičiuota, kad tą mėnesį jis sunaudojo vandenį statyboms ar avarijos metu. Vadinasi, nėra įrodytas Bendrijos reikalavimas dėl suvartoto vandens. Liko neištirta, kodėl apeliantas, negalėdamas gyventi nebaigtos statybos statiniuose dėl jų nebaigtumo, turi mokėti Bendrijai už jam priskaičiuotą suvartotą vandenį, tuo labiau net už 22 vnt. nebaigtos statybos statinius, kuomet jis nėra prisijungęs prie vandens tiekimo (ir kitų) inžinerinių tinklų (yra tik atvesti įvadai) ir faktiškai juose negyvena bei niekada negyveno. Bendrija privalo nukreipti reikalavimą į rangovą pagal garantiją, o ne į žemės sklypo savininkus dėl išlaidų avarijos šalinimui, todėl visiškai nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas turi pareigą atlyginti ne tik avarijos likvidavimo darbų išlaidas, tačiau ir už 236,47 Eur avarijos metu pratekėjusį iš sistemos vandens kiekį.

30.5.       Atsakovo atstovas 2021-11-22 vykusio teismo posėdžio metu uždavė klausimą Bendrijos atstovei dėl medžių pjovimo, kur jie buvo išpjauti, vėliau pasodinti, ar bendrijos teritorijoje pagal ataskaitoje nurodytas sąskaitas, Bendrijos atstovė negalėjo tiksliai į šitą klausimą atsakyti ir nurodė, kad reikėtų kviesti Bendrijos pirmininką, tuo pačiu nurodė, kad tai buvo daugiau ne medžiai, o krūmynai ir atrodo, kad Bendrijos teritorijoje. Atsakovo atstovas pakomentavo, kad kiek matė susirinkimų sprendimų protokolus, tai tie darbai vyko ne Bendrijos teritorijoje, taip pat kad savivaldybė skyrė baudą už medžių pjovimą Bendrijai ir nurodė atkurti medžius. Visos sumos, kurios nesusijusios su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimų, nesusijusios su pačios Bendrijos administravimu, nėra pagrįstos.

30.6.       Pirmosios instancijos teismas neišsprendė byloje esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, kad apeliantui nepriklauso kitos paskirties pastatai – patalpos (poilsio) ar kotedžai, kaip tai numatyta Bendrijos įstatuose ar Bendrijos savininkų susirinkimo metu priimtuose protokoluose. Šiuo metu yra tik statybos projektas ir statybos leidimas, todėl ieškovė be pagrindo skaičiuoja apeliantui mokesčius už 22 vienetus nebaigtos statybos statinius. Teismas nepagrįstai vertino faktinę aplinkybę, kad „Iš bylos duomenų matyti, jog žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė – korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė – korpusas (12 vnt. kotedžų)“. Šiuo atveju nėra nei pastatų, nei kotedžų. Pagal parengtą statybos projektą ir statybos leidimą, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatai galėtų atsirasti tik ateityje. Apeliantas, negalėdamas gyventi nebaigtos statybos statiniuose ir jų naudoti pagal paskirtį dėl jų nebaigtumo, negali už juos sukaupti jokių mokesčių. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo nepilnai, neobjektyviai, nevisapusiškai.

30.7.       Neteisingai taikomi Bendrijos įstatai apelianto atžvilgiu, kadangi įstatuose nurodyta, kad jie taikomi kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio) savininkams. Bendrijos įstatai apeliantui negali būti taikomi, kadangi jis nėra kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio) savininkas. Bendrijos nario teisės ir pareigos siejamos su buvimu kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininku, t. y. kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio) nuosavybės turėjimu. Bendrijos tikslas apibrėžtas jos Įstatuose, 1.1 punkte nustatyta, kad Bendrijos tikslas yra įgyvendinti kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio), esančių adresu: Palangos m., (duomenys neskelbtini), savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio) savininkų kvartalo infrastruktūros ir kitų bendrojo naudojimo objektų bei kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio) savininkų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies bei aplinkinių teritorijų valdymu, naudojimu, apželdinimu, priežiūra ir tvarkymu.

30.8.       Teismų praktikoje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą pripažįstama, kad situacija, kuomet ginčo pastatas, dėl kurio reikalaujama sumokėti už atliekų tvarkymą, yra nebaigtas, pastate nėra dujų, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo bei kitų gyvenamajam pastatui būdingų sanitarinių mazgų, leidžia teigti, kad tokiu pastatu negalima ir nesinaudojama pagal paskirtį, todėl asmeniui, iš kurio reikalaujama sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, negali kilti pareigos mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi toks asmuo ginčo laikotarpiu objektyviai negalėjo naudotis šiuo turtu, sukaupti ir turėti komunalinių atliekų, todėl jos negalėjo būti surenkamos bei tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, nes ginčo pastato savininkas nebuvo atliekų turėtojas.

30.9.       Teismas netyrė ir neanalizavo, jog bendrai naudojama ploto dalis apelianto su kitais bendraturčiais yra tik apie 4 arai, kurį sudaro kelias, kuriuo apeliantas gali naudotis privažiavimui prie savo žemės sklypo, kiekvienas žemės sklypo savininkas naudojasi savo dalimi atskirai, yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Iš naudojimosi žemės sklypu tvarkos akivaizdu, kad apeliantas atskirai naudojasi savo žemės sklypo dalimis, kaip ir kiekvienas kitas žemės sklypo savininkas, kas teikia pagrindą išvadai, jog nustačius naudojimosi tvarką sumažėja bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir jų nesutarimų ar konfliktų galimybė. Apeliantas bendrai su kitais savininkais naudojasi tik keliu, plane pažymėta indeksu H, privažiavimui prie savo žemės sklypo.

30.10.       Teismas netyrė, neanalizavo ieškovės atsakovui pateiktų sąskaitų turinio ir lėšų panaudojimo tikslingumo atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2021-09-29 nutartį. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kokios būtent Bendrijos prašomos priteisti įmokos susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu ir už kokius būtent bendrojo naudojimo objektus prašomos priteisti įmokos susidarė. Be to, bendrojo naudojimo objektų aprašas teismo nebuvo tirtas. Teismas 2021-11-22 vykusio teismo posėdžio metu turėjo tik vieną klausimą dėl sąskaitų turinio Bendrijos atstovei, t. y. paprašė Bendrijos atstovės tik akcentuoti, ar prašomos įmokos yra susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar kitu pagrindu, ką galėtų dar papildomai akcentuoti dėl šito.

30.11.       Iš ieškovės į bylą pateiktų pažymų apie atsakovui priskaičiuotus mokesčius ir priskaitymų bei išlaidų ataskaitos matyti, kad iš surinktų įmokų buvo mokamas darbo užmokestis Bendrijos pirmininkui, už paslaugas buhalterinei įmonei ir tiekėjams, ūkio, banko, teisinės išlaidos. Šie mokesčiai nėra tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai. Kokia konkrečiai nurodytų mokesčių dalis buvo skirta išimtinai bendrojo naudojimo objekto priežiūrai, t. y. kelio priežiūrai, kurio plotas yra apie 4 arai (4 860 m2), kuriuo apeliantas bendrai su kitais savininkais gali naudotis, iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti.

30.12.       Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė apeliantui, turi būti nurodyta, kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti apelianto prievolės Bendrijai apimties. Vien tik Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti Bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias apeliantui suteiktas paslaugas.

30.13.       Byloje nėra išsiaiškinta dėl Bendrijos pateiktų sąskaitų detalumo ir pagrįstumo, Bendrija nėra pateikusi išsamių paaiškinimų dėl sąskaitų turinio, taip pat įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, patirtas bendrojo naudojimo objektams įrengti, prižiūrėti, bei nėra pateikta įrodymų, kad tokios išlaidos buvo būtinos ir protingos.

30.14.       Teismas netyrė ir nevertino, jog Bendrija neturi nuosavybės teisių į apelianto žemės sklypą. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių Bendrijos nuosavybės teisės į apelianto žemės sklypą. Apelianto ir ieškovės nesieja bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo teisiniai santykiai. DGNSBĮ bei CK 4.72 – 4.92 straipsniai reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų (DNSBĮ 1 straipsnis), bet nereglamentuoja santykių, kurie atsiranda tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų ir kitų asmenų, todėl šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti negali būti taikomos anksčiau paminėtos teisės normos. Tarp apelianto ir Bendrijos nebuvo sudarytų rašytinės formos sutarčių.

30.15.       Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria priteistinas 110 Eur žyminis mokestis iš atsakovo, naikintinas.

31.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė bendrija „Eli Park“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1.       Apeliaciniu skundu pakartotinai keliami atsakovo prievolių mokėti įmokas bendrijai už 22 objektus klausimai, dėl kurių Šiaulių apygardos teismas jau yra pasisakęs (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiaulių apygardos teismo 2021-09-29 nutartis yra įsiteisėjusi, atsakovas kasaciniu skundu šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčijo. Šiaulių apygardos teismo sprendimu nustatyti faktai įpareigoja ne tik bylos šalis, bet ir bylą pakartotinai nagrinėjantį teismą.

31.2.       Apeliacinės instancijos teismui jau konstatavus, kad bendrija, paskaičiuodama mokesčius, nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, vadovavosi bendrijos įstatais ir teisės aktais, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais esą savininkų sprendimai nesukėlė atsakovui teisinių pasekmių. Šiaulių apygardos teismo 2021-09-29 nutartyje konstatuota, kad pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų statiniui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taigi, apeliantas negali pakartotinai kelti klausimų, dėl kurių Šiaulių apygardos teismas jau pasisakė. Be kita ko, apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nereiškė reikalavimo dėl bendrijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neva bendrijos nutarimų neteisėtumo yra nepagrįsti.

31.3.       Medžių pjovimo ir išvežimo darbai, trinkelių klojimo darbai, vandentiekio, vejos pjovimo darbai, kelio, kuriuo naudojasi visi bendraturčiai, o tarp jų ir atsakovas, teritorijoje be jokios abejonės yra atliekami visų bendraturčių interesais. Vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Iš nurodyto seka, kad kelią sudaro ne tik konstrukcinė dalis, kuria vyksta transporto priemonių eismas, tačiau ir abipus kelio esantys želdiniai, kelkraščiai ir pan., kuriais rūpintis privalo bendrija.

31.4.       Nepagrįstas ir apelianto argumentas, esą atsakovas neprivalo materialiai prisidėti prie Bendrijos išlaidų apšvietimo, medžių, gerbūvio darbams, žolės nupjovimo išlaidų, kadangi Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog Bendrija, paskaičiuodama mokesčius, nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, vadovavosi bendrijos įstatais ir teisės aktais.

31.5.       Atsakovas, būdamas vandentiekio bendrasavininkas, turi pareigą prisidėti prie išlaidų vandentiekio eksploatacijai, remontui bei nuostolių, susidariusių dėl bendro turto avarijos, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, esą byloje neįrodytas ieškovės reikalavimas dėl suvartoto vandens. Atitinkamai, CK 4.76 straipsnis numato bendraturčių prievolę atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, todėl atsakovas turėjo pareigą prisidėti ir prie išlaidų, susidariusių nutekėjus vandeniui dėl vandentiekio avarijos. Atsakovo argumentai, susiję su tariamu medžių atsodinimu už neva bendrijos teritorijos ribų, yra visiškai nepagrįsti, nes jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų atsakovas byloje nepateikė.

31.6.       Nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, esą atsakovas privalėjo prisidėti tik prie 4 arų ploto bendro kelio priežiūros išlaidų, nes, kaip jau minėta, šie teiginiai prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2021-09-29 nutarties argumentams, kuriais konstatuota, kad atsakovas, būdamas bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

31.7.       Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, esą bendrija turi turėti nuosavybės teisę į atsakovui priklausantį žemės sklypą, kad tik bendrasavininkai sprendžia dėl turto priežiūros, o ne bendrija. Atsakovas turėjo teisę ginčyti bendrijos priimtus sprendimus, tačiau atsakovas šių sprendimų neginčijo. Atsakovas su šiais sprendimais sutiko ir laikė, kad bendrija veikė atsakovo, kaip bendraturčio, interesais. Be to, atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad bendrija gali valdyti tik jai nuosavybės teise priklausantį turtą, yra iš esmės neteisus, nes bendrija yra steigiama tikslu administruoti bendraturčiams nuosavybės teise priklausantį turtą.

31.8.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl pripažintina, kad teismas skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo klausimą išsprendė tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

32.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33.       Byloje nustatyta, kad 2013-05-02 Juridinių asmenų registre įregistruota bendrija „Eli Park“ (bendrijos steigiamojo susirinkimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – M. M.), kurios tikslas yra įgyvendinti kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų kvartalo infrastruktūros ir kitų bendrojo naudojimo objektų bei kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies bei aplinkinių teritorijų valdymu, naudojimu, apželdinimu, priežiūra ir tvarkymu (bendrijos įstatų 1.1 punktas). Bendrijos įstatų 1.2 punkte nustatyta, kad pagrindinės bendrijos veiklos sritys – kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, bendrijai priskirto žemės sklypo dalies tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga. Bendrijos steigėjai, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkai, tampa bendrijos nariais nuo bendrijos įregistravimo dienos (bendrijos įstatų 2.1 punktas). Bendrijos įstatų 1.5 punkte nustatyta, kad esminės kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos yra bendrijos administruojamų kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastatų konstrukcijos, bendroji infrastruktūra, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga bei kitos paskirties pastatams – patalpoms (poilsio) eksploatuoti būtina žemės sklypų dalis, taip pat kitas turtas, priklausantis kitos paskirties pastatų (poilsio) savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrijos įstatų 10.2 punkte nustatyta, kad įmokų dydis nustatomas lygiomis dalimis kiekvienam kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkui, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, ar ne. Įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos (duomenys neskelbtini) arba sutarties pagrindu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė (jeigu tokia sutartis yra sudaryta) (bendrijos įstatų 10.3 punktas). Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas (bendrijos įstatų 10.6 punktas).

34.       Bendrijos teritorijoje atsakovui M. M. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)(ankstesnis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas įgytas 2012 m. rugsėjo 26 d. pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame statiniai yra nenurodyti.

35.       Bendrijai 2014-06-25 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)žemės sklype (bendrijos teritorijoje) statyti inžinerinius tinklus – dujų, vandentiekio, nuotekų surinkimo, elektros, nuotekų šalinimo. Projektuotoja UAB „Šeba“ 2006 m. parengė inžinerinių tinklų statybos techninį projektą, kai tuo metu užsakove buvo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, tačiau užsakovė savo teises pagal parengtą projektą perleido UAB „Vakarų gotika“, kuriai 2007-01-17 buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), 30-ies poilsio pastatų grupės (A, B, C, D, E, F, G korpusai), taip pat ir inžinerinių tinklų statybai. Projektas parengtas ir statybos leidimas išduotas visiems suprojektuotiems darbams.

36.       Bendrijos teritorijoje suplanuoti ir poilsio pastatų aptarnavimui skirti inžineriniai tinklai įrengti, tačiau nėra įregistruoti, bendrija yra šių tinklų statytoja pagal 2014-06-25 statybos leidimą. Projektuotoja UAB „Šeba“ 2006 m. parengė vidaus gatvės įrengimo projektą; su UAB „Vardoma“ 2018-10-24 pasirašyta statybos rangos sutartis, pagal kurią rangovė įsipareigojo bendrijos teritorijoje vidaus gatvę iškloti trinkelėmis, įrengti teritorijos apšvietimą. Ieškovė nurodė, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Šie bendrojo naudojimo objektai yra sukurti bendrijos narių lėšomis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

37.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad Bendrija nėra įgaliota spręsti dėl išimtinai savininkams priskirtų sprendimų. 2019-05-04, 2020-03-07 ir 2020-10-10 vykusių susirinkimų metu buvo priimti sprendimai, kurie pažeidžia apelianto teises, kadangi dėl priimamų sprendimų balsavo nariai, o ne savininkai. Jų metų buvo priimti sprendimai, kuriais buvo nustatyta įmoka kaupiamajam fondui, spręsta dėl trinkelių užbaigimo klojimo, apšvietimo, vartų, dėl žaliosios zonos tvarkymo, medžių kirtimo, dėl įnašų apmokėjimui už vandentiekio avarijas, už projekto priešgaisrinės dalies koregavimą ir kt., kurie priimti ne visuotiniame savininkų susirinkime, o šiuo atveju narių. Sprendimai susiję su bendro naudojimo objektų atnaujinimu, lėšų kaupimu gali būti priimami tik visuotiniame visų savininkų susirinkime. Anot apelianto, minėtų sprendimų nereikia ginčyti, nes jie nesukūrė teisinių pasekmių apeliantui, jie negalioja nuo sudarymo momento ir negali būti taikomi apelianto atžvilgiu.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su aukščiau nurodytais apelianto argumentais, pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant ieškinio ar priešieškinio reikalavimų, neturėjo jokio teisinio pagrindo, nagrinėdamas bylą dėl skolos priteisimo, spręsti klausimus dėl Bendrijos susirinkimo nutarimų (sprendimų) pagrįstumo. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktu, visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, taigi, tiek esantys bendrijos nariais, tiek ir jais nesantys, turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, Bendrijos narių sprendimai gali būti nuginčyti tik įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovui neginčijant Bendrijos priimtų sprendimų, kurių pagrindu yra renkamos ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytos įmokos, Bendrija turi teisę reikalauti iš Bendrijos narių, įskaitant ir atsakovą, teisės aktų ir Bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Kasacinio tesimo praktikoje išaiškinta, kad atsakovo atžvilgiu pareikšti reikalavimai sumokėti įmokas už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimąsi jais per atitinkamą laikotarpį yra teisėti, nes jie pareikšti galiojančių Bendrijos sprendimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 31–32 punktai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas, neginčydamas Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkami mokesčiai, nebendradarbiaudamas (nedalyvaudamas susirinkimuose), nesiūlydamas kitiems Bendrijos nariams priimti teisingą, protingą, visus narius (savininkus) tenkinantį sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, jų administravimo, turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.

39.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad medžių pjovimo ir išvežimo darbai, trinkelių klojimo darbai, vandentiekio, vejos pjovimo darbai vyko ne bendro naudojimo plote, t. y. kelio plote apie 4 arai (4860 m2), kuriuo gali naudotis apeliantas privažiavimui prie savo žemes sklypo (apie 60 arų), bet net ir už visų bendraturčių žemės sklypo ribų (žr. šios nutarties 30.2 punktą). Apeliantas taip pat nurodo, kad jo sklypas yra atskiras (apelianto žemės sklype žolė nepjaunama), Bendrijos teritorijoje gyvenama kotedžuose, tai būtent tų kotedžų savininkai ir turi nuspręsti, ar jie patys nusipjauna žolę savo kiemelyje, ar nupjauna apelianto lėšomis, nes pusę išlaidų visos Bendrijos apšvietimo, medžių, gerbūvio darbų, žolės nupjovimų prie kitų pastatų dengia apeliantas.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir DGNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tik tos dalies butų ar kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir yra privalomi tik tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir DGNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, apeliantas turi pareigą prisidėti prie visų bendrojo naudojimo objektų išlaikymo nepaisant to, kad jis nesinaudoja visais bendrojo naudojimo objektais (šiuose objektuose atliekamais darbais). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrųjų objektų ir inžinerinių tinklų išlaikymas šiuo atveju yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti, atsakovas privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.

41.       Apeliantas teigia, kad liko neištirta, kodėl jis, negalėdamas gyventi nebaigtos statybos statiniuose dėl jų nebaigtumo, turi mokėti Bendrijai už jam priskaičiuotą suvartotą vandenį, tuo labiau net už 22 vnt. nebaigtos statybos statinius, kuomet jis nėra prisijungęs prie vandens tiekimo (ir kitų) inžinerinių tinklų (žr. šios nutarties 30.4 punktą).

42.       Iš 2021-11-22 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovės teiktų paaiškinimų, į bylą pateiktų detalizuotų pažymų dėl mokesčių paskaičiavimo atsakovui už B ir C statinių grupę per visą įsiskolinimo laikotarpį nustatyta, kad ieškovė atsakovui už suvartotą vandenį paskaičiavo 236,47 Eur sumą tik už vieną mėnesį – 2020 m. gruodžio mėnesį. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad įprastai atsakovui mokesčiai už suvartotą vandenį neskaičiuojami, nes jis nėra prisijungęs vandens tiekimo inžinerinių tinklų, tačiau 236,47 Eur suma buvo paskaičiuota už gruodžio mėnesį už avarijos metu pratekėjusį vandenį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad 236,47 Eur suma už suvartotą vandenį – išdalintos 2019 m. spalio mėn. įvykusios vandens avarijos inžineriniuose tinkluose išlaidos. Pažymėtina, kad CK 4.76 straipsnis numato bendraturčių prievolę atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas nėra prisijungęs prie vandens tiekimo inžinerinės infrastruktūros, tačiau įvadai iki atsakovo sklypo atvesti ir, esant vandentiekio avarijai, jis turi pareigą atlyginti ne tik avarijos likvidavimo darbų išlaidas, tačiau ir 236,47 Eur už avarijos metu pratekėjusį iš sistemos (pažymėta kaip 2020 m. gruodžio mėn. suvartotą) vandens kiekį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2021-11-22 teismo posėdžio metu ieškovės atstovės teikti paaiškinimai, tiek minėtos detalizuotos pažymos dėl mokesčių paskaičiavimo atsakovui patvirtina, kad atsakovui nebuvo paskaičiuoti mokesčiai dėl avarijos šalinimo darbų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė dėl kilusios avarijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, jog Bendrija privalo nukreipti reikalavimą į rangovą pagal garantiją, o ne į žemės sklypo savininkus dėl išlaidų avarijos šalinimui.

43.       Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad apelianto argumentai, susiję su tariamu medžių atsodinimu už neva bendrijos teritorijos ribų, yra visiškai nepagrįsti, nes jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų atsakovas byloje nepateikė. Dar daugiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie savivaldybės skirtą baudą Bendrijai dėl medžių pjovimo.

44.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė byloje esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, kad apeliantui nepriklauso kitos paskirties pastatai – patalpos (poilsio) ar kotedžai, kaip tai numatyta Bendrijos įstatuose ar Bendrijos savininkų susirinkimo metu priimtuose protokoluose, todėl ieškovė be pagrindo skaičiuoja apeliantui mokesčius už 22 vienetus nebaigtos statybos statinius (žr. šios nutarties 30.5. punktą).

45.       Kaip nustatyta byloje, atsakovas M. M. yra Bendrijos „Eli Park“ steigiamojo susirinkimo narys ir (duomenys neskelbtini). Bendrijos tikslas – įgyvendinti kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio), esančių adresu (duomenys neskelbtini)(buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus (Bendrijos įstatų 1.1. punktas). Bendrijos įstatų 10.2 punkte nustatyta, kad įmokų dydis nustatomas lygiomis dalimis kiekvienam kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkui, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, ar ne. Įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos (duomenys neskelbtini) arba sutarties pagrindu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė (jeigu tokia sutartis yra sudaryta) (bendrijos įstatų 10.3 punktas). Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas (bendrijos įstatų 10.6 punktas). Bendrijos teritorijoje atsakovui M. M. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)dalys žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)(ankstesnis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas įgytas 2012 m. rugsėjo 26 d. pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame statiniai yra nenurodyti.

46.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo M. M. apeliacinį skundą, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-478-372/2021) nurodė, kad Bendrijos teritorijoje atsakovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)dalys žemės sklypo. Jis yra įgytas 2012 m. rugsėjo 26 d. pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame statiniai nenurodyti. Žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų)). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 2 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad nebaigtas statinys – tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad statinio pamatų ir dalies sienų pastatymas (statybos procese) teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas; nebaigtos statybos neįregistravimas viešame registre nepaneigia atsakovo turimų nuosavybės teisių, žemės sklype esantys statiniai (pastatai) gali būti laikomi nebaigtais statyti statiniais, tad šiuo atveju atsakovas yra jam priklausančiame žemės sklype esančių nebaigtų statyti statinių savininkas. Todėl nagrinėjamu atveju Bendrija pagrįstai paskaičiavo įmokas už 22 objektus, kurie laikytini nebaigtais statyti statiniais. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, minėtais Šiaulių apygardos teismo išaiškinimais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Šiaulių apygardos teismui minėta nutartimi bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pirmosios instancijos tesimas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą dėl atsakovo pareigos mokėti mokesčius, neturėjo pagrindo kitaip aiškinti ir taikyti tų pačių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama jo pareiga mokėti mokesčius, paskaičiuotus už 22 nebaigtos statybos pastatus, atmestini kaip nepagrįsti, tokie argumentai jau yra paneigti minėtoje Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusia nutartimi.

47.       Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino, jog Bendrija neturi nuosavybės teisių į apelianto žemės sklypą. Apelianto ir ieškovės nesieja bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo teisiniai santykiai. DGNSBĮ bei CK 4.72 – 4.92 straipsniai reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų (DGNSBĮ 1 straipsnis), bet nereglamentuoja santykių, kurie atsiranda tarp bendrosios dalinės savininkų ir kitų asmenų, todėl šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti negali būti taikomos paminėtos teisės normos. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, be kita ko, konstatuota, jog atsakovas yra bendro naudojimo objektų bendraturtis, ginčo santykiai kvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ginčo santykius reguliuoja CK bei DGNSBĮ normos, reglamentuojančios teisinius santykius tarp bendraturčių, ir atsakovas turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt. Taigi, apeliantas nebegali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo kvalifikuoti ginčo teisiniai santykiai. Dar daugiau, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių argumentų, susijusių su priešingu ginčo santykių teisiniu kvalifikavimu nei kad nustatė apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

48.       Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ir neanalizavo, jog bendrai naudojama ploto dalis apelianto su kitais bendraturčiais yra tik apie 4 arai, kurį sudaro kelias, kuriuo apeliantas gali naudotis privažiavimui prie savo žemės sklypo, kiekvienas žemės sklypo savininkas naudojasi savo dalimi atskirai, yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iš kurios akivaizdu, kad apeliantas atskirai naudojasi savo žemės sklypo dalimis kaip ir kiekvienas kitas žemės sklypo savininkas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Šiuo atveju naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas apskaičiuojant bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčius kiekvienam bendraturčiui neturi teisinės reikšmės, nes nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau bendraturčių gali būti naudojamos bendrai, nes tai nėra nuosavybės atidalijimas (CK 4.72-4.76 straipsniai).

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai išsamiai pasisakė dėl išlaidų pagrįstumo, su kuriomis atsakovas nesutiko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, t. y. dėl žolės pjovimo, apšvietimo, teisinės pagalbos, vandens, avarijos likvidavimo darbų išlaidų. Teismas skundžiame sprendime pažymėjo, kad dėl kitų išlaidų atsakovas ir jo atstovas reikšmingų nesutikimo motyvų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepateikus teismui reikšmingų nesutikimo motyvų dėl kitų ieškovės paskaičiuotų išlaidų, teismas neturėjo pareigos skundžiamame sprendime išsamiai pasisakyti dėl visų išlaidų pagrįstumo. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, bet jų visetą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas. Tai, jog teismas dėl tam tikrų įrodymų (bendrojo naudojimo aprašo, pateiktų sąskaitų turinio) skundžiamame sprendime išsamiai nepasisakė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas šių įrodymų apskritai nevertino. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

50.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2021-11-22 vykusio teismo posėdžio metu turėjo tik vieną klausimą dėl sąskaitų turinio Bendrijos atstovei, t. y. paprašė Bendrijos atstovės tik akcentuoti, ar prašomos įmokos yra susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu ar kitu pagrindu, ką galėtų dar papildomai akcentuoti dėl šito. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių CPK nustatytų pagrindų šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus. Byloje nevyrauja viešasis interesas, dėl kurio būtų pagrindas teismui būti aktyviam.

