Civilinė byla Nr. e2A-455-856/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03700-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos 

2.1.6.3; 2.4.2.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų R. B., Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1504-1119/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simona house“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. G. esmė

1.       Ieškovė

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viešpataujantis žemės sklypas), kuriame yra pastatas - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Slėptuvė). Šalia Viešpataujančio žemės sklypo yra 0,6270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnaujantis žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Teigė, kad yra nesutarimas tarp Tarnaujančio žemės sklypo ir Viešpataujančio žemės sklypo savininkų/naudotojų, ir kitaip, nei teismo sprendimu, servituto nustatyti neįmanoma. Ieškovė, siekdama taikiai išspręsti klausimą dėl servituto nustatymo, 2017-03-03 prašymu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydama administraciniu aktu nustatyti servitutą. NŽT Šiaulių skyrius 2017-03-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ informavo ieškovę, kad administraciniu aktu Tarnaujančiam žemės sklypui nustatyti servituto nėra teisinio pagrindo, tačiau servitutas galėtų būti nustatomas sandoriu. NŽT teritorinio padalinio vadovui reikalinga pateikti prašymą nustatyti servitutą sandoriu ir žemės sklypo planą su pažymėtu siūlomu kelio servitutu, kuris turi būti suderintas su minėto žemės sklypo naudotoju. Tuo metu žemės sklypo naudotojas buvo UAB „Ragda“, kuri nesutiko su pasiūlymu nustatyti kelio servitutą. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teikė pasiūlymą NŽT dėl taikos sutarties byloje sudarymo, tačiau atsakovė taikos sutartį sudaryti nesutiko. Rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo planą buvo numatytas planuojamas įvažiavimas į minėtą sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau šis įvažiavimas iki šiol nėra įrengtas ir jo pagal planą neįmanoma įrengti, nes jis neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3.       Ieškovė

4.       Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 23 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tik tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, tai yra servitutai gali būti nustatomi sandoriu, jeigu jie nepatenka į minėtoje ŽĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Įvertinant nurodytų teisės aktų nuostatas ir siekiant išsiaiškinti įvažiavimo įrengimo galimybes iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl įvažiavimo įrengimo. Pažymėjo, kad būtų svarstomas servituto nustatymas sandoriu, jei įrengti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebus galimybės.

II.       Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė 172 m2 ploto kelio servitutą (duomenys neskelbtini) atsakovės NŽT patikėjimo teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, pagal UAB ,,Kordimatas“ matininko A. P. 2018-05-17 Žemės sklypo servituto nustatymo planą, kuris yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), savininkei ieškovei UAB „Simona house“ važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; priteisė atsakovei iš ieškovės 3 867,94 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 193,45 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad negyvenamasis pastatas – Slėptuvė – nėra skirta maisto gamybai ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti, jos paskirtis yra apsaugoti asmenis esant tam tikroms ekstremalioms situacijoms. Taigi, pagal dabar nustatytą Viešpataujančio žemės sklypo naudojimo būdą ir Slėptuvės pagrindinę naudojimo paskirtį, ieškovė negali naudoti jų maisto gamybai ir/ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Kita vertus, ieškovė, neturėdama privažiavimo prie Slėptuvės, neturi galimybių pradėti statybą ir tokiu būdu pakeisti daikto naudojimo paskirtį.

7.       Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo suformuotas Viešpataujantis žemės sklypas. Minėtame plane Viešpataujančio žemės sklypo pakraštyje prie (duomenys neskelbtini) sklypo yra nurodytas projektuojamas įvažiavimas, einantis per laisvoje valstybinėje žemėje esantį šlaitą, tačiau šis įvažiavimas (kelias) iki ieškovei įsigyjant Viešpataujantį žemės sklypą nebuvo suprojektuotas ir pastatytas, taigi, nebuvo įgyvendintas dokumento, prilyginto detaliajam planui, sprendinys. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį, detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Minėto įstatymo 2 dalies 27 punktas numato, jog teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Taigi, šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi miesto reikmėms iš valstybės Viešpataujantį žemės sklypą ir Slėptuvę, laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2015-06-17 (nuosavybės teisės perleidimas ieškovei) turėdama galiojantį įpareigojimą pagal teritorijų planavimo dokumentą, prilygintą detaliajam planui, įrengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą, šio įpareigojimo neįvykdė. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktą, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė patekti į formuojamą žemės sklypą keliu arba turi būti nustatytas servitutas. Tačiau nagrinėjamu atveju į Viešpataujantį žemės sklypą nebuvo nutiestas kelias, Tarnaujančio žemės sklypo plane taip pat nenumatytas servitutas, suteikiantis teisę Viešpataujančio žemės sklypo savininkui patekti į Viešpataujantį žemės sklypą, kas leido teismui spręsti, jog tiek valstybės, tiek ir savivaldybės atsakingos institucijos, formuojant Viešpataujantį bei Tarnaujantį žemės sklypus, nesprendė klausimo dėl patekimo į Viešpataujantį žemės sklypą, nors pagal galiojusį teisinį reglamentavimą privalėjo išspręsti. Todėl teismas konstatavo, jog dėl susidariusios situacijos neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos asmeniui, kuris įsigijo Viešpataujantį žemės sklypą.

8.       Teismas nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933, 29 punkto 6 lentelę, atstumai B kategorijos gatvėje tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 600 m (tarp sankryžų) ir ne mažesni nei 150 m (tarp įvažiavimų/išvažiavimų). Pagal Reglamento 29 punkto 3 papunktį, įvažiavimai/išvažiavimai kairiaisiais posūkiais be šviesoforinio reguliavimo gali būti įrengiami 6 lentelėje nurodytais atstumais (t. y. 600 m tarp sankryžų ir 150 m tarp įvažiavimų/išvažiavimų), kai, be kita ko, leistinas greitis neviršija 50 km/h. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Tačiau nagrinėjamu atveju atstumas nuo Viešpataujančio žemės sklypo plane suprojektuoto išvažiavimo/įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę iki faktinio kelio šalia sklypo (duomenys neskelbtini) yra 72,4 metrai, iki asfaltuoto išvažiavimo/įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančio sklype (duomenys neskelbtini), yra 95,7 metrai, o (duomenys neskelbtini) gatvėje leistinas greitis yra 70 km/h. Taigi, šiuo atveju rengiant įvažiavimą reikalingos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės, kaip ne kartą akcentavo Šiaulių miesto savivaldybės administracija – reikalinga įrengti greitėjimo/lėtėjimo juostas bei nustatyti kitas saugumą užtikrinančias priemones, kurios UAB „ALTAgis“ parengtame plane nėra numatytos. Iš to seka, kad teritorijų planavimo dokumente, prilygintame detaliajam planui, nustatytas projektuojamas įvažiavimas neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl šio įvažiavimo neįmanoma įrengti (pastatyti) nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

9.       Teismas nurodė, jog vertinant 2016 m. liepos mėnesio N. P. parengto įvažiavimo į Viešpataujantį žemės sklypą projekto įgyvendinimo galimybes, svarbu yra tai, kad ieškovė buvo pradėjusi kelio (įvažiavimo) projektavimą, buvo parengtas supaprastintas statybos projektas, ieškovė gavo atsakovės NŽT sutikimą dėl naujos statybos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija pritarė siūlomam įvažiavimui tiek nenustačius greitėjimo/lėtėjimo juostų ar kitų eismo saugumą užtikrinančių kelio elementų, tiek ir nustačius papildomus saugumo elementus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat neturėjo pastabų supaprastintam statybos projektui. Pagal minėtą statybos projektą projektuojamas įvažiavimas (kelias) (duomenys neskelbtini) sklypo šlaite, laisvoje valstybinėje žemėje, kelio ilgis 153 m, plotis – 4,5 m, plotas be apsisukimo aikštelės – 688,50 m2, taigi, šiuo atveju keliui (įvažiavimui) planuojamos užimti valstybinės žemės plotas yra didesnis už ieškovės prašomą nustatyti servitutą (172 m2), numatomas ilgesnis bei platesnis kelias nei prašoma nustatyti servitutu, numatoma automobilių apsisukimo aikštelė. Iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, kad vien įvažiavimui įrengti reikalinga bent 17597,03 Eur suma. Kaip matyti iš sąmatos, nėra įvertintos papildomos eismo saugumo priemonės, kurios turės būti taikomos dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ypatumų, tačiau, kaip matyti pagal T. N. lokalinę sąmatą, buvo paskaičiuotas įvažiavimo įrengimas pagal S. R. siūlytą 3 priešprojektinį pasiūlymą, kuriame numatyti papildomi eismo saugumą užtikrinantys kelio elementai ir pagal minėtą lokalinę sąmatą kelio ((duomenys neskelbtini) g.) rekonstrukcija kainuotų 19 766,94 Eur, neįskaitant kai kurių darbų, kurie bus žinomi tik paruošus techninį projektą. Taigi, ieškovė, statydama naują įvažiavimą pagal N. P. projektą į Viešpataujantį žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę, turėtų ne mažiau nei 37 363,97 Eur išlaidų, kas viršija jos nuosavybės teise turimo Viešpataujančio žemės sklypo ir Slėptuvės vidutinę rinkos vertę ir kainą (31 879,58 Eur), kurią ji sumokėjo įsigyjant minėtus daiktus. Dar daugiau, įrengiant lėtėjimo/greitėjimo juostas pagal N. P. įvažiavimo projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktu, būtų atliekama (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, kuriai atlikti būtų reikalinga parengti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, Šiaulių miesto savivaldybės sutikimą/sutartį su ieškove dėl gatvės rekonstrukcijos, taip pat parengti topografinį planą, inžinerinius geologinius tyrinėjimus, atlikti triukšmo sklaidos skaičiavimus, gauti kelių saugumo audito ataskaitą, suderinti projektą su suinteresuotomis institucijomis, gauti statinio ekspertizės teigiamą išvadą, gauti statytojo užsakovo tvirtinimą, kas leidžia spręsti apie tai, jog numatomas sudėtingas ir laiko prasme ilgas teritorijų planavimo procesas, pareikalausiantis papildomų išlaidų privalomiems tyrinėjimams, skaičiavimams ir planavimui, kurio eiga ir baigtis nepriklauso nuo ieškovės valios. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutartis, kurios pagrindu būtų atliekama (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, nustato neproporcingą sutarties šalių padėtį, nustatant sutarties sąlygas nepakankamai buvo įvertinta Viešpataujančio žemės sklypo situacija ir dėl kokių priežasčių tokia situacija susidarė. Taigi, šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad ieškovei nagrinėjamu atveju neturėtų būti perkeliamos Viešpataujančio ir Tarnaujančio žemės sklypų formavimo neigiamos pasekmės, teismui leido spręsti, kad įpareigojimas ieškovei įrengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą pagal N. P. parengtą projektą, kai yra galimybė nustatyti žymiai mažesnio ploto, pločio ir ilgio servitutą per Tarnaujantį žemės sklypą, neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

10.       Teismas nurodė, kad vertinant S. R. pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, svarbu yra tai, jog pirmuoju ir antruoju pasiūlymu nėra numatytos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Tuo tarpu trečiuoju ir ketvirtuoju pasiūlymu numatytos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (kelio ženklinimas, atitvaras, pakelta salelė). Pagal trečiąjį variantą asfalto danga, kuri bus reikalinga lėtėjimo juostai įrengti, yra 158 m2, o įvažiavimui – 72 m2, iš viso būtų reikalinga įrengti 230 m2 kelio (ieškovės prašomo nustatyti servituto plotas – 172 m2, tai yra mažesnis plotas, nei rekonstruotino kelio plotas). Visi S. R. pasiūlymai su lėtėjimo/greitėjimo juostomis yra iš esmės (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, ką patvirtina E. Č. išvada ir jo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, taigi, šiuo atveju teismas nekartojo savo sprendimo 34 punkte išdėstytų argumentų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos bei dėl Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties sąlygų. Pagal T. N. parengtą lokalinę sąmatą vien asfalto dangos įrengimas ir projektavimas, neįskaitant atitinkamų kitų darbų, kainuotų 19 766,94 Eur. Į nurodytą asfalto dangos įrengimo kainą nėra įskaičiuotos teritorijų planavimo procesui reikalingų tyrimų, skaičiavimų ir planavimo dokumentų parengimo išlaidos. Todėl, įvertinus asfalto dangos įrengimo kainą, kuri neapima visų gatvės rekonstrukcijai reikalingų lėšų, taip pat įvertinus ieškovės už Viešpataujantį žemės sklypą ir Slėptuvę sumokėtą kainą, kad ieškovei nagrinėjamu atveju neturėtų būti perkeliamos Viešpataujančio ir Tarnaujančio žemės sklypų formavimo neigiamos pasekmės, teismas sprendė, kad įpareigojimas ieškovei įrengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą pagal S. R. parengtus priešprojektinius pasiūlymus, nustatant įpareigojimą rekonstruoti didesnio ploto kelio ruožą nei ieškovės siūlomo nustatyti servituto plotas, neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

11.       Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė kelio servituto būtinumą, nes nenustačius servituto negalima normaliomis sąnaudomis naudoti Viešpataujantį žemės sklypą, t. y. antrąją servitutui nustatyti reikalingą sąlygą. Teismas nurodė, jog byloje yra pateikti 4 servituto nustatymo planai. Kaip matyti iš ieškovės atstovės paaiškinimų, 2017 m. vasario mėnesio L. J. servituto nustatymo planas, kuriuo nustatoma 151 m2 ploto 3,5 m pločio servitutas, kuris ties posūkio taškais išplatėja iki 4 m, yra nagrinėjamu atveju neaktualus, nes kelias bus naudojamas ne tik pėstiesiems, bet ir transporto priemonėms patekti į Viešpataujantį žemės sklypą, t. y., reikalingas bent 4 m plotis, todėl daugiau apie šiuo planu nustatomą servitutą teismas nepasisakė. Iš 2017 m. vasario mėnesio L. J. servituto nustatymo plano matyti, kad nustatomas 85 m2 ploto, 4 m pločio servitutas padalina Tarnaujantį žemės sklypą į 2 beveik vienodo dydžio dalis, dėl ko nustačius šį servitutą iš esmės būtų apribotos Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teisės efektyviai, racionaliai naudoti Tarnaujantį žemės sklypą pagal nustatytą naudojimo būdą – kaip komercinės paskirties objektų teritoriją. Pagal S. R. siūlomą servituto nustatymo planą, siūlomas nustatyti servitutas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, servituto plotas 438 m2, taigi, tai yra paties didžiausio ploto servitutas, juo nebūtų ribojamos Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teisės, tačiau būtų ribojamos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko/naudotojo teisės. Tuo tarpu iš UAB „Kordimatas“ parengto servituto nustatymo plano, pagal kurį ieškovė siūlo nustatyti servitutą, matyti, kad siūlomas nustatyti servitutas yra Tarnaujančio žemės sklypo pakraštyje, tuo mažiausiai apribojant Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teises naudotis pagal nustatytą naudojimą būdą Tarnaujančiu žemės sklypu. Siūlomas nustatyti kelio servitutas yra 172 m2 ploto, 4 m pločio, t. y. tik toks, koks reikalingas pėstiesiems ir transporto priemonėms pasiekti Viešpataujantį žemės sklypą, kelio servitutas sudaro 2,74 procentų Tarnaujančio žemės sklypo, taigi, likusia 97,26 procentų žemės sklypo dalimi galima naudotis pagal nustatytą naudojimo būdą. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad siūlomas nustatyti servitutas iš esmės nepažeidžia Tarnaujančio žemės sklypo savininko - valstybės - teisių ir teisėtų interesų, dėl nustatytino servituto valstybė nepatirs nuostolių ar esmingų suvaržymų, o priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė neteikė. Į kelio servitutą įvažiuojama/išvažiuojama iš žvyro nuovažos, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gatvės plane (duomenys neskelbtini) pažymėta Pk 0+ 592, nuovaža faktiškai egzistuoja, duomenys apie ją kaip (duomenys neskelbtini) gatvės elementą yra įregistruoti. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuovaža nėra kelias, tačiau ji yra kelio elementas, ji buvo įrengta nesant leidimo ar sutikimo, tačiau kartu ir nėra pripažinta savavališka statyba ir savavališka statyba nebegali būti pripažinta, nes praėjo daugiau kaip 10 metų nuo jos statybos (įrengimo). Nuovaža yra numatomo insfrastruktūrinio koridoriaus ((duomenys neskelbtini) g.) ribose ir ieškovei leidžiama įsirengti įvažiavimą per esamą nuovažą. Kartu nurodyta, kad rengiant įvažiavimą, jis turės atitikti visus teisės aktų reikalavimus. Duomenų, kad draudžiama naudotis minėta nuovaža, byloje nėra. Pagal S. R. pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo Žemaitės gatvės iki Višinskio gatvės yra iš viso 9 įvažiavimai į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuriais nėra išlaikomi nei Reglamento nei Šiaulių miesto bendrojo plano reikalavimai. Todėl šiuo atveju, esant įstatyme nustatytai savivaldybės pareigai rūpintis kelių ir gatvių priežiūra, taisymu, tiesimu ir eismo saugumu jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose, siekiant tinkamai vykdyti pareigą dėl eismo saugumo užtikrinimo tiek minėtų 9 įvažiavimų, tiek ir nuovažos atveju, bus reikalingas kompleksinis teritorijų planavimas ir visos gatvės rekonstrukcija minėtose vietose. Kartu teismas pažymėjo, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl įvažiavimo per minėtą nuovažą statybos, o sprendžiant šį klausimą eismo saugumo užtikrinimas įrengiant papildomas saugos priemones turės būti derinamas su visais nuovažos naudotojais. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomo nustatyti servituto padėtį, plotą, plotį, įvertinus nurodytų servitutų atitinkamus parametrus, sprendė, kad ieškovės siūlomas nustatyti servitutas užtikrina Tarnaujančio ir Viešpataujančio žemės sklypų savininkų/naudotojų interesų proporciją ir mažiausiai riboja Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teises.

12.       Teismas nurodė, kad dėl nustatomo servituto Tarnaujančio žemės sklypo savininkas/naudotojas neteks galimybės naudotis 2,74 procentais žemės sklypo ploto. Duomenų, kad Tarnaujančiame žemės sklype yra šiuo metu vykdoma ūkinė komercinė veikla, nėra, taigi, nėra galimybių nustatyti, ar dėl nustatomo servituto būtų ir kiek būtų apribota ūkinė komercinė veikla. Kita vertus, Tarnaujančio žemės sklypo savininkas/naudotojas, patyręs nuostolius, kurie nebus atlyginti šiuo Sprendimu, turės galimybę pagal CK 4.129 straipsnį kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Be to, prašomas nustatyti servitutas neterminuotas, o dėl nustatomo servituto Viešpataujančio žemės sklypo savininkė turės galimybę faktiškai naudotis jai priklausančiu Viešpataujančiu žemės sklypu bei Slėptuve, pradėti statybas ir teritorijų planavimo procedūras bei atitinkamai užsiimti ūkine komercine veikla. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė,  apskaičiuodamos kompensaciją už nustatomą servitutą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), tačiau apskaičiuodamos kompensaciją skirtingai aiškino į nustatytą formulę įrašytinas reikšmes. Teismas, vadovaudamasis minėta Metodika, apskaičiavo 3 867,94 Eur dydžio kompensaciją.

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu

13.1.       Ieškovė

13.2.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė dar 2016 metais kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija 2016 m. gruodžio 28 d. protokolu pritarė pateiktam įvažiavimo/išvažiavimo į/iš sklypo (duomenys neskelbtini) sprendiniui dėl įvažiavimo kelio rengimo (duomenys neskelbtini) gatvės šlaite esančioje laisvoje valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijos. Akivaizdu, kad ieškovė suprato, jog reiks įsirengti įvažiavimą, tačiau numatydama įvažiavimo įsirengimo galimas išlaidas sąmoningai atsisakė įgyvendinti rengiamą projektą ir vėliau siekė, kad būtų galimas patekimas nustatomu kelio servitutu tarnaujančiam žemės sklypui neįsirengiant įvažiavimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius dar 2016-04-01 raštu buvo nurodęs ieškovei įvažiavimą į sklypą rengti iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės nuovažos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

13.3.       Ieškovė

13.4.       Pirmosios instancijos teismas, sprendime vertindamas S. R. projektinio sprendinio ketvirtąjį variantą (įvažiavimo įrengimas įrengiant greitėjimo/lėtėjimo juostas, apsauginę tvorelę, pakeltą salelę, prieš įvažiavimą statomas kelio ženklas 409, prie išvažiavimo statomas kelio ženklas), nepagrįstai rėmėsi E. Č. 2020-01-14 išvadoje dėl prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais teiginiais, kad: „S. R. projektavimo biuro pateikti priešprojektiniai pasiūlymai, kuriuose siūloma rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą įrengiant lėtėjimo greitėjimo juostą, yra klaidinančio pobūdžio ir yra sunkiai įgyvendinami <...>“, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 išvadoje dėl įvažiavimo įrengimo galimybės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pasiūlyta į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m pločio salele.

13.5.       Negalima laikyti patikimais ieškovės pateiktų duomenų apie darbų kainas įsirengiant įvažiavimą į jai priklausantį žemės sklypą. Šioje byloje pateiktų skaičiavimų pagal 2016 m. N. P. projektuojamą kelio dangų ir suvestinį inžinerinių tinklų planą, kai nurodytos sumos skiriasi dešimčia tūkstančių, teisingumas ir jų atitikimas tikrovei kelia abejonių. Todėl ieškovės teikiami įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl šių įrodymų patikimumo šioje byloje.

13.6.       Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 16 d. pateikė Šiaulių miesto infrastruktūros objektų remonto, rekonstravimo ir statybos prioritetų nustatymo ir infrastruktūros objektų atrankos komisijos posėdžio 2020 m. kovo 9 d. protokolą, kuriame komisijai svarstant dėl įvažiavimų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta, jog įvertinus, kad (duomenys neskelbtini) sklypo gruntkelio nuovaža nėra kelias, o nuovaža yra numatyto infrastruktūrinio koridoriaus ribose, jei pareiškėjai kreipsis dėl įvažiavimo įrengimo, bus pateiktos prisijungimo sąlygos pagal prašymo pateikimo dieną galiojančius teisės aktus. Akivaizdu, kad įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės ieškovė privalės vienaip ar kitaip susiprojektuoti ir įsirengti įvažiavimą, kuriame bus numatytos saugiam eismui taikytinos sąlygos - greitėjimo lėtėjimo juostos ir kt. Todėl šioje byloje racionaliausias projektinis pasiūlymas parengtas architekto S. R. įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priešprojektinis pasiūlymas, kuriame taikomos papildomos eismo saugos priemonės: rengiama lėtėjimo juosta 3,5 m pločio, atskirta nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, pakelta 1,5 m pločio salele, salelėje siūloma įrengti atitvarą, iš lėtėjimo juostos rengiamas įvažiavimas į sklypą; išvažiavimas iš sklypo rekomenduojamas rengti į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies kraštinę juostą, posūkio spindulys 8,0 m; salelėje ir prie išvažiavimo sustatomi reikalingi kelio ženklai. 

13.7.       Teismo

13.8.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus pačios ieškovės veiksmų, galimybių ikiteismine tvarka išspręsti kylančius klausimus ieškovei įgyvendinant savo teises dėl tinkamo privažiavimo kelio. Atsakovė ieškovei jokio atsakymo ir nesutikimo, kuriuo būtų atsisakoma nustatyti kelio servitutą sandoriu, niekada neteikė. Atsakovė nuo pat pradžių šioje byloje pareiškus ieškinį buvo priversta gintis nuo aktyvaus ieškovės ketinimo nustatyti pageidaujamą kelio servitutą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pačioje pradžioje atsakovei nurodžius, kad servituto nustatymas būtų galimas pagal parengtą servituto nustatymo planą notariškai patvirtintu sandoriu, ieškovė tokio servituto nustatymo plano net nerengė ir prašymo NŽT nustatyti kelio servitutą pagal parengtą servituto nustatymo planą neteikė. NŽT nurodžius, kad servituto nustatymas būtų galimas notariškai patvirtintu sandoriu, ieškovė tokio servituto nustatymo plano nerengė ir prašymo NŽT nustatyti kelio servitutą pagal parengtą servituto nustatymo planą neteikė. Įvertinant šiuos ieškovės veiksmus (neveikimą) jai net neišreiškus valios dėl galimo kelio servituto nustatymo sandoriu, ikiteisminėje stadijoje jokio nesutarimo dėl galimo servituto nustatymo sandoriu, kurį vėliau turėtų patvirtinti notaras pagal ieškovės parengtą servituto nustatymo planą, tarp ieškovės ir NŽT nebuvo. Apsimestiniu vertintinas turėtų būti ieškovės elgesys, kai ji po apeliacinės instancijos 2019-10-29 sprendimo kreipėsi į NŽT dėl servituto nustatymo sandoriu, tačiau iš esmės tik formaliai nurodydama tuos pačius reikalavimus, kurie pareikšti teisme. Ieškovei netinkamai įgyvendinusi savo teises sprendžiant klausimą dėl privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo, nė karto nesiekė bendradarbiauti vykstant teisminiam procesui ir taikiai spręsti bylos baigtį (įskaitant bylinėjimosi išlaidas).

13.9.       Teismo

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Simona house“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.       Žemės sklypo planas, rengtas UAB „ALTAgis“, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902, kurį 2013-01-04 suderino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus, NŽT specialistai, buvo sklypo pirkimo-pardavimo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendimu išsamiai pasisakė dėl minėtu įsakymu patvirtinto plano sprendinių neįgyvendinimo ir atsakomybės už jo neįgyvendinimą. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog tiek valstybės, tiek ir savivaldybės atsakingos institucijos, formuojant Viešpataujantį bei Tarnaujantį žemės sklypus, nesprendė klausimo dėl patekimo į Viešpataujantį žemės sklypą, nors pagal galiojusį teisinį reglamentavimą privalėjo išspręsti. Esant tokioms aplinkybėms teismas teisingai sprendė, kad dėl susidariusios situacijos neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos asmeniui, kuris įsigijo Viešpataujantį žemės sklypą.

14.2.       Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl projektuojamo įvažiavimo įrengimo į žemės sklypą pagal UAB „ALTAgis“ parengtą žemės sklypo planą, kuris prilygintas detaliajam planui, išsamiai tyrė, ar toks projektuojamas įvažiavimas pagal galiojančius teisės aktus gali būti įrengtas. Ieškovė ieškojo būdų, kaip įrengti įvažiavimą pagal pastarąjį 2012 metais patvirtintą planą, tačiau tokio įvažiavimo įrengti nėra galimybės ne dėl ieškovės kaltės. Tai patvirtina, kad apeliantės išsakyta nuomonė, jog įvažiavimas gali būti įrengtas pagal sklypo pirkimo metu buvusius dokumentus, yra visiškai nepagrįsta.

14.3.       NŽT nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, pirkdama sklypą, neva turėjo žinoti patekimo į žemės sklypą sąlygas, įvertinti patekimo į sklypą galimybes. Jokių patekimo į sklypą sąlygų sklypo pirkimo metu nebuvo – tuo metu buvo tik planas, kuriame numatyta projektuoti išvažiavimą, bet išvažiavimas nebuvo suprojektuotas, jokių įvažiavimo į sklypą įrengimo sąlygų nebuvo išduota ir nebuvo pateikta. Sklypo pirkimo – pardavimo dokumentuose, NŽT minimame žemės sklypo plane ar kituose dokumentuose nebuvo nurodyta jokių į ieškovės sklypą įvažiavimo įrengimo sprendinių, jokių kelio įrengimo sąlygų. Nei sklypo pirkimo dokumentuose, nei žemės sklypo plane nebuvo pažymėta, kad gali būti reikalaujama įrengti greitėjimo/lėtėjimo juostas, asfaltuoti įvažiavimą, kas atitinka kelio rekonstrukciją. Tik įsigijusi sklypą ieškovė kreipėsi dėl išvažiavimo įrengimo ir tik tuomet ieškovei buvo pateikti minėti atsakymai, kuriais atsisakyta sumažinti greitį, minimi visai kiti reikalavimai patekti į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovė negali būti atsakinga už valstybės ir savivaldybės institucijų neveikimą, kuris pasireiškė ir tuo, kad formuojant ieškovės įsigytą sklypą neįrengtas įvažiavimas, nenumatytas kelio servitutas, o sklypo pirkimo dokumentuose nenurodytos įvažiavimo įrengimo sąlygos ir reikalavimai.

14.4.       Teismas įvertino visus įrodymus ir išsamiai pasisakė dėl ieškovės galimybės – kelio įrengimo nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijos. Teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus byloje, visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, kad įpareigojimas ieškovei įrengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą pagal N. P. parengtą projektą, kai yra galimybė nustatyti žymiai mažesnio ploto, pločio ir ilgio servitutą per Tarnaujantį žemės sklypą, neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

14.5.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad įvažiavimą į ieškovės sklypą galima įsirengti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pagal S. R. priešprojektinius pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus keturis S. R. pateiktus priešprojektinius pasiūlymus. Teismas, vertindamas S. R. ketvirtąjį pasiūlymą, detaliai nurodė visas su šiuo pasiūlymu susijusias aplinkybes ir galimybes tokį pasiūlymą įgyvendinti.

14.6.       Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai vadovaujamasi tik Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 išvada, kurioje nurodyta, kad transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiajame plane tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra numatytas susisiekimo tinklas. Šios išvados teiginys paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais ir trečiojo nesuinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu.

14.7.       Atsakovės teiginys, kad ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į NŽT dėl servituto nustatymo sandoriu, o tik jai nesutikus galėjo kreiptis į teismą, visiškai niekuo nepagrįstas, neatitinkantis faktinės situacijos, prieštaraujantis byloje pateiktiems įrodymams ir pačios atsakovės pozicijai visose bylos nagrinėjimo stadijose. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius dokumentus, teismo posėdžiuose šalių išreikštas pozicijas, iš kurių aiškus šalių nesutarimas dėl kelio servituto, ir apie tai pasisakė savo sprendime. Teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė servituto nustatymo sąlygas.

14.8.       Teismo

14.9.       NŽT nepagrindė, kokius nuostolius patirtų valstybė nustačius ieškovės prašomą servitutą. Teismo posėdžio metu (2021-02-23) teisėja kelis kartus klausė NŽT atstovo, kokius nuostolius ir žalą patirs valstybė dėl kelio servituto nustatymo. NŽT nenurodė jokių argumentų, nepateikė jokių skaičiavimų ar įrodymų, kokie valstybės interesai būtų pažeisti, kokia žala valstybei būtų padaryta kelio servituto nustatymu. Teismo posėdžio, vykusio 2020-08-13, metu NŽT atstovas baigiamųjų kalbų metu pritarė kelio servitutui, sakė, kad neprieštarautų servituto nustatymui, jeigu nebūtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. NŽT atstovas teismo posėdžio (2021-02-23) metu nurodė, kad nuostoliai yra bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos yra procesiniai klausimai ir atsirado dėl ginčo sprendimo teisme, tačiau tai jokiu būdu nėra žala ar nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15.       Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas; ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

17.       Kaip

18.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2015-06-17 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kurį įsigyjant 2013-01-04 suderintas šio žemės sklypo planas, jame aiškiai numatytas įvažiavimas į šį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad siektinas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypui yra reikalingas ir būtinas, kadangi patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra galimas įsirengus įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo suformuotas Viešpataujantis žemės sklypas. Minėtame plane Viešpataujančio žemės sklypo pakraštyje prie (duomenys neskelbtini) sklypo yra nurodytas projektuojamas įvažiavimas, einantis per laisvoje valstybinėje žemėje esantį šlaitą, tačiau šis įvažiavimas (kelias) iki ieškovei įsigyjant Viešpataujantį žemės sklypą nebuvo suprojektuotas ir pastatytas, taigi, nebuvo įgyvendintas dokumento, prilyginto detaliajam planui, sprendinys. 

20.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

21.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Šiaulių savivaldybės veiksmus (neveikimą) įgyvendinant minėto detaliajam planui prilyginto dokumento sprendinį, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek valstybės, tiek ir savivaldybės atsakingos institucijos, formuojant Viešpataujantį ((duomenys neskelbtini)) bei Tarnaujantį ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypus, nesprendė klausimo dėl patekimo į Viešpataujantį žemės sklypą, nors pagal galiojusį teisinį reglamentavimą (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) privalėjo jį išspręsti. Dėl susidariusios situacijos neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos asmeniui (ieškovei), kuris įsigijo Viešpataujantį žemės sklypą.

22.       Byloje pirmosios instancijos teismo taip pat nustatyta, kad pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 patvirtintą 2012 m. gruodžio mėnesio UAB „ALTAgis“ parengtą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), Viešpataujančiam žemės sklypui naudoti buvo numatytas ir projektuojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini.

23.       Kaip

24.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis kaip deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstą. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokias minėto Reglamento nuostatas teismas taikė neteisingai ir/ar kokia apimtimi šios nuostatos taikytos neteisingai. Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, kad byloje pateikti projektiniai sprendiniai parengti architekto S. R., turinčio teritorijų specialiojo ir detaliojo planavimo kvalifikacijos atestatą, ir šiems sprendiniams pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija, nesudaro teisinio pagrindo teismui, vertinant įvažiavimo projekto įgyvendinimo galimybes, nesiremti minėto Reglamento nuostatomis. 

25.       Apeliantė nurodo, kad ieškovė dar 2016 metais kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija 2016 m. gruodžio 28 d. protokolu pritarė pateiktam sprendiniui dėl įvažiavimo kelio rengimo (duomenys neskelbtini) gatvės šlaite. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad ieškovė suprato, jog reiks įsirengti įvažiavimą, tačiau numatydama įvažiavimo įsirengimo galimas išlaidas sąmoningai atsisakė įgyvendinti rengiamą projektą. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams: sklypo pirkimo – pardavimo dokumentuose, žemės sklypo plane ar kituose dokumentuose nebuvo nurodyta jokių į ieškovės sklypą įvažiavimo įrengimo sprendinių, jokių kelio įrengimo sąlygų bei kad gali būti reikalaujama įrengti greitėjimo/lėtėjimo juostas, asfaltuoti įvažiavimą, kas atitinka kelio rekonstrukciją. Šiuo aspektu sutiktina, jog ieškovė negali būti atsakinga už valstybės ir savivaldybės institucijų neveikimą.

26.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, sprendime vertindamas S. R. projektinio sprendinio ketvirtąjį variantą (įvažiavimo įrengimas įrengiant greitėjimo/lėtėjimo juostas, apsauginę tvorelę, pakeltą salelę, prieš įvažiavimą statomas kelio ženklas 409, prie išvažiavimo statomas kelio ženklas), nepagrįstai rėmėsi E. Č. 2020-01-14 išvadoje dėl prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste Nr. 20-01 esančiais teiginiais, kad: „S. R. projektavimo biuro pateikti priešprojektiniai pasiūlymai, kuriuose siūloma rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą įrengiant lėtėjimo greitėjimo juostą, yra klaidinančio pobūdžio ir yra sunkiai įgyvendinami <...>“, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 išvadoje dėl įvažiavimo įrengimo galimybės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pasiūlyta į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m pločio salele. 

27.       Atmesdama minėtus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

28.       Nagrinėjamu atveju valstybės institucijų byloje pateiktos išvados, protokolai ir kiti dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, todėl teismas išvadas apie įrodinėjimo dalyko pagrįstumą daro iš byloje esančių įrodymų visumos. 

29.       Kaip

30.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovė teigė, jog N. P. plano įvažiavimui įrengti įgyvendinimui reikalinga 28 602,53 Eur suma, paskaičiuota pagal T. N. lokalinę sąmatą ir mechanizmų bei medžiagų poreikių žiniaraščius, tačiau iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, kad joje yra įvertintas medžiagų ir mechanizmų poreikis bei kaina, todėl ieškovė nepagrįstai sudėjo lokalinėje sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas, taip padidindama sumą, reikalingą minėtam įvažiavimui įrengti. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą vadovaujasi T. N. lokalinėje sąmatoje nurodyta bendra šiam įvažiavimui įrengti reikalinga 17 597,03 Eur suma.

31.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė teigė, kad įvažiavimui pagal S. R. parengtą priešprojektinio pasiūlymo trečiąjį variantą įrengti reikalinga 30 254,36 Eur suma, paskaičiuota pagal T. N. lokalinę sąmatą ir mechanizmų bei medžiagų poreikių žiniaraščius, tačiau iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, jog joje yra įvertintas medžiagų ir mechanizmų poreikis bei kaina, todėl ieškovė nepagrįstai sudėjo lokalinėje sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas, taip padidindama sumą, reikalingą minėtam įvažiavimui įrengti. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą vadovaujasi T. N. lokalinėje sąmatoje nurodyta bendra šiam įvažiavimui įrengti reikalinga 19 766,94 Eur suma. Be to, teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog S. R. lokalinė sąmata nėra išsami, priimdamas sprendimą vadovaujasi T. N. parengta lokaline sąmata.

32.       Teismas skundžiamu sprendimu taip pat nustatė, kad nors ieškovė teigė, jog servitutiniam keliui pagal L. J. servituto nustatymo planą įrengti reikalinga 5 937,33 Eur suma, paskaičiuota pagal T. N. lokalinę sąmatą ir mechanizmų bei medžiagų poreikių žiniaraščius, tačiau iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, jog joje yra įvertintas medžiagų ir mechanizmų poreikis bei kaina, ieškovė nepagrįstai sudėjo lokalinėje sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas, taip padidindama sumą, reikalingą minėtam servitutui įrengti. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi T. N. lokaline sąmata – šio servitutinio kelio įrengimui reikalinga 3 678,40 Eur suma.

33.       Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas, ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų nurodytas skirtingų variantų kelio ir servituto įrengimo išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi mažesnėmis kelio ir servituto įrengimo išlaidų sumomis, nei buvo pateikusi ieškovė, todėl apeliantės argumentai dėl ieškovės pateiktų duomenų apie darbų kainas patikimumo, šioje dalyje vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, yra atmetami.  

34.       Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog siekiamas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypui yra reikalingas ir būtinas. Taigi, egzistuoja antroji sąlyga nustatyti kelio servitutą.

35.       Kaip

36.       Apeliantė nurodo, jog byloje pateiktas Šiaulių miesto infrastruktūros objektų remonto, rekonstravimo ir statybos prioritetų nustatymo ir infrastruktūros objektų atrankos komisijos posėdžio 2020 m. kovo 9 d. protokolas, kuriame buvo nuspręsta, jog įvertinus, kad (duomenys neskelbtini) sklypo gruntkelio nuovaža nėra kelias, o nuovaža yra numatyto infrastruktūrinio koridoriaus ribose. Apeliantės įsitikinimu, įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės ieškovė privalės vienaip ar kitaip susiprojektuoti ir įsirengti įvažiavimą, kuriame bus numatytos saugiam eismui taikytinos sąlygos – greitėjimo/lėtėjimo juostos ir kt. Todėl šioje byloje racionaliausias projektinis pasiūlymas parengtas architekto S. R. įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priešprojektinis pasiūlymas, kuriame taikomos papildomos eismo saugos priemonės.

37.       Kaip

38.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

39.       Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojamos skundžiamu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia savo teiginių. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovė, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme siekiama patikrinti teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą materialinių ir procesinių teisės normų taikymo aspektu, o ne išnagrinėti bylą iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a: 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Simona house“, juridinio asmens kodas 302914307, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                     Rasa Bartašienė

                                                                                                                                          Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

            Irena Stasiūnienė