Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-63-813-08].doc
Bylos nr.: A-63-813-08
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A63-813/2008

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gegužės 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Š., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus 2-ūjų pataisos namų atstovui Česlovui Jociui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėjas, 2007 m. gegužės 15 d. kreipdamasis į teismą su skundu, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas), 200 000 neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-3). Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tuo, jog laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose jis buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, kuomet jam paskirtą nuobaudą privalėjo atlikti kamerų tipo patalpose. Į laikinojo sulaikymo kamerą pareiškėjui nebuvo leista paimti jokių asmeninių daiktų, kamera buvo nepritaikyta laikyti nuteistąjį ilgiau kaip 24 valandas. Laikinojo sulaikymo kameroje nebuvo lovų, kėdžių, suolų, spintelių ir kito inventoriaus, pareiškėjas turėjo miegoti ant suolo, negalėjo skaityti, rašyti, nes neturėjo tam reikalingų priemonių. Nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. jis nebuvo vedamas pasivaikščioti, todėl patyrė stresą, diskomfortą, didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jam trūko oro. Aplinkybę, jog pareiškėjas buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, pareiškėjo teigimu, patvirtina medicininės apžiūros įrašai, padaryti 2007 m. lapkričio 16 d. ir 2007 m. lapkričio 17 d. jo ambulatorinėje kortelėje. Pareiškėjas dėl nurodytų savo teisių pažeidimo 2006 m. lapkričio 21 d. nurodė kreipęsis su skundu į Kalėjimų departamentą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas nurodė, kad yra netinkamu atsakovu (b.l.13-14). Kalėjimų departamentas teigė įstatyme nustatytais terminais išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, atlikęs tarnybinį tyrimą, apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėjui pranešęs laiku, atsakymus pagrindęs galiojančiais įstatymais, nurodęs priimto sprendimo apskundimo tvarką. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teisėmis ir pareigomis. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriuje. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, jis būdavo taip pat laikomas laikino izoliavimo kameroje.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, padarė daugybę nustatytos tvarkos pažeidimų, už tai jam buvo skiriamos nuobaudos. 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu pareiškėjas uždarytas į baudos izoliatorių. Po pažeidimo, už kurį buvo paskirta nuobauda, padarymo iki uždarymo į baudos izoliatorių jis buvo stebimas laikino izoliavimo kameroje.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose. 2006 m. spalio 4 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1131 pareiškėjas 6 mėnesiams buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę (b.l. 13). Pareiškėjui atsisakius atlikti bausmę drausmės grupėje, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2006 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 74 pareiškėjui paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams (b.l. 154). Nurodytas aplinkybes patvirtino byloje esantys nutarimų nuorašai, Kalėjimų departamento atsakymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai. Nutarimo nuorašas patvirtino, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1888 pareiškėjui buvo taikyta nuobauda - uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių (b.l. 128). Pareiškėjas uždarytas į baudos izoliatorių už tai, kad 2006 m. lapkričio 13 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus - pabėgo iš kamerų tipo patalpų 17 kameros. Nustatyta, jog nutarime yra bendrosios praktikos slaugytojos įrašas, kad nuteistasis gali atlikti nuobaudą. Nutarimas 2006 m. lapkričio 17 d. paskelbtas nuteistajam pasirašytinai. Nutarimo pagrindu nuteistasis uždarytas į baudos izoliatorių 2006 m. lapkričio 17 d., 21.40 val., o išleistas 2006 m. gruodžio 2 d., 21.40 val. 2006 m. lapkričio 17 d. kratos metu iš nuteistojo paimti sieninis ir rankinis laikrodžiai, kuriuos 2006 m. gruodžio 2 d. jis gavo, patvirtindamas daiktų gavimą savo parašu.

Teismo konstatavimu, nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, t.y. nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d., buvo baudos izoliatoriuje. Ši nuobauda už bausmės atlikimo režimo pažeidimą pareiškėjui paskirta įgalioto tai atlikti pareigūno - pataisos įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (142 str. 1 d. 4 p., 143 str.), Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 208 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjas neginčijo nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, jog pataisos įstaiga įvykdė nuobaudos skyrimą, nepažeisdama Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ XXXV skyriaus reikalavimų. Šių taisyklių 210 punkte numatyta, jog nuteistiesiems, uždaromiems į baudos ar drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimo turinys patvirtino, kad iš nuteistojo nebuvo paimti nurodyti būtini daiktai, kuriuos jis turėjo teisę paimti į baudos izoliatorių. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino Kalėjimų departamento 2006 m. gruodžio 11 d. raštas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo (b.l. 5).

Kaip nepagrįstas įvertintas pareiškėjo teiginys, kad jis, būdamas baudos izoliatoriuje, nebuvo vedamas pasivaikščioti, buvo apribotos kitos jo teisės, numatytos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 146 straipsnio 2 dalyje - skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą. Iš Kalėjimų departamento 2006 m. gruodžio 11 d. rašto nustatyta, kad pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti pagal baudos izoliatoriuje nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką. Konstatuota, jog pareiškėjas neskundė minėto Kalėjimų departamento rašto BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip nepagrįsti įvertinti ir pareiškėjo argumentai, kad 2006 m. lapkričio 16 d. - 2006 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu jis buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurioje galėjo būti laikomas tik iki 24 val. Teismas konstatavo, jog BVK 144 straipsnio 5 dalyje yra numatytas laikinas nuteistojo izoliavimas, kuris nelaikomas nuobauda (uždarymas į baudos izoliatorių iki 24 val. iki pataisos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą). Nustatyta, jog pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių, paskyrus jam nuobaudą nustatyta tvarka, pareiškėjui nebuvo taikoma BVK 144 straipsnio 5 dalyje numatyta poveikio priemonė. Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, dalinai ir pareiškėjo paaiškinimai bei skundo turinys patvirtino, kad iki uždarymo į baudos izoliatorių pareiškėjas būdavo laikomas laikino izoliavimo kameroje.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 461 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 76: 1999 "Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" tvirtinimo" 6.10 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose įrengiamos ypač agresyvių asmenų dėl psichikos sutrikimo laikino izoliavimo kameros su minkšta, gerai valoma grindų ir sienų danga. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte yra numatyta asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su stacionaru (medicininiu izoliatoriumi). BVK bei nurodytos taisyklės (252 p.), reglamentuojantys nuteistųjų sveikatos priežiūros ypatumus, nenumato, kad asmuo gali būti gydytojų apžiūrimas ar patalpinamas į laikino izoliavimo kamerą įgaliotų pareigūnų nutarimu ar kitokia tvarka. Taisyklių 214 punkte numatyta, kad nuteistųjų, uždarytų į baudos izoliatorių, medicininė apžiūra ir ambulatorinis gydymas atliekami specialiai tam šiose patalpose įrengtoje patalpoje. Todėl, esant būtinumui, pareiškėjas galėjo būti gydytojų apžiūrimas ir laikomas laikino izoliavimo kameroje, nepriklausomai nuo to, kokio tipo patalpose atliko bei privalėjo atlikti tuo metu laisvės atėmimo bausmę. Teismo konstatavimu, pareiškėjo su skundu pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtinantys, kad 2006 m. lapkričio 16 d. ir 2006 m. lapkričio 17 d. (b.l. 6, 7) jis buvo apžiūrėtas gydytojų ne kamerų tipo patalpose ar ne baudos izoliatoriuje, nepatvirtina, kad jo kaip nuteistojo teisės buvo ar galėjo būti pažeistos. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo daryti išvados, kad nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, buvo pažeisti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos.

Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo priteisimo klausimą, vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais. Konstatuota, jog pareiškėjo skunde nurodyti faktai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos ir sąlygų pažeidimo yra susiję su Vilniaus 2- ųjų pataisos namų veiksmais, kurie tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Todėl byloje Lietuvos valstybei atstovauti ir atsakyti pagal skundą turėjo Vilniaus 2- ieji pataisos namai. Tačiau pareiškėjas posėdžio metu nesutiko pakeisti byloje atsakovo ir laikyti atsakovu Vilniaus 2- uosius pataisos namus (b.l. 62). Reikalavimo pareiškimas ne tam asmeniui, kuris turėtų pagal skundą atsakyti, šiuo atveju ne tam subjektui, su kurio veiksmais siejamas žalos padarymas, sudaro savarankišką pagrindą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (Civilinio kodekso 6.250 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 str.). Pažymėta, kad byloje nenustatyta, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų neteisėtais veiksmais pareiškėjui būtų padaryta neturinė žala dėl minėtos įstaigos veiksmų. Neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, nenustatyta pagrindo. Teismas nurodė, jog ši centrinė viešojo administravimo institucija įstatyme nustatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundus, atliko tarnybinį tyrimą, apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėjui pranešė laiku, atsakymus pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė priimto sprendimo apskundimo tvarką, priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas neskundė Kalėjimų departamento sprendimo dėl jo skundo tyrimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimo departamento veiksmų neteisėtumą bei svarstyti klausimą dėl kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliantas paaiškina, kad nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. jis buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, nors nuo 2006 m. lapkričio 16 d. ryto iki 2006 m. lapkričio 17 d. 21.40 val. turėjo būti laikomas kamerų tipo patalpose, o nuo 2006 m. lapkričio 17 d. 21.40 val., paskelbus direktoriaus nutarimą, privalėjo būti patalpintas į baudos izoliatorių. Apeliantas pažymi, jog laikinojo sulaikymo kamera yra nepritaikyta laikyti nuteistąjį ilgiau kaip 24 val., joje nėra vandens, kriauklės, unitazo, lovos, stalo, suolo, spintelės ir kito inventoriaus, jam nebuvo leista pasiimti jokių asmeninių daiktų, jis nebuvo vedamas pasivaikščioti. Apeliantas pažymi, jog 2007 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Č.Jocius pripažino, kad jis kurį laiką buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų, kuo remiantis tai padaryta, jokių paaiškinimų, kodėl jis ilgą laiką buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas baudos izoliatoriuje, suklydo įvertindamas faktines aplinkybes

Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Kalėjimų departamento manymu, apelianto argumentai ir reikalavimai nėra pagrįsti. Pažymima, jog A. Š. skunde nurodyti faktai nepasitvirtino, apie tai jis buvo informuotas 2006 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2S-1712. Šio rašto apeliantas teismui BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. Atsakovės atstovas sutinka su teismo išvadomis.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pagal BVK 144 straipsnio 5 dalį, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui, būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti. A. Š. įtrauktas į linkusių pabėgti nuteistųjų sąrašą, kadangi jau ikiteisminio tyrimo metu du kartus pabėgo iš skirtingų policijos areštinių. Pataisos įstaigoje pareiškėjas 2006 m. lapkričio 13 d. ir 2006 m. lapkričio 15 d. taip pat pabėgo iš kamerų, į kurias buvo patalpintas, tokiais savo veiksmais padarydamas šiurkščius pažeidimus, todėl 2006 m. lapkričio 16 d. buvo laikinai izoliuotas. Įstaigos direktorius, išanalizavęs turimą medžiagą, 2006 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 1888 patalpinti jį į baudos izoliatorių 15 parų. Laikino pareiškėjo izoliavimo laikas buvo įskaitytas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką. Nuobauda buvo paskirta tam įgalioto asmens bei atitiko visus teisinius reikalavimus, pareiškėjui buvo užtikrintos visos teisės, numatytos asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, patalpintiems į baudos izoliatorių nuobaudai atlikti. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog A. Š. laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose atliko nuo 2004 m. gegužės 7 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d., o 2006 m. lapkričio 20 d. buvo perkeltas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Marijampolės pataisos namus. Pareiškėjas anksčiau teistas 13 kartų, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose nuolat pažeidinėjo pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus (26 kartus), drausmine tvarka buvo baustas 14 kartų, iš jų 11 kartų talpintas į baudos izoliatoriaus ar kamerų tipo patalpas (iš viso nuo atvykimo į įstaigą kamerų tipo patalpose ar baudos izoliatoriuje praleido 12 mėnesių ir 10 parų). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo laikymas  kameroje nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. lapkričio 20 d. jam padarė didelę neturtinę žalą (200 000 tūkstančių litų), neturi pagrindo. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad A. Š. nedetalizuoja ir nepateikia įrodymų, kaip Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmai ar sprendimai jam sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą. Vilniaus 2-jų pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam nepadarė jokios žalos. Todėl 2007 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nėra teisinio pagrindo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

          

             Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo atlyginti neturtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento. Pareiškėjo nuomone, neturtinė žala atsirado dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus 2-ūjų pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų, patalpinant jį laikino sulaikymo kamerą nuo 2006-11-16 iki 2006-11-20. Nurodo, kad dėl minėtų neteisėtų veiksmų rašė skundus Kalėjimų departamentui, tačiau jo skundai tinkamai nebuvo ištirti.

            Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 d. 3 p. nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės ( moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

           Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja 6.250 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis ( veiksmais ar neveikimu) padarytą žalą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, be turtinės žalos, šiais atvejais atlyginama ir moralinė žala.

               Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais.

               Darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė ( moralinė) žala atlyginama asmeniui, kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

                Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas , atlikdamas bausmę Vilniaus 2-uose  pataisos namuose  šių namų direktoriaus 2006 m. spalio 04 nutarimu Nr. 74 už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą trims mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas. Šiame nutarime yra medicinos darbuotojos įrašas, kad nuobaudą nuteistasis atlikti gali ( b. l. 52). Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1888 A. Š. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ( pabėgo iš kamerų tipo patalpų 17 kameros) buvo nubaustas uždarant 15 parų į baudos izoliatorių. Šiame nutarime yra medicinos darbuotojo įrašas, kad nuobaudą atlikti gali bei pareiškėjo parašas, kad jam  nutarimas paskelbtas( b.l. 50).

                Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnio 5 dalis numato, kad, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai iki 24 val. izoliuotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas už įvykdytą šiurkštų režimo pažeidimą buvo patalpintas į laikino stebėjimo ( laikino izoliavimo) kamerą, o 2006-11 -17 nutarimu jam paskirta nuobauda patalpinant 15 parų į baudos izoliatorių. Pareiškėjas neginčija, kad 2006-11-16 už padarytą pažeidimą buvo izoliuotas ( pareiškėjo teigimu patalpintas į laikino sulaikymo kamerą).

                Dėl patalpinimo į baudos izoliatorių teisėtumo pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2006-12-11 raštu pareiškėjui atsakė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjui Kalėjimo departamentas 2007-01-23 atsakė į du skundus, o 2007-03-14 atsakė į pareiškėjo 2007-02-26 skundą.

                Pareiškėjas nei vieno iš šių atsakymų įstatymo nustatyta tvarka teismui neskundė, nors tokia galimybė atsakymuose jam buvo išaiškinta.

                 Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą iš Kalėjimų departamento, atstovaujančio valstybę. Kaip jau minėta neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina ne iš Kalėjimų departamento, bet iš Vilniaus 2-jų pataisos namų veiksmų, vykdant paskirtą nuobaudą, tačiau minėtų pataisos namų valstybės atstovu nenurodė.

                 Kalėjimų departamentas neturi įgaliojimų skirti nuteistiesiems drausmines nuobaudas už padarytus nusižengimus  atliekant bausmę konkrečioje laisvės atlikimo vietoje. Kalėjimų departamentas kaip viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju atsako tik už pareiškėjo skundų nagrinėjimą.

                 Byloje nustatyta, kad visi pareiškėjo skundai išnagrinėti, atsakant raštu pareiškėjui. Atsakymuose nurodyta apskundimo tvarka. Šia tvarka pareiškėjas nepasinaudojo ir minėtų atsakymų, kaip neišsamių ar netinkamai ištirtų, neskundė. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad Kalėjimų departamentas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

              Vertinant bylos įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Kalėjimų departamento neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kuo pasireiškė Kalėjimo departamento veiksmais padaryta neturtinė žala.

             Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad skunde nurodytus nepatogumus ir išgyvenimus pareiškėjui sukėlė Vilniaus 2-jų pataisos namų administracijos veiksmai, tačiau pareiškėjas atsisakė nurodyti juos atstovo atstovu ir  2-siems pataisos namams reikalavimo nereiškė. Priteisti neturtinę žalą iš Kalėjimų departamento, kuris minėtų veiksmų neatliko, teismas neturėjo pagrindo.

            Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

   Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                             Roma Sabina Alimienė

 

 

                                                                                                         Anatolijus Baranovas

 

 

                                                                                                          Stasys Gagys