51.       Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, kokios Bendrijos prašomos priteisti įmokos susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ir už kokius būtent bendrojo naudojimo objektus prašomos priteisti įmokos susidarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu ieškovės atstovės teikti paaiškinimai sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, jog visos prašomos priteisti iš atsakovo įmokos susijusios tik su bendrosios nuosavybės išlaikymu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, bet jų visetą. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2020-09-16 detalizuota sąskaita (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31; 2020-09-16 detalizuota sąskaita (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31; 2020-10-28 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)) ir 2020-10-28 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)); detalizuotos pažymos dėl mokesčių paskaičiavimo atsakovui už B ir C statinių grupę per visą įsiskolinimo laikotarpį; bendrijos priskaitymų ir išlaidų metinė ataskaita nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30)) bei ieškovės atstovės 2021-11-22 teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde: 1) patvirtina, kad prašomų priteisti įmokų paskirtis yra išimtinai susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu ir tokio išlaikymo administravimu (įskaitant pirmininko darbo užmokestį ir buhalterinių paslaugų mokėjimą); 2) pagrindžia lėšų panaudojimo tikslingumą; 3) pagrindžia, už kokius bendrojo naudojimo objektus prašomos priteisti įmokos susidarė, koks šių įmokų dydis bei kaip šios įmokos buvo apskaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad ieškovės atstovė, 2021-11-22 teismo posėdžio metu remdamasi į bylą pateiktomis detalizuotomis pažymomis dėl mokesčių paskaičiavimo atsakovui už B ir C statinių grupę per visą įsiskolinimo laikotarpį (2019 m. spalio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn.), išsamiai paaiškino, kaip buvo apskaičiuojami mokesčiai atsakovui (buhalterinės paslaugos, administravimo išlaidos, pirmininko darbo užmokestis, kaupiamosios lėšos, ūkio išlaidos, bendrijos priežiūros išlaidos, avansas einamiesiems reikalams, vandentiekio avarijos pašalinimo darbai, už suvartotą vandenį, avansas gerbūvio darbams, privalomosios būtinosios vykdymo išlaidos, vamzdyno remontas), taip pat paaiškino, kurie iš šių mokesčių iš atsakovo nebuvo reikalaujami apmokėti (pavyzdžiui, už suvartotą vandenį apeliantui kas mėnesį nebuvo skaičiuojamas mokestis, išskyrus vieną mėnesį už avarijos metu pratekėjusį vandenį).

52.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nėra galimybės nustatyti, kokia konkrečiai mokesčių dalis buvo skirta išimtinai bendrojo naudojimo objekto priežiūrai, t. y. kelio priežiūrai, kurio plotas yra apie 4 arai (4860 m2), kuriuo apeliantas bendrai su kitais savininkais gali naudotis. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas iš esmės laiko, jog Bendrijos nariai naudojasi tik vienu bendrojo naudojimo objektu – 4 arų pločio keliu. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos         teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai darė išvadą, jog bendrųjų objektų ir inžinerinių tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti, atsakovas privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su visų bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.

53.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad darbo užmokestis Bendrijos pirmininkui, mokestis už paslaugas buhalterinei įmonei ir tiekėjams, ūkio, banko, teisinės išlaidos nėra tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas išreiškė pagrįstus nesutikimo motyvus dėl teisinių išlaidų, į ką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Tačiau dėl kitų mokesčių jokių nesutikimo motyvų neišreiškė. Priešingai, iš 2021-11-22 vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad apelianto atstovas iš esmės sutiko, jog užmokestis Bendrijos pirmininkui ir užmokestis buhalterinei įmonei susijęs su bendrojo naudojimo objektų priežiūra (administravimu). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė išvados, kad darbo užmokesčio Bendrijos pirmininkui, mokesčio už paslaugas buhalterinei įmonei ir tiekėjams, ūkio, banko išlaidų paskirtis yra išimtinai susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu ir tokio išlaikymo administravimu.

Dėl žyminio mokesčio valstybei priteisimo

54.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas valstybei priteisti iš atsakovo žyminį mokestį yra neteisėtas. 

55.       Pažymėtina, kad apeliantas netinkamai aiškina DNSBĮ nuostatas. Pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra atleista būtent ieškovė, teisme pareiškusi reikalavimus, o ne atsakovas, atsiliepimu atsikertantis į jam pareikštą ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai priteistas iš atsakovo (DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis, CPK 80, 82, 83, 88, 93 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir susiformavusią teisminę praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419-585/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2277-794/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-253/2021, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-267-440/2015 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

56.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje B3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

57.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 760 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bendrijai ,,Eli Park“, juridinio asmens kodas 303055599, 760 Eur (septynių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                     Rasa Bartašienė 

            Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                                                           Vilija Valantienė