Civilinė byla Nr. e2S-299-267/2022

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00799-2022-7

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; 3.1.14.8.5.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2197-1139/2022, kuria išspręstas ieškovės D. S., atstovaujamos advokato M. K., ieškinio atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl žemės grąžinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkytą 0,103 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), neracionalių ribų ir netinkamu naudoti pagal paskirtį, taikyti restituciją ir grąžinti jį Valstybės nuosavybėn, o ieškovei D. S. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 13140 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei D. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalino žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės žemės sklypas). Nurodo, kad ieškovei grąžintas žemės sklypas buvo tvarkingos, stačiakampio formos, o po dalies žemės sklypo grąžinimo valstybei (valstybei iš 0,2430 ha grąžinta 0,14 ha, o ieškovei liko 0,1030 ha) suformuotas žemės sklypas yra neracionalių formų – siauriausioje vietoje sklypo plotis 12,71 m., kas trukdo sklypą naudoti pagal paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiu būdu D. S. neteko galimybės atkūrus nuosavybės teises turėti pakankamo dydžio, racionalių ribų žemės sklypą. Be to, teigiama, kad ieškovei D. S. dar kartą padaryta žala, nes suformuotas žemės sklypas yra neracionalių ribų ir netinkamas naudoti pagal paskirtį. D. S. po restitucijos likusi sklypo dalis, kuri buvo atidalinta padalijus žemės sklypą į dvi dalis, yra neracionalių ribų, pusmėnulio formos, kuriame neįmanoma pastatyti gyvenamąjį namą taip, kad būtų racionaliai išnaudojamas žemės sklypas, todėl rasti pirkėją tokiam žemės sklypui praktiškai neįmanoma. Dėl to buvo sugriauti ieškovės teisėti lūkesčiai, nes ji negalėjo ir nebegali parduoti žemės sklypą, teismų procesai užtruko ilgą laiko tarpą, o ieškovės kaltės dėl žemės sklypo valdymo nebuvo, jį ieškovė valdė teisėtai. Teigiama, kad ieškovė nuolat patiria neigiamas emocijas, nes pažeista jos nuosavybės teisė ir teisė į racionalų žemės sklypą. Dėl nuolatinių išgyvenimų žymiai pablogėjo jos ir jos artimųjų sveikata. Ieškovė susidūrė su valdžios institucijų abejingumu, buvo šokiruota atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimu padalinti žemės sklypą į ieškovei atitekusią neracionalią dalį, kurios protingas ir apdairus žmogus niekada neįsigytų. Neturtinės žalos dydį ieškovė įvertino 2000 Eur, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovių.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. S. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, dėl žemės grąžinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

4.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškinio pagrinde yra nurodoma, kad ieškovė patyrė ir turtinę žalą, be kita ko, nurodant ieškinio sumą, taip pat nurodyta, kad turtinė žala yra 14081,74 Eur, tačiau reikalavimo priteisti turtinę žalą nepareiškė.

5.       Lygindamas šio ieškinio pagrindą su ieškinio, pateikto 2021 m. liepos 5 d., pagrindu (civilinė byla Nr. e2-3472-1008/2021) teismas matė, kad jie grindžiami tomis pačiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Reikalavimas pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) žemės sklypo pertvarkymą neracionaliu ir netinkamu naudoti pagal paskirtį ir grąžinti jį Valstybės nuosavybėn, o ieškovei D. S. priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 13140 Eur kompensaciją ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą, yra tapatūs – skiriasi tik prašomos priteisti neturtinės žalos dydis. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tai nėra tapatus reikalavimas, nes neturtinės žalos atsiradimas yra siejamas su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nurodoma šiame ieškinyje. Reikalavimas priteisti turtinę žalą šiame ieškinyje nėra pareikštas.

6.       2021 m. liepos 5 d. ieškinį, kuriame, kaip nustatyta ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės tapatūs, atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui ir išaiškinta, kad ieškinys, pareikštais pagrindais teismingas administraciniams teismams. Ieškovė šios nutarties neskundė, vadinasi, sutiko, kad tokie reikalavimai yra teismingi administraciniam teismui. Taigi klausimas dėl analogiško ieškinio teismingumo jau yra išspręstas įsiteisėjusia 2021 m. liepos 15 d. nutartimi.

7.       Be to, teismas nustatė, kad ieškovė D. S. po atsisakymo priimti ieškinį (civilinė byla Nr. e2-3472-1008/2021), kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, kur pagal jos patikslintą skundą, pareikštą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, atstovaujamai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, buvo sprendžiamas klausimas dėl Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT Mažeikių skyrius) 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) pagrįstumo. Šį sprendimą ieškovė administracinio teismo prašė panaikinti motyvuodama tuo, kad sklypo dalis, kuri buvo atidalinta padalijus žemės sklypą į dvi dalis, yra neracionalių ribų, pusmėnulio formos, kuriame neįmanoma pastatyti gyvenamąjį namą taip, kad būtų racionaliai išnaudojamas žemės sklypas. Taigi 2021 m. kovo 4 d. sprendimą buvo prašoma panaikinti, be kita ko ir dėl to, kad toks žemės sklypų padalijimas yra neracionalių ribų, ko iš esmės prašoma pripažinti šiuo teismui pateiktu ieškiniu, dėl ko po to prašoma taikyti atitinkamas pasekmes – restituciją. Taigi tiek skundu, pateiktu administraciniam teismui, tiek šiuo ieškiniu siekiama pripažinti, kad 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) atidalinta ieškovei priklausanti žemės dalis padalijus žemės sklypą į dvi dalis, yra neracionalių ribų.

8.       Administraciniame teisme išnagrinėtas ir reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo, kuris buvo grindžiamas analogiškomis aplinkinėmis kaip ir šiame ieškinyje, t. y. buvo prašoma priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų abejingumo, dėl įvėlimo į bylinėjimosi procesą, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimu pareiškėjai atitekusią neracionalią žemės sklypo dalį, kurios protingas ir apdairus žmogus niekada neįsigytų ir kt. Analogiškos aplinkybės nurodytos šiame ieškinyje (ieškinio 23, 24 punktai). Administracinė byla apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta.

9.       Atskirai teismas pažymėjo, kad teismui 2022 m. balandžio 19 d. pateiktame ieškinyje nėra nurodomos aplinkybės, susijusios su civiline byla Nr. e2-3472-1008/2021, nei juolab dėl Regionų apygardos Šiaulių administracinio teismo rūmuose nagrinėtos administracinės bylos ir priimto sprendimo.

10.       Esant išdėstytiems argumentams, teismas padarė išvadą, kad dėl ieškovės pateiktų reikalavimų jau yra priimta įsiteisėjusi 2021 m. liepos 15 d. nutartis, kurioje išaiškinta, kad toks ieškinys teismingas administraciniam teismui bei administracinio teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, teismas atsisakė priimti D. S. ieškinį.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.       Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti Telšių apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog nurodant ieškinio sumą, nurodyta, kad turtinė žala yra 14081,74 Eur, tačiau reikalavimo priteisti turtinę žalą nepareiškė. Apeliantė pažymi, jog nurodyta suma yra per klaidą likusi iš pradinio ieškinio, kuris buvo teiktas teismui 2021-07-05. Šiuo atveju turtinis reikalavimas yra 13140 Eur, taikant restituciją, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo priteisti turtinę žalą.

11.2.                      Apeliantė įsitikinusi, kad 2021-07-05 ieškinyje buvo keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių dalis teisminga administraciniam teismui, o dalis bendrosios kompetencijos teismui. Todėl ieškovė skundu kreipėsi į Regionų apygardos teismo Šiaulių rūmus, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-161-621/2022 ir 2022 m. kovo 9 d. priimtas sprendimas. Tačiau šis teismas priėmė ne visus ieškovės skundo reikalavimus. O patys teismai į specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui klausimams spręsti nesikreipė. Be to, Regionų apygardos Šiaulių administracinio teismo rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-161-621/2022 pareiškėja D. S. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,103 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 13140 Eur dydžio kompensaciją pareiškėjai D. S., atsisakė priimti, nes nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

11.3.                      Ieškovė neprivalo nurodyti civilinės bylos, kurioje ieškinį buvo atsisakyta priimti ar administracinę bylą, kurioje sprendimas neįsiteisėjęs. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą tarsi išsprendė bylą iš esmės bei nurodo ką turėtų nurodyti ieškovė ieškinyje, kai tokia teisė teismui nenustatyta.

11.4.                      Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI3-161-621/2022, konstatavo, kad sklypų atidalinimo ir jų įforminimo procedūros nebuvo pažeistos, bet nenagrinėjo ieškovės turto sugadinimo klausimų, kai lieka 0,103 ha neracionalių ribų sklypas, ir to pasekmių klausimų sprendimo (CK 6.249, 6.251, 6.263, 6.271), dėl ko ir buvo ieškiniu kreiptasi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

11.5.                      Apeliantės nuomone, teismas šiuo atveju painioja dvi atskiras bylas bei skirtingas situacijas dėl dviejų skirtingų sklypų, ir iš to išplaukiančios neturtinės žalos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

15.       Vienas iš tokių CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų pagrindų ieškiniui atsisakyti priimti yra tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Toks procesinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą, ar nutraukęs bylą šalims sulygus ginčą baigti taikiai, tai asmuo, iniciavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos pasirinktu būdu. Procesinis draudimas inicijuoti dėl to paties naują bylą, grindžiamas ir įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumo principu, kitaip tariant, teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis).

16.       Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.

17.       Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai pasisakyta dėl kriterijų (požymių) tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Ieškinių tapatumas gali būti pripažintas tada, kai sutampa trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-123/2011).

18.       Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje nagrinėjamoje arba jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl ieškovės pateiktų reikalavimų jau yra priimta įsiteisėjusi 2021 m. liepos 15 d. nutartis, kurioje išaiškinta, kad toks ieškinys teismingas administraciniam teismui bei administracinio teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, atsisakė priimti D. S. ieškinį.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančius duomenis, skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei jų pagrindu padaryta išvada dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei ieškinių tapatumo.

21.       Regionų apygardos Šiaulių administracinio teismo rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos D. S. patikslintą skundą patenkino iš dalies. Pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė pareiškėjai D. S. solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinės žalos. Priteisė pareiškėjai D. S. solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 2 000,00 Eur neturtinės žalos. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl šio sprendimo pateikti apeliaciniai skundai ir apeliacinis procesas nėra baigtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-2258-492/2022).

22.       Visų pirma, šioje byloje ieškovė prašo pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkytą 0,103 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), neracionalių ribų ir netinkamu naudoti pagal paskirtį, taikyti restituciją ir grąžinti jį Valstybės nuosavybėn, o ieškovei D. S. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 13140 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei D. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Antra, D. S. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų skundu prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT Mažeikių skyrius) 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinės ir 48600 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

24.       Taigi, ieškovės tiek ieškinio, tiek skundo pagrindas – prašant pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkytą 0,103 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), neracionalių ribų ir netinkamu naudoti pagal paskirtį, tiek prašant panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT Mažeikių skyrius) 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, teisinių pasekmių aspektu iš esmės sutampa, tačiau šiuo atveju nėra įsiteisėjęs Regionų apygardos Šiaulių administracinio teismo rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, galėtų spręsti bylos sustabdymo instituto taikymą.

25.       Be to, skiriasi ir išnagrinėtos bei apeliantės naujai inicijuojamos bylų dalykai. Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos D. S. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,103 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 13140 Eur dydžio kompensaciją pareiškėjai D. S., atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šios bylos atveju apeliantė yra pareiškusi ir reikalavimą dėl 13140 Eur dydžio kompensacijos priteisimo, o toks reikalavimas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nebuvo nagrinėjamas ir su juo susijusios faktinės aplinkybės nebuvo vertinamos, t. y. nesudarė tos bylos dalyko. Tokiu atveju negalima konstatuoti ir ginčų dalykų tapatumo. Be to, akivaizdu, kad skiriasi ir bylos šalys.

26.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad Regionų apygardos Šiaulių administracinio teismo rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eI3-161-621/2022 nėra priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Todėl skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o apeliantės ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                            Danutė Burbulienė