Administracinė byla Nr. eAS-432-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05719-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teismas sprendė, kad ABTĮ nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį dėl termino pašalinti skundo trūkumus, todėl atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad atsisakius priimti jo atskirąjį skundą, jis prašo laikyti jį pareiškėjo prašymu priimti 2024 m. spalio 29 d. patikslintą skundą be 2 ir 4 reikalavimų. Tačiau teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turėtų pateikti vientisą patikslintą skundą, kuriame būtų nuosekliai išdėstytos skundo aplinkybės ir suformuluoti aiškūs bei suprantami reikalavimai teismui.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad 2025 m. vasario 25 d. atskirojo skundo 6 argumente jis paaiškino, kad teisėja tiek 2025 m. vasario 17 d. nutartyje, tiek 2024 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje po to, kai pareiškėjas, reaguodamas į pirmąją nutartį, patikslino skundą, pakartojo tą pačią (identišką) pastraipą apie pareiškėjo skundo 4 reikalavimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad minėtose nutartyse trūkumai nurodyti abstrakčiai, todėl neaišku, ar teisėja įžvelgia kokį nors pareiškėjo 4 skundo reikalavimo trūkumą, ar ne. Jeigu pareiškėjo 4 skundo reikalavimas turėtų trūkumų, akivaizdu, kad teisėja sąmoningai ir pakartotinai vilkina skundo priėmimo klausimo išsprendimą, nes įstatymas nenumato, kad dėl to paties trūkumo reikia (galima) pakartotinai nustatyti terminą jam pašalinti. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teisėja gali kiek nori kartų priimti panašią nutartį, kuria būtų teikiami nepagrįsti argumentai apie atsakovo raštą dėl pareiškėjo reikalavimo ir nustatomas terminas trūkumams pašalinti, ir tokiu būdu neišspręsti skundo priėmimo klausimo. Teisėjos nutarties pakartotinis pobūdis yra aplinkybė, dėl kurios užkertamas kelias tolesnei bylos eigai (ABTĮ 152 str. 1 d. 2 p.), todėl, pareiškėjo nuomone, 2025 m. vasario 24 d. atskirasis skundas yra priimtinas. Be kita ko, teisėjos argumentai dėl pareiškėjo 2 skundo reikalavimo taip pat pasižymi motyvavimo ir trūkumų nurodymo neapibrėžtumu, todėl, jo įsitikinimu, teisėja nustatė terminą trūkumams pašalinti, kurių nėra. 

Pareiškėjo teigimu, vertinimas, kad skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, nėra skundo trūkumas, kadangi skundo trūkumu gali būti tik formalus skundo neatitikimas ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio, 25 straipsnio ir 35 straipsnio reikalavimais, kaip nustatyta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas tvirtina, kad jo skundas atitinka minėtų ABTĮ nuostatų reikalavimus, be to, jame, aiškiai nurodyti reikalavimai atsakovui, kurie gali būti tenkinami visiškai, dalinai arba netenkinami. Todėl nėra pagrindo skundo nepriimti, o teisėjai vilkinti procesą, tyčiojantis iš pareiškėjo teisės į orumą. Akivaizdu, kad teisėjai pareiškėjo reikalavimai yra aiškūs ir gali būti išspręsti iš esmės, nes priešingu atveju ji negalėtų nutartyse daryti teisinių išvadų, be to, turėtų tiksliai nurodyti neaiškumus kaip skundo trūkumus.

Pareiškėjas tvirtina, kad teisėja pažeidė jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, netinkamai vertindama įrodymus, taip pat netinkamai aiškindama ir taikydama įstatymus. Pareiškėjo nuomone, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą tenkinti jo atskirojo skundo reikalavimą. Be kita ko, teisėjos elgesys šioje byloje yra pagrindas konstatuoti jos padarytus pažeidimus ir iškelti jai drausmės bylą dėl teisėjų etikos kodekso pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kadangi nustatė, jog jis skundžia 2025 m. vasario 24 d. nutartį, kuria jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, o ABTĮ nenustato, kad tokio pobūdžio nutartys skundžiamos atskiruoju skundu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismo nutartyse trūkumai nurodyti abstrakčiai, teisėjos argumentai pasižymi motyvavimo ir trūkumų nurodymo neapibrėžtumu, o nutarties pakartotinis pobūdis yra aplinkybė, dėl kurios užkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Tvirtina, kad vertinimas, jog skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, nėra skundo trūkumas, be to, pareiškėjo nuomone, jo skundas atitinka ABTĮ nuostatų reikalavimus, jame aiškiai nurodyti reikalavimai atsakovui, todėl nėra pagrindo skundo nepriimti. Pareiškėjas akcentuoja, kad buvo pažeista jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, netinkamai vertinant įrodymus, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant įstatymus, o materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą tenkinti jo atskirojo skundo reikalavimą, be to, nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai tikslinga taikyti atsakomybę.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigojamas pašalinti skundo (prašymo) trūkumus, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra atskirojo skundo objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-595/2014, 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-497-502/2016; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas atskiruoju skundu siekia apskųsti teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagrįstai atsisakė priimti jo atskirąjį skundą dėl 2025 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl nutartį priėmusios teisėjos atsakomybės nėra nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Iveta Pelienė

                                                Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                Ernestas Spruogis