Civilinė byla Nr. e2-581-808/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36527-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.11; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

trečiojo asmens R. M. atstovams advokatui Gediminui Juknevičiui ir Ž. J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikinimo bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys I. P. V., valstybės įmonė Registrų centras, R. M.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 10 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Grįsdama ieškinio reikalavimus, ieškovė nurodė, kad 1973 m. ji kartu su sutuoktiniu I. P. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (būdami santuokoje) įgijo ½ dalį namų valdos esančios (duomenys neskelbtini). LTSR įgaliotų institucijų leidimu, ieškovei su sutuoktiniu buvo leista prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) pristatyti verandą, o vėliau ir verandos priestatą. 1976 m. gegužės 5 d. išduotas Statybos leidimas Nr. 600, kuriame nurodoma, kad ieškovei leista platinti verandą, t. y. statyti verandos priestatą pagal prie šio Leidimo pridėtą situacinį planą. Vėliau statybos leidimai buvo atnaujinti/pratęsti. 1987 m. gruodžio 25 d. Vilniaus m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausioji architektūros ir planavimo valdyba raštu-leidimu Nr. 6-715/31 leido statyti prie priklausančios gyvenamojo namo dalies mūrinį priestatą su rūsiu, rekonstruojant esamus priestatus, perplanuojant patalpas įrengiant vonią su sanitariniu mazgu ir padidinant gyvenamąjį plotą iki 75 kv. m, o bendrą naudingą plotą iki 105 kv.m.; taip pat leista priestato rūsyje įrengti garažą. 1990 m. rugpjūčio 27 d. Minėto Statybos leidimo Nr. 600 ir papildomo rašto-leidimo Nr. 6-715/31 galiojimas pastatyto statinio registracijos tikslais buvo dar kartą pratęstas Vilniaus m. deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. V-690. Visos statybos baigyos vykdyti 1989 m. ir nuo to laiko nesėkmingai bandyta pastatytus statinius įregistruoti. Pasak ieškovės, vykdytų statybų teisėtumą patvirtinta daugybiniai ginčo statybų teisėtumo patikrinimai ir jų pagrindu atsakingų institucijų surašyti dokumentai. Tačiau dar 1989 m. pabaigtos statybos taip ir liko neįregistruotos viešame registre, nors 1997 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) valstybinės statinių statybos inspekcijos aktu (be datos ir be Nr.), priestatas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas atitinkančiu nustatytus reikalavimus ir priimtu naudoti. 2020 m. lapkričio 27 d. gauti ginčo dokumentai yra nepagrįsti, nes:

2.1.                      Gyvenamąjį namą, kurio verandos priestatą statė, ieškovė su sutuoktiniu visada valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai patvirtina santuokos liudijimas ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašas, kuriame pateikiama atsakovės konstatuotą pažeidimą paneigianti informacija. Žemės sklypas taip pat ieškovei su sutuoktiniu priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

2.2.                      Nuo 1989 m. jokie statybos darbai nevykdyti. Dokumentuose užfiksuota, kad 1989-1990 metais jau buvo statinys, dėl kurio surašytas 2020 m. lapkričio 5 d. Savavališkos statybos aktas. Priestato (duomenys neskelbtini) buvimas (jį atsakovė 2020 m. pripažino savavališka statyba) tiek planuose, tiek de facto fiksuotas dar 1990 metais Lietuvos Respublikos valstybinio statybos komiteto bei Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštuose. Atsakovė savavališkos statybos datą nurodo - 1992 metus, nors iš dokumentų nėra aišku, kaip ši data buvo nustatyta, jeigu Statybos leidimai galiojo iki statybos pabaigos ir jiems nenustatytas galiojimo terminas, todėl negalėjo būti įstatymo pažeidimo. Atsakovė nepateikė duomenų apie statybų vykdymą be statybą leidžiančio dokumento.

2.3.                      Priestato (duomenys neskelbtini) statyba faktiškai buvo pabaigta 1989 m., o vėliau įteisinta 1997 m. valstybinės statinių statybos inspekcijos sudarytos komisijos individualaus statinio 8a1/p priėmimo naudoti aktu. Vien tik 1997 m. surašyto akto individualų statinį (duomenys neskelbtini) priimti naudoti buvimas (jame yra visi reikalingi parašai) nesuderinamas su 2020 m. Savavališkos statybos aktu, nes atsakovės nurodyto pažeidimo negalima buvo padaryti, kadangi teisės normos turinyje nekalbama apie jokias statytojo pareigas, kurias ieškovė galėjo pažeisti. Visų reikalavimų buvo pasioma, todėl neaišku kokie reikalavimai ir kada buvo pažeisti. Abstraktus bendro pobūdžio nuostatų pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, nes visos institucijos, tikrinusios priestato (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą, jokių pažeidimų nenustatė.

2.4.                      Savavališkos statybos akte nurodomas pažeidimas – gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020 m. lapkričio 5 d. galiojusio įstatymo reikalavimus, nepagrįstas, nes statybos buvo vykdomos turint statybą leidžiantį dokumentą ir tai vykdyta iki 1989 metų. Todėl nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė neturėjo statybos leidimo pagal 2020 m. lapkričio 5 d. galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, kadangi įstatymas negali būti taikomas atgal (Lex retro non agit) - statybos buvo pabaigtos 1989 m., o atsakovės nurodomas įstatymas įsigaliojo tik 1996 m. Todėl iki statinio statybos pabaigos 1989 m. turint visus reikalingus statybą leidžiančius dokumentus, tokio dokumento pagal vėliau įsigaliojusius aktus negalėjo būti reikalaujama.

2.5.                      Atsakovė skundžiamą savavališkos statybos aktą surašė neatlikusi jokio statybos patikrinimo ir nesigilindama į situaciją, nors pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau TPSVPĮ)  11 straipsnio 3 dalies 4 punktą turėjo būti gautas pranešimas apie numatomą statybos patikrinimą, tačiau nei ieškovė, nei jos sutuoktinis tokio pranešimo negavo ir nebuvo pateiktas statybos patikrinimo aktas. Neapsilankiusi statybvietėje ir neišnagrinėjusi ieškovės vykdytų statybų situacijos, nesurašiusi statybos patikrinimo akto, atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos ar duoti kitų privalomųjų nurodymų. Pripažinus, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, toks aktas negali būti pripažįstamas galiojančiu taikant ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) teisės principą.

2.6.                      Reikalavimams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes ginčijamus sprendimus atsakovė priėmė dėl pažeidimo, kurio data, anot atsakovės, - 1992 m. Lietuvos Respublikoje bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atsakovės priimtų sprendimų atveju, šis senaties terminas yra pasibaigęs beveik tris kartus. Skundžiamuose aktuose nėra jokių duomenų apie viešojo intereso pažeidimus ar teisėsaugos institucijų atliekamus tyrimus, todėl  skundžiamų aktų atsakovė negalėjo priimti dėl 1992 m. padarytų tariamų pažeidimų. Ginčo statiniui esant privačiame žemės sklype bei esant privataus gyvenamojo namo dalimi (priestatu) - joks viešasis interesas negalėjo atsirasti.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI / Inspekcija), prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes:

3.1.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Kilusio ginčo atveju žemės sklypo ginčijamų aktų surašymo metu - 3257/6670 dalis priklausė Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), o 3413/6670 dalis nuosavybės teise - valdoma R. M. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žemė - ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei ir savo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikti savavališkos statybos šalinimo užfiksavimo ir šalinimo veiksmai, nes buvo veikiama užtikrinant valstybinės žemės tinkamą naudojimą ir disponavimą, o tuo pačiu ir ginant viešąjį interesą.

3.2.                      Kilusio ginčo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, numatantis, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statinio ar įrenginio eksploatavimui pagal NTR-e įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT Vilniaus skyrius, kaip valstybinės žemės patikėtinis, 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 49SJN-2748-(14.49.105.), nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1796-01 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo ir dalies pardavimo pil. R. M. ir G. V.“ buvo nustatytos parduodamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalys ir perskaičiuota žemės sklypo vertė. Buvo parengtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo minėtu asresu dalis, skundžiamų administracinių aktų metu, ieškovei nebuvo parduota ar išnuomota, nes ieškovė nebuvo įgyvendinusi teisės įsigyti prie jos nuosavybės teise valdomų statinių adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo dalies, todėl neturėjo teisės įgyvendinti statytojo teisės vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

3.3.                      Atsakovė nurodo, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), todėl statybos šiame sklype pažeidė viešąjį interesą ir todėl pagrįstai buvo imtasi veiksmų, kad būtų šalinami savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka.

3.4.                      Valstybinės žemės pirkimo sutartis su ieškove ir trečiuoju asmeniu buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau skundžiamų aktų surašymo metu, dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame stovi savavališkai rekonstruotas pastatas, priklausė Valstybei. Todėl ieškovė nebuvo įgyvendinusi teisės įsigyti prie jos nuosavybės teise valdomų statinių minėtu adresu, valstybinės žemės sklypo dalies ir neturėjo teisės įgyvendinti statytojo teisės vadovaujantis SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

3.5.                      Priestato (duomenys neskelbtini) teisėtumo fakto nepatvirtina jo užfiksavimas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1992 m. liepos 15 d. kadastrinių matavimų byloje. Priešingai, NTR-e yra įrašas, kad dokumentai patvirtinantys pastato rekonstrukcijos teisėtumo faktą, nepateikti, o dėl minėto priestato yra padarytas įrašas, kad tai savavališka statyba. NTR-o pastabose pateikta informacija, kad kadastrinių matavimų, atliktų 1992 m. liepos 15 d. duomenimis, gyvenamas namas 1992 m. buvo rekonstruotas ir padidintas bendras plotas iki 228,28 kv. m, iš kurių nuosavybės teisės į 108,42 kv. m plotą, neįregistruotos, kadangi nepateikti dokumentai, įrodantys, jog statinys atitinka statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės teigimu, ieškovė vykdė statybas be statybą leidžiančio dokumento, todėl teisės norma savavališkos statybos akte nurodyta tinkamai, o nepašalinus savavališkos statybos ir negavus leidimo tęsti sustabdytą statybą – ieškovė neturėjo pagrindo vykdyti statybos darbus.

3.6.                      Byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad Pastato rekonstravimo darbams būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nei 1989 metais, nei ginčijamų aktų surašymo metu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu, nes statybos procesas yra tęstinio pobūdžio. Nors teisinis santykis yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, tačiau teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos; kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo. Konkrečiu atveju, ieškovė, ankstesnės Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos galiojimo metu nerealizavusi teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, savavališkos statybos konstatavimo metu taip pat neįgijo teisės šiuos veiksmus atlikti pagal anksčiau galiojusias normas.

3.7.                      Kaip minėta, ginčo statinio rekonstravimo darbai buvo atliekami valstybinėje žemėje, kuri yra specifinis objektas, lyginant su kitais nekilnojamojo turto objektais, todėl administraciniai aktai buvo surašyti pagrįstai. Aplinkybė, kad šiuo metu pastatas stovi privačia nuosavybe valdomame žemės sklype statybos nedaro teisėta, nes neypatingo statinio rekonstravimui yra reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Ieškovė jo nepateikė, todėl turėtų vykdyti privalomąjį nurodymą ir šalinti savavališkos statybos padarinius.

4.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė

5.       Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad savavališkas statinys yra žemės sklype, kurio bendrasavininke ji yra ir, pristatytas prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais tas priestatas ne kartą buvo pripažintas savavališka statyba. Ieškovė nurodydama daug dokumentų, iš esmės nuslėpė esminius teismų sprendimus ir nutartis, kuriuose ieškovės dokumentai jau buvo analizuoti ir jos nenaudai. Iš esmės ieškiniu siekiama naujo tų pačių dokumentų vertinimo, ginčo faktines aplinkybes nurodant epizodiškai ir klaidinančiai. Toks siekis yra neteisėtas, o analogiški ginčai jau ne kartą išnagrinėti.

6.       Trečiasis asmuo I. P. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

7.       Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovės ginamas viešasis interesas neturi jokio faktinio pagrindimo ar konkretaus apibrėžtumo. Byloje yra atsakovės pateikti įrodymai, jog 1992 m. ginčo statinys jau buvo. Todėl nėra aišku, kada atsirado atsakovės ginamas viešasis interesas, ir kada atsakovė jį pradėjo ginti. Atsakovė nepaaiškino, kokią reikšmę kultūros vertybių apsaugos zona daro iki zonos nustatymo buvusiems statiniams. Negali būti laikomi įrodytais atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie viešojo intereso gynimą žemėje, kuri valstybei nebepriklauso. Nuo 1989 m. nevykdžius jokių statybos darbų, atsakovės minimi 2013 m. įstatymo pažeidimai negalėjo būti padaryti. Nebuvo pagrindo realizuoti savo teisės statyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Esminis ginčas byloje yra atsakovės padarytas pažeidimų teisinis įvertinimas.

8.       Atsakovė triplike iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybe ir argumentus.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1983 – 1990 metais išduoti trys leidimai, o vėliau statyba nebuvo vykdoma. Todėl turi būti taikoma senatis. Juolab, kad Inspekcijai priimant administracinius aktus buvo pažeista procedūra.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė iš esmės remdamasi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad konkrečiu atveju yra pažeistas viešas interesas , nes pastatas yra valstybei priklausančioje žemėje. Byloje nėra ginčo, kad nuo 1992 statybos dabai nevykdomi. Priimtas akta nėra administracinis sprendimas, juo nebaigiama jokia procedūra. Inspekcija rėmėsi Registrų centro duomenimis, kurie nėra nuginčyti. Pati ieškovė padarė neteisėtą statybą, naudoja savavališkai pastatytą priestatą ir nuolat skundžia institucijos sprendimus. 

11.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens R. M. atstovas advokatas Gediminas Juknevičius ir įgaliotas atstovas Ž. J. iš esmės rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Paaiškino, kad ieškovės priestatas pažeidžia R. M. teises, nes nėra galimybės prieiti prie namo. Priestatas stovi ant sklypo ribos ir yra pastatytas be trečiojo asmens sutikimo. Tuo pagrindu ieškinys atmestinas.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

12.       Byloje nustatyta, kad ieškovei G. V. ir jos sutuoktiniui - trečiajam asmeniui I. P. V. 2020 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso 3257/6670 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype nuo 1992 m. įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo su priestatais (NTR išrašo 2.2. punktas). Taip pat jie 1973 m. sausio 18 d. Sutarties Nr. 4-223 pagrindu įgijo tame sklype esantį ūkinį pastatą (NTR išrašo 2.4. punktas). Tame pačiame NTR išraše nustatyti tokie juridiniai faktai: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu ieškovė įpareigota nugriauti ūkinio pastato rekonstruotą dalį, o pastatui, aprašytam 2.2 punkte, nustatyta savavališka statyba. Atsakovė, gavusi duomenis apie minimame žemės sklype galimai neteisėtai rekonstruotą gyvenamąjį namą, pristatant priestatą, nesilaikant minimalaus 3 metrų atstumo nuo kaimyninio sklypo, patikrino duomenis NTR-e ir kreipėsi tarnybinės pagalbos į trečiąjį asmenį VĮ Registrų centras bei NŽT. Iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 16 d. rašto Nr. 49SJN-2748-(14.49.105.) matyti, kad 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-7010 trečiasis asmuo R. M. įsigijo 3413/6670 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Likusi - 3257/6670 žemės sklypo dalis, - nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise valdoma NŽT, kuri 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-555 „Dėl informacijos pareiškimo“ informavo ieškovę ir jos sutuoktinį apie tai, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo ir dalies pardavimo pil. R. M. ir G. V.“ pagrindu buvo nustatytos parduodamos žemės sklypo dalys, paskaičiuota žemės sklypo vertė bei parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Tačiau ieškovės ir jos sutuoktonio valia sutartis nebuvo pasirašyta, jie taip pat nesikreipė dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos. Kadastrinių matavimų, atliktų 1992 m. liepos 15 d. duomenimis, 1992 m. gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir jo bendras plotas padidintas iki 228,28 kv. m, iš kurių nuosavybės teisės į 108,42 kv. m plotą nebuvo įregistruotos, nes nepateikti dokumentai, įrodantys statinio atitikimą statybos normatyvinių aktų reikalavimams. Atsakovė patikrinusi priestatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 19 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nustatė, jog prie gyvenamojo namo vakarinėje pusėje pristatytas vieno aukšto, su grotuotomis langinėmis nedažytas priestatas, VĮ Registrų centro duomenimis jis pastatytas 1992 metais. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. surašė ieškovei Privalomąjį nurodymą Nr. PN-74, kuriuo reikalavo ieškovę pateikti informaciją – kadastrinių matavimų bylas, projektus, brėžinius, statybos leidimus ir paaiškinimus, nurodant, kas ir kada vykdė gyvenamojo namo rekonstravimo darbus. Atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. surašė ieškovei Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126 dėl pastato, unikalus Nr. 1095-3002-9015, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo neturint statybą leidžiančio dokumento. Taip pat atsakovė surašė 2020 m. lapkričio 5 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125 bei 2020 m. lapkričio 10 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-00131, kuriame, vadovaujantis TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nurodė išardyti, nugriauti savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pastatytas valstybinėje žemėje), pažymėtas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1992 m. liepos 15 d. kadastrinių matavimų byloje ir 2020 m. lapkričio 5 d. schemoje Nr. 1, savavališkai įrengtos, rekonstruotos pastato dalys (valstybinėje žemėje) nurodytos 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-201105-00126. Nugriovus savavališkai įrengtas, rekonstruotas pastato dalis, sutvarkyti statybvietę atlaisvinant ją nuo statybinio laužo.

13.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ieškovei, pareiškus reikalavimą panaikinti ginčo dokumentus, kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi (CPK 178 straipsnis).

Dėl termino ginčo dokumentams priimti 

14.       Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti ginčo administracinius aktus, argumentavo, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą tokiems dokumentams surašyti. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovei senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas tik nuo momento, kai jai tapo žinoma apie savavališką statybą, t. y. nuo tada kai Inspekcijai tapo žinomas savavališkos statybos faktas. Konkrečiu atveju, byloje nėra duomenų, kad aplinkybė dėl galimo ginčo statinių buvimo valstybinėje žemėje atsakovei tapo žinoma anksčiau nei į ją dėl statinių teisėtumo įvertinimo 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštais kreipėsi NŽT ir buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje bei surašytas 2019 m. kovo 19 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-681, fiksuojant žemės sklype esančius objektus. Po to atsakovė ieškovei surašė 2020 m. lapkričio 5 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126 ir Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, o 2020 m. lapkričio 10 d. - surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius PNSSP-00-201110-00131. Atsakovės veikimas rodo,kad ji buvo aktyvi laiku ir tinkamai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, reaguojanti į gautą informaciją ir susidariusią situaciją. Todėl laikomi nepagrįstais ir atmetami  ieškovės teiginiai, jog turėtų būti sprendžiama dėl 10 metų senaties termino taikymo. Juolab, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Neteisėtos statybos rezultatas – neteisėtas statinys – pažeidžia asmenų teises ar viešą interesą kiekvieną dieną ir šis pažeidimas tęsiasi tol, kol statinys nėra įteisinamas ar pašalinamas. Todėl neteisėtos statybos padarinių atžvilgiu ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną šio statinio neteisėto buvimo dieną ( CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Dėl ginčo administracinių aktų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). Statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Taigi, ieškovei nepateikus dokumentų, patvirtinančių ginčijamuose aktuose nurodytų statinių statybos teisėtumą, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, atsižvelgiant į savavališkų statybų fakto konstatavimo metu galiojančius teisės aktus.

16.       Pagal administracinių aktų surašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento  kai iki statybos pradžios privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 50 punktą - I grupės nesudėtingojo statinio rekonstravimui (statybai) mieste statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, jeigu statoma valstybinėje žemėje. Tokiu atveju privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą/susitarimą, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Vadinasi, statyba statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype, negavus žemės valdytojo pritarimo, neatitiko teisės aktų reglamentuotos statinių statybos ir jų įteisinimo tvarkos, ją pažeidė. Nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje statinių statyba be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra negalima. Todėl atsakovė, nustačiusi, kad ant valstybinės žemės sklypo yra ieškovei priklausantys statiniai, kurie pastatyti be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pagrįstai surašė skundžiamus administracinius aktus.

17.       Kaip minėta, vadovaujantis rungimosi principu bei bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovei kilo pareiga įrodyti savo teiginių pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai. Taigi ieškovė turi pareigą įrodyti, kad dėl ginčo statinio pastatymo valstybinėje žemėje buvo gautas kompetentingo subjekto sutikimas (CPK 178 straipsnis).

18.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai - aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

19.       Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu (CPK 185 straipsnis), sprendžia, kad konkrečiu atveju ieškovė nurodytų aplinkybių neįrodė. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčo statinio dalims, kurias reikalaujama šalinti ginčo aktais, būtų buvęs gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas jas statyti (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu, nėra pagrindo išvadai, kad pateikti 1978-1990 m. dokumentai yra išduoti būtent dėl ginčo statinio dėl kurio yra surašyti ginčijami administraciniai aktai. Byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių ginčo aktuose fiksuoto pastato pastatymo laiką, teisėtumą, jo statybos ar rekonstrukcijos procesą, todėl labiau tikėtina, jog jis buvo pastatytas vėliau. Ieškovei nepateikus duomenų, įrodančių kitokias ginčo aktuose įvardyto statinio pastatymo aplinkybes, laiką bei tai, kad statiniui valstybei priklausančioje žemėje buvo gautas kompetentingo subjekto leidimas (CPK 178 straipsnis), nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Juolab, kad byloje esantys duomenys apie ieškovės įsigytą valstybinės žemės sklypo dalį netiesiogiai patvirtina ieškovę pripažįstant, jog ginčo statinys yra pastatytas valstybinėje žemėje. Teismo nuomone, konkrečiu atveju pačios ieškovės procesinis elgesys labiau nukreiptas ne į norą išspręsti klausimą įstatymo nustatyta tvarka ir konstruktyviai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis, bet inicijuojant įvairaus pobūdžio teisminius procesus, atidėti (vilkinti) savavališkos statybos padarinių pašalinimo procesą.

20.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad skundžiami akti neteisėti, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Priešingai, jie surašyti tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, neviršijant atsakovei suteiktos kompetencijos ir pagrįstai - nustačius neteisėtą statybą valstybinėje žemėje. Todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Trečiasis asmuo R. M. pateikė prašymą dėl 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai priteisimo iš ieškovės (pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai). Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jų atlyginimas trečiajam asmeniui priteistinas iš ieškovės.

22.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (25,14 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš ieškovės priteistina 21,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,14 Eur (dvidešimt penkis eurus 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Gražina Žukauskienė