Civilinė byla Nr. 2A-449/2009
Procesinio sprendimo kategorija 35.6.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Dianai Lavrinovičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui,
atsakovės atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei,
trečiajam asmeniui V. N. ,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. (A. B. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-370/2008 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. N. , tretiesiems asmenims V. N. (V. N. ), notarei Raimondai Kundrotienei dėl V. N. turtinės teisės įgyvendinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovas A. B. 2006 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovei J. N. , tretiesiems asmenims V. N. , notarei R. Kundrotienei, prašydamas pripažinti atsakovės sudarytą paveldėjimo sandorį bei jo pagrindu išduotą 2005 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą niekiniu, V. N. laikyti priėmusiu M. N. palikimą. Ieškovas pažymėjo, kad 1993-1995 metų laikotarpiu V. N. pasiskolino iš A. B. paskolų sumas, pasirašydamas paskolos raštus, ir tarp jų susiklostė skolininko ir kreditoriaus prievoliniai santykiai. Ieškovas nurodė, kad tretysis asmuo V. N. ieškovui, kaip kreditoriui, yra skolingas 282 644,99 Lt, tačiau skolos iki šiol negrąžino, nors 2006 m. birželio 19 d. įteiktu raštu buvo pareikalauta skolą grąžinti. Ieškovui, kaip kreditoriui, pareikalavus grąžinti skolą, tapo žinoma, kad V. N. turi daug kreditorių, tačiau atsisakė paveldėjimo teisės 2005 m. vasario 2 d. mirus jo motinai M. N. . Ieškovo nuomone, V. N. neįgyvendino savo turtinės teisės paveldėti turtą ar ja nepasinaudojo tam, kad išvengtų atsiskaityti su kreditoriais, nes turtą paveldėjo jo duktė, t. y. turtas liko valdomas N. šeimos, tačiau neprieinamas kreditoriams. Ieškovo teigimu, paveldėjimo sandoriu atsiradę padariniai prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams ir sudaro sąlygas skolininkui išvengti atsakomybės už prievolių nevykdymą. Ieškovas pažymėjo, kad pagal CK 6.68 straipsnio pirmosios dalies nuostatas ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, todėl turi teisę reikalauti V. N. priklausančios turtinės teisės įgyvendinimo. Be to, ieškovo nuomone, notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą ar jo atsisakymą, nes per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nebuvo gautas V. N. , kaip pirmos eilės įpėdinio, palikimo atsisakymas, o išduotas paveldėjimo teisės liudijimas antros eilės įpėdiniui.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; prašymo užtikrinti galimų atsakovės J. N. nuostolių atlyginimą netenkinti; priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei J. N. 2 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodė, kad ieškinys paduotas tuo pagrindu, kad ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus, turtines teises, nori realizuoti teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, nes skolininkas neteisėtais savo valiniais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį, t. y. atsisakė palikimo kaip pirmosios eilės įpėdinis. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė CK 6.68 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos sąlygos, kada kreditorius gali pareikšti netiesioginį ieškinį, t. y. neįrodė, jog ne tik kreipiantis į teismą, bet ir atsakovei J. N. išduodant 2005 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios M. N. palikimą jis turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.
Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog trečiojo asmens V. N. motina M. N. mirė 2005 m. vasario 2 d., o ieškovas tik 2006 m. gegužės 19 d. raštu pranešė skolininkui apie reikalavimą grąžinti paskolas, nes priešingu atveju kreipsis į teismą. Teismo teigimu, tai patvirtina aplinkybes, jog ieškovas neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės trečiajam asmeniui V. N. tuo metu, kai įvyko paveldėjimo teisinių santykių realizavimas, be to, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo palikimo priėmimo metu atsakovei buvo žinoma apie ieškovo reikalavimo teises jos tėvui ir ji elgėsi nesąžiningai priimdama palikimą. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimu, jog tik ji priėmė palikimą pagal mirusiosios žodinę valią. Teismas nurodė, kad atsakovės teiginys, jog palikimą gavo už tai, kad rūpinosi segančia po patirto insulto palikėja, nepaneigtas, nes iš mirties liudijimo matyti, kad M. N. mirė po patirto smegenų infarkto, atsakovė visapusiškai disponavo paveldėtu turtu, jo neapsunkino jokiais papildomais įsipareigojimais. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, kad notarė pažeidė imperatyvias teisės normas, priimdama atsakovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir išduodama paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei, nes neturėjo trečiojo asmens, kaip pirmos eilės įpėdinio, palikimo atsisakymo. Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip vaikaitė, buvo antros eilės įpėdinė, todėl pagal CK 5.11 straipsnio antrąją dalį ji galėjo paveldėti ne tik esant palikimo atsisakymui, bet ir pirmos eilės įpėdiniui nepriėmus palikimo. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl 2005 m. vasario 2 d. mirusio asmens palikimo priėmimo iš atsakovės notaro kontoroje buvo gautas 2005 m. balandžio 27 d., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas tik 2005 m. rugpjūčio 19 d., t. y. faktiškai suėjus ne tik trijų mėnesių terminui palikimui priimti pirmos eilės įpėdiniui, bet ir praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo teisės priimti palikimą antros eilės įpėdiniams atsiradimo.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 sandorius, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimo teisių gynimą šioje byloje, pripažino niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taip pat kartu konstatavo, jog ieškovas dalies savo reikalavimų atsisakė bei pats prisiėmė riziką dėl neteisėtų veiksmų pasekmių, nesąžiningas ieškovas negali remtis įstatyme nustatytomis kreditoriaus interesų garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems asmenims.
Dėl prašymo užtikrinti galimų atsakovės nuostolių atlyginimą teismas nurodė, kad šis prašymas pateiktas pakartotinai, tačiau naujų aplinkybių iš esmės nėra nurodyta, be to, nepateikti įrodymai apie galimų nuostolių dydį, realius trukdymus disponuoti areštuotu turtu, todėl prašymą tenkinti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo neginčijamos ir galiojančios reikalavimo teisės trečiajam asmeniui, dėl ko negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismas, padarydamas tokią išvadą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika bei netinkamai taikė CK 6.68 straipsnio pirmąją dalį.
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimo teisė yra ginčytina, kadangi jis atsisakė dalies piniginių reikalavimų. Reikalavimo dalies atsisakymas nesuponuoja to fakto, kad ieškovas neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės ir paduodamas netiesioginį ieškinį elgėsi nesąžiningai.
- Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį. Dėl to teismo argumentas, kad ieškovo ir trečiojo asmens sandoriai yra niekiniai, o ieškovas neturėjo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės netiesioginio ieškinio padavimo metu, yra nepagrįsti. Ieškovas turėjo neabejotiną reikalavimo teisę nuo pat pinigų perdavimo momento, kuri tapo vykdytina ieškovui pareikalavus pinigų grąžinimo.
- Nors teismas konstatavo, kad atsakovė priimdama palikimą elgėsi sąžiningai, nežinojo apie trečiojo asmens skolas ir palikimą priėmė pagal žodinę testatoriaus valią, tačiau net jei ši aplinkybė ir būtų įrodyta ar preziumuojama, atsakovės sąžiningumas neužkerta kelio ieškovui ginti savo subjektinės teises ir teisėtus interesus. Paduodant netiesioginį ieškinį įstatymas nereikalauja ieškovo įrodinėti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. N. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad jis, pateikdamas teismui ieškinį, turėjo CK 6.68 straipsnio antrojoje dalyje garantuotą teisę kreiptis į teismą dėl savo, kaip kreditoriaus, interesų apsaugos. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė CK 6.68 straipsnyje nurodytos sąlygos, kada kreditorius gali pareikšti netiesioginį ieškinį, t.y. neįrodė, jog ne tik kreipiantis į teismą, bet ir atsakovei J. N. išduodant 2005 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios M. N. palikimą jis turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Atsakovė pažymi, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad sandoriai buvo niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų sudarymo, tačiau teigia, kad jo kreditorinio reikalavimo teisė neišnyko. Atsakovės nuomone, iš niekinių sandorių negali atsirasti jokios teisės, įskaitant ir teisę pasinaudoti netiesioginio ieškinio institutu. Iš niekinių sandorių negali kilti jokia neabejotina ir vykdytina reikalavimo teisė, taigi nėra ir teisinio pagrindo netiesioginiam ieškiniui. Atsakovė pažymi, kad ieškovo A. B. reikalavimas šioje byloje yra netekęs prasmės, ieškovas nebeturi jokio teisinio suinteresuotumo šia byla ir jam nėra būtina apsaugoti savo teises, kaip numatyta CK 6.68 straipsnio antrojoje dalyje, nes ieškovo teisės yra pakankamai apsaugotos areštavus trečiojo asmens V. N. turtą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. N. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad 1993-1995 metais V. N. skolinosi iš A. B. užsienio valiutą, pasirašydamas 1993 m. rugpjūčio 16 d., 1995 m. balandžio 8 d., 1995 m. rugsėjo 30 d. paskolos raštus ir kitus du raštus, kuriuose data nenurodyta.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2005 m. vasario 2 d. mirė atsakovės J. N. senelė ir trečiojo asmens V. N. motina M. N. . V. N. nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Klaipėdos miesto 5 notarų biuro notarė R. Kundrotienė 2005 m. rugpjūčio 19 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį M. N. turtą paveldėjo J. N. .
A. B. 2006 m. gegužės 10 d. reikalavimu, įteiktu V. N. 2006 m. gegužės 19 d., pareikalavo iš V. N. grąžinti skolą iki 2006 m. birželio 12 d.
A. B. 2006 m. birželio 27 d. padavė teismui pareiškimą dėl 282 538,87 Lt skolos priteisimo iš V. N. .
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutarties dalį panaikinti ir pripažinti A. B. ir V. N. 1995 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį dėl 14 000 JAV dolerių, 1995 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartį dėl 65 000 JAV dolerių ir paskolos sutartį dėl 9500 JAV dolerių niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl 35 000 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo V. N. ieškovui A. B. panaikinti ir dėl šios dalies ieškinį atmesti; nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti: iš atsakovo V. N. 3595 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 4,84 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei iš ieškovo A. B. 5125 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 7,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei, iš ieškovo A. B. 191,35 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. N. ; kitą nutarties dalį, kuria palikta nepakeista sprendimo dalis dėl 241 020,90 Lt skolos bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš V. N. A. B. , palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo A. B. 848 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą valstybei.
CK 6.68 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Netiesioginis yra toks ieškinys, kurį už skolininką pareiškia jo kreditorius. Jis reiškiamas, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tokiais atvejais kreditorius, siekdamas apginti savo interesus, šią skolininko reikalavimo teisę gali įgyvendinti pats pareikšdamas netiesioginį ieškinį. CK 6.68 straipsnio pirmoje dalyje nurodytos kelios aplinkybės, kai galima reikšti netiesioginį ieškinį. Pirma, netiesioginį ieškinį gali pareikšti tik kreditorius, turintis aiškiai apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę. Todėl teisės reikšti tokį ieškinį neturi kreditorius, kurio reikalavimo teisę skolininkas ginčija teismo tvarka, taip pat kuris savo reikalavimo teisės dar negali įgyvendinti, nes nesuėjęs atidedamasis terminas ar neatsiradusi atidedamoji sąlyga. Antra, skolininkas turi turėti tam tikrą turtinę teisę, kurią gali priešinti kitų asmenų pareigai. Pavyzdžiui, skolininkas yra kitų asmenų kreditorius ir šie jam yra skolingi, skolininkas yra įpėdinis ir panašiai. Trečia, skolininkas neįgyvendina savo turtinės teisės ir šitai pažeidžia kreditoriaus interesus. Tai reiškia, kad skolininkas nemokus arba nepakankamai mokus. Jeigu jis turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kreditorius neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Ketvirta, skolininko teisė, kurios jis neįgyvendina, neturi būti grynai asmeninė.
CK 6.68 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Tai reiškia, kad CK 6.68 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį tik jeigu skolininkas, neįgyvendindamas savo turtinės teisės, pažeidžia jo interesus. Tokia padėtis galima, kai skolininkas negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui, nes yra nemokus, o įgyvendinus jo turtinę teisę, jis taptų mokus arba jo turtas padidėtų. Be to, kreditorius gali įgyvendinti skolininko turtinę teisę tik jeigu ji yra įgyvendintina, t. y. skolininko skolininkai jau privalo vykdyti jam savo prievoles.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Dėl teisės kreiptis į teismą
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, turėjo CK 6.68 straipsnio antrojoje dalyje garantuotą teisę kreiptis į teismą dėl savo, kaip kreditoriaus, interesų apsaugos. Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė CK 6.68 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos sąlygos, kada kreditorius gali pareikšti netiesioginį ieškinį, t. y. neįrodė, jog ne tik kreipiantis į teismą, bet ir atsakovei J. N. išduodant 2005 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios M. N. palikimą jis turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad netiesioginis ieškinys teismui buvo paduotas anksčiau, nei kilo ginčas dėl skolos. Pažymėtina, kad A. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priteisti iš V. N. skolą išdavimo 2006 m. birželio 27 d., t. y. po netiesioginio ieškinio padavimo dienos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens V. N. motina M. N. mirė 2005 m. vasario 2 d., o A. B. tik 2006 m. gegužės 19 d. įteiktu raštu pranešė V. N. apie reikalavimą grąžinti skolą, nes priešingu atveju kreipsis į teismą. V. N. neatsakė į minėtą A. B. raštą dėl skolos grąžinimo. Tai įrodo, kad netiesioginio ieškinio padavimo metu 2006 m. birželio 27 d. tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl paskolos. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas A. B. neturėjo neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės trečiajam asmeniui V. N. nei tuo metu, kai įvyko paveldėjimo teisinių santykių realizavimas, nei netiesioginio ieškinio padavimo metu.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas V. B. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kadangi trečiajam asmeniui V. N. neatsakius į jo reikalavimą grąžinti paskolos sumą, egzistavo ir dar nebuvo išspręstas ginčas dėl reikalavimo teisės ir jos dydžio tarp trečiojo asmens ir ieškovo. Tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2008 m. gruodžio 9 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 buvo nustatytas ieškovo reikalavimų dydis. Pažymėtina, kad ieškovas A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad tretysis asmuo V. N. , būdamas skolingas ieškovui 241 020,90 Lt, sąmoningai nepriėmė velionės motinos palikimo, tačiau ši apeliaciniame skunde nurodyta suma tapo aiški tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, o netiesioginio ieškinio padavimo metu ieškovas ieškinyje nurodė 282 644,99 Lt sumą ir tai patvirtina aplinkybę, kad nebuvo aiški reikalavimo suma.
Dėl galiojančios reikalavimo teisės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 sandorius, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimo teisių gynimą šioje byloje, pripažino niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad ieškovas dalies savo reikalavimų atsisakė bei pats prisiėmė riziką dėl neteisėtų veiksmų pasekmių. Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad sandoriai buvo niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų sudarymo, tačiau teigia, kad jo kreditorinio reikalavimo teisė neišnyko.
Teisėjų kolegijos nuomoje, iš niekinių sandorių negali atsirasti jokios teisės, įskaitant ir teisę pasinaudoti netiesioginio ieškinio institutu. Iš niekinių sandorių negali kilti jokia neabejotina ir vykdytina reikalavimo teisė, taigi nėra ir teisinio pagrindo netiesioginiam ieškiniui pagal CK 6.68 straipsnio pirmąją dalį. Pažymėtina, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais). Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį siekiant užsitikrinti, kad padidėtų atsakovės J. N. tėvo trečiojo asmens V. N. turtas, kuris ieškovui A. B. reikalingas jo pareikštiems reikalavimams minėtoje kitoje byloje dėl skolos priteisimo patenkinti. Minėtoje kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi priteista galutinė suma yra 241 020,90 Lt. Tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas trečiojo asmens V. N. turtas. Tarp šalių yra ginčas, ar areštuoto V. N. turto pakanka A. B. reikalavimo minėtoje kitoje byloje įvykdymo užtikrinimui. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad areštuoto V. N. turto nepakanka ir kiek konkrečiai nepakanka A. B. nurodyto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartimi nutarta atidėti ieškovui A. B. likusios 2977 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 80, 84 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 2977 Lt žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 17,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovei 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B. ) į valstybės biudžetą 2977 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 17,65 Lt (septyniolika litų šešiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B. ) atsakovei J. N. 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas