Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-26][nuasmenintas nuosprendis byloje][N1-99-312-2016].docx
Bylos nr.: N1-99-312/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Byla, kurioje kaltinami nepilnamečiai asmenys
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)

TVIRTINU

 

Baudžiamoji byla Nr. N1-99/2016

                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 4.2.8;  26.2.

(S)

                                                            

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

 

             

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, Editai Bekerytei, Loretai Dovenienei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,

gynėjams advokatams Antonui Kviatkovski, Karoliui Rugiui, Vidmantui Žiemeliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S. (G. S.),

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui,

kaltinamojo K. R. įstatyminei atstovei I. R.,

ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui,

specialistams Antanui Algirdui Garmui, Romualdui Šumauskui,

vertėjams Virginijai Malaiškienei, Rimantui Skuratovič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB “T.” pagalbiniu darbininku, 10 klasių išsilavinimo, teistas 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 39 MGL dydžio, t. y. 5070,00 Lt bauda, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir

K. R., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus statybininkų rengimo centro moksleivis, dirbantis UAB „K. K.“ montuotoju, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.,

 

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

kaltinamieji M. M. ir K. R. pažeidė viešąją tvarką, taip pat kaltinamasis K. R. sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

              Kaltinamieji M. M. ir K. R. veikdami bendrai, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jie, 2014 m. balandžio 12 d., apie 19.00 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu Antakalnio g. 61, Vilniuje, žodžiais pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo G. S. bei reikalauti iš jo pinigų. Nukentėjusiajam G. S. išėjus iš parduotuvės, M. M. kartu su K. R. išėjo paskui jį, M. M. pradėjo nukentėjusįjį tampyti už striukės, rankomis stumdyti, reikalauti pinigų. Šiam atsakius, kad pinigų neturi, M. M. tyčia ranka sudavė vieną smūgį G. S. į nosį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Tuo metu K. R. tyčia, iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė vieną smūgį G. S. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, galva atsitrenkdamas į asfaltą, ko pasėkoje nukentėjusiajam G. S. buvo padarytas dešinio momenkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės lūžis, perėjęs į akiduobės sieneles, su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo, po juo ir po voratinkliniu dangalu smegenų dešinio pusrutulio paviršiuje ir į dešinę smilkininę bei abi kaktines smegenų skiltis, t. y. buvo padarytas sužalojimas, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat padaryta pakaušio dešinio užausio srities odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva dešiniajame viršutiniame voke. Šiais savo įžūliais veiksmais kaltinamieji M. M. ir K. R. demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei K. R. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė G. S. sveikatą.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad K. R. yra jo draugas. 2014 m. balandžio 12 d., apie 16.00 val., jie susitiko Antakalnio rajone, Vilniuje. Tuo metu jis (M. M.) buvo išgėręs du po 0,5 litro talpos butelius alaus. K. R. nebuvo išgėręs. Kur tą dieną ėjo ir ką veikė, šiuo metu neprisimena. Vakare, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Antakalnio gatvėje, jie pamatė nukentėjusįjį, kurį pažinojo iš matymo ir kurio pravardė buvo „Sneikas“. Parduotuvėje dėl kažko jie pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo. Dėl ko kabinėjosi, neprisimena, tačiau pinigų iš pastarojo neprašė. Nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės, o jie išėjo jam iš paskos. Lauke jis (M. M.) sudavė G. S. vieną smūgį kumščiu į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis nenugriuvo, kad pastarajam būtų pradėjęs tekėti kraujas, nematė. Po šio smūgio maždaug poros minučių bėgyje, šalia stovėjęs K. R. sudavė kumščiu G. S. vieną smūgį, nuo kurio šis nukrito ant žemės. Tiksliau, paties smūgio jis (M. M.) nematė, tik pamatė kaip nukentėjusysis nugriuvo.  Apie tai, kad G. S. nugriuvo nuo K. R. smūgio, jis žino iš paties K. pasakojimo. Konfliktas vyko lauke prie parduotuvės, ant žmonių su negalia takelio. Aplinkui buvo žmonių, bet jokio triukšmo nekilo, niekas jų nepuolė raminti. Ar K. R. prašė nukentėjusiojo pinigų, nepamena. Jo manymu, K. smūgiavo G. S. dėl to, kad šis po gauto pirmojo smūgio (suduoto M. M.), nesmūgiuotų atgal. K. po to jam aiškino, jog smūgį nukentėjusiajam sudavė, gindamas jį (M. M.). Po šio konflikto jis su K. pabėgo. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 91), kaltinamasis M. M., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad į parduotuvę „Maxima“, Antakalnio gatvėje, jis su K. R. užėjo apie 19.00 val. Parduotuvėje pamatęs iš matymo pažįstamą nukentėjusįjį, jis (M. M.), kadangi buvo išgėręs, pradėjo pastarojo prašyti duoti pora litų, nes neužteko alui. Vyrui atsisakius duoti pinigų, jie paskui šį išėjo iš parduotuvės ir prie netoliese esančio kiosko jis (M. M.), priėjęs prie vyriškio, jį pastūmė, kažką jam pasakė bei sudavė į nosį. Dėl ko taip pasielgė, paaiškinti negali. Tada jo draugas K. R., galvodamas, kad vyriškis suduos atgal, sudavė pastarajam smūgį į galvą, nuo ko šis nukrito ant asfalto ir susižalojo galvą. Kai buvo pristatytas į komisariatą,  sužinojo, kad nuo smūgio vyras patyrė rimtų sužalojimų, tačiau, kaip suprato, labiausiai nuo K. R. suduoto smūgio. Savo poelgio nepateisina, dėl visko gailisi ir pats nesupranta, kodėl jie pristojo prie vyriškio. Tai galėjo įvykti dėl to, kad jis (M. M.) buvo išgėręs.

Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d., po pietų, susitiko su M. M.. Po kažkiek laiko ėjo į parduotuvę „Maxima“, Antakalnio gatvėje. Jis (K. R.) prie parduotuvės susitiko pažįstamus ir liko pasikalbėti, o M. užėjo į parduotuvę. Pakalbėjęs su draugais, jis užėjo į parduotuvės vidų, kur prie kasų pamatė M., kuris kalbėjo su nukentėjusiuoju. Po to M. ir nukentėjusysis išėjo į lauką ir nuėjo prie kiosko. Vienu metu pamatė kaip M. trenkė nukentėjusiajam. Kad po suduoto smūgio nukentėjusiajam iš nosies būtų pradėjęs bėgti kraujas, nematė. Po šio smūgio jis (K. R.) iš G. S. veido išraiškos suprato, kad nukentėjusysis gali trenkti atgal M. arba jam (K. R.), todėl jis (K. R.) kumščiu sudavė nukentėjusiajam smūgį pirmas. Pataikė į veidą ar žandą. Nuo šio smūgio G. S. atbulas nugriuvo nugara ant žemės bei galva atsitrenkė į grindinio trinkeles, o jis (K. R.) išsigandęs pabėgo. Tą dieną jis alkoholinių gėrimų negėrė. Blogai vertina tokį savo poelgį, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti neturtinę žalą, tačiau mažesnę, nei prašo priteisti nukentėjusysis, kadangi jis mokosi, neturi pajamų ir turto. Sutinka atlyginti teritorinei ligonių kasai turėtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86), kaltinamasis K. R., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad su M. M. į parduotuvė nuėjo apie 19.00 val. Ten sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, pravarde „Sneikas“. Nesuprato dėl ko M. M. pradėjo konfliktuoti su G. S.. Kai M. sudavė smūgį vyriškiui į nosį, jis (K. R.), galvodamas, kad minėtas vyras suduos atgal, sudavė smūgį vyrui į galvą, nuo ko vyras nukrito ant asfalto, susižalodamas galvą. Kai buvo pristatytas į komisariatą, sužinojo, kad nuo jo smūgio vyras patyrė rimtų sužalojimų. Savo poelgio nepateisina, gailisi, kodėl taip pasielgė, tiksliai paaiškinti negali.

Kaltinamojo K. R. įstatyminė atstovė I. R. parodė, kad K. R. yra jos sūnus. Apie įvykį ji sužinojo kitos dienos ryte, kuomet į namus atvyko  policijos pareigūnai. Vėliau K. papasakojo, kad jis trenkė žmogui ir nuo smūgio žmogus nukrito, kad iš pradžių konfliktą pradėjo M. M., o jis (K.) prisijungė. Namuose K. yra ramus vaikas, o kai susitinka su draugais, pasiduoda jų įtakai, buvo pavogę automobilį, yra padaręs administracinių teisės pažeidimų. Šiuo metu sūnaus elgesys pasitaisęs, jis mokosi, pradėjo dirbti, kad galėtų atlyginti numetėjusiajam padarytą žalą. Po įvykio ji buvo susitikusi su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, žadėjo atlyginti žalą.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Įvykio metu buvo išgėręs apie 1-2 butelius alaus. Vakare nuėjo į parduotuvę „Maxima“, Antakalnio gatvėje. Prie kasos susitiko kaltinamuosius ir M. M. paprašė pinigų. Jis atsakė, kad pinigų neturi bei išėjo iš parduotuvės. Iš paskos išėjo ir kaltinamieji. Lauke M. M. vėl pradėjo prie jo kibti, tampyti už striukės, prašyti cigarečių. Tuomet jis paskambino savo sugyventinei B. N. ir pasakė, kad prie jo kabinėjasi vaikinai. Jis norėjo eiti į namus, bet kaltinamieji sekė iš paskos ir prie kiosko jam neleido praeiti. Po šios traumos pablogėjo jo atmintis, todėl tikslesnių įvykio aplinkybių neprisimena, tik pamena, kad M. M. kumščiu jam sudavė į veidą. Po smūgio jis nenukrito, kraujas netekėjo. Jis (G. S.) norėjo išeiti, pradėjo eiti link parduotuvės. Kaltinamieji ir toliau ėjo jam iš paskos ir kažką kalbėjo. M. M. toliau tampė jį už striukės, o K. R. stovėjo už M., jo elgesys nebuvo agresyvus. Staiga K. kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, nuo kurio jis nukrito ant žemės. Nuo to momento jis (nukentėjusysis) mažai ką prisimena. Pamena, kad atėjo jo sugyventinė, atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nuvedė jį į greitosios pagalbos automobilį, gaivino. Galvoje jokios žaizdos nebuvo, nekraujavo, todėl jis atsisakė vykti į ligonine ir su sugyventine parėjo namo. Grįžus namo, tą patį vakarą jam pasidarė bloga, pradėjo pykinti, suktis galva, tačiau tą dieną į medikus nesikreipė. Kitą dieną su sugyventinę nuėjo į polikliniką, tačiau gydytojas jo nepasiuntė padaryti galvos nuotrauką, neišrašė jokių vaistų. Dar kitą dieną jam pasidarė visai blogai ir jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, jis buvo operuotas, daugiau savaitės laiko gulėjo ligoninėje. Dar iki jį išvežant į ligoninę, namuose jis visą laiką gulėjo, nevaikščiojo. Alkoholinių gėrimų negėrė, nugriuvęs nebuvo ir jokių kitų traumų, išskyrus gautą įvykio metu, nepatyrė. Iki šio įvykio galvos traumų neturėjo. Prieš įvykį jis dešimt mėnesių dirbo UAB „K.“, gaudavo apie 2000,00 Lt darbo užmokestį, tačiau įvykio metu nebedirbo. Po šio sužalojimo jam labai pablogėjo sveikata, sutriko atmintis, svaigsta galva, prasidėjo epilepsijos priepuoliai, negali dirbti sunkaus darbo, 2015 m. vasario 12 d. jam nustatytas 55 procentų darbingumas, todėl dėl nusikaltimo jis patyrė 7000 eurų turtinę žalą, nes neteko pajamų, kurias galėtų gauti, būdamas sveikas ir darbingas. Šiuo metu niekur nedirba. Bandė susirasti darbą, bet susilaužė koją. Šia nusikalstama veika jam taip pat padaryta neturtinė žala, todėl prašo iš kaltininko priteisti           20 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl sužalojimo jis prarado sveikatą. Iki šio įvykio jis kartais vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau ne taip dažnai – kartą per savaitę išgerdavo alaus. Anksčiau yra vartojęs narkotikus, tačiau nuo 1998 metų jų nebevartoja. Kadangi šiuo metu visko gerai neprisimena, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 17-18, 20-21), nukentėjusysis, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad įvykis įvyko 2014 m. balandžio 12 d., apie 19.00 val. Jis atėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Parduotuvėje pamatė iš matymo pažįstamus vaikinus, kurie be jokios priežasties žodžiais pradėjo kibti prie jo, ką sakė tiksliai, nepamena. Jis į juos nekreipė dėmesio, tada vienas iš jų, nepamena kuris, pasakė: „Palauk, nelįsk prie jo, kai išeis, tada“. Išėjus iš parduotuvės, vaikinai lauke pradėjo vėl kabinėtis. Jis į konfliktą nesivėlė ir norėjo eiti, tačiau vaikinai vis tiek prie jo lindo, jį stumdė, reikalavo pinigų. Jam pasakius, kad pinigų neturi, vienas vaikinas sudavė smūgį į nosį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas, tačiau stiprių sužalojimų nepatyrė. Netrukus pajuto kitą smūgį į galvą ir nuo šio smūgio jis nukrito ant asfalto. Kas buvo toliau, neatsimena. Pamena, kad atsibudo greitosios pagalbos automobilyje. Iš pradžių atsisakė vykti su medikais, nes tuo metu atrodė, kad jokių stiprių traumų nepatyrė. Taip atrodė matomai dėl to, kad buvo išgėręs. Jau lauke pamatė sugyventinę B.. Kai vaikinai prie jo dar tik kabinėjosi, ji jam skambino ir jis pastarajai viską papasakojo. Kartu su sugyventine jis nuėjo namo, tačiau vakare pasijuto blogai. Draugė siūlė kviesti medikus, tačiau jis nesutiko. Į medikus kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms.

Liudytoja B. N. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nes gyvena tame pačiame rajone, nukentėjusysis yra jos sugyventinis. Įvykis buvo 2014 m. balandžio 12 d. Ar sugyventinis tą dieną buvo išgėręs, nepamena. Apie 18.00 val., jis išėjo į parduotuvę. Užtruko apie vieną valandą, todėl ji jam paskambino. Atsiliepęs nukentėjusysis paaiškino, kad kažkokie jaunuoliai prie jo kimba ir ji suprato, jog vyksta kažkoks konfliktas, todėl iš karto išėjo link parduotuvės. Maždaug už dešimties minučių atėjusi prie parduotuvės, pamatė G., sėdintį greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Medikai paaiškino, jog nukentėjusįjį kažkas rado gulinti ant žemės. Ant G. S. kūno, galvos nesimatė jokių sužalojimų, išskyrus kraują ant nosies, todėl jis atsisakė su medikais vykti į ligoninę ir jie parėjo namo. Namuose nukentėjusysis pasijuto blogiau, pradėjo vemti, iš nosies vėl ėmė tekėti kraujas, tačiau buvo vakaras ir jie nusprendė į medikus kreiptis kitą dieną. Sekančią dieną nukentėjusiojo savijauta negerėjo, jis visą laiką gulėjo, savarankiškai negalėjo nueiti net iki tualeto, prašydavo jį palydėti, tačiau į ligoninę važiuoti nesutiko. Tiksliai nepamena, tačiau kitą  ar dar kitą dieną po įvykio jie nuėjo į polikliniką, bet ten negalėjo atlikti galvos tomografijos, todėl tik išrašė vaistų nuo skausmo ir pasiūlė kreipti į Baltijos - Amerikos kliniką bei liepė, labiau pablogėjus sveikatai, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sekančia dieną dar labiau pablogėjus G. S. savijautai, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir pastarąjį išvežė į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kur atlikus tomografijos tyrimą, jis buvo skubiai operuotas. Po to nukentėjusysis buvo pasiųstas reabilitacijai ir gydėsi iki rugsėjo mėnesio. Ji kartu su G. S. gyvena maždaug penkerius metus. Nukentėjusysis anksčiau dirbdavo su pertraukomis. Yra dirbęs statybose, kelių remonto darbus. Kai nukentėjusysis nedirbdavo, būdavo registruotas darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpą. Šiuo metu gauna invalidumo pensiją. Iki įvykio nukentėjusysis alkoholiu nepiktnaudžiavo, išgerdavo saikingai, narkotinių medžiagų nevartojo. Jo sveikata buvo gera, lankėsi pas gydytojus dėl kepenų ligos, traumų neturėjo. Po įvykio G. S. alkoholio nevartojo, iki ligoninės iš namų niekur nebuvo išėjęs, namuose nugriuvęs nebuvo, kokių nors traumų nepatyrė.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2014 m. balandžio 12 d. Vakare prie parduotuvės „Maxima“, esančios Antakalnio gatvėje, jis pamatė susirinkusius jaunuolius, girdėjosi girtų žmonių triukšmas, keiksmažodžiai, tačiau konflikto nebuvo. Tuomet jis iškvietė policiją, nes nebuvo galima užeiti į parduotuvę, be to, matėsi, jog kompanija yra išgėrusi. Vėliau paaiškėjo, jog buvo sumuštas žmogus. Matė, kad buvo atėjusi kažkokia moteris. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 27-28), liudytojas R. Ž., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad užėjęs į parduotuvę „Maxima“, pastebėjo jaunuolius, kurie kabinėjosi prie vieno vyriškio. Jam pasirodė, kad vaikinai buvo neblaivūs. Matė, kad vyksta konfliktas ir, kad neįvyktų muštynės, iš savo mobiliojo ryšio telefono pranešė į BPC telefonu 112. Po to jis buvo išėjęs į lauką. Policija dar atvykusi nebuvo. Lauke už kelių metrų vėl pamatė minėtus vaikinus ir vyrą. Pastarieji dėl kažko ginčijosi. Jam atrodo, kad šalia dar buvo moteris, kuri sakė, jog apie viską papasakos minėtų vaikinų tėvams. Jis pats iki konflikto pradžios nepasiliko, išvažiavo namo nesilaukęs pareigūnų, todėl muštynių nematė.

Kaltinamųjų kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamus nusikaltimus taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga.

Kaip matyti iš protokolo-pareiškimo (t. 1, b. l. 10), nukentėjusysis G. S. 2014 m. balandžio 16 d. pateikė policijos pareigūnui pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2014 m. balandžio 12 d., apie 19.00 val., Vilniuje, prie Antakalnio g. 61-ojo namo, jį sumušė nepažįstamas asmuo, t. y. kumščiu trenkė jam į nosies sritį prie kaktos, vėliau jį pastūmė, nuo ko jis nukrito ant nugaros, atsitrenkdamas galva ir patyrė galvos sužalojimą.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK įvykių suvestinės (t. 1, b. l. 11) matyti, kad 2014 m. balandžio 12 d., 19.13 val., buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu Antakalnio g. 61, Vilniuje, grupė neblaivių vyrų kabinėjasi prie praeivių.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK įvykių suvestinės (t. 1, b. l. 12) matyti, kad 2014 m. balandžio 15 d., 10.30 val., buvo gautas RVUL pranešimas, kad 2014 m. balandžio 15 d., 09.07 val., GMP pristatė G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriam diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis. Pastarasis paaiškino, kad 2014 m. balandžio 13 d., apie 17 val., Antakalnyje, prie prekybos centro „Maxima“ jį sumušė nepažįstami jaunuoliai.

              Iš 2014-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 14-15) matyti, kad apžiūrėjus šalia parduotuvės „Maxima“, adresu Antakalnio g. 61, Vilniuje, esančią teritoriją, nustatyta, kad prie įėjimo į parduotuvę yra laiptai, priešais parduotuvę yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykiui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Iš VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 34) matyti, kad 2014 m. balandžio 12 d., 19.25 val., nuvykus pagal iškvietimą prie Antakalnio g. 61-ojo namo, Vilniuje, buvo rastas prie parduotuvės stovintis G. S.. GMP iškvietė praeivis, nes nugriuvo gatvėje. Nukentėjusiajam nustatytas girtumas, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija. Bendra būklė stabili, galvoje stebimas nedidelis nubrozdinimas. Atlikta dalinė apžiūra. Pacientas nepageidavo gydymo, atėjo sugyventinė ir parsivedė namo. Ant kvietimo kortelės yra nukentėjusiojo parašas, jog vykti į stacionarą atsisako.

Pagal 2014-07-03 dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 33, 35-37) nukentėjusysis G. S. pateikė medicininius dokumentus.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0835166 (t. 1, b. l. 38) bei Vilniaus II teritorinio skyriaus 2014-08-12 Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2701 (t. 1, b. l. 39)  matyti, kad G. S. laikotarpiu  nuo 2014-08-12 iki 2015-02-12 dėl ligos arba būklės (kodas 27.1) nustatytas 65 procentų netektas darbingumo ir 35 procentų darbingumo lygis.

Pagal 2014-07-02 G. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 49) ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis apžiūrėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės G. S. asmens sveikatos istorijos Nr. 2014/9620 originalą bei kompaktinę plokštelę su rentgenogramomis bei pagal medicininius dokumentus nukentėjusiajam G. S. nustatė kaukolės skliauto kaulų (dešinio momenkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės lūžius su kraujo išsiliejimais virš galvos smegenų dešinio pusrutulio kietojo dangalo ir po juo, bei po minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninę ir abiejų pusrutulių kaktines ir smilkinines skiltis. Tai padaryta smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4. punktai).

              Specialisto išvada Nr. G 3456/14 (01) (t. 1, b. l. 50-52) pasitvirtina, kad atlikus G. S. medicininių dokumentų (GSLI Nr. 2014/9620 ir DVD-R iš RVUL, Ligos istorijos Nr. 2014/000281/00 epikrizę iš reabilitacijos centro UAB „Baldžio šilas“, Galvos smegenų KT Nr. 14/2035 ir Asmens sveikatos istoriją su darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0835166 iš Antakalnio poliklinikos bei GMPS kvietimo kortelės kopiją), nustatyta, kad G. S. nustatyta dešinio momenkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės lūžis, perėjęs į akiduobės sieneles, su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo, po juo ir po vorantinkliniu dangalu smegenų dešinio pusrutulio paviršiuje ir į dešinę smilkininę bei abi kaktines smegenų skiltis, ir pakaušio dešinio užausio srities odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva dešiniajame viršutiniame voke. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu per galvos viršugalio – pakaušio dešinę pusę prieš (2014-08-14 - techninė klaida – turi būti 2014-04-14) kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 punktai). Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, sudavus per viršugalvio-pakaušio dešinę pusę arba buo smūgio, ar be jo krentant ir pakaušio-viršugalvio dešine puse atsimušant į kietą buką daiktą. Pats savęs (savo rankomis) taip susižaloti G. S. negalėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis palaikė specialisto išvadą Nr. G 3456/14(01) ir paaiškino, kad specialisto išvada surašyta pagal medicininius dokumentus, nedalyvaujant nukentėjusiajam. Nustatyta, jog į įvykio vietą buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, apžiūrėtas nukentėjusysis, po to nukentėjusysis kreipėsi į polikliniką. Kiekvienu atveju buvo padaryti medicininiai įrašai. Nukentėjusiojo gydimo istorijoje aprašyti išoriniai sužalojimai, nustatyti prieš operaciją - žymė už dešinės ausies. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojo įraše pažymėta, jog nukentėjusiajam nustatytas nubrozdinimas galvoje, kraujosruva ir nubrozdinimas dešiniajame viršutiniame voke. Po to buvo atlikta kompiuterinė tomografija bei nukentėjusiajam atlikta operacija. Remiantis šiais duomenimis, G. S. buvo nustatyta diagnozė. Po to nukentėjusysis buvo gydomas reabilitacijos įstaigoje ir poliklinikoje. Pagal šiuos medicininius duomenis buvo duota išvada dėl G. S. padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio. Tyrimo metu G. S. buvo nustatyta dešinio momenkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės lūžis, tačiau negalima buvo nustatyti kur yra lūžio pradžia. Tyrimo metu nustatyta, jog lūžis perėjęs į akiduobės sieneles su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo, po juo ir po voratinkliniu dangalu smegenų dešinio pusrutulio paviršiuje ir į dešinę smilkininę bei abi kaktines smegenų skiltis, taip pat nustatyta pakaušio dešinio užausio srities odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva dešiniajame viršutiniame voke. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu į galvos viršugalvio – pakaušio dešinę pusę prieš 2014 m. balandžio 14 d. kreipiantis medicininės pagalbos. Išvadoje yra padaryta techninė klaida, nurodant kreipimosi datą – 2014-08-14. Šiuo atveju turi būti ne aštuntas, o ketvirtas mėnuo. G. S. padarytas kūno sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagrindinis sužalojimas buvo vienas ir jis buvo sąlygotas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Nubrozdinimas su kraujosruva pakaušyje kaip sudėtinė sužalojimo dalis, greičiausiai, buvo kontaktas su sužalojančiu daiktu, o kraujosruva dešiniajame voke gali būti kaip atskiro kontakto rezultatas. Ši kraujosruva apima tik nežymų sveikatos sutrikdymo laipsnį. Negalėtų paneigti, kad sužalojimas akies srityje, nebūtų susijęs su lūžio linija, nes eina pagal lūžio liniją. Tačiau tokia tikimybė yra maža. Gali būti, kad nukentėjusysis, gavęs smūgį į galvą, paskui nukrito ant asfalto. Kiekvienas kontaktas palieka žymę. Dėl sužalojimo mechanizmo ir laiko negalėtų duoti tokios kategoriškos išvados, kaip yra nurodoma kaltinamojo gynėjų teismui pateiktoje konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. A-KI-259-12. Šioje išvadoje specialistai bando išskirti sužalojimus ir traktuoja, kad bylos medžiaga rodo, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik 2014 m. balandžio 12 d.: dalis kūno sužalojimų – poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke bei galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose kaktinės srityse, galėjo gautis 2014 m. balandžio 12 d., 19.00 val., suduodant nukentėjusiajam du smūgius kumščiu į veidą, tai yra veikiant vidutinio stiprumo trauminiam poveikiui. Tuo tarpu, G. S. kūno sužalojimai (skliauto kaulo lūžis ir kraujo išsiliejimas virš dangalų ir po jais)  buvo padaryti veikiant labai stipriai jėgai laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 12 d. vėlaus vakaro iki 2014 m. balandžio 14 d. imtinai. Aukščiau paminėtoje specialisto išvadoje Nr. A-KI-259-12, nustatant sužalojimo mechanizmą, specialistai bandė išskirti ir išdalinti sužalojimus, traktuodami, kad pirmame punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik 2014 m. balandžio 12 d., bet laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. imtinai. Sprendžiant klausimą ar G. S. patirtus sužalojimus galėjo pasidaryti pats sau, kategoriškai negalima būtų atmesti galimybės, jog sužalojimas galėtų atsirasti girtam žmogui galva atsitrenkiant į sieną ar panašiai. Tačiau galimybė pasidaryti pačiam tokį sužalojimą, sau suduodant smūgius, yra atmetama. Jis (J. M. Paliulis), duodamas išvadą dėl sužalojimo atsiradimo, neišskyrė ar sužalojimas galėjo atsirasti tiesiog nuo kritimo ir sumušimo. Konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. A-KI-259-12 teigiama, jog tokiu būdu sužalojimas galėjo atsirasti. Tačiau jis (Jonas Mindaugas Paliulis) gali patvirtinti, kad savo ranka nukentėjusysis tokio sužalojimo pasidaryti negalėjo. Vertinant konsultacinės išvados 4-ąjį punktą, mano, jog negalima kategoriškai teigti, kad smegenų sumušimas atsirado dėl to, kad nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant galva, tuo metu nelūžo kaukolės skliautas ir įvykus smegenų judesiui kaukolės viduje, ar galima paneigti galimybę plyšti dangalus jungiančioms kraujagyslėms, įvykti skilimui po dangalais, virš dangalo. To jis teigti nedrįstų, nes tai būtų per drąsu, tačiau kategoriškai to paneigti negali. Kada nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sužalojimas, tiksliai pasakyti negali, nes nebuvo tokių požymių. Kad su tokia trauma nukentėjusysis kelias dienas galėjo būti sąmoningas, yra visiškai realu.

Iš teismui pateiktos A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos ir neurochirurgijos specialistų 2015 m. rugpjūčio 12 d. konsultacinės išvados Nr. A-KI-259-12 (t. 2, b. l. 9-18) matyti, kad pagal kaltinamojo K. R. gynėjo advokato Vidmanto Žiemelio prašymą bei pateiktas nukentėjusiojo G. S. medicininių dokumentų ir baudžiamosios bylos medžiagos dokumentų kopijas atlikus teismo medicinos tyrimą  dėl G. S. padarytų kūno sužalojimų susidarymo mechanizmo įvertinimą, duota teismo medicinos-neurochirurgijos specialistų konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad G. S. 2014 m. balandžio 15 d. RVU ligoninėje buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas už dešiniosios ausies, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, dešinio momenkaulio lūžis, pereinantis į kaktikaulio dešinę pusę ir nusitęsiantis į dešinės akiduobės bei kaktikaulio ančio priekinę bei vidinę sieneles, kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų kietojo dangalo dešinėje kaktinėje, smilkininėje bei momeninėje srityse bei po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje kaktos-smilkinio srityse, nedideli kraujo išsiliejimai po galvos smegenų minkštuoju dangalu kairio smilkinio bei dešinėje kaktos-smilkinio-viršugalvio srityse, galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose kaktinėse bei smilkininėse srityse. Bylos medžiaga rodo, kad šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne tiktai 2014 m. balandžio 12 d.: dalis kūno sužalojimų - poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke bei galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose kaktinėse srityse, galėjo gautis 2014 m. balandžio 12 d., apie 19 val., suduodant jam du smūgius kumščiu į veidą, tai yra veikiant vidutinio stiprumo trauminiam poveikiui. Tuo tarpu, kiti G. S. kūno sužalojimai buvo padaryti veikiant labai stipriai jėgai laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 12 d. vėlaus vakaro iki 2014 m. balandžio 14 d. imtinai. Sprendžiant, ar G. S. patirtus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats sau, neatmetama galimybė pasidaryti juos atsitrenkiant girtam į sieną ar grindis, tačiau galimybė pasidaryti juos pats sau suduodant smūgius, yra atmestina. Kalbant apie tai, ar G. S. padaryti kūno sužalojimai yra būdingi kritimui, reikėtų atsakyti dalinai teigiamai - po 2014 m. balandžio 12 d., apie 19 val., gauto smūgio, G. S. krito ant asfalto, atsitrenkė pakaušio sritimi ir dėl to galėjo įvykti galvos smegenų kaktinių skilčių kontūzija. Tačiau yra didelė tikimybė, kad dalis kitų galvos sužalojimų galėjo gautis dėl atsitrenkimo į kietus bukus paviršius laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 12 d. vėlaus vakaro iki 2014 m. balandžio 14 d. imtinai. Visumoje G. S. nustatyti kūno sužalojimai turėtų būti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau atskirai vertinant 2014 m. balandžio 12 d., apie 19 val., patirtus kūno sužalojimus, padarytus suduodant du smūgius kumščiu į veidą, šie sužalojimai turi būti vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Antanas Algirdas Garmus palaikė specialistų konsultacinę išvadą Nr. A-KI-259-12 ir paaiškino, kad tyrimą atliko pagal advokato Vidmanto Žiemelio prašymą. Tyrimui buvo pateikta medicininių dokumentų ir baudžiamosios bylos dokumentų kopijos. Dėl tyrimo gali paaiškinti, kad jeigu nukentėjusysis su tokiais sužalojimais į ligoninę būtų nuvežtas iš karto po įvykio, būtų viskas aišku. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, ką jis veikė dvi dienas iki jam patenkant į ligoninę. Iš bylos medžiagos matosi, kad nukentėjusysis į žemę atsitrenkė pakaušiu, o kaukolė lūžo dešinėje pusėje. Ko pasėkoje atsirado pagrindinis sužalojimas, neaišku. Greičiausiai šis sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkiant dešine galvos puse ar į sieną, ar į grindis. Byloje yra duomenų, kad anksčiau nukentėjusysis buvo narkomanas, piktnaudžiavo alkoholiu. Nustatyta, kad sužalojimas galėjo atsirasti labai stiprios jėgos poveikyje. Tai galėjo įvykti paslydus ar neblaiviam atsitrenkus į sieną ar net griūnant ir atsitrenkiant į grindis. Tokių sužalojimų neįmanoma padaryti ranka. Jei lūžis prasidėtų nuo pakauškaulio, galima būtų manyti, kad toks lūžis galėtų išplisti kur nori. Tačiau šiuo atveju, pakauškaulyje nieko nebuvo, ten buvo tik nubrozdinimas, kuris niekur nebuvo aprašytas. Jeigu nukentėjusysis atsitrenkė pakaušiu ir niekur kitur sužalojimų nėra, išskyrus kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, tai nuo kumščio smūgio niekaip negalėtų susidaryti didžiuliai kraujo išsiliejimai virš galvos smegenų kietojo dangalo, po kietaisiais dangalais, lūžimai, abiejų pusių smegenų sumušimas. Konsultacinės išvados ketvirtajame punkte minimi sužalojimai, kuriuos kaltinamieji padarė nukentėjusiajam įvykio dieną, apie 19 valandą, o visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kritimo metu, bet jau vėliau po to, t. y. kaukolės lūžis galėjo atsirasti nuo kritimo, bet ne įvykio metu, o vėliau, nes buvo du kritimai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Romualdas Šumauskas palaikė specialistų konsultacinę išvadą Nr. A-KI-259-12 ir paaiškino, kad tyrimo metu jis įvertino neurochirurginę dalį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atsirado ne vienu metu, t. y. pirmi smūgiai buvo  į nosies ir į veido sritį ir šie smūgiai turėjo būti ypatingai stiprūs, kad jų pasėkoje būtų sudaužytos smegenys, išsiliejęs kraujas, nuo smūgių žmogus turėtų kristi tokia baisia jėga atsitrenkiant į šaligatvį ar į kažką kitą, dėl ko atsirastų didelės žaizdos galvoje, stiprus sutinimas. Tačiau nieko panašaus nebuvo nustatyta, pakauškaulio lūžimo nebuvo. Tyrimo metu buvo nustatytas didelis lūžimas, sudaužytos smegenys ir iš kairės į dešinę, ir iš priekio į galą. Gi, nukentėjusiajam buvo nustatytas tik nedidelis nubrozdinimas pakaušyje, kas gali patvirtinti, kad nukritęs konflikto metu, jis pakaušiu atsitrenkė gana lengvai ir dėl to niekaip negalėjo atsirasti tokie sunkūs galvos sužalojimai, kaip lūžimai dešinėje kaukolės pusėje, linijiniai lūžimai ir jų pasėkoje atsirastų lūžis jau kita kryptimi einanti skersine galvos kryptimi, sudaužytos smegenys ir toje pusėje išsilietų kraujas. Sunku patikėti, kad nuo tokio pargriuvimo, nukentėjusysis būtų galėjęs atsistoti ir pareiti namo. Gavęs tokius rimtus sužalojimus, nukentėjusysis būtų buvęs be sąmonės ir jo būklė būtų tikrai sunki. Nukentėjusiojo kaukolės lūžis buvo dešinės šoninės srities, taip pat toje vietoje buvo gana didelė hematoma, kuri galėjo plyšti nuo antro smūgio. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl neatmetama tikimybė, kad per dvi dienas po įvykio nukentėjusysis apkvaitęs ar apsvaigęs galėjo trenktis galvą į kažkokią plokštumą, kadangi dešinėje galvos pusėje nėra nei žaizdų nei didelių sutinimų. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti trenkiantis į sieną, krentant nuo žemų laiptelių. Todėl, specialisto manymu, nukentėjusysis sunkius sužalojimus gavo ne įvykio metu, o vėliau – maždaug dviejų dienų laikotarpyje kažkur gavęs antrą stipresnį smūgį, po ko pasireiškė klinika, atsirado sutrikimai. Taip pat specialistas yra įsitikinęs, kad po kaltinamųjų suduotų smūgių įvykio metu, nukentėjusysis nepatyrė tokių didelių sužalojimų. Kaip jau minėjo, sunkūs sužalojimai galėjo atsirasti jau vėliau, dviejų dienų bėgyje.
Pagal 2014-04-16 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 61-62) UAB „Maxima“ apsaugos darbuotojas pateikė CD su vaizdo įrašu, kurį 2014-05-02 apžiūrėjus daiktiniu įrodymu (t. 1, b. l. 63), nustatyta, kad parduotuvės „Maxima“ kamera, kuri įrengta viduje, nufilmavo kaip prie kasų stovi du vaikinai – įtariamieji K. R. ir M. M.. Vaikinai stovi netoli kasos, po to pasišalina. Parduotuvės kamera, kuri įrengta lauke iš parduotuvės šono, nufilmavo kaip iš parduotuvės išeina nukentėjusysis G. S. (2014-04-12, 19.14.02 val.,), o paskui jį link kiosko nubėga K. R. ir M. M. (19.14.06 val.). Kas vyksta toliau, vaizdo įraše nesimato.
Iš 2015-03-02 apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 66-67) matyti, kad apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-02-12 pateiktą BPC informacinėje sistemoje 2014 m. balandžio 12 d., 19.13 val., užregistruotą pranešimą dėl įvykio Antakalnio g. 61, Vilniuje (t. 1, b. l. 65), nustatyta, kad garso įraše – 2014-04-12_19-11-50 girdėti dviejų žmonių balsai – tikėtina, kad  pirmasis balsas yra BPC Vilniaus skyriaus darbuotojo, antrasis - R. Ž.. Liudytojas Ž. praneša BPC darbuotojui apie tai, kad prie parduotuvės „Maxima“, adresu Antakalnio g. 61, Vilniuje, stovi grupė girtų jaunuolių, pro kuriuos neįmanoma užeiti į parduotuvę.

Kaip matyti iš 2014-07-17 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 68-71), nukentėjusiajam G. S. pateikus atpažinti šešių asmenų, kurių tarpe Nr. 6 yra pažymėta M. M. nuotrauka, nukentėjusysis atpažino M. M. kaip asmenį, kuris kumščiu jam trenkė į kaktos sritį, vėliau su juo susistumdė. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, kadangi jį pažįsta iš matymo. 

              2015-04-10 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 72-75), nukentėjusysis G. S. patvirtino savo duotus parodymus dėl jo sumušimo 2014 m. balandžio 12 d. aplinkybių įvykio vietoje, parodė parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Antakalnio g. 61, Vilniuje, šalia kurios prie jo prikibo du vaikinai; vietą prie spaudos kiosko, kurioje M. M. sudavė jam pirmą smūgį; vietą prie parduotuvės sienos, kurioje K. R. sudavė jam smūgį į kaktą. Šios aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

              2015-02-20 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 92-95), kaltinamasis K. R. patvirtino savo duotus parodymus vietoje, parodė parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Antakalnio g. 61, Vilniuje, kurioje jie su M. M. prikibo prie nukentėjusiojo G. S.; vietą prie parduotuvės, kurioje jis sudavė smūgį G. S. į kaktą; vietą prie spaudos kiosko, kurioje M. M. sudavė nukentėjusiajam  pirmą smūgį. Šios aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

              2015-04-10 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 96-99), kaltinamasis M. M. patvirtino savo duotus parodymus vietoje, parodė parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Antakalnio g. 61, Vilniuje, kurioje jie su K. R. žodžiais ėmė kibti prie nukentėjusiojo G. S.; vietą prie spaudos kiosko, kurioje jis sudavė smūgį G. S. į nosį; vietą prie parduotuvės, kurioje K. R. sudavė smūgį nukentėjusiajam į nosį. Šios aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kaltinamiesiems M. M. ir K. R. pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, taip pat K. R. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis sunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Bylos nagrinėjimo metu šie kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino pilnai.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji pripažino įvykdę chuliganizmą, taip pat M. M. pripažino, kad jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į nosį, nuo kurio šis nenugriuvo, o K. R. pripažino, kad sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio pastarasis nugara nugriuvo ant asfalto. Tokius kaltinamųjų parodymus pilnai patvirtino nukentėjusysis G. S., kuris paaiškino, kad pirmas smūgį jam sudavė M. M., tačiau nuo smūgio jis nenukrito. Neužilgo kaltinamasis K. R. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo kurio jis nugriuvo ant žemės, prarado sąmonę ir ją atgavo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Tokius nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymus apie suduotų smūgių skaičių, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį bei mastą pilnai patvirtina aukščiau ištirta specialisto išvada Nr. 3456/14(01), kuria nustatyta, kad įvykio metu – 2014 m. balandžio 12 d. nukentėjusiajam G. S. buvo padaryta dešinio momenkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės lūžis, perėjęs į akiduobės sieneles, su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo, po juo ir po vorantinkliniu dangalu smegenų dešinio pusrutulio paviršiuje ir į dešinę smilkininę bei abi kaktines smegenų skiltis, ir pakaušio dešinio užausio srities odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva dešiniajame viršutiniame voke. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto buko daikto poveikiu per galvos viršugalio – pakaušio dešinę pusę arba nuo smūgio, ar be jo krentant ir pakaušio-viršugalvio dešine puse atsimušant į kietą buką daiktą ir atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Šią išvadą teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, paaiškindamas jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. balandžio 12 d., nukentėjusiajam gavus smūgį į veidą, nuo kurio jis nukrito ir atsitrenkė galva į kietą buką daiktą (šiuo atveju, galimai į asfaltą). Priešingai nei nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti specialistai, ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad yra visiškai realu, jog su tokia trauma nukentėjusysis kelias dienas galėjo būti sąmoningas.

  Teismas kritiškai vertina konsultacinės išvados Nr. A-KI-259-12 teiginius, kad kaltinamųjų veiksmais (dėl M. M. suduoto vieno smūgio į veidą ir K. R. suduoto vieno smūgio nukentėjusiajam į veidą) įvykio metu, t. y. 2014 m. balandžio 12 d., galėjo būti padaryti tik poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke bei galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose kaktinėse srityse, veikiant vidutinio stiprumo trauminiam poveikiui, o kiti G. S. kūno sužalojimai buvo padaryti veikiant labai stipriai jėgai laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 12 d. vėlaus vakaro iki 2014 m. balandžio 14 d. imtinai, galimai nukentėjusiajam atsitrenkiant girtam į sieną ar grindis. Tokia konsultacinė išvada yra grindžiama tik prielaidomis apie galimą kitokį nukentėjusiojo susižalojimo būdą ir kitą susižalojimo laiką. 

Tokių konsultacinėje išvadoje nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip paaiškino pats nukentėjusysis bei liudytoja B. N., po 2014 m. balandžio 12 d. įvykio, nukentėjusysis blogai jautėsi, todėl visą laiką buvo namuose, gulėjo lovoje ir niekur nebuvo išėjęs, išskyrus vykimą į polikliniką, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad nukentėjusysis sunkius sužalojimus galėjo gauti kitu metu, t. y. laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 12 d. vėlaus vakaro iki 2014 m. balandžio 14 d. imtinai, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl kokių nors priežasčių norėtų apkalbėti kaltinamuosius ir apkaltinti juos padarius jam sunkius sužalojimus.  

Teismas kritiškai vertina specialisto Romualdo Šumausko aiškinimą apie tai, jog  jeigu nukentėjusiajam sunkūs galvos sužalojimai būtų padaryti dėl kaltinamųjų suduotų smūgių 2014 m. balandžio 12 d., visiškai neįtikėtina, kad nukentėjusysis būtų galėjęs atsistoti ir pareiti namo. Specialistas nurodė, jog gavęs tokius rimtus sužalojimus, nukentėjusysis būtų buvęs be sąmonės ir jo būklė būtų itin sunki, todėl tikėtina, jog sunkius galvos sužalojimus G. S. galėjo patikti prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Tokius specialisto paaiškinimus paneigė byloje apklaustas ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, paaiškindamas, kad yra visiškai realu, jog su tokia trauma nukentėjusysis kelias dienas galėjo būti sąmoningas. Be to aukščiau paminėti specialisto paaiškinimai paneigti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus išrašu iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 37), kur nurodoma, kad atvykęs į gydymo įstaigą, nukentėjusysis G. S. kreipėsi dėl galvos skausmų, jis buvo sąmoningas, kontaktiškas ir orientuotas.

Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad nukentėjusiajam G. S. smūgius, sukėlusius sunkius sveikatos sužalojimus, sudavė kaltinamasis K. R. ir šiais savo veiksmais padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis K. R. suvokė, jog jo daroma veika yra pavojinga, numatė, kad gali atsirasti jo pavojingos veikos padariniai, tačiau savo sąmonėje jų nedetalizavo ir siekė bet kokio rezultato. Taigi, teismas nustatė, kad kaltinamasis K. R. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. S. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam smūgį kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškiems motyvams konstatuoti neturi reikšmės nusikaltimo padarymo vieta, nes veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – viešosios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. M. ir K. R. be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų, dar parduotuvės viduje pradėjo kibti prie nukentėjusiojo, reikalaudami duoti pinigų, išėjo paskui nukentėjusįjį iš parduotuvės į lauką, provokavo konfliktą, toliau reikalavo pinigų, tampė pastarąjį už striukės, viešoje vietoje pradėjo muštynes, kaltinamasis M. M. tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam į nosį, šiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, o kaltinamasis K. R. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam  į galvos sritį, nuo ko G. S. nukrito ant žemės, galva atsitrenkdamas į asfaltą, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta G. S. sveikata. Tokiu būdu, kaltinamojo K. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kadangi jis, be jokios dingsties, viešoje vietoje, kabinėdamasis prie nukentėjusiojo, tokiais savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė pastarajam kumščiu smūgį į galvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014).

Byloje nustatyta, jog kaltinamieji prie M. M. ir K. R. prie G. S. kibo be jokios dingsties, reikalavo pinigų, tampė už striukės, provokavo konfliktą. Abu kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje (gatvėje), prie  parduotuvės, kur buvo žmonių, ir šiuo įžūliu elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė konfliktą matančių asmenų saugumo jausmą, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kaltinamieji smurtaudami suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, dėl ko numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka, ir šie kaltinamųjų veiksmai atitiko BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiais savo įžūliais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamųjų padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ir pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

              Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. M. M. padarė nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ligoninėse ir priklausomybės ligų centre nesigydė, pasižada ateityje nebenusikalsti. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau buvo teistas už analogišką veiką, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo kaltininko nenorą laikytis ne tik priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų, bet ir elementarių moralės normų, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė nei įstatymo sankcijoje už šiuos nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. R., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, jų sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, mokosi, dirba, darbe ir mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ligoninėse ir priklausomybės ligų centre nesigydė, iš dalies atlygino žalą, taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiajam dalį jo prašomos priteisti neturtinės žalos, pasižada ateityje nebenusikalsti. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) ir nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, anksčiau baustas administracine tvarka, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė nei įstatymo sankcijoje už šiuos nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K. R. atžvilgiu taikytinas BK 92 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

BPK 115 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinio ieškovo G. S. civilinis ieškinys dėl 7000 EUR turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl pagal BPK 115 str. 1 d. atmestinas.

Civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 23-24) prašoma priteisti 7 000 EUR dydžio turtinė žala, nurodant, kad tokią sumą sudarė nukentėjusiojo per ikiteisminio tyrimo laikotarpį negautos pajamos bei išlaidos gydymui. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio turiniui (BPK 112 str.), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 str. 1 d. reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 str. 2 d. nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 str. nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, kadangi žala nėra preziumuojama. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuketėjusysis G. S. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo patirtą turtinę žalą, susijusią su gydymo išlaidomis. Civiliniame ieškinyje tokios išlaidos taip pat nedetalizuojamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Nukentėjusysis G. S. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog iki patirto sužalojimo jis realiai gavo arba buvo numatęs gauti tam tikro dydžio pajamas. Įvykio metu nukentėjusysis nedirbo, nėra duomenų, kad būtų registruotas darbo biržoje, todėl jo argumentai dėl negautų pajamų yra tik teoriniai. Nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad jis dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti konkretaus darbo, dėl to prarado atitinkamą pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog realiai patirtos žalos (negautų pajamų) nukentėjusysis neįrodė.

CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. S. dėl kaltinamojo K. R. padarytos nusikalstamos veikos patyrė galvos traumą, buvo operuotas, dėl ko išgyveno fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą bei kitokius nepatogumus. Taigi, jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad nukentėjusysis išgyveno fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, neteko dalies darbingumo, pergyvena dėl sveikatos sutrikdymo padekmių pašalinimo, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Kaltinamasis K. R., nors ir neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra jauno amžiaus, mokosi, yra darbingas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Vienok teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei į tai, kad kaltinamojo K. R. motina I. R. nukentėjusiajam yra sumokėjusi 1000 EUR žalos atlyginimui (t. 2, b. l. 19), mano, kad prašomos priteisti 20 000 EUR neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 3000 EUR.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajam išlaikymą iki gyvos galvos, atsižvelgiant į prarasto darbingumo dalį, pagrindu įmant minimalią mėnesinę algą. Šis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl pagal BPK 115 str. 1 d. atmestinas. Nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. vasario 11 d. nukentėjusiajam buvo nustatytas 35% darbingumo lygis (t. 1, b. l. 38). 2015 m. rugsėjo 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu G. S. nurodė, kad 2015 m. vasario 12 d. buvo nustatytas 55% darbingumo lygis, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė (t. 2, b. l. 25). Nukentėjusiojo teigimu, sekantis sveikatos patikrinimas darbingumo lygiui nustatyti jam yra numatytas 2016 m. balandžio 12 d. (t. 2, b. l. 25). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nukentėjusiojo darbingumo lygis atsistato, nėra aišku, koks jis bus ateityje, nes dar yra numatyti sveikatos patikrinimai, nukentėjusysis niekur nedirba, įvykio metu jis taip pat nedirbo, todėl šiuo metu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti jam išlaikymą.

Valstybinės ligonių kasos pateiktais dokumentais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (reg. Nr. 2G-5054) (t. 1, b. l. 57) pasitvirtina, kad G. S. gydymas dėl 2014 m. balandžio 12 d. patirtų sužalojimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – VšĮ Antakalnio poliklinika laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. bei UAB „Baldžio šilas“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., iš viso kainavo 11 586,84 Lt  (3355,78 EUR) ir šias išlaidas apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Kaltinamojo K. R. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l  p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo K. R. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3355,78 EUR dydžio žala, nes tokia suma buvo apmokėta už G. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamojo K. R. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinę plokštelę, paimtą pagal 2014-04-16 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 61), saugomą baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 62), kompaktinę plokštelę, saugomą baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 67) palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

n u s p r e n d ž i a :

 

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

              Kardomąją priemonę M. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

              Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK     284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

              Kardomąją priemonę K. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

              Priteisti iš K. R. G. S. (G. S.) naudai 3000 EUR (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje G. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo atmesti.

              Priteisti iš K. R. Valstybinės ligonių kasos naudai 3355,78 EUR (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus septyniasdešimt aštuonis euro centus) G. S. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kompaktinę plokštelę, paimtą pagal 2014-04-16 daiktų pateikimo protokolą ir  kompaktinę plokštelę, saugomas baudžiamojoje byloje, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

              Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

             

 

 

 

Teisėja                                                                                                   Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 135 str. Sunkus sveikatos sutrikdymas
  • 2K-65/2010
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 92 str. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui
  • BPK 115 str. Civilinio ieškinio išsprendimas
  • BPK 112 str. Civilinio ieškinio pareiškimas
  • BPK 109 str. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
  • CK
  • CK6 6.283 str. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju
  • BPK
  • BPK 7 str. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo
  • BPK 110 str. Civilinis ieškovas
  • 3K-3-174/2009
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.280 str. Regreso teisė į žalos padariusį asmenį
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas