Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-17472-932/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15688-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.5.; 2.7.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., išnagrinėjusi D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,
n u s t a t ė :
D. Ž. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.50 val., Vokiečių g. 11, Vilniuje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114, 220 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž. prisipažino kaltu dėl abiejų pažeidimų, patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Tą dieną Vokiečių gatvėje buvo didelis eismas, jis apsisukinėjo, važiavo atbuline eiga, nebuvo pakankamai atidus ir įvažiavo į taksi automobilį. Suprato, kad įvyko kontaktas, kilo eismo įvykis. Pasižiūrėjo pro langą, pamatė, kaip taksistas išlipo iš automobilio, parodė jam pirštu ženklą „gerai“, tada vėl įsėdo į automobilį ir pavažiavo. Jis pats (D. Ž.) iš automobilio neišlipo, neapžiūrėjo, ar buvo padaryti kokie nors apgadinimai, nors ir suprato, kad padarė eismo įvykį. Jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nieko nesiaiškindamas. Pačiam sunku paaiškinti tokį savo elgesį, tiesiog buvo sunki diena, pasielgė neapgalvotai. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, supranta, kad apgadino svetimą automobilį (įvykio metu jo vairuotas „BMW“ markės automobilis priklauso jo draugei, pastaroji neturi teisių, todėl leido jam vairuoti), anksčiau panašių įvykių nėra padaręs, prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą ir, esant galimybei, neatimti teisės vairuoti.
Rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tik tvirtino neva taksistas pats išvažiavo (b. l. 17).
D. Ž. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš D. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-79594156-16 matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio V. Š. 2016-11-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-20, apie 12.59 val., gautas pranešimas, jog Vokiečių g. 11, Vilniuje, apgadintas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, rastas apgadintas automobilis, kurio vairuotojas paaiškino, kad automobilis „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, kliudė jo pravažiuojantį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 5). Nukentėjusysis J. K. 2016-11-20 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2016-11-20, apie 12.45 val., vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokiečių gatvėje, susidūrimas įvyko už pėsčiųjų perėjos tuo metu, kai kitas automobilis apsisukinėjo ir, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės galinę bamperio dalį (b. l. 9). G. V. 2016-11-28 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis 2016-10-20, apie 12.50 val., ėjo Vokiečių g., kai už 10 m „BMW“ markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš savo parkavimo vietos atbuline eiga atsitrenkė į tiesiai važiuojantį taksi automobilį. Kaltininkas atsitrenkė galinio bamperio dešiniu kampu į taksi automobilio kairės pusės galinę dalį. Po smūgio „BMW“ markės automobilis sustojo skersai gatvės, taksi sustojo toliau – už 20 m. Taksi automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, o „BMW“ vairuotojas tiesiog išvažiavo iš įvykio vietos, net neišlipo. Liudytojas nurodė, jog kaltininkas turėjo suprasti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, nes buvo didelis garsas ir ‚BMW“ automobilis staigiai sustojo, tačiau kelias akimirkas pastovėjęs nuvažiavo. G. V. nufotografavo atsitrenkusį „BMW“ automobilį (b. l. 10-11). S. O. 2016-12-05 rašytinio paaiškinimo duomenimis, ji su draugu D. Ž. važiavo Vokiečių g., pastarasis norėjo apsisukti ir tuomet į jį atsitrenkė taksi automobilis, kurio vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį, parodė didįjį pirštą į viršų ir, įsėdęs į automobilį, išvažiavo (b. l. 13). Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis bei automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse (b. l. 7, 8, 18-19, 20-21).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. Ž., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino abu automobilius, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje neginčytinai nustatyta, jog D. Ž. suprato padaręs eismo įvykį, matė, kad apgadino automobilį „Toyota“, tačiau nesilaikė KET numatytos pareigos, nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų situacijai išsiaiškinti ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Priešingai nei iš pradžių bandė teigti D. Ž. bei pastarojo draugė S. O., ne taksi automobilis, o būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo vairuojamas „BMW“ markės automobilis eismo įvykio vietoje neliko ir iš jos išvažiavo. Priežasčių, dėl kurių pasišalino iš eismo įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodyti negalėjo, tačiau tai nepaneigia pastarojo veiksmų neteisėtumo inkriminuoto straipsnio prasme, kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertinama D. Ž. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus D. Ž. jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia vairuotojams ne tik baudą (nuo 868 iki 1 158 eurų), bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas išskirtiniais atvejais (tačiau tai nereiškia, jog turi egzistuoti ekstraordinarios aplinkybės), t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad D. Ž. padarytas eismo įvykis nesukėlė ženklių pasekmių, pastarasis kaltę pripažino, nors D. Ž. nėra išskirtinai teigiamas vairuotojas, tačiau per pastaruosius dešimt metų jokių šiurkščių pažeidimų nebuvo padaręs, turi 15 metų vairavimo stažą, paskirtas baudas sumokėjo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti pritaikius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali trukmė (ATPK 301 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
D. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.
D. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, D. Ž. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso
127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16063799049. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė