Civilinė byla Nr. e2-1406-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00507-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Telia Lietuva, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama: (i) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašte išdėstytą sprendimą tarptautinio viešojo pirkimo Nr. 610528 „Kontaktų centro programinės ir techninės įrangos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) laimėtoju pripažinti akcinės bendrovės Telia Lietuva pasiūlymą; (ii) įpareigoti VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotį iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime; (iii) tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad konkretaus kriterijaus reikšmė (Rmaks) yra atskiro kriterijaus įgyvendinimo būdo didžiausia reikšmė, o ne atskirų įgyvendinimo būdų reikšmių suma, tokią vertinimo tvarką ex officio pripažinti neteisėta ir Pirkimą nutraukti; (iv) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė tvirtina, kad susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymo formoje nurodyta informacija, įskaitant trečiojo asmens siūlomais Pirkimo objekto kokybiniais parametrais, nustatė, jog atsakovė netinkamai apskaičiavo trečiojo asmens pasiūlymo 2-o, 3-io ir 7-o kokybinio parametro ekonominio naudingumo balus, ko pasėkoje trečiojo asmens pasiūlymą nepagrįstai pripažino ekonomiškai naudingiausiu. Anot ieškovės, atsakovė, vertindama trečiojo asmens siūlomo Pirkimo objekto 2-ą, 3-ią ir 7-ą kokybinius parametrus, t. y. skirdama trečiajam asmeniui ekonominio naudingumo vertinimo balus už nurodytus kokybinius parametrus, nesilaikė Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nurodytos ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo tvarkos, todėl sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias bei nepagrįstai ir neteisėtai trečiąjį asmenį pripažino Pirkimo laimėtoju. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo ekonominį naudingumą (siūlomo Pirkimo objekto 2-ą, 3-ią ir 7-ą kokybinius parametrus) ne pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, pažeidė viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Tačiau, jeigu, vis dėlto, būtų vertinama, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo balai turėjo ir galėjo būti skaičiuojami tokiu būdu, kuris nebuvo nurodytas Pirkimo sąlygose, tačiau buvo pateiktas, t. y. detalizuotas, tik atsakovės sprendime dėl pretenzijos atmetimo (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), Pirkimo sąlygos, numatančios ekonominio naudingumo balų skaičiavimo tvarką, turėtų būti teismo ex officio pripažintos neteisėtomis, kadangi prieštarautų ekonominio naudingumo vertinimo tikslui ir esmei (VPĮ 55 straipsnis). Atitinkamai, kadangi Pirkimas negalėtų būti toliau vykdomas pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas, jis turėtų būti nutrauktas.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

3.                      Atsakovė VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė taip pat prašo skirti baudą UAB „Bitė Lietuva“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.                      Atsakovė nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 1 lapo apačioje pateiktoje devintojoje išnašoje ir 7 punkte aiškiai įvardinta, kaip yra nustatoma Ri reikšmė, kai galima skirti kelias Ri reikšmes, ir tuomet visiškai aišku, kaip yra apskaičiuojama Rmaks reikšmė. Minėtos sąlygos numato, kad Rmaks reikšmė yra apskaičiuojama ne sudedant visus balus už tiekėjo pasiūlytus visus konkretaus kriterijaus įgyvendinimo būdus, o skiriant balą tik už tą konkretaus kriterijaus įgyvendinimo būdą, kuris turi didžiausią reikšmę. Tokį skaičiavimo būdą atsakovė pasirinko, nes tiekėjo siūlomi būdai, nors teoriškai gali būti siūlomi kartu, bet realybėje, vykdant veiklą būtų naudojamas tik vienas būdas ir būtent tam, kuris yra geresnis, saugesnis ir patikimesnis, suteikiama daugiau balų, t. y. tokiu būdu yra siekiama gauti ne kelis prastesnius įgyvendinimo būdus, o nors ir vieną, bet geresnį techniniu požiūriu. Todėl atsakovė, vertindama Pirkimui pateiktus pasiūlymus, griežtai laikėsi Pirkimo sąlygų, vadovavosi jose aptarta pasiūlymų vertinimo tvarka, todėl jokių viešųjų pirkimų principų nepažeidė. Tuo tarpu ieškovės pozicija, kad neva esama pasiūlymų vertinimo tvarka neužtikrina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo, nes neva neskatina potencialių tiekėjų siūlyti daugiau įgyvendinimo būdų esamiems perkančiosios organizacijoms poreikiams, vertintina kritiškai, kadangi perkančioji organizacija nesiekė gauti kuo daugiau įvairių įgyvendinimo būdų, o, priešingai, siekė gauti geriausią sprendinį, kuris geriausiai užtikrintų jos poreikius, tuo pačiu neribodama tiekėjams galimybių siūlyti kelias savo alternatyvas.

5.                      Atsakovės nuomone, ieškovė, gindama savo neva pažeistas teises, nesiremia tikrosiomis faktinėmis aplinkybėmis, ignoruoja sąlygų turinį, savo ieškinį grindžia hipotetinėmis abejonėmis, pateikia teismui neteisingą informaciją ir negana to, ieškovės reikalavimu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, siekia bet kokiomis įmanomomis priemonėmis vilkinti procesą, sukelti žalos perkančiajai organizacijai ir trečiajam asmeniui. Todėl ieškovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, skirtina bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

6.                      Trečiasis asmuo akcinė bendrovė Telia Lietuva prašo nutraukti šią civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme, o jei teismas bylos nenutrauktų ir ją nagrinėtų, prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant trečiajam asmeniui, ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įvertinus ieškovės pasiūlymo turinį matyti, jog, jei pasiūlymai Pirkimui būtų iš naujo vertinami pagal ieškovės byloje įrodinėjamą neva taikytiną pasiūlymų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo tvarką, t. y., kad Rmaks reikšmė yra atskiro kriterijaus įgyvendinimo būdo Ri reikšmių suma, ieškovės pasiūlymas už ginčijamus 2, 3 ir 7 kriterijus surinktų 14,97 balo (pagal ginčijamą atsakovės vertinimą ieškovės pasiūlymas už ginčijamus 2, 3 ir 7 kriterijus surinko 24 balus), o trečiojo asmens pasiūlymas už ginčijamus 2, 3 ir 7 kriterijus surinktų 11 balų (pagal ginčijamą atsakovės vertinimą trečiojo asmens pasiūlymas už ginčijamus 2, 3 ir 7 kriterijus surinko 18 balų), tokiu būdu bendrai ieškovės pasiūlymas surinktų 81,47 balo (dabar ieškovės pasiūlymas yra surinkęs 90,52 balo), o trečiojo asmens pasiūlymas surinktų 87 balus (dabar trečiojo asmens pasiūlymas yra surinkęs 94 balus). Todėl Pirkimo laimėtoju vis tiek liktų trečiojo asmens pasiūlymas. Tai reiškia, kad ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo taip pat akcentavo, kad atsakovė 2-o, 3-io ir 7-o kriterijų didžiausiai galimai reikšmei (Rmaks) suteikė būtent tokią reikšmę, kokia ji yra nustatyta Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“, o tuo tarpu ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai 2-o, 3-io ir 7-o kriterijų didžiausiai galimai reikšmei (Rmaks) siekia suteikti naują prasmę, t. y. vertinti ją kaip atskirų Ri reikšmių sumą, kai tokia didžiausios galimos reikšmės (Rmaks) vertinimo/skyrimo galimybė nebuvo nurodyta Pirkimo sąlygose. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškiniu ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, juo siekiama ne apginti realiai pažeistą ieškovės teisę, bet siekiama užvilkinti ginčo viešąjį pirkimą, kad ieškovė ir toliau kuo ilgiau galėtų teikti atsakovei paslaugas ankstesnio viešojo pirkimo, pagal kurį sudarytos viešojo pirkimo sutarties terminas yra pasibaigęs, pagrindu.

7.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, jog Rmaks reikšmė apskaičiuojama sudedant visas galimas konkretaus kriterijaus Ri reikšmes, t. y. Rmaks reikšmė įvardijama kaip to paties kriterijaus Ri didžiausia galima reikšmė (Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 7 punktas). Juolab, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovė ekonominio naudingumo balų skyrimo tvarką tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu taikė vienodai. Kita vertus, net jeigu Rmaks reikšmė būtų suprantama taip, kaip teigia ieškovė, reikšmė, su kuria yra lyginama tiekėjo pasiūlymo atskiro kokybinio parametro reikšmė, neturi esminės reikšmės tiekėjų pasiūlymų eiliškumui, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 9 išnašoje nurodyta: „Jeigu pagal tiekėjo pasiūlymą galima skirti kelias Ri reikšmes, tuomet yra skiriama didesnė reikšmė“, t. y., vadovaujantis minėta nuostata, nėra sumuojamos atskiro kriterijaus Ri reikšmės, nors tiekėjas ir pasiūlė, pvz., 2 iš 3 galimų sprendinių, ir ši išnašos nuostata ieškovės nėra ginčijama. Be to, perskaičiavus pačios ieškovės gautus balus pagal ginčijamus 2-ą, 3-ią ir 7-ą kriterijus, bendras jos balas būtų kiek didesnis nei 81, o tai vis tiek mažiau, nei trečiajam asmeniui pagal ieškovės siūlomą tvarką paskaičiuoti balai – 87,00.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.                      Atsakovė VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2022 m. birželio 22 d. paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą „Kontaktų centro programinės ir techninės įrangos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 610528. Pagal Pirkimo sąlygų 35 punktą, Pirkimo objektas yra neišimtinė terminuota atlygintina kontaktų centro programinės įrangos licencija ir su tuo susijusios paslaugos. Pasiūlymų pateikimo terminas – 2022 m. liepos 25 d. Tiek ieškovė UAB „Bitė Lietuva“, tiek trečiasis asmuo AB Telia Lietuva pateikė pasiūlymus Pirkimui.

9.                      Perkančioji organizacija 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateikė UAB „Bitė Lietuva“ raštą „Dėl Pirkimo rezultatų“, kuriuo informavo, kad sudarė tokią pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka: 1. AB Telia Lietuva – 94,00 balai; 2. UAB „Bitė Lietuva“ – 90,52 balai. Perkančioji organizacija Pirkimo laimėtoju pripažino tiekėją, įrašytą pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu ir laimėtoją pakvietė sudaryti viešojo pirkimo –pardavimo sutartį iki 2022 m. rugsėjo 9 d.

10.                      Ieškovė, pasinaudojusi teise susipažinti su Pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlymu, įskaitant trečiojo asmens siūlomais Pirkimo objekto kokybiniais parametrais, nustatė, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo trečiojo asmens pasiūlymo 2-o, 3-io ir 7-o kokybinio parametro ekonominio naudingumo balus, ko pasėkoje trečiojo asmens pasiūlymą nepagrįstai pripažino ekonomiškai naudingiausiu. Todėl 2022 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją „Dėl priimto sprendimo panaikinimo ir naujo laimėtojo nustatymo“, kuria atsakovės prašė panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus, priimti naują sprendimą Pirkime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, pripažinti ieškovę Pirkimo laimėtoja. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad prie 2-ojo kriterijaus atsakovė trečiajam asmeniui skyrė 2 balus, nors pagal kokybinių parametrų apskaičiavimo formulę galutinis AB Telia Lietuva balas šioje kategorijoje turėjo būti 1,33, prie 3-ojo kriterijaus trečiajam asmeniui buvo skirti 4 balai, nors galutinis AB Telia Lietuva balas šioje kategorijoje turėjo būti 2,66, tuo tarpu prie 7-ojo kriterijaus perkančioji organizacija priskyrė net 12 balų, kai turėjo būti skiriami 7 balai. Ieškovė, įvertinusi visus aukščiau pateiktus skaičiavimus, nurodė, kad AB Telia Lietuva turėjo būti skirti bendrai 86,99 balai už pasiūlymą, kas reiškia, kad ieškovės pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias, nes jai perkančioji organizacija bendrai skyrė 90,52 balus. Tačiau atsakovė ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdama, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkte yra nustatyta aiški ir nedviprasmiška Rmaks nustatymo tvarka „to pačio kriterijaus Ri didžiausia galima reikšme (Rmaks)“, t. y. Rmaks yra lygus didžiausiai galimai Ri reikšmei: jeigu 2-ame kriterijuje Ri gali įgyti reikšmes 0, 1 arba 2, tuomet Rmaks yra lygus 2; jeigu 3-iame kriterijuje Ri gali įgyti reikšmes 0, 1 arba 2, tuomet Rmaks yra lygus 2; jeigu 7-ame kriterijuje Ri gali įgyti reikšmes 0, 1, 1, 3 arba 7, tuomet Rmaks yra lygus 7.

11.                      Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl trečiajam asmeniui suteiktų ekonominio naudingumo vertinimo balų pagal 2-ąjį, 3-ąjį ir 7-ąjį kriterijus, ką, anot ieškovės, sąlygojo netinkamas Pirkimo sąlygų (ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo tvarkos) taikymas. Todėl sprendžiant, ar atsakovė teisingai apskaičiavo ekonominio naudingumo balus trečiojo asmens pasiūlymui pagal 2-ąjį, 3-ąjį ir 7-ąjį kriterijus, būtina nustatyti Pirkimo sąlygų turinį ir ar tinkamai tų sąlygų buvo laikytasi. Bet prieš tai būtina nuspręsti ar šiuo atveju neegzistuoja trečiojo asmens nurodytas teisinis pagrindas nutraukti bylą dėl to, kad neva šioje byloje pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.

Dėl bylos nutraukimo

12.                      Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

13.                      Trečiasis asmuo įsitikinęs, kad tiek skaičiuojant Pirkimui pateiktų pasiūlymų naudingumą pagal atsakovės taikytas taisykles, tiek pagal ieškovės siūlomas taisykles, Pirkimo laimėtoju vis tiek liktų trečiojo asmens pasiūlymas, todėl iš esmės ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių. Tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi teismui nesuteikta teisė pačiam de facto vertinti Pirkimui pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo, taigi ir nustatyti ar abiem byloje analizuotinais atvejais Pirkimą vis tiek laimėtų trečiasis asmuo. Kita vertus, ieškiniu ieškovė reiškia ne tik reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą laimėtoju pripažinti AB Telia Lietuva pasiūlymą, bet ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime, bet taip ex officio įvertinti ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarką, kas neabejotinai sukeltų teisines pasekmes ieškovei, nes Pirkimas pagal neteisėtomis pripažintas sąlygas negali būti tęsiamas ir turi būti nutraukiamas.

Dėl ginčo esmės

14.                      Pirkimo sąlygų 104 punkte perkančioji organizacija numatė, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinks pagal kainos ir kokybės santykį. Duomenys, kuriuos savo pasiūlyme turi pateikti tiekėjas, vertinimo kriterijai ir tvarka, pagal kuria vertinami tiekėjo pateikti duomenys, pateikiama pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“. Pagal Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 1 punktą, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą ir su pirkimo objektu susijusius kriterijus, vadovaudamasi šiame priede nustatyta vertinimo tvarka. Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 4 punktas nustato, kad ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant vertinamo tiekėjo Pasiūlymo kainos (C) ir kitų kriterijų (T) balus. Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 6 punktas nustato, kad kitų kriterijų (T) balai apskaičiuojami sudedant atskirų kitų kriterijų (Ti) balus.

15.                      Ieškovė kvestionuoja atskirų kitų kriterijų (Ti) (2-o, 3-o ir 7-to) balų apskaičiavimo teisingumą ir teisėtumą, nurodydama, kad kiekvienas atskiras pasiūlymo kokybinis kriterijus (Ti) apskaičiuojamas vertinamo tiekėjo kriterijaus Ri reikšmę (Rp) palyginant su to pačio kriterijaus Ri didžiausia galima reikšme (Rmaks) ir padauginant iš vertinamojo kriterijaus lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime (Yi). Anot ieškovės, Pirkimo sąlygose nėra expressis verbis (pažodžiui) nurodyta, kaip turi būti nustatoma didžiausia galima konkretaus kriterijaus reikšmė (Rmaks). Tačiau, atsižvelgiant į ekonominio naudingumo vertinimo tikslą, t. y. siekį išrinkti kokybiškai naudingiausią (geriausių parametrų) pasiūlymą, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad kriterijaus didžiausia galima reikšmė (Rmaks) yra nustatoma atsižvelgiant į Pasiūlymų vertinimo tvarkos 3 punkte pateiktoje 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nurodytą didžiausią galimą reikšmę, t. y. maksimalią reikšmę, kuri galima arba tiekėjui pasiūlius geriausią konkretaus kriterijaus įgyvendinimo būdą (4-5-as, 8- 11-as kokybiniai kriterijai), arba tiekėjui pasiūlius visus konkretaus kriterijaus įgyvendinimo būdus (2-3-ias, 6-7-as kokybinis kriterijus). Taigi, ieškovė yra įsitikinusi, kad Rmaks reikšmė yra Ri galimų reikšmių suma. Vis dėlto, teismas su tokia ieškovės pozicija negali sutikti.

16.                      Iš Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 7 punkte nurodytos formuluotės „to pačio kriterijaus Ri didžiausia galima reikšme (Rmaks)“ neabejotina, kad Rmaks yra konkretaus kriterijaus Ri didžiausia galima reikšmė, o ne konkretaus kriterijaus Ri reikšmių suma (Pirkimo sąlygose apskritai nėra kalbama apie jokių kokybinių kriterijų reikšmių sumą). Priešingos išvados neleidžia daryti ir Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 9 išnašoje nurodytas paaiškinimas, kad „Jeigu pagal tiekėjo pasiūlymą galima skirti kelias Ri reikšmes, tuomet yra skiriama didesnė reikšmė“, t. y. pagal šią nuostatą taip pat nėra sumuojamos atskiro kriterijaus Ri reikšmės, o yra skiriama didesnė reikšmė. Taigi, ieškovė nepagrįstai 2-o, 3-io ir 7-o kriterijų didžiausiai galimai reikšmei Rmaks siekia suteikti naują prasmę – vertinti ją kaip atskirų Ri reikšmių sumą, nors tokia Rmaks vertinimo galimybė nebuvo nurodyta Pirkimo sąlygose. Byloje nekyla ginčo, kad atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus Rmaks laikė kiekvieno atskiro kriterijaus didžiausią galimą reikšmę, kaip ir numatyta Pirkimo sąlygose, šią taisyklę taikė vienodai tiek UAB „Bitė Lietuva“, tiek AB Telia Lietuva atžvilgiu, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti atsakovės 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašte išdėstytą sprendimą Pirkimo laimėtoju pripažinti AB Telia Lietuva pasiūlymą ir įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę.

17.                      Ieškovė taip pat prašo tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad konkretaus kriterijaus reikšmė (Rmaks) yra atskiro kriterijaus įgyvendinimo būdo didžiausia reikšmė, o ne atskirų įgyvendinimo būdų reikšmių suma, tokią vertinimo tvarką ex officio pripažinti neteisėta ir Pirkimą nutraukti. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų argumentų, teismui nekyla jokių abejonių, kad Pirkimo sąlygos, kiek jos susijusios su Rmaks kriterijaus vertinimu, yra aiškios ir nedviprasmiškos. Be to, pačiai ieškovei jokių neaiškumų dėl šių sąlygų taip pat nekilo, ji jų neprašė nei paaiškinti, nei patikslinti iki pasiūlymų pateikimo. Be to, kaip pastebėjo atsakovė triplike, ankstesnio viešojo pirkimo Nr. 2022-644425 „Telefonijos paslaugų įstaigos administraciniams poreikiams pirkimas“ metu Rmaks reikšmė buvo apskaičiuojama visiškai identiškai, tačiau, kadangi minėtą pirkimą laimėjo ieškovė, jokių pretenzijų dėl skaičiavimo tvarkos nereiškė, Pirkimo sąlygos, susijusios su to paties kriterijaus vertinimu, buvo aiškios. Aplinkybė, kad ieškovė Rmaks kriterijaus vertinimą ginčo Pirkime interpretuoja savaip, nesudaro pagrindo jį pripažinti ex officio neteisėtu.

Dėl bylos baigties ir ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

18.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygos, kiek jos susijusios su pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimu, yra aiškios, nedviprasmiškos, perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, jas taikė teisingai ir pagrįstai pripažino AB Telia Lietuva pasiūlymą Pirkimo laimėtoju. Todėl ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ ieškinys, pareikštas atsakovei VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmetamas.

19.                      Atsakovė ir trečiasis asmuo reikalauja skirti baudą ieškovei CPK 95 straipsnio pagrindu, kadangi ieškovė siekia vilkinti pirkimo procedūras.

20.                      CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

21.                      Teismas, išnagrinėjęs atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, nenustatė pagrindų, kad ieškovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, turi teisę reikšti ieškinį, o vien tik jos nurodomų aplinkybių įvertinimas nesuponuoja išvados dėl ieškovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų

22.                      Teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė viešojo pirkimo Nr. 610528 procedūras bei uždraudė atsakovei sudaryti sutartį dėl viešojo pirkimo objekto, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – ją vykdyti. Atmetus ieškinį išnyksta pagrindas ieškiniui užtikrinti, todėl, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

23.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės ir trečiojo asmens AB Telia Lietuva, dalyvavusio byloje atsakovės pusėje, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

24.                      VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis nurodė kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 3 847,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškinio bei susijusios medžiagos analizė ir atsiliepimo į ieškinį parengimas (2 323,20 Eur su PVM) bei dubliko analizė ir tripliko parengimas (1 524.60 Eur su PVM). Šias atsakovės išlaidas pagrindžia 2022 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 22/09-113, 2022 m spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 22/10-46 ir jų apmokėjimą patvirtinantis advokatų profesinės bendrijos CONSTAT banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad pirmoji sąskaita buvo apmokėta 2022 m. rugsėjo 29 d., o antroji – 2022 m spalio 20 d. AB Telia Lietuva nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 911,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. spalio 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 22/095 ir tos pačios dienos lėšų pervedimo nurodymo nuorašus. Detalizuojant patirtas išlaidas nurodyta, kad advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį (820 Eur be PVM) ir tripliko rengimas (760 Eur be PVM).

25.                      Teismas nustatė, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti advokatų išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3 punktuose nustatytų dydžių (už atsiliepimą ieškinį maksimali priteistina suma sudaro 4 324,75 Eur (atsakovės atveju) arba 4 451,25 Eur (trečiojo asmens atveju), o už tripliką – 2 670,75 Eur). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), apimtį (byloje buvo sprendžiama itin siaura pasiūlymo ekonominio vertinimo dalis), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai analizuojamos su ginču susijusios Pirkimo sąlygos ir trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis joms), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ atsakovei VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai priteistina 3 847,80 Eur, o trečiajam asmeniui AB Telia Lietuva – 1 911,80 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

26.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“, kurios juridinio asmens kodas 110688998, viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai, kurios juridinio asmens kodas 235042580, 3 847,80 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“, kurios juridinio asmens kodas 110688998, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Telia Lietuva, kurios juridinio asmens kodas 121215434, 1 911,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus vienuolika Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – tarptautinio viešojo pirkimo Nr. 610528 „Kontaktų centro programinės ir techninės įrangos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimas“ procedūrų sustabdymą bei draudimą atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai sudaryti pirkimo sutartį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, o, jeigu tokia sutartis jau sudaryta – ją vykdyti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas