Administracinė byla Nr. I-2156-561/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00162-2017-2

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 41., 55.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.  rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

    n u s t a t ė:

Pareiškėjas T. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) sprendimą Nr. (1-34)7R-2 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai Sprendime nurodė, jog jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas (500 Eur) bus pervestas į antstolio sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra prilyginamas darbo užmokesčiui, o išskaitos iš jo gali būti tik ne daugiau kaip 70 procentų. Nurodė, kad iš jo sąskaitos lėšos yra išskaitomos, tačiau turi būti paliekama viena minimalios mėnesinės algos dydžio suma.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą  su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 737 straipsnio nuostatomis, nurodydama, jog iš pareiškėjo priteista neturtinė žala dėl netinkamų įkalinimo sąlygų šiuo atveju nėra pareiškėjo pajamos, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (suluošinimas ar kita žala pareiškėjo sveikatai nebuvo padaryta). Atitinkamai išieškojimui iš sumos, gautos neturtinei žalai atlyginti, nėra taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės.

Taip pat nurodė, kad sumos, gautos neturtinei žalai atlyginti, nėra pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad apribojimų nukreipti išieškojimą į lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti, įstatymas nenumato (CPK 739 straipsnis). Tokio pobūdžio lėšų išieškojimui netaikytinos ir CPK 736 straipsnyje numatytos taisyklės, nes ji nelaikytina darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintinomis išmokomis bei daviniais (CPK 737 straipsnis).

Pabrėžė, kad pareiškėjas turi pagrįsti bei įrodyti, kodėl atitinkamos pinigų lėšos (šiuo atveju teismo priteista neturtinė žala) yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti negalima. Tačiau tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl vertino, kad iš sumos, gautos neturtinei žalai atlyginti, išieškojimas galimas.

Atkreipė dėmesį, kad CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims. Ministerija privalo vykdyti antstolio reikalavimus (patvarkymus), kadangi kitu atveju būtų pažeista CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostata.

Byloje nustatyta, kad Ministerijoje 2015 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas antstolio A. A. patvarkymas areštuoti skolininko (T. P.) turtines teises ir iš jų gautas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 0023/15/01196 (toliau – ir Patvarkymas) (b. l. 26).

Ministerija, gavusi pareiškėjo 2016 m. lapkričio 9 d. prašymą kompensuoti priteistą neturinę žalą (500 Eur) pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą, 2016 m. gruodžio 14 d. su paklausimu kreipėsi į antstolį A. A., prašydama nurodyti, ar Patvarkymas yra aktualus ir vykdytinas (b. l. 27).

Antstolis A. A. 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. S-16000557 informavo atsakovę, kad Patvarkymas yra aktualus ir vykdytinas. Išieškotinos sumos likutis 4 263,17 Eur (b. l. 28).

Ministerija Sprendimu nusprendė, kad pareiškėjui priteista neturtinė žala (500 Eur) bus pervesta į antstolio A. A. depozitinę sąskaitą (b. l. 12).

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų kategorijos, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

Taigi, gavusi antstolio reikalavimą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, Ministerija šį reikalavimą privalo vykdyti, atitinkamai, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolio patvarkymą pervesdama pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, Ministerija neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolio nurodymus.

Byloje nėra duomenų, jog antstolio veiksmus ir priimtus sprendimus pareiškėjas būtų skundęs. Todėl laikytina, kad antstolio priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, susijusias su antstolio patvarkymų vykdymu ir išieškojimu iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, konstatuotina, kad Ministerija privalėjo vykdyti antstolio patvarkymus.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad gauta suma neturtinei žalai atlyginti prilygintina darbo užmokesčiui, todėl galima tik dalis išskaitų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą.

Pažymėtina ir tai, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Todėl darytina išvada, kad Ministerija pagrįstai informavo pareiškėją, jog jam priteista neturtinė žala (500 Eur) bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovės priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog visos lėšos negali būti nuskaitytos, nes turi likti išgyvenimui, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos nustato, jog nuteistiesiems yra užtikrinamas visas išlaikymas ir jiems garantuojamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

  Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

  Pareiškėjo T. P. skundą atmesti.

  Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                  Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                                                                Arūnas Kaminskas

                                                                                                                Ina Kirkutienė