Civilinė byla Nr. e2-28-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01472-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Šinkūnienei,
nuotoliniu būdu naudojant vaizdo konferenciją dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ atstovui advokatui Pauliui Žukauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Militeksas“ vadovui L. R., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Koriandras“ vadovei S. A., atsakovui L. J., visų išvardintų atsakovų ir teismo posėdyje nedalyvaujančių atsakovų V. J. bei uždarosios akcinės bendrovės „Gamlana“ atstovui advokatui Arūnui Bertuliui; atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei K. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Militeksas“, uždarajai akcinei bendrovei „Gamlana“, uždarajai akcinei bendrovei „Koriandras“, V. J., L. J. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste – UAB) „Birželio projekto administratorius“ (toliau – ir ieškovė) teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų UAB „Juta NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Elbela“, UAB „Koriandras“, V. J., L. J. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 292 429,11 Eur turtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinė byla atsakovės UAB “Partnera LT“ atžvilgiu buvo nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio šiai atsakovei. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta atsakovės UAB „Elbela“ atžvilgiu, ieškovei atsisakius ieškinio šiai atsakovei. Taip pat ieškovei atsisakius ieškinio atsakovei UAB „Juta NT“ civilinė byla šios atsakovės atžvilgiu buvo nutraukta 2023 m. gegužės 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Todėl toliau civilinė byla dėl 292 429,11 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės UAB „Birželio projekto administratoriaus“ ieškinį nagrinėjama atsakovų UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Koriandras“, V. J., L. J. (toliau – visi kartu ir atsakovai) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu (toliau – ir Savivaldybės administracija, ir atsakovė).
2. Ieškovė ieškinyje, jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Birželio projekto administratorius“ 2019 m. sausio mėnesį įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurioms suteikti unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Įsigytos patalpos yra gamybiniame pastate, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, ir Gamybinis pastatas). Ieškovė Patalpas įsigijo, turėdama aiškią viziją, pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad Patalpose bus galima atlikti remonto / rekonstrukcijos darbus ir pagerinus itin prastą (avarinę) viso Pastato būklę, Patalpų dalis parduoti tretiesiems asmenims.
3. Ieškovė, remdamasi prof. habil. dr. L. U. 2019 m. balandžio 24 d. Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr.190417-01, kitais bylos duomenimis, įrodinėja, kad yra pažeistos Pastato laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti jo esantiems žmonėms, todėl reikalinga nutraukti Pastato patalpų naudojimą, atlikti išsamius tyrimus, parengti Pastato konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo techninį darbo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo ar net pakeitimo statybos-remonto darbus. Taip pat ieškovė savo argumentus dėl Pastato avarinės būklės įrodinėja, remdamasi MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktu Nr. SEA-823. Ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais, Pastatas yra užterštas, jo konstrukcijos permirkusios naftos produktais ir dėl to jas reikia keisti naujomis, kadangi kitų būdų pašalinti teršalus nėra, kas, anot ieškovės, patvirtinama prof. habil. dr. L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko 2020 m. rugsėjo mėn. parengtose Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijose.
4. Ieškovė paaiškino, kad Savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 49 str. 1 d. 3 p., atliekantis Pastato naudojimo priežiūrą, nusprendė, kad Pastato būklė kelia pavojų Pastate ar greta jo esančių žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas dėl Pastato avarinės būklės priėmė sprendimą Nr. A51-67032/19(3.3.10.2EM4) (toliau – ir Sprendimas, ir Savivaldybės administracijos sprendimas), kuriuo nuo 2019 m. liepos 19 d. uždraudė Pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su statinio avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu. Tačiau, ieškovės, jos atstovo tvirtinimu, atsakovai, kurie yra Pastato pirmojo aukšto savininkai, nepaisė Savivaldybės administracijos sprendimo ir Pastate toliau neteisėtai aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, kas buvo konstatuota 2019 m. liepos 22 d. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0068/19/33F. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nors Sprendimas vėliau teismine tvarka buvo panaikintas, tačiau iki jo panaikinimo, Sprendimas buvo privalomas vykdyti.
5. Ieškovė, jos atstovas teigia, kad negalėjo vykdyti ar pradėti vykdyti (organizuoti) avarinės būklės šalinimo darbų, kai pirmojo aukšto patalpų savininkai neteisėtai Pastate aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, neįsileido į patalpas būtiniems veiksmams atlikti, nedavė jokio sutikimo, o Savivaldybės administracija tai toleravo ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Ieškovės teigimu, atsakovė Savivaldybės administracija žinojo apie pirmojo aukšto Patalpų savininkų neteisėtus veiksmus, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas jos pačios priimto Sprendimo įgyvendinimas. Tačiau, remiantis Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 3 p., Savivaldybės administracija kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turėjo teisę kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpas, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui.
6. Ieškovė nurodė, jog Savivaldybės administracija neįgyvendino savo pačios 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/2019 patvirtintų Statinių naudojimo priežiūros taisyklių, kurios nustato, kad priežiūros vykdytojas turi teisę, be kita ko, prireikus kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti atliekami darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui (12.3 p.), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka pradėti administracinių nusižengimų teiseną, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas (12.4 p.).
7. Ieškovės tvirtinimu, dėl pirmojo aukšto Patalpų savininkų neteisėtai vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir Savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo, ieškovė beveik pusantrų metų negalėjo pradėti vykdyti Pastato avarinės būklės šalinimo darbų ir dėl to patyrė itin didelius nuostolius, kurie pasireiškė tuo, kad Patalpas iš ieškovės įsigiję tretieji asmenys nutraukė Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, ilgą laiką besitęsianti Pastato avarinė būklė sumažino Patalpų vertę, todėl ieškovė buvo priversta jas parduoti už mažesnę kainą ir patyrė 288 105 Eur nuostolių, dėl pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo, kurios vėliau dėl prieš tai nurodytų priežasčių buvo nutrauktos, taip pat ieškovė patyrė 4 324,11 Eur nuostolių notaro paslaugoms apmokėti. Iš viso ieškovės patirti nuostoliai yra 292 429,11 Eur. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai.
8. Atsakovai UAB „Militeksas“, UAB „Koriandras“, UAB „Gamlana“, V. J., L. J. atsiliepime į ieškinį, jie ir jų atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovai yra Pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, o iki ieškovei įsigyjant Pastato dalį, ieškovės įsigytos dalies savininkė buvo UAB „Noto“. UAB „Noto“ su atsakovais ir kitais Pastato bendraturčiais, Pastato patalpų savininkais (toliau visi kartu – ir Pastato savininkai) 2015 m. birželio 12 d. sudaryta sutartimi susitarė, kad Pastato savininkai neprieštaraus Pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo pertvarkymui. Tačiau UAB „Noto“ nugriovus Pastato dalį, kita Pastato dalis (t. y. ta dalis, kuri nebuvo griaunama) buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, liko neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios Pastato dalies būklės nepablogėjimą. Atsakovai savo paaiškinimus patvirtino įrodymais (sutartimi, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir kt.).
9. Atsakovų ir jų atstovo paaiškinimais ieškovė, prisidengdama tariama gamybinio Pastato avarine būkle, siekė uždrausti bet kokią veiklą Pastate ir taip paveikti atsakovus, kad jie besąlygiškai pritartų, jog ieškovė gamybinės paskirties Pastate įrengtų butus/loftus žmonėms gyventi. Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į teismą su prevencinio pobūdžio reikalavimu uždrausti kitiems Pastato bendraturčiams, Pastato patalpų savininkams (įskaitant atsakovus) vykdyti bet kokią veiklą jų valdomose patalpose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-251-1098/2021). Jie tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas dėl draudimo Pastate vykdyti bet kokią veiklą buvo priimtas remiantis ieškovės prašymu, jos vienos pateiktais duomenimis.
10. Dėl Pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas administracinis ginčas (administracinės bylos Nr. eI-4530-816/2019). Administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m.
gruodžio 4 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino prieš tai nurodytą Sprendimą.
11. Atsakovai, atsiliepime siekdami paneigti ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad Pastato būklė yra avarinė ir dėl to bet kokia atsakovų veikla turi būti uždrausta, remiasi UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktu Nr. SE19-08/09, kuriame nustatyta, kad visas Pastatas nėra avarinės būklės ir konstatuota, kad Pastato griūties pavojaus nėra. Taip pat atsakovai remiasi Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021, kurioje vadovaudamasi Pastato avarine būkle, ieškovė reikalavo, kad Pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams būtų uždrausta savo patalpose vykdyti bet kokią veiklą, teismo paskirtos statybų srities ekspertizės, kurią atliko doc. dr. S. S., 2019 m. gruodžio 20 d. aktu. Nurodytame teismo ekspertizės akte nustatyta, kad avarinės būklės yra statytojo (t.y. Hanner grupės įmonės - UAB „Noto“) palikti nenugriauti priestatai Pastato vakarinėje dalyje, o ne pats Pastatas.
12. Atsakovai paaiškino ir pateikė įrodymus, kad Pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami atlikti būtinus bendrųjų konstrukcijų tvarkymo darbus, sudarė sutartį su rangovu UAB „Astana“, kuri atliko ir užbaigė priekinio fasado (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) detalių skardinimo darbus – buvo uždengtos buvusios atviros angos Pastato stoge. Taip pat, atsakovų teigimu, Pastato rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai, (įskaitant ir atsakovus), pasitelkdami rangovą UAB „Astana“, savo lėšomis atliko statytojo UAB „Noto“ nenugriautų priestatų konstrukcijų tvarkymo (stiprinimo) darbus, kuriais pilnai perdengti priestatų stogai, sutvirtinti aptrupėję mūriniai kampai gelžbetoniu, atlikti betonavimo ir mūro tvarkymo darbai, stogas apskardintas. Atsakovai tvirtina, kad Savivaldybės administracija, atlikusi patikrinimą kartu su statybų srities ekspertu (specialistu)V. B. E., kuris 2020 m. rugsėjo 12 d. išvadoje užfiksavo atliktų darbų faktą bei konstatavo, kad priestatų konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir / ar poveikiu aplinkai nekelia, 2020 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr.A32-3381/20(2.1.15-BŪS) nustatė, kad yra sutvirtintos Pastato priestatų mūro nestabilios konstrukcijos, kurių kritimas galėjo paskatinti kitų konstrukcijų griūtį, atstatytos Pastato priestatų pradėtos griauti ir paliktos plytų mūro sienos. Atsakovų teigimu jų pateikti įrodymai patvirtina, kad ekspertų (doc. dr. S. S., UAB „Ekspertika“) įvardinti konstrukciniai trūkumai, sąlygoti UAB „Noto“ įsipareigojimų nevykdymo, ir kėlę grėsmę lokalinei kitų konstrukcijų (išorinės sienos) deformacijai, yra pilnai sutvarkyti ir pašalinti bei įrodo, jog Pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai (įskaitant ir atsakovus) rūpinasi ir prižiūri jiems priklausantį turtą bei atsižvelgia (vykdo) Savivaldybės administracijos nurodymus užtikrinti konstrukcijų sutvarkymo / sutvirtinimo darbu atlikimą.
13. Atsakovai akcentuoja, kad ieškovė nėra suinteresuota tinkama Pastato priežiūra, konstrukcijų sustiprinimu, tokio pobūdžio darbų ieškovė niekuomet nevykdė, nors visi Pastato trūkumai yra nustatyti išimtinai ieškovės valdomose Pastato antro ir trečio aukšto patalpose, o visas Pastatas nėra avarinis, avarinės būklės yra tik priestatas ties vakarine Pastato siena, kuris su rūsio ir pirmo aukšto patalpų naudojimu neturi nieko bendra. Be to, UAB „Ekspertika“ nustačius, kad šiuo metu Pastato griūties pavojaus nėra, jokio poreikio riboti veiklą rūsio ir pirmo aukšto patalpose taip pat nėra. Ieškovės akcentuojami konstrukcijų užterštumo tyrimai, dėl ko neva Pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai (įskaitant ir dalį atsakovų) turėtų nutraukti savo valdomų patalpų naudojimą, atsakovų valdomose patalpose niekuomet nebuvo atliekami - jokio užterštumo jų Patalpose nebuvo ir nėra.
14. Atsakovų nuomone, ieškovė atsakovų neteisėtais veiksmais įvardija išimtinai tai, kad atsakovai savo valdomose patalpose tebevykdo ūkinę - komercinę veiklą, t. y. naudojasi savo turtu, tačiau ieškovė nenurodė priežasčių atsakovų veiklos jiems priklausančiame turte nevykdymui. Kadangi ieškovė byloje neįrodė aplinkybių, jog ji realiai ketino atlikti Pastato konstrukcijų tvarkymo (remonto) darbus, tai yra parengė tam reikalingą dokumentaciją, o darbai pagal parengtą dokumentaciją nebuvo atlikti tik dėl to, kad atsakovai nenutraukė savo veiklos, tai, šių aplinkybių neįrodymas lemia, kad ieškovės įvardijama žala (t. y. sutarčių nutraukimo išlaidos, tariamas turto vertės sumažėjimas) priežastiniu ryšiu nėra susijusi su atsakovų veiksmais. Juolab, kad šie asmenys (savininkai) patys ėmėsi veiksmų savo lėšomis sutvarkyti Gamybinio pastato konstrukcijas, kėlusias grėsmę lokalinei deformacijai, ir tą atliko nenutraukę savo veiklos. Atsakovų vertinimu, nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovės pozicija dėl veiklos nutraukimo būtinumo yra deklaratyvi ir nepagrįsta.
15. Atsakovai nesutinka, kad ieškovė dėl atsakovų vykdomos ūkinės - komercinės veiklos, tai yra naudojimosi savo turtu, patyrė žalą. Atsakovų įsitikinimu, ieškovės nurodyti nuostoliai dėl jos Patalpų pirkimo pardavimo sutarčių nutraukimo susiję su pačios ieškovės sprendimu nutraukti sutartis, todėl pati ieškovė turi prisiimti sutarčių nutraukimo kaštus. Ieškovė taip pat neįrodė, kad jai priklausančių Patalpų rinkos vertė sumažėjo 288 105 Eur suma. Ieškovė pati nusprendė parduoti Patalpas ir pati nustatė kainas. Atsakovai negali būti baudžiami dėl to, kad ieškovė nepatenkinta savo pačios sudarytais sandoriais. Ieškovė, įsigydama Patalpas žinojo, kokias Patalpas įsigijo, žinojo, kad yra ir kiti Pastato bendraturčiai, tačiau bandė primesti savo valią „žūtbūt‘ griauti dalį Pastato konstrukcijų, esančių ieškovės valdomose patalpose (o ne jas tvarkyti) bei gamybinės paskirties statinyje įrenginėti butus /loftus. Už tai, kad ieškovės ketinimai nėra priimtini kitiems Pastato bendraturčiams, ilgą laiką besinaudojantiems savo gamybinės paskirties patalpomis, atsakovai nėra atsakingi. Pati ieškovė prisiėmė savo verslo riziką, žinodama visas aplinkybes dėl Pastato paskirties, pati nusprendė dalį savo turto parduoti už pačios nustatytą kainą, verslo sandoriai, ieškovei atrodantys ne tokie naudingi, kokių ji tikėjosi, negali būti traktuojami kaip ieškovei atsiradusi žala. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, už kokią sumą ji įsigijo Patalpas, žalą grindžia ne objektyviais įrodymais, o pačios sudarytais rašytiniais susitarimais, sudarytais su investuotojais traktuojamais asmenimis. Todėl atsakovai nurodo, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovė patyrė žalą ir kad jos nurodoma žala atitinka realumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
16. Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsikirsdama į ieškinio argumentus, kad Savivaldybės administracija nevykdė pareigos užtikrinti 2019 m. liepos 16 d. sprendimo įgyvendinimą ir toleravo atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovė negalėjo pašalinti Pastato avarinės būklės ir patyrė nuostolius, atsakovė paaiškino, jog pačiame 2019 m. liepos 16 d. sprendime ji buvo nurodžiusi, kad pagal Statybos įstatymo 48 str. 6 d. nuostatas, paaiškėjus, jog statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, būtent statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir Statybos įstatymo 29 str. 2 d. nurodytų priemonių. Todėl pareiga imtis priemonių yra nustatyta būtent statinio naudotojui, o tuo pačiu ir statinio techniniam prižiūrėtojui. Taigi būtent ieškovei ir kitiems Pastato savininkams ir/ar naudotojams kilo pareiga imtis priemonių žmonėms apsaugoti, o aktualias tai numatančias teisės aktų nuostatas Savivaldybės administracija nurodė tiek ieškovei, tiek atsakovams.
17. Atsakovė akcentavo, kad ji, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, neturi teisės ir kompetencijos spręsti dėl Pastato avarinės būklės pašalinimo, nes tai yra Pastato savininkų ir naudotojų atsakomybė. Konkrečias teises, bet ne pareigas, kokių priemonių gali imtis Savivaldybės administracija, nustato Statybos įstatymo 48 str. Kaip matyti iš šio straipsnio nuostatų, Savivaldybės administracija turėjo teisę (bet ne pareigą) pareikalauti, kad statinio naudotojai imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje. Administracija turėjo teisę nustatyti terminą šiems veiksmams įvykdyti ir apie tai pranešti statinio savininkams
18. Atsakovės nuomone, kai pagal Statybos įstatymą spręsti pastato avarinės būklės klausimus yra nustatyta pastato naudotojams, ieškovės kaltinimai Savivaldybės administracijai trukdymu ieškovei šalinti Pastato avarinę būklę yra nepagrįsti. Be to, ieškovė, pacitavusi įvairias teisės aktų nuostatas, nepaaiškino, kokių konkrečiai savo pareigų atsakovė ginčo atveju neįgyvendino, bet turėjo įgyvendinti.
19. Savivaldybės administracija tvirtino, kad pačiai ieškovei pasikreipus į teismą dėl atsakovų veiklos nutraukimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-756-1098/2020), šioje civilinėje byloje įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas joje dalyvavusioms šalims. Atsakovės nuomone, ieškinyje dėstoma pozicija apie tariamą neteisėtą Savivaldybės administracijos neveikimą, nenurodant, kokių konkrečių pareigų neišpildymu pasireiškė tas neveikimas, yra nepagrįsta ir deklaratyvi, siekiant perkelti visą atsakomybę atsakovei dėl pačios ieškovės neįgyvendintų pareigų Pastato priežiūros srityje. Atsakovė pabrėžė, kad ji, priimdama savo sprendimus, veikė jai teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ir neturėjo teisės kištis į privačius Pastato savininkų santykius dėl jo avarinės būklės šalinimo.
20. Prieš tai nurodytų aplinkybių pagrindu, Savivaldybės administracija įsitikinusi, kad ieškovė žalą kildina ne iš neteisėtų atsakovės veiksmų, o būtent - iš teisėtų veiksmų. Todėl tokiais atvejais žala gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, kad ji turi teisę reikalauti žalos, atsiradusios iš teisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų, atlyginimo. Todėl neegzistuoja pirmoji privaloma deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga ieškovės reikalavimui tenkinti – Savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai.
21. Atsakovės vertinimu, byloje ieškovė neįrodė realiai patirtos žalos ir žalos priežastinio ryšio su Savivaldybės administracijos veiksmais. Atsakovės nuomone, nors ieškovė tvirtina, kad asmenys, kurie notarinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis iš ieškovės buvo įsigiję patalpų dalis, nutraukė su ieškove sudarytas sutartis, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog sutartys buvo nutrauktos šalių sutarimu. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pirkėjams buvo pagrindas nutraukti, todėl darytina išvada, kad pati ieškovė nusprendė prisiimti tokių sutarčių nutraukimo kaštus ir sukėlė sau žalą. Be to, ieškovė neįrodė, kad per pusantrų metų jai priklausančių Patalpų vertė nukrito 288 105 Eur dydžio suma, nepateikė duomenų, už kokią kainą ieškovė įsigijo Patalpas. Atsakovė tvirtina, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai, atliko Pastato techninės priežiūros patikrinimus, Pastato bendraturčiams nustatė įpareigojimus dėl Pastato priežiūros organizavimo, būtinų remonto darbų vykdymo, netgi atsakovams buvo pradėjusi administracinio nusižengimo procedūras, kurias teismai nutraukė, nenustatę administracinių nusižengimų sudėčių, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos.
22. Atsakovės tvirtinimu, jos ir kitų atsakovų veiksmai, padarant žalą, nėra bendri ir apskritai joks bendrumas tarp jų neegzistuoja. Savivaldybės administracija negalėjo priimti jokių sprendimų dėl Pastato valdymo, naudojimo, jo būklės, remonto. Be to, jos ir kitų atsakovų sprendimai buvo priešingi, nes Savivaldybės administracija nustatė Pastato savininkams įpareigojimus. Todėl nėra pagrindo Savivaldybės administracijos ir kitų atsakovų solidariajai atsakomybei.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
23. Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo dėl to nėra, kad ieškovė UAB „Birželio projekto administratorius“ 2019 m. sausio mėnesį įsigijo negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, kurių paskirtis – gamybinė, esančias Pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai, nurodyti šio sprendimo 8 punkte, yra to paties Gamybinio pastato dalies ir/ar jo patalpų savininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės 2019 metų sausio mėnesį įsigytos patalpos, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamosios – gamybinės patalpos, jų paskirtis – gamybos, yra Pastato rūsyje ir antrajame bei trečiajame Pastato aukštuose, palėpėje, o atsakovams nuosavybės teise priklausančios taip pat negyvenamos – gamybinės patalpos, kurių paskirtis gamybos, pramonės, yra Pastato rūsyje ir pirmajame aukšte.
24. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-251-1098/2021) nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, be kitų, atsakovais įtraukdama ir šioje nagrinėjamoje byloje atsakovais dalyvaujančius asmenis. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė uždrausti atsakovams jiems priklausančiose Gamybinio pastato patalpose vykdyti statybos darbus, kuriais būtų daromas poveikis bendro naudojimo objektams prieš tai neparengus tokių darbų projektinės dokumentacijos ir jos nesuderinus su atsakingomis institucijomis (kai tokių darbų vykdymui pagal galiojančius teisės aktus yra privaloma parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) arba tokių darbų vykdymui negavus Pastato, kuriame yra ginčo patalpos, bendraturčių sutikimo (pritarimo)(kai tokių darbų vykdymui pagal galiojančius teisės aktus nėra privaloma parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą), taip pat ieškovė prašė uždrausti atsakovams jų patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kol bus likviduota pastato avarinė būklė.
25. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 6 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl veiklos Pastate uždraudimo, kol bus pašalinta Pastato avarinė būklė. Kartu su prašymu pateikė prof. habil. dr. L. U. 2019 m. balandžio 24 d. Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktą Nr.190417-01, vėliau Savivaldybės administracijai pateikė MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktą. Nr. SEA-823. Savivaldybės administracija 2019 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. A51-67032/19(3.3.10.2-eM4) „Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo sustabdymo“ (Sprendimas, Savivaldybės administracijos sprendimas), kuriuo uždraudė nuo 2019 m. liepos 19 d. ieškovės direktoriui, atsakovų – uždarųjų akcinių bendrovių direktoriams, V. J. Pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su Pastato avarinės būklės šalinimu. Šiame Sprendime buvo nustatyta, kad Pastato patalpų naudojimas galimas tik pašalinus Pastato avarinę būklę ir įvykdžius priemones, užtikrinančias konstrukcijų atitiktį esminiams mechaninio atsparumo ir pastovumo bei saugaus naudojimo reikalavimams.
26. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovai Savivaldybės administracijos sprendimą 2019 m. liepos 17 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Vilniaus apygardos administracinio teismo civilinė byla Nr.eI-4530-816/2019).
27. Nagrinėjamoje byloje atsakovai iš esmės neginčija, kad apskundę Sprendimą administraciniam teismui, jie tęsė ūkinę-komercinę veiklą jiems priklausančiose patalpose Pastate, tačiau pateiktais įrodymais įrodinėja, kad rūpinosi Pastato technine būkle ir eksploatavimu. Tuo tikslu, tai yra Pastato priežiūros vykdymui ir jo eksploatavimui, 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovai ir kiti Pastato patalpų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį, o 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė Pastato techninės priežiūros sutartį. Pastato savininkai 2014 metais ir 2019 metais užsakė Pastato būklės ekspertinius tyrimus. Prof. dr. S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. ekspertiniame akte ir UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo akte įvertino gamybinio pastato pirmame aukšte ir rūsyje esančias patalpas ir nustatė, kad atsakovų patalpose avarinės būklės požymių nėra, jokių kliūčių tinkamai naudoti patalpas pagal paskirtį (paslaugų, prekybos, administracinei ir kitoms paskirtims) nenustatė. Buvo atlikti statybos remonto rangos darbai, prie kurių ieškovė neprisidėjo, nors atsakovų 2020 m. kovo 10 d. pranešimu ieškovei buvo siūloma prisidėti prie darbų atlikimo. Pagal 2020 m. gegužės 6 d. sudarytą Rangos sutartį Nr.2020/05/06 ir atliktų 2020 m. birželio 2 d. Remonto darbų pridavimo aktą, taip pat pagal Rangos sutartį Nr.2020/06/23: buvo atliktas stogo remontas, pakeičiant skardą ir sutvirtinant medinę konstrukciją, atlikti nenugriautų priestatų konstrukcijų tvarkymo (stiprinimo) darbai, kuriais pilnai perdengti priestatų stogai, sutvirtinti aptrupėję mūriniai kampai gelžbetoniu, atlikti betonavimo ir mūro tvarkymo darbai. Darbų atlikimą patvirtino ir ieškovės teismui pateikta projektų ir statinių eksperto V. B. E. 2020 m. rugsėjo 12 d. Specialisto išvada bei Savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr.A32-3381/20(2.1.15-BŪS), kuriuose nustatyta, kad priestatų konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir /ar poveikiu aplinkai nekelia.
28. Atsakovai tvirtina, kad nebuvo pagrindo jiems nutraukti vykdyti savo patalpose ūkinę - komercinę veiklą ir naudotis patalpomis, kadangi visas Pastatas nebuvo avarinės būklės, todėl nebuvo būtinumo uždrausti bet kokios veiklos vykdymą atsakovams priklausančiose Pastato patalpose. Be to, ieškovė reikalaudama atsakovų veiklos uždraudimo, nepateikė jokių projektinių pasiūlymų, planų, darbų ir jų atlikimo etapų, jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad šalinant Pastato ar jo dalies avarinę būklę, būtinai turėtų būti uždraustas bet kokios veiklos vykdymas atsakovų patalpose.
29. Ieškovės tvirtinimu, dėl to, jog atsakovai nevykdė Savivaldybės administracijos sprendimo ir nenutraukė ūkinės-komercinės veiklos vykdymo savo patalpose, ieškovė negalėjo atlikti jai priklausančių patalpų avarinės būklės šalinimo darbų ir dėl to patyrė 292 429,11 Eur turtinę žalą.
30. Taigi, byloje kilo ginčas dėl žalos ieškovei atlyginimo.
31. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Viena iš būtinųjų sąlygų asmens civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis).
32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovų, nurodytų šio sprendimo 8 punkte, neteisėtais veiksmais, sukėlusiais ieškovei žalą, įvardija Savivaldybės administracijos priimto Sprendimo nevykdymą, nes atsakovai tęsė jų ūkinę komercinę veiklą atsakovams priklausančiose patalpose, kas, ieškovės teigimu, trukdė ieškovei pradėti Pastato avarinės būklės šalinimo darbus. Įrodinėdama neteisėtus atsakovų veiksmus, ieškovė remiasi Savivaldybės administracijos sprendimu, kuriuo buvo uždraustas Pastato savininkų veiklos vykdymas. Taip pat teigia, kad atsakovų vykdymas ūkinės komercinės veiklos jiems priklausančiose patalpose, iš esmės nebuvo galimas dėl viso Pastato avarinės būklės. Atsakovės Savivaldybės administracijos neteisėtu neveikimu ieškovė įvardija atsakovės priimto Sprendimo neįgyvendinimą, ir atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, nesiėmimą teisės aktuose numatytų priemonių, stabdant atsakovų veiklą, vykdomą avarinės būklės Pastate. Pastato avarinę būklę, dėl kurios, anot ieškovės, visose Pastato patalpose nebuvo galima vykdyti ūkinės komercinės ir bet kokios kitos veiklos, nesusijusios su avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, ieškovė įrodinėjo prof. habil. dr. L. U. 2019 m. balandžio 24 d. Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr.190417-01, MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktu Nr. SEA-823, prof. habil. dr. L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko 2020 m. rugsėjo mėn. parengtomis Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), Pastato užterštumo tyrimų duomenimis – UAB „Ekonometrija“ ir UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ atliktais Gamybinio pastato užterštumo tyrimais.
33. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovams apskundus prieš tai nurodytą Savivaldybės administracijos sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.eI-4530-816/2019 priimtu 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu atsakovų ginčijamą Savivaldybės administracijos sprendimą panaikino ir Savivaldybės administraciją įpareigojo priimti naują sprendimą dėl Pastato naudojimo priežiūros, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-792/502/2021 pirmosios instancijos sprendimas buvo pakeistas, panaikinant jo dalį dėl Savivaldybės administracijos įpareigojimo priimti naują sprendimą. Nurodytose administracinių teismų bylose dalyvaujantys asmenys, be kitų asmenų, buvo: pati ieškovė, UAB „Gamlana“, UAB „Militeksas“, UAB „Koriandras“, V. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
34. Kitoje prieš tai nurodytoje byloje Nr. e2-251-1098/2021 (šio sprendimo 24 punktas) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. priimtu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Byloje dalyvaujančiais asmenimis, be kitų dalyvių, buvo pati ieškovė ir šios bylos atsakovai: UAB „Gamlana“, UAB „Militeksas“; UAB “Koriandras“; V. J.; Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
35. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
37. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Tokio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir kt.)
39. Prieš tai nurodytoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr.eI-4530-816/2019 buvo ginčijamas Savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, įrodinėjamos aplinkybės, kad Sprendimu pritaikytas veiklos visame Gamybiniame pastate uždraudimas buvo nepagrįstas, neproporcingas, vertinamas Sprendimo priėmimo pagrindu buvęs MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktas Nr. SEA-823, taip pat UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr.SE19-08/09, kuriais šalys remiasi ir šioje nagrinėjamoje byloje, taip pat nustatyta, kad Pastatas neturi tokių avarinės būklės požymių, dėl kurių reikėtų nutraukti atsakovų ūkinę-komercinę veiklą jiems priklausančiose Pastato dalyse. Tos pačios aplinkybės įrodinėjamos ir šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl administracinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, šių asmenų atžvilgiu.
40. Nustatyta, kad vienas iš atsakovų, tai yra L. J., nei vienoje iš prieš tai nurodytų bylų, nedalyvavo. Jis Pastato patalpų savininku tapo 2019 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutarties, kuria patalpas jam dovanojo atsakovas V. J., pagrindu. Šio atsakovo atžvilgiu prieš tai nurodytose bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės. Tačiau atsakovas L. J. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje neginčija kitose bylose nustatytų faktų ir teisinių santykių, su jais visiškai sutinka ir pats jais remiasi. Todėl ginčo dėl kitose bylose nustatytų faktų ir teisinių santykių nekilo.
41. Taigi, nagrinėjamai bylai aktualūs faktai ir teisiniai santykiai, nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021m. balandžio 29 d. nutartyje. Šia bylai reikšminga aplinkybė, kad administracinis teismas panaikino Savivaldybės administracijos sprendimą, kurio nevykdymu šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė grindžia atsakovų veiksmų neteisėtumą, taip pat reikšminga tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus nepakeistą 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria Savivaldybės administracijos sprendimas buvo panaikintas, pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai santykiai buvo pripažinti pagrįstais ir teisingais.
42. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nustatyta, jog Savivaldybės administracija, priimdama Sprendimą, neįvertino viso Pastato būklės, nes nebuvo atlikta bendroji statinio ekspertizė, o, priimant Sprendimą, buvo pasiremta Pastato konstrukcijų daline ekspertize, atlikta MB „Statybos ekspertizių centras“. Byloje buvo nustatyta, kad, pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 950, MB „Statybos ekspertizių centras“ atlikta dalinė ekspertizė turi trūkumų, nes ekspertizės akte nėra nurodyti būtini tokiais atvejais atlikti laboratoriniai tyrimai ar bandymai, dėl to ekspertizės išvadomis nebuvo pagrindo remtis. Taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad Savivaldybės administracijos sprendimu Pastato rūsio ir pirmo aukšto savininkams nustatytas draudimas vykdyti bet kokią veiklą Pastate, buvo pritaikytas nemotyvuotai ir neproporcingai, nesant duomenų, kad buvo tokio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių reikia veikti nedelsiant ir taikyti pačią griežčiausią poveikio priemonę, labiausiai ribojančią Pastato savininkų ir naudotojų teises naudoti ir valdyti savo nuosavybę ir bendro naudojimo objektus. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Savivaldybės administracija neturėjo teisės uždrausti veiklos Pastate, nes jai suteikta tik teisė pareikalauti uždrausti veiklą ir nustatyti tokio reikalavimo įgyvendinimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.eA-792-502/2021, taip pat nenustatė, kad egzistavo Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlygos taikyti reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą Pastate ( jei reikia – ir Pastato sklype, ar teritorijoje).
43. Prieš tai nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 buvo įrodinėjamos aplinkybės, (ne)sudarančios pagrindą uždrausti atsakovams jiems priklausančiose Pastato dalyse/patalpose vykdyti ūkinę-komercinę veiklą iki kol bus likviduota Pastato avarinė būklė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacine tvarka dėl šio sprendimo priimta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nagrinėjamai civilinei bylai yra prejudiciniai (teismas šio sprendimo 40 punkte jau įvertino kitose bylose priimtų sprendimų reikšmę atsakovui L. J.).
44. Kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovė, pagrįsdama savo reikalavimą uždrausti atsakovams jiems priklausančiose Pastato patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kol bus likviduota Pastato avarinė būklė, rėmėsi prof. hab. dr. L. U. parengtu Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr.190418-01(toliau – ir Ekspertizės aktas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 15 p., kuriame numatyta, kad išvadą, ar statinys yra avarinės būklės pateikia ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę, ir, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, kuri numato, kad ekspertizės rangovas - tai Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę, nustatė, jog prof. habil. dr. L. U. parengtas Ekspertizės aktas nėra tinkamas dokumentas statinio avarinei būklei pagrįsti, kadangi ekspertizę atliko fizinis asmuo, o ekspertizės rangovu gali būti tik juridinis asmuo.
45. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas prieš tai nurodytose civilinėse bylose nustatė, jog valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2019 m. birželio 10 d. pripažino, kad Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. 190418-01 buvo parengtas ne pagal privalomus teisės aktų reikalavimus, o prof. habil. dr. L. U. kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės, t. y. eksperto L. U. kvalifikacijos atestatai, kurių kopijos kaip priedai pateikti kartu 2019 m. kovo 18 d. - 2019 m. balandžio 17 d. laikotarpiu atliktu Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr. 190418-01, neapima Ekspertizės akto 1.2 punkte nurodytos veiklos (konstrukcijų būklės įvertinimas) ir negali būti naudojami kaip pagrindas siekiant patvirtinti ir(ar) pagrįsti Ekspertizės akte pateiktų vertinimo rezultatų bei išvadų teisingumą ir teisėtumą.
46. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatė, kad prof. habil. dr. L. U., rengdamas Statinio vertinimo ekspertizės aktą Nr. 190418-01, rėmėsi Statybos techniniais reglamentais: STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“; STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“, kurie skirti projektavimo darbų atlikimui, bet ne esamos Pastato būklės vertinimui. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 nustačius Statinio būklės vertinimo ekspertizės akto Nr. 190418-01 trūkumus, taip pat aplinkybes, jog ekspertas prof. habil. dr. L. U. peržengė savo kvalifikacijos ir kompetencijos ribas, teismai konstatavo, kad ieškovės pateiktas Ekspertizės aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir juo negali būti vadovaujamasi, kas aktualu ir šioje nagrinėjamoje byloje.
47. Prieš tai aptartose civilinėse bylose Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas įvertino ir šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktą tą patį įrodymą, tai yra - MB „Statybos ekspertizių centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „EiCoSoliution“) 2019 m. birželio 5 d. statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktą Nr.SEA-823 (toliau – ir Dalinės ekspertizės aktas), kuris nėra pasirašytas įmonės vadovo ir, remdamiesi Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punktu, nustatė, kad įmonės vadovo pasirašymas Dalinės ekspertizės akte yra privalomas. Todėl teismai konstatavo, kad vieno eksperto M. S. pasirašytas Dalinės ekspertizės aktas neatitinka įstatymo imperatyviai keliamų reikalavimų ir turi esminių trūkumų. Taip pat nurodytose bylose buvo vadovaujamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eI-4530-816/2019 priimtame 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad sprendžiant dėl viso Pastato naudojimo turi būti vertinama viso Pastato būklė, t. y. turi būti atliekama bendroji statinio ekspertizė, o ne dalinė, taip pat buvo vadovaujamasi, nustatytais faktais, kad M. S. parengto 2019 m. birželio 5 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas turi trūkumų, kadangi jame nėra nurodomi būtini tokiais atvejais laboratoriniai tyrimai ar bandymai. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad M. S. parengtas 2019 m. birželio 5 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas turi esminių trūkumų dėl to, kad yra atlikta ekspertizė tik dėl statinio dalies (atlikta tik dalinė statinio ekspertizė) ir dėl to, kad Dalinės ekspertizės akte nustačius avarinės būklės požymius, nepateikta jokių argumentų ir motyvų, kodėl viso Pastato būklė yra avarinė, t. y. neatlikta bendroji (viso) statinio ekspertizė.
48. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-251-1098/2021 vertino atsakovų pateiktus prof. dr. S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. ekspertinio akto ir UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo akto išvadas. Teismas nustatė, kad ekspertas S. M. įvertino gamybinio pastato pirmame aukšte ir rūsyje esančias patalpas. Teismas nustatė, kad pagal prieš tai nurodytų ekspertizių aktų išvadas, atsakovų patalpose avarinės būklės požymių nėra, jokių kliūčių tinkamai naudoti patalpas pagal paskirtį (paslaugų, prekybos, administracinei ir kitoms paskirtims) nenustatyta.
49. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 nustatė, kad UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo metu tiriamo objekto apžiūrą atliko direktorius, teismo ekspertas S. M.. Tyrimo objektas – Gamybinio pastato pirmojo aukšto ir rūsio laikančiosios konstrukcijos. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar patalpose yra avarinės būklės požymių. Pirmojo aukšto patalpose avarinės būklės požymių nenustatyta. Apžiūros metu jokių kliūčių tinkamai naudoti patalpas nenustatyta. Rūsio patalpose avarinės būklės požymių taip pat nebuvo nustatyta. Apžiūros metu jokių kliūčių rūsio patalpas naudoti pagal paskirtį taip pat nenustatyta.
50. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 nustatė, kad tiek atsakovų pateiktas prof. dr. S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. surašytas ekspertinis aktas, tiek ir UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo aktas turi esminių trūkumų, nes atliekant atitinkamus ekspertinius tyrimus buvo apžiūrėtas ne visas Gamybinis pastatas, o tik atitinkamos jo dalys. Teismo vertinimu, siekiant nustatyti ir įvertinti visų Gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklę, galimų atskirų šalių deklaruojamų defektų poveikį visam statiniui, o ne konkrečioms statinio patalpoms, taip pat siekiant įvertinti, ar galimi Gamybinio pastato defektai tarpusavyje susiję taip, kad negali būti pašalinti atskirai, dėl ko būtina uždrausti Pastate veikiančių įmonių ūkinę-komercinę veiklą, byloje būtina vadovautis viso Gamybinio pastato atliktos ekspertizės akto išvadomis. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje paskyrė viso Gamybinio pastato statybos techninė ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. S..
51. Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 2019 m. gruodžio 20 d. buvo gautas eksperto doc. dr. S. S. atliktos teismo ekspertizės aktas Nr.19-12/12 (toliau – Teismo ekspertizės aktas). Šiuo Teismo ekspertizės aktu nagrinėjamoje byloje remiasi atsakovai. Kaip matyti iš Teismo ekspertizės akto, ekspertinis tyrimas buvo atliktas naudojant vizualinį, lyginamąjį, dedukcinį ir indukcinį metodus. Gamybinio pastato apžiūros metu dalyvavo abiejų šalių atstovai, techniniai prižiūrėtojai V. L. ir A. N., taip pat antstolis D. T.. Apžiūros metu patalpos buvo apžiūrėtos vizualiai, atlikti griovimo darbai, įrengtos statybinės konstrukcijos.
52. Iš teismo eksperto S. S. atsakymų į klausimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. posėdyje (civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021), skirtus Teismo ekspertizės akto išvadoms išaiškinti ir jas papildyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad po priestato griovimo darbų, kuriuos atliko UAB „Noto“, Gamybinio pastato dalis liko tinkamai neapsaugota: atlikti griovimo darbai nėra užbaigti, po vykdytų griovimo darbų nugriautų korpusų vietose pamatai palikti neužpilti gruntu, neapsaugoti nuo aplinkos poveikio, pamatai be hidroizoliacijos, vietomis mechaniškai pažeisti, po griovimo darbų paliktos nesutvirtintos mūro konstrukcijos yra nestabilios, dėl ko konstrukcijų mūrinės sienos dalys gali kristi, paskatinti kitų konstrukcijų griūtį. Prieš tai aptarti defektai Teismo ekspertizės akte nurodyti kaip pagrindiniai Pastato avarinės būklės požymiai, tačiau jie nėra susiję su atsakovų nuosavybės teise valdomomis Pastato patalpomis. Nurodytų aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog dabartinę Gamybinio pastato būklę lėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o patalpose anksčiau vykdyta veikla, Gamybinio pastato priestatų griovimo darbai, kuriuos vykdė statytojas UAB „Noto“, bei nepakankama Pastato priežiūra.
53. Iš teismo eksperto išaiškinimų Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad naftos produktų neigiama įtaka ekspertizės metu nebuvo nustatinėjama, nes remonto metu jie bus šalinami ir nesudaro avarinės būklės, tik kenkia aplinkai bei, kad drėkstančios sienos turi įtakos sienos irimui, kuriam didėjant gali atsirasti avarinė būklė. Šiuos trūkumus galima pašalinti nesustabdant (neuždraudžiant) veiklos. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad teismo ekspertas doc. dr. S. S., būdamas kompetentingas subjektas statybų srityje, pagristai pripažino, jog pagal suformuluotą ieškovės prevencinio ieškinio dalyką, užterštumas viršutiniuose aukštuose savaime nereiškia, jog reikia besąlygiškai neribotą laiką uždrausti naudotis patalpomis, kuriose joks užterštumas apskritai nėra nustatytas, t. y. rūsio bei pirmo aukšto patalpomis. Iš teismo eksperto išaiškinimų dėl Teismo ekspertizės akto išvados trečiuoju klausimu nustatyta, jog Gamybinio pastato priestatai yra avarinės būklės, tačiau dėl priestato griūties būtų pažeista Pastato laikančioji siena, o ne visas Pastatas. Jeigu griūtų avarinės būklės priestatai, tai turėtų įtakos tik lokalinės sienos griūčiai. Šiuos nurodytus trūkumus galima pašalinti nesustabdant (neuždraudžiant) veiklos Pastate.
54. Iš teismo eksperto duotų Teismo ekspertizės akto išvadų išaiškinimų Vilniaus apylinkės teismas nustatė, kad Gamybinio pastato avarinė būklės požymiai yra nesunkiai pašalinami parengiant atitinkamus projektus, o sudarant remonto darbų projektą būtina atlikti išsamesnius tyrimus. Remiantis teismo eksperto išaiškinimais, duotais dėl Teismo ekspertizės akto išvados šeštuoju klausimu, Vilniaus apylinkės teismas nustatė, kad visi atsakyme į šį klausimą nurodyti trūkumai yra ištaisomi. Naftos produktų dėmės gali būti nuvalytos.
55. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendime konstatavo, kad teismo ekspertas aiškiai ir nedviprasmiškai pateikė išvadą, jog Gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra avarinis, o turi avarinės būklės požymių, kurie gali būti pašalinti atliekant papildomus statybinius tyrimus bei parengiant atitinkamą projektinę dokumentaciją. Teismas, įvertinęs teismo eksperto išaiškinimus dėl Teismo ekspertizės akto išvadų, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu teismo ekspertas pateikė kitokias išvadas, nei suformulavo jas Teismo ekspertizės akte, kadangi Teismo ekspertizės akte nebuvo pateikta vienareikšmiškos išvados dėl viso Pastato avarinės būklės, o atsakant į atskirus klausimus buvo pateikta informacija apie skirtingų Pastato dalių avarinius požymius, dėl kurių ekspertas posėdžio metu davė išsamius išaiškinimus, juos susiedamas išimtinai su Teismo ekspertizės akte pateiktomis išvadomis.
56. Dėl ieškovės pateiktų UAB „Ekometrija“ ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atliktų tyrimų civilinę bylą pirmąja ir apeliacine tvarka nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad jokie tyrimai atsakovų valdomose patalpose nebuvo atliekami, todėl byloje nėra įrodymų, jog užterštumas šiose patalpose buvo ir yra nustatytas. Prieš tai nurodytose civilinėse bylose teismai taip pat konstatavo, kad iš pateiktų tyrimų duomenų nustatyta, kad užterštumo tyrimai buvo vykdomi, vertinant, ar Pastato konstrukcijos yra tinkamos gyvenamosios paskirties patalpų įrengimui, todėl sprendė, kad Pastato paskirčiai esant gamybos/ pramonės, o ne gyvenamosios, pats užterštumo faktas vienareikšmiškai negali būti priskiriamas prie Pastato avarinės būklės požymių pagal STR 1.03.01:2016.
57. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinė byloje nustatė, kad prof. habil. dr. L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko 2020 m. rugsėjo mėn. parengtose Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijose Gamybinio pastato konstrukcijų viršutiniuose antrame ir trečiame aukštuose užterštumas yra grindžiamas ir UAB „Ekometrija“ 2018 m. vasarą vykdytais tyrimais. Rekomendacijų priedu esančiame UAB „Ekometrija“ rašte „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) užterštumo įvertinimo“ užterštumo ribinės vertės buvo vertinamos pagal Aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintų normatyvinio dokumento LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų“ 1 kategorijos labai jautrioms teritorijoms nustatytus reikalavimus. Iš byloje apklausto UAB „Ekometrija“ vadovo R. S. parodymų teismas nustatė, kad Gamybiniame pastate tyrimai 2018 m. vasarą buvo atliekami ribinius dydžius vertinant pagal tai, jog šiame statinyje buvo numatyta įrengti butus (gyvenamąsias patalpas), nors Gamybinio pastato paskirtis yra ne gyvenamoji, o gamybos (pramonės).Todėl teismas konstatavo, kad UAB „Ekometrija“ tyrimo pagal Pastato paskirtį neatliko, kas yra reikšminga ir šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovė remiasi prieš tai teismų jau įvertintais tyrimais.
58. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad vertinant UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. SE19-08/09, kuriuo šioje nagrinėjamoje byloje remiasi atsakovai, svarbu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr.e2-251-1098/2021 teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo leista atsakovams, UAB „Ekspertika“ ekspertams, dalyvaujant pasitelktam antstoliui, patekti į Gamybinio pastato antro ir trečio aukštų patalpas bei užfiksuoti patalpų ir konstrukcijų būklę. UAB „Ekspertika“, kurios kandidatūra buvo derinama ir su ieškove, ir su trečiuoju asmeniu – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atliko Gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklės vertinimą. Ekspertinio tyrimo vykdymo metu buvo apžiūrėtas Gamybinis pastatas (įskaitant laikančiąsias konstrukcijas rūsyje, pirmame, antrame bei trečiame aukštuose) bei įvertinta statinio bei laikančiųjų konstrukcijų būklė. Užfiksuotų duomenų pagrindu buvo parengtas statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr. SE19-08/09. Teismas konstatavo, kad UAB “Ekspertika“, būdama ypatingo statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciją turinčiu juridiniu asmeniu, nustatė, kad Gamybinio pastato konstrukcijos turi tam tikrų defektų, kurie priskirtini prie avarinės būklės požymių, tačiau išaiškino, kad šie požymiai nereiškia (nelemia) viso Pastato avarinės būklės, o avarinei būklei priskirtina tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine Gamybinio pastato siena. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis UAB „Ekspertika“ parengtu Pastato techninės būklės įvertinimo aktu, konstatavo, kad pagal esamus požymius Gamybinis pastatas nekelia grėsmės aplinkai dėl jo galimos griūties, kad nustatyti defektai gali ir turi būti remontuojami, o dėl konkrečių statinio (jo dalių) naudojimo ribojimų statybos darbų laikotarpiu turės būti sprendžiama rengiant pažeistų konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų technologinį projektą. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad UAB „Ekspertika“ išvados paneigia ieškovės argumentus, jog visas Pastatas yra avarinės būklės, kad jis staiga gali sugriūti, kad yra nesaugus naudoti ir dėl to būtina imtis pačių griežčiausių priemonių - uždrausti bet kokią veiklą visame Pastate.
59. Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino prof. habil. dr. L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko parengtas Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijas, kuriomis nagrinėjamoje byloje remiasi ieškovė. Iš pateiktų Rekomendacijų teismas nustatė, kad atliekant tyrimą nebuvo siekiama nustatyti ir/ar įvertinti, ar Gamybinio pastato (ar jo dalies) būklė yra avarinė ir/ar dėl to kokiu nors būdu reikia riboti naudojimąsi patalpomis. Šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas ir jokios išvados nėra pateiktos. Iš Rekomendacijų turinio (išvadų) nustatyta, kad šiuo dokumentu buvo įforminti tam tikri siūlymai, kaip yra rekomenduojama spręsti remonto darbų, susijusių su dalies gamybinio pastato konstrukcijomis, vykdymo klausimą. Rekomendacijose nėra nurodoma, kad Gamybinio pastato konstrukcijų remonto darbų vykdymo metu reikėtų uždrausti atsakovams naudotis jų valdomomis gamybinio pastato patalpomis (įskaitant esančias ir toje statinio dalyje, kurioje nebūtų vykdomi statybos/remonto darbai).
60. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Birželio projekto administratorius“ neįrodė, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jos teisės yra ar bus pažeistos bei atsiras potenciali žala, atsakovams toliau eksploatuojant jiems priklausančias Gamybinio pastato dalis. Teismas konstatavo, kad vien tai, jog Gamybinio pastato atitinkamos konstrukcijos (dalys) turi avarinės būklės požymių, nereiškia, kad nėra galimas tolesnis atitinkamos dalies Pastato eksploatavimas. Be kita ko, teismas konstatavo, kad atitinkama dalis Pastato avarinės būklės esminių požymių, nurodytų Teismo ekspertizės akte (šio sprendimo 52 punktas) yra pašalinta atsakovų iniciatyva. Šią aplinkybę Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje atsakovai įrodinėjo tais pačiais įrodymais, kuriuos pateikė ir šioje nagrinėjamoje byloje, tai yra Rangos sutartimi Nr.2020/05/06, 2020 m. gegužės 6 d. sudaryta dėl stogo remonto darbų bei pagal ją atliktų 2020 m. birželio 2 d. Remonto darbų pridavimo aktu, Rangos sutartimi Nr.2020/06/23 dėl dviejų priestatų remonto darbų atlikimo ir 2020 m. rugsėjo 12 d. V. B. E. Specialisto išvada, kuria nustatyta, kad Pastato priestatų Nr.1 ir Nr.2 konstrukcijos yra atstatytos, grėsmės griūtimi ir/ar poveikio aplinkai nekelia, apsaugotos nuo kritulių. Todėl konstatuojama, kad atsakovai pašalino kėlusius grėsmę Pastato pažeidimus, nenutraukdami savo pačių vykdomos veiklos.
61. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į civilinę bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka, pateiktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 7 d. aktu Nr. A357- 499/21(2.9.8E-UK9), kuriame nurodyta, jog būtent antrojo ir trečiojo aukšto savininkai blogina pastato būklę, nesiimdami veiksmų net užsandarinti viršutinių aukštų patalpų langus, padarė išvadą, kad ieškovės argumentai, jog atsakovų vykdoma veikla prisideda prie Pastato būklės blogėjimo, sudaro grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei yra visiškai nepagrįsti. Teismas nustatė, kad pačios ieškovės veiksmai, tai yra jos pačios Pastato nepriežiūra ir siekis uždrausti kitiems Pastato patalpų savininkams vykdyti veiklą būtent tam, kad ieškovė galėtų nesąžiningai primesti savo valią atsakovams, yra neteisėti.
62. Remdamasis 2019 m. gruodžio 20 d. Teismo ekspertizės aktu Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 nustatė, kad bet koks atsakovų vykdomų veiklų ribojimas Pastate turi būti nustatytas parengtame projekte, aprašant statybos darbų organizavimo sprendinius ir metodus, įvertinus konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų apimtis, darbų eiliškumą, organizavimą ir kitus esminius aspektus.
63. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių prieš tai teismų nustatytus prejudicinius nagrinėjamai bylai faktus ir teisinius santykius. Teismas neturi pagrindo šioje nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus vertinti kitaip, negu jie buvo įvertinti prieš tai nurodytose bylos, bei jų pagrindu nustatyti kitas faktines aplinkybes, negu buvo nustatyta prieš tai aptartose bylose, dalyvaujant tiems patiems asmenims, o atsakovui L. J. jų neginčijant.
64. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos sprendimas uždrausti bet kokios veiklos visame Gamybiniame pastate vykdymą buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ieškovės atstovo argumentai, išsakyti teismo posėdyje, kad atsakovų veikla jiems priklausančiose Pastato patalpose yra neteisėta, nepagrįsti.
65. Šios bylos duomenimis, bylai prejudiciniais kitose bylose nustatytais faktais, UAB „Ekspertika“ Gamybinio pastato Techninės būklės įvertinimo išvadomis, teismo eksperto S. S. atliktos Ekspertizės akto Nr. 19-12/12 išvadomis ir jas išaiškinančios šio eksperto apklausos prieš tai aptartoje Vilniaus apylinkės teismo byloje duomenimis nustatyta, kad viso Pastato avarinė būklė nebuvo įrodyta, uždrausti atsakovams vykdyti veiklą jiems priklausančiose Pastato patalpose teisėto pagrindo nebuvo, patys atsakovai sutvarkė Gamybinio pastato konstrukcijas, kėlusias grėsmę lokalinei deformacijai, o atliekant kitus Pastato pažeidimų šalinimo darbus, Pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpose vykdomų veiklų ribojimas turi būti nagrinėjamas ir/ar nustatytas parengtame projekte aprašant statybos darbų organizavimą sprendinius ir metodus, įvertinus konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų apimtis, darbų eiliškumą, organizavimą ir kitus aspektus. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodomas atsakovų veiklos vykdymas jiems priklausančiose Pastato patalpose, tai yra jų naudojimasis atsakovams priklausančiu turtu, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir/ar bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir yra neteisėtas.
66. Nors ieškovė tvirtino, kad ji beveik pusantrų metų negalėjo pradėti vykdyti Pastato avarinės būklės šalinimo darbų ir dėl to patyrė nuostolių, tačiau nei prieš tai aptartose bylose, nei šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad ji objektyviai negalėjo vykdyti (organizuoti) jokių su Pastato ar jo dalies avarinės būklės požymių šalinimu susijusių darbų. Ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės, kad atsakovai trukdė, neįsileido į patalpas būtiniems veiksmams atlikti, ar nedavė tam sutikimo byloje nebuvo įrodytos jokiais duomenimis. Kaip nustatyta prieš tai nurodytų ekspertizių išvadose, Pastato pažeidimų šalinimui turi būti atlikti statybiniai tyrinėjimai, parengtas konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų projektas. Tačiau byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji pati turėjo tikslą ir siekė pradėti remontuoti/ tvarkyti Gamybinį pastatą pagal jo naudojimo paskirtį, ir/ar siūlė atsakovams prisijungti ir/ar kartu vykdyti tokius darbus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė rengėsi ir /ar buvo pasirengusi vykdyti jos nurodytos Pastato avarinės būklės šalinimo darbus, ieškovė net iki šiol, tai yra iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, nebuvo parengusi ir atsakovų derinimui, sutikimams gauti jiems pateikusi projektinių pasiūlymų, projekto statybos/remonto darbų vykdymui ar kitos reikalingos darbams atlikti dokumentacijos, o juo labiau dokumentacijos, apibrėžiančios darbų vykdymo eigą, laikotarpį bei sprendinius, kuriuose būtų numatyta kokių darbų atlikimui ir kokiam laikotarpiui neišvengiamai reikalinga nutraukti veiklą atsakovams priklausančiose patalpose. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovai vykdydami įprastinę ūkinę komercinę veiklą jiems priklausančiose Pastato patalpose trukdė jai atlikti Pastato pažeidimų pašalinimo darbus yra neįrodyti.
67. Apibendrinus prieš tai aptartą teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų. Nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti atsakovų kaltę ir nėra galima atsakovų civilinė deliktinė atsakomybė.
68. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, ieškovė taip pat kaltina ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją savo pačios priimto Sprendimo neįgyvendinimu, nesiėmimu teisės aktuose įtvirtintų priemonių stabdyti atsakovų veiklą.
69. Sprendžiant dėl šios atsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) veiksmų teisėtumo aktualus yra tai, kad, kaip patvirtina teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, ieškovė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. raštą, priimtą dėl ieškovės prašymo, kuriuo ieškovė prašė, kad Savivaldybės administracija vykdytų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą bei stabdytų Pastate veikiančių fizinių/juridinių asmenų veiksmus, vykdant veiklą avarinės būklės Pastate. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3-2348-1047/2021 pagal ieškovės skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ieškovės skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-708-822/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo ieškovė ir atsakovė - Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
70. Nurodytoje administracinėje byloje ieškovė teismui pateiktu skundu įrodinėjo, kad atsakovė, žinodama, jog kiti šios bylos atsakovai vykdo veiklą avarinės būklės Pastate, nesiėmė jokių priemonių, jos pačios priimto Sprendimo įgyvendinimui, tai yra Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr.eI3-2348-1047/2021 ir šioje nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys - ieškovė ir atsakovė, o administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais šiai bylai.
71. Prieš tai nurodytoje administracinėje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo pateikti tie patys įrodymai, iš kurių nustatyta, jog priėmusi 2019 m. liepos 16 d. sprendimą, Savivaldybės administracija 2019 m. liepos 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK) pareikalavo, kad Pastato savininkai pateiktų informaciją apie paskirtą viso Pastato techninį prižiūrėtoją, pastato 2019 m. kasmetinės apžiūros aktą, kitus dokumentus, nedelsiant organizuotų Pastato avarinės būklės šalinimą, pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas ir apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuotų Savivaldybės administraciją. Nagrinėjamoje byloje pateiktu Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr.A51-74154/19/19(3.3.10.2-EMK4) tarp Pastato naudotojų vykstant ginčams dėl Pastato būklės pasiūlė Pastato naudotojams atlikti viso Pastato bendrąją ekspertizę ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta Pastato avarinė būklė, ekspertizė turėtų nustatyti, kokiomis priemonėmis ji turėtų būti šalinama ir ar ji galėtų būti šalinama naudojant Pastatą ar tik nutraukiant jo naudojimą. Savivaldybės administracija 2020 m. vasario 5 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr.A357-28-/20(2.9.2.8-UK9) nurodė nedelsiant organizuoti ekspertų aktuose nurodytų Pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų šalinimo darbus. Šioje byloje pateiktu 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-68147/20 (3.310.2E-AD24) iš esmės patvirtinama, kad Pastato naudotojams (savininkams), Savivaldybės administracija pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. 2020m. rugsėjo 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr.A32-3381/20(2.1.15-BŪS) ir 2020m. rugsėjo 12 d. projektų ir statinių eksperto V. B. E. 2020 m. rugsėjo 12 d. Specialisto išvada Savivaldybės administracija nustatė, kad atlikti darbai, kuriais pašalinta Pastato būklės keliama griūties grėsmė ir kiti pažeidimai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, Savivaldybės administracija ėmėsi atitinkamų priemonių įgyvendindama Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje 1 punkte jai suteiktas teises. Tačiau ieškovė iš esmės atsakovę kaltina, kad ieškovė nesiėmė priemonių stabdyti bet kokią Pastate veikiančių atsakovų veiklą.
72. Visų pirma, vertinant atsakovės veiksmus, svarbu yra tai, kad jos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas teismų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė neteisėtai nevykdė savo pačios Sprendimo nagrinėjamoje byloje nėra pagrįsti. Be to, kaip konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.eI3-2348-1047/2021 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.eA-708-822/2022, kurie taip pat vadovavosi ir kitais šioje nagrinėjamoje byloje prieš tai nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, ieškovė neįrodė, kad egzistavo aplinkybės Savivaldybės administracijai taikyti ultima ratio (paskutinę) priemonę - reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą Pastate. Todėl apibendrinus šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir prieš tai nurodytose bylose priimtų teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes bei išaiškinimus, prieinama išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Savivaldybės administracijos veiksmus ar neveikimą. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės civilinės atsakomybės.
73. Be to, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė žalos fakto ir jos realumo bei priežastinio ryšio su atsakovų veiksmais, tai yra su jų vykdoma veikla atsakovams priklausančiose Pastato patalpose. Ieškovės nurodoma žala, susijusi su jos 4 324,11 Eur išlaidomis notarui dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškovės sudarytų su trečiaisiais asmenimis dėl ieškovei Pastate priklausančių patalpų pardavimo šiems asmenims, kurias ieškovė buvo priversta nutraukti. Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų 288 105 Eur suma sumažėjo ieškovės parduodamo turto kaina, todėl vėliau ieškovė buvo priversta Gamybinio pastato dalis parduoti už mažesnę kainą.
74. Iš ieškovės byloje pateiktų jos su trečiaisiais asmenimis sudarytų Gamybinio pastato patalpų pirkimo pardavimo sutarčių nustatyta, kad jose buvo aiškiai išdėstytos patalpų pirkimo sąlygos, jose nurodyta, kad patalpų ir Pastato paskirtis yra gamybinė/pramonės, taip pat ieškovės planai atlikti remonto/rekonstrukcijos darbus, teisminių ginčų tarp Pastato patalpų savininkų egzistavimas, tretieji asmenys yra pareiškę, kad yra informuoti dėl sandorių esmės, perkamo daikto kokybės ir kainos atitikties ir supranta, ką perka, žino rizikas. Iš ieškovės susitarimų su trečiaisiais asmenimis dėl Patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo nustatyta, kad pirkimo pardavimo sutartys nutrauktos šalių susitarimu, jose nurodyta, kad jos nutrauktos, nes pirkėjas nėra sumokėjęs visos turto kainos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Gamybinio pastato patalpų pirkėjai sutartis nutraukė būtent dėl atsakovų vykdomos veiklos, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pati nutraukė sutartis bei kad patys pirkėjai yra atsakingi už jų nutraukimą, nes neįvykdė įsipareigojimų sumokėti visą įsigyto daikto kainą ir patys yra atsakingi už ieškovės išlaidas notarui. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės patirtos išlaidos notarui priskirtinos jos pačios rizikai.
75. Ieškovė teigdama, kad dėl atsakovų veiksmų patyrė 288 105 Eur nuostolių, nes nukrito jai priklausančių Pastato patalpų vertė, nepateikė objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, nes šias aplinkybes įrodinėja savo pačios sudaryta lentele, kuri nėra aiški, joje nurodytos sumos nėra patvirtintos bylos duomenimis. Be to, ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovų vykdomos veiklos ji buvo priversta parduoti patalpas už mažesnę kainą ir kad ji privalėjo sudaryti sandorius jai pačiai nepriimtina kaina dėl objektyvių priežasčių. Todėl nenustatytas pagrindas reikalauti ieškovės negauto skirtumo atlyginimo iš atsakovų. Be to, ieškovė pati žinojo visas rizikas, susijusias su patalpų įsigijimu Gamybiniame pastate ir turint tikslą jose įrengti butus/ loftus žmonėms gyventi, pati nusprendė dalį savo turto parduoti už savo pačios nustatytą kainą, todėl gautai naudai esant mažesnei, negu tikėjosi, tai negali būti traktuojama kaip ieškovei atsiradusi žala. Be to, ieškovei nepateikus įrodymų, už kokią sumą ieškovė pati įsigijo patalpas, nėra pagrindo spręsti apie faktiškai jos patirtus praradimus. Dėl to sprendžiama, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala neatitinka realumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.
76. Prieš tai (šio sprendimo 65-66 punktai) jau yra nustatyta, kad byloje nebuvo įrodytas pagrindas nutraukti atsakovų vykdomą ūkinę komercinę veiklą jiems priklausančiose Pastato patalpose, kaip ir nebuvo įrodyta, kad ieškovė pati turėjo tikslą ir siekė pradėti remontuoti/ tvarkyti Gamybinį pastatą pagal jo naudojimo paskirtį ir ėmėsi realių veiksmų tai įgyvendinti, tačiau atsakovai tą padaryti trukdė. Todėl daroma išvada, kad tarp atsakovų vykdomos ūkinės komercinės veiklos jiems priklausančiose Pastato patalpose ir ieškovės nurodytos žalos nėra faktinio priežastinio ryšio.
77. Ieškovė neįvardijo kaip jai padaryta žala yra susijusi su konkrečiais atsakovės - Vilniaus savivaldybės administracijos veiksmais (neveikimu). Ieškovė tik nurodo, kad jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), ieškovė nebūtų patyrusi tokio dydžio žalos. Ieškovė galimai jai padarytą žalą sieja su atsakovės neįgyvendinimu 2019 m. liepos 16 d. sprendimo. Tačiau bylos duomenys dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo panaikinimo dėl jo nepagrįstumo ir neteisėtumo ir nustatytos aplinkybės, kad byloje nebuvo įrodyta, jog egzistavo aplinkybės Savivaldybės administracijai taikyti reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą Pastate, daroma išvada, jog tarp ieškovės nurodytos žalos ir Savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) neegzistuoja priežastinis ryšys.
78. Ieškovė ieškinyje jokiais argumentais nepagrindė sąlygų taikyti solidariąją atsakomybę Savivaldybės administracijai ir kitiems atsakovams. Nenustačius visų byloje atsakovais įtrauktų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti dėl jų solidariosios atsakomybės.
79. Remiantis aptartu ieškinys atmetamas.
80. Ieškinį atmetus atsakovams iš ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“ priteisiamos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų atstovai byloje pateikė 2021 m. gruodžio 6 d. prašymą priteisti 756, 25 Eur dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą kiekvienam atsakovui: UAB „Koriandras“, UAB “Gamlana“, UAB „Militeksas“ ir L. J.. Taip pat 2024 m. gegužės 12 d. atsakovų atstovas pateikė prašymą priteisti atsakovams UAB „Koriandras“, UAB „Gamlana“ ir UAB „Militeksas“ po 140 Eur atstovavimo išlaidų. Prašymai pagrįsti patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir yra tenkinami.
81. Byloje valstybė patyrė 77,04 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“, j. a. k. 304862115: atsakovei UAB „Gamlana“, j. a. k. 125515525, 896,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovei UAB Koriandras“, j. a. k. 12180991, 896,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovei „Militeksas“, j. a. k. 124600773, 896,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovui L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 756,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“, j. a. k. 304862115, 77,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Dalia Pranckienė