Civilinė byla Nr. e2A-457-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24607-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitagra“ dėl draudimo įmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vitagra“ (toliau – atsakovė) 132,46 Eur draudimo įmoką, 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė su ieškove 2019 m. birželio 19 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią ieškovė taikė draudimo polise nurodytą draudiminę apsaugą transporto priemonei VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 21 d. Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti sutartyje nustatyto dydžio įmokas už taikomą draudimo apsaugą nurodytu terminu.

3.       Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo pareigos nevykdė, 2019 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė priėmė draudimo liudijimo nutraukimo aktą Nr. K4679151, kuriame nurodė, jog sutartis nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d., o atsakovė už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. yra skolinga ieškovei 132,46 Eur draudimo įmokos. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, draudimo polisas yra nepasirašytas atsakovės. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 104,55 Eur draudimo įmoką už draudiminę apsaugą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos 21 d. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pranešė, kad nuo 2019 m. liepos 18 d. nutraukia su ieškove sudarytą sutartį.

5.       Nurodė, jog ieškovė pranešimo dėl sutarties nutraukimo neginčijo, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis. Taip pat atsakovė ieškovės prašė grąžinti sumokėtos įmokos likutį, tačiau ieškovė to nepadarė.

6.       Taip pat pažymėjo, kad ieškovė atsakovei siuntė 2019 m. liepos 22 d. draudimo liudijimo nutraukimo aktą, tačiau draudiminę apsaugą prieš atsakovės valią pratęsė iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neturėjo teisės priimti draudimo sutarties nutraukimo akto, kadangi sutartis jau buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, todėl ieškovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kadangi sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, ieškovė apie sutarties nutraukimą buvo informuota, ieškovė nepagrįstai pratęsė draudiminę apsaugą, todėl tariamos draudimo įmokos nesumokėjimas negali būti laikomas draudimo sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu ir todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

7.       Ieškovė paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose papildomai nurodė, jog sutartis dėl draudiminės apsaugos yra laikoma galiojančia, nes atsakovė sumokėjo įmoką už teikiamą draudiminę apsaugą. Pagal sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti įmokas ir iki nurodyto termino sumokėjo pirmąją įmoką. Sumokėdama pirmą įmoką atsakovė patvirtina, kad ne tik yra išreiškusi valią sudaryti draudimo sutartį pagal joje nurodytas sąlygas, bet ir kad yra susipažinusi su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (toliau – draudimo taisyklės).

8.       Nurodė, jog draudimo taisyklių 5 dalies 5.3 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta jos galiojimo metu, tačiau tik ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį įspėjus raštu kitą šalį. Atsižvelgiant į tai, atsakovei buvo išsiųstas poliso nutraukimo aktas Nr. K4639166, kuriame nurodyta, kad polisas nutraukiamas 2019 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus mėnesiui po prašymo nutraukti sutartį pateikimo. Poliso galiojimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 237,01 Eur sumą.

9.       Teigė, jog atsakovė buvo sumokėjusi 104,55 Eur įmoką, todėl liko skolinga ieškovei 132,46 Eur. Ieškovės teigimu, ji pagrįstai atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą traktavo kaip šalies įspėjimą nutraukti sutartį ir polisą nutraukė po mėnesio, kaip numato draudimo taisyklės.

10.       Atsakovė paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose papildomai pažymėjo, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sudarytą draudimo sutartį negaliojančia. Kadangi tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo pasirašyta šalių, ji negalioja, todėl negalioja ir draudimo taisyklės. Atsakovė teigė, kad nebuvo supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, draudimo įmokos sumokėjimas savaime nepatvirtina ieškovės tinkamo CK 6.992 straipsnio 2 dalyje numatytos informavimo pareigos vykdymo. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovė yra gavusi iš ieškovės draudimo taisyklių kopiją ar kitaip kaip nors su jomis supažindinta, todėl tokios draudimo taisyklės negali būti taikomos atsakovės atžvilgiu.

11.       Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ji atsakovės siųstą pranešimą dėl sutarties nutraukimo laikė kaip raštišką įspėjimą, o ne nutraukimą, negali būti vertinami kaip teisingi. Atsakovė nedviprasmiškai nurodė, kad sutartį nutraukia nuo prašymo pateikimo, šio pranešimo ieškovė neginčijo, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis. Pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės vienašališkai pratęsti draudimo apsaugos. Be to, ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės 45 Eur draudimo sutarties vykdymo sąnaudas, kurių mokėjimas sutartyje nebuvo numatytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

13.       Teismas pažymėjo, jog atsakovė, siųsdama ieškovei prašymą dėl sudarytos sutarties nutraukimo savo veiksmais konstatavo, kad sutartis galiojanti, todėl visus atsakovės argumentus, kad sutartis negaliojanti, nes buvo nesilaikyta rašytinės formos reikalavimų ir nėra pasirašyta atsakovės, atmetė kaip nepagrįstus.

14.       Teismas vertino, jog sutartis yra pasirašyta ieškovės, o atsakovė ne tik sumokėdama draudimo įmoką pagal sutarties sąlygas, bet ir siųsdama prašymą dėl sutarties nutraukimo, laikė, kad sutartis sudaryta tinkamai, yra galiojanti ir todėl vykdytina.

15.       Teismas nustatė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėjo, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta su ieškovės parengtomis standartinėmis sąlygomis, įtvirtintomis draudimo taisyklėse, vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinti sutarties šalies – verslininko tinkamo supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis kriterijai, tai yra standartinės sąlygos įteiktos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo ar jos pasirašymo metu (CK 6.185 straipsnio 3 dalies 1 punktas); iki sutarties pasirašymo pranešama kitai šaliai kur ji gali susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis (CK 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punktas); pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją (CK 6.185 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

16.       Teismas vertino, jog atsakovė nepagrįstai teigia, jog jai nežinomos draudimo taisyklės, nes nebuvo su jomis supažindinta:

16.1.                      transporto priemonių draudimo liudijime yra ne tik atsakovės teiginiai apie susipažinimą su draudimo taisyklėmis, bet ir kitos esminės draudimo sutarties sąlygos (draudimo rūšis, draudimo grupė, draudimo objektas ir t.t.) buvo surašyti raidėmis ir atsakovė neįrodinėjo, kad šių sutarties sąlygų neįskaitė/nesuprato. Priešingai, iš atsakovės konkliudentinių veiksmų (įmokos sumokėjimo, prašymo dėl sutarties nutraukimo pateikimas ir kt.) teismas sprendė, jog ji aiškiai supratusi kokią draudimo sutartį sudarė;

16.2.                      byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo verčiama/raginama kuo skubiau sudaryti draudimo sutartį, dėl ko ji neturėjo galimybės perskaityti bent jau draudimo liudijimo teksto, įskaitant ir tos dalies, kurioje paryškintomis raidėmis įvardintos draudimo sutarties sudėtinės dalys, tarp kurių yra ir draudimo taisyklės; Pažymėjo, jog atsakovei 2019 m. birželio 20 d. pateiktoje mokėjimo sąskaitoje Nr. 550358700, kurią apmokėjo atsakovė buvo aiškiai nurodytas sutarties sudarymo pagrindas – draudimo taisyklės;

16.3.                      atsakovė niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl to, jog nebuvo supažindinta su taisyklėmis; taip pat niekada tokių taisyklių nereikalavo, nors iš mokėjimo sąskaitos Nr. 550358700 žinojo, jog draudimo sutartis sudaryta pagal draudimo taisykles;

16.4.                      atsakovei kaip verslininkei yra taikomi didesni nei vidutiniškai protingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartui keliami reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsakovė, sumokėdama įmoką už teikiamą draudimo apsaugą, patvirtino, kad transporto priemonių draudimo taisykles gavo, t. y. su jomis buvo tinkamai supažindinta kaip to reikalauja CK 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punktas, prisiėmė visą riziką, tenkančią dėl to, kad tokiose taisyklėse įtvirtintos draudimo sąlygos jo gali netenkinti.

17.       Teismas sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog atsakovė galėjo ir privalėjo suvokti, kad draudimo sutartis susideda ne tik iš draudimo liudijimo, bet ir iš draudimo taisyklių, bei turėjo visas galimybes su tokiomis taisyklėmis susipažinti, gaudama jų kopiją. Tokiu atveju teismas laikė, kad atsakovė, būdama verslininkė ir nustatytu terminu įmokėdama įmoką pagal sutarties sąlygas, gavo draudimo taisyklių kopiją bei buvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties viena iš sudedamųjų dalių, t. y. standartinėmis sutarties sąlygomis.

18.       Sprendė, jog konstatavus, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo taisyklėmis, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė vienašališkai nustatė sutarties galiojimo trukmę, teikdama draudiminę apsaugą po atsakovės siųsto prašymo nutraukti sudarytą draudimo sutartį.

19.       Konstatavęs, kad šalių sudaryta sutartis galėjo būti nutraukta ir buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 17 d., kad atsakovė neįvykdė savo prievolių pagal draudimo sutartį, teismas sprendė, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei už teiktą draudiminę apsaugą 132,46 Eur, taip pat priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanos už priteistą sumą (132,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

20.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Vitagra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepasisakė dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, kad draudimo įmokos nesumokėjimas apskritai negali būti laikomas draudimo sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu.

22.       Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi bendrąja CK 6.63 straipsnio nuostata, kur nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą ir nesivadovavo nurodytomis specialiosiomis CK ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) nuostatomis, pagal kurias draudikas (ieškovas) neturi įstatyminio pagrindo reikalauti draudimo įmokų sumokėjimo.

23.       Taigi, anot apeliantės, įstatyminis reguliavimas suponuoja tik tokias draudimo įmokos nemokėjimo pasekmes: 1) draudimo įmokos įskaitymą į draudimo išmoką; 2) ne gyvybės draudimo atveju – draudimo sutarties pabaigą (jei draudikas pateikia pranešimą dėl papildomo termino nustatymo) arba draudimo apsaugos sustabdymą.

24.       Teigia, jog draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui (CK 6.992 straipsnio 2 dalis). Nurodo, jog draudimo taisyklės, kaip standartinės sutarties sąlygos, nėra privalomos apeliantei, nes jos nei buvo įteiktos apeliantei, nei apeliantė su jomis buvo supažindinta (CK 6.185 straipsnio 2 dalis).

25.       Teigia, jog draudimo polise niekur nėra nurodyta, kad draudimo taisyklės yra draudimo sutarties dalis, kad būtent taisyklėse yra nurodytos kitos esminės draudimo sutarties sąlygos, įskaitant draudimo sutarties nutraukimo sąlygos (terminai, baudos ir kt.).

26.       Nurodo, jog transporto priemonių draudimo liudijime nėra jokių atsakovės (apeliantės) teiginių apie susipažinimą su draudimo taisyklėmis. Priešinga teismo išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kad draudimo sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pasiūlytas standartines sąlygas prisijungimo būdu. Taigi akivaizdu, kad visi teiginiai, esantys draudimo sutartyje yra įrašyti ieškovės, o ne apeliantės (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Todėl vien formalus standartinis įrašas netampa draudėjo (atsakovės) teiginiu ar įrodymu, kad šiuo atveju buvo įteikta draudimo taisyklių kopija.

27.       Teigia, jog draudimo liudijime itin smulkiu šriftu (žymiai mažesniu nei visas kitas tekstas) yra nurodoma, kad „Pasirašydamas draudimo sutartį ir (arba) sumokėdamas draudimo įmoką (arba jos dalį) patvirtinu, kad: <…> esu supažindintas su draudimo taisyklėmis ir man yra įteikta jų kopija“, todėl nurodo, jog negalėjo protingai tikėtis, kad žymiai smulkesniu šriftu surašytame tekste yra kokios nors esminės ar kitos reikšmingos sutarties sąlygos. Anot apeliantės, tai yra siurprizinės sutarties sąlygos ir jos negali galioti, vadovaujantis CK 6.186 straipsnio 1 dalimi.

28.       Pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantė sumokėjo draudimo įmoką ar kad nutraukė draudimo sutartį, savaime nepatvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė CK 6.992 straipsnio 2 dalies numatytą informavimo pareigą. Teigia, jog draudimo įmokos sumokėjimas ar sutarties nutraukimas nėra tinkamas būdas supažindinti su draudimo taisyklėmis (CK 6.185 straipsnis).

29.       Teigia, jog teismo išvada, jog atsakovė gavusi mokėjimo sąskaitą galėjo ir privalėjo susipažinti su draudimo taisyklėmis, o negavus draudimo taisyklių, nesutikti su draudimo sutarties sudarymu ar nesumokėti draudimo įmokos, neatitinka teisinio reguliavimo ir yra nepagrįsta.

30.       Teigia, jog ieškovė, kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir draudimo taisykles parengusi šalis, turi pareigą įrodyti, kad tinkamai vykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją su nurodytomis draudimo taisyklėmis, tačiau to nepadarė. Nurodo, jog ieškovė nesupažindino atsakovės nei vienu iš CK 6.185 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu. Teigia, jog draudimo liudijime nėra jokių nuorodų į internetinės svetainės adresą, kurioje būtų galima susipažinti su konkrečiomis draudimo taisyklėmis.

31.       Nurodo, jog draudimo įmokos sumokėjimas pats savaime nereiškia, kad apeliantei buvo įteikta draudimo taisyklių kopija. Teigia, jog pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punktą, neužtenka pranešti kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, būtina ir nurodyti vietą, kur su tokiomis sutarties standartinėmis sąlygomis gali susipažinti kita šalis.

32.       Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad draudimo taisyklės yra skelbiamos viešai draudiko internetiniame puslapyje https://www.ld.lt/draudimo-taisykles, tačiau šios aplinkybės ieškovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodžiusi, taip pat apie tai, kad draudimo taisyklės skelbiamos nurodytu internetiniu adresu nėra nurodyta draudimo liudijimo polise. Teigia, jog teismas, remdamasis nurodyta internetine nuoroda, už ieškovę rinko įrodymus nesant tam įstatyme įtvirtinto pagrindo (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teigia, jog tai teismas darė po bylos išnagrinėjimo, kai tuo tarpu sprendimas gali būti grindžiamas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu teismas įrodymus vertino pažeisdamas nešališkumo principą (CPK 21 straipsnis).

33.       Teigia, jog 2019 m. liepos 18 d. apeliantė (draudėjas) ieškovei pateikė pranešimą, kad nuo 2019 m. liepos 18 d. nutraukia draudimo sutartį automobiliui (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties numeris TIA 550358700. Todėl toks pranešimas yra galiojantis ir teisėtas, teigia, jog ieškovė nemanė, kad buvo pažeista draudimo sutartis, nes dėl tokio nutraukimo nereiškė jokių pretenzijų, draudimo sutarties nutraukimo neginčijo.

34.       Pakartotinai pažymi, jog ieškovė vienašališkai, prieš atsakovės valią, pratęsė draudimo apsaugą iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. teigia, jog ieškovė negalėjo priimti draudimo liudijimo nutraukimo akto ir nutraukti draudimo sutarties nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d., nes tuo metu tokia sutartis nebeegzistavo, ją apeliantė jau buvo nutraukusi. 

35.       Teigia, jog tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad draudimo taisyklės apeliantei yra taikomos, tuomet draudimo taisyklių sąlyga, kad apie draudimo sutarties nutraukimą reikia įspėti prieš vieną mėnesį, yra netikėta (siurprizinė) standartinė sąlyga, todėl negaliojanti (CK 6.186 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog apeliantė negalėjo protingai tikėtis, kad draudimo sutartyje bus numatytas apribojimas nutraukti draudimo sutartį apie tai pranešant prieš mėnesį.

36.       Teigia, jog priteista 132,46 Eur suma neatitinka bylos medžiagos. Ieškovės su dubliku pateikto poliso priede nurodoma, kad draudimo įmokos dydis yra 104,58 Eur, o iš ieškovės pateikto draudimo sutarties nutraukimo akto matyti, kad ieškovė iš apeliantės siekia prisiteisti ir 45 Eur draudimo sutarties vykdymo sąnaudų. Nurodo, jog tokių sumų mokėjimas nebuvo numatytas draudimo liudijime, tai nėra numatyta ir jokiame teisės akte, kuris būtų taikomas ir privalomas atsakovei. Vertina, jog tai iš esmės baudos taikymas apeliantei, todėl tokia sąlyga, numatyta nutraukimo akte, jei ir būtų numatyta kokiose nors ieškovės taisyklėse, būtų netikėta (siurprizinė) standartinė sąlyga ir ji negaliotų (CK 6.186 straipsnio 1 dalis).

37.       Teigia, jog šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ar tarpininkas prašomas priteisti išlaidos už advokato pagalbą būtų sumokėję advokatui. Iš su ieškiniu pateiktos sąskaitos-faktūros matyti, kad ją išrašė tarpininkas ieškovei, o iš sąskaitos išrašo neaišku kam pinigai sumokėti.

38.       Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

39.       Nurodo, jog egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovės reikalauti draudimo įmokų sumokėjimo, o atsakovės teiginiai, jog sudarius draudimo sutartį, tačiau nemokant draudimo sutartyje nustatytų įmokų, ieškovė neturėtų teisės reikalauti sumokėti draudimo įmokų už laikotarpį, kuriuo atsakovei buvo teikiama draudiminė apsauga, yra nepagrįsti.

40.       Teigia, jog ieškovės teisė reikalauti draudimo įmokų sumokėjimo egzistuoja, kadangi draudimo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės yra galiojanti ir vykdytina. Nurodo, jog apeliantė apie draudimo taisykles neabejotinai žinojo, todėl atlikdama mokėjimą (sudarydama draudimo sutartį) patvirtino, jog su jomis yra susipažinusi.

41.       Teigia, jog apeliantės teiginiai apie nesupažindinimą su draudimo taisyklėmis yra deklaratyvūs. Teigia, jog siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis).

42.       Nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog informacija apie draudimo taisyklių egzistavimą ir jų taikymą draudimo sutarčiai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta draudimo polise, dar daugiau, draudimo sutarties antrame puslapyje nurodoma, jog sudarydamas šią sutartį draudėjas yra susipažinęs su draudimo taisyklėmis ir jam yra įteikta jų kopija.

43.       Nurodo, jog šiame kontekste paminėtina ir tai, jog atsakovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl akivaizdu, kad jis, nesusipažinęs su draudimo sąlygomis ir draudimo taisyklėmis, nepatvirtintų (sumokėdamas draudimo įmoką), kad su jomis susipažino ir joms pritaria, jei jos būtų nepriimtinos ar neatitiktų jo valios.

44.       Teigia, jog atsakovės teiginys, kad ieškovė faktiškai su draudimo taisyklėmis atsakovės nesupažindino, t. y. neįteikė draudimo taisyklių kopijos, vertintinas kaip bandymas išvengti prievolės. Teigia, jog jeigu atsakovė sumokėdama pirmą draudimo įmoką patvirtino, kad buvo supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis, nors to nebuvo padariusi, tai vertintina kaip jos pačios neatsakingumas.

45.       Pažymi, jog atsakovės supažindinimo su draudimo taisyklėmis klausimas galėtų būti aktualus tik ginčijant draudimo sutarties sudarymo faktą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė tokios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija.

46.       Taip pat nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog draudimo sutartyje egzistuoja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos. Ieškovės įsitikinimu, tokiu būdu yra paprasčiausiai siekiama suklaidinti teismą, sudarant įspūdį, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neva nuslėpė draudimo taisykles ar tam tikras draudimo taisyklių nuostatas nuo atsakovės ir šios neva yra netikėtos (siurprizinės).

47.       Nurodo, jog atsakovės pozicija dėl negalėjimo protingai tikėtis būsiant sutartyje sąlygų dėl sutarties nutraukimo yra nenuosekli, prieštaringa ir niekuo nepagrįsta, anot ieškovės, pačios atsakovės sutarčių nutraukimo sąlygose taip pat nustatytas 14 dienų įspėjimo terminas.

48.       Pažymi, jog atsakovės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa – tame pačiame procesiniame dokumente atsakovė detalizuodama draudimo sutarties nutraukimo klausimą vadovaujasi CK normomis, bet visiškai neanalizuoja Draudimo įstatymo.

49.       Šiuo atveju, nurodo, jog atsakovė, tikėtina sąmoningai, pati ignoruoja Draudimo įstatymo nuostatas, o tiksliau, Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame aiškiai nustatyta, jog draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams.

50.       Teigia, jog vien ši Draudimo įstatymo nuostata suponuoja, jog atsakovės teisė nutraukti draudimo sutartį nėra absoliuti ir nesuteikia teisės atsakovei bet kuriuo metu vienašališkai nutraukti draudimo sutartį su ieškove.

51.       Nurodo, jog draudimo taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos yra privalomos sutarties šalims, todėl atsakovės teiginiai dėl neva egzistuojančios absoliučios teisės nutraukti draudimo sutartį šiam kada tik panorėjus yra nepagrįsti ir atmestini.

52.       Teigia, jog apeliaciniame skunde minimas iki šiol nenagrinėtas teiginys dėl neva nepagrįstai priskaičiuotų sumų nutraukiant draudimo sutartį. Ieškovės įsitikinimu, tokiu būdu yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, kadangi šis klausimas be abejonės galėjo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, tačiau iki apeliacinio skundo pateikimo dienos, atsakovė tokio klausimo apskritai nebuvo iškėlusi.

53.       Nepaisant to, teigia, jog atsakovės teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi administracinio mokesčio dydis kaip ir anksčiau minėtos nuostatos buvo įtvirtintas Draudimo taisyklių 5.3.1.2 punkte, taip pat vadovaujasi Draudimo įstatymo 100 straipsniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

55.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

56.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl draudimo įmokos priteisimo, pagrįstumo klausimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

57.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. atsakovė UAB „Vitagra“ su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TIA550358700 (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią ieškovė taikė draudimo polise nurodytą draudiminę apsaugą transporto priemonei VW TOUAREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 21 d. Nustatyta, jog draudimo polise numatyta, jog draudimo taisyklės: Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2018-02-13 redakcija, galioja nuo 2018-03-01).

58.       Nustatyta, jog 2019 m. liepos 18 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą dėl draudimo apsaugos sustabdymo, kuriame nurodė, jog prašo „nuo šiandien, sustabdyti draudimo apsaugą (nutraukti sutartį) šiam automobiliui sutarties numeris TIA 550358700 valst. nr. (duomenys neskelbtini) kadangi automobilis yra nenaudojamas dėl gedimo“.

59.       Nustatyta, jog pagal 2019 m. liepos 22 d. draudimo liudijimo DS00-DL3/4 LD 114396943 nutraukimo aktą, draudimo sutarties nutraukimo data – 2019 m. rugpjūčio 17 d., likusi draudėjo nesumokėta suma draudikui – 132,46 Eur (tokia pat informacija pateikta ir 2019 m. rugpjūčio 17 d. draudimo liudijimo DS00-DL3/4 LD 114396943 nutraukimo akte).

Dėl apeliacinio skundo esmės

60.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (iki tol ir toliau nutartyje – CK) 6.987 straipsnyje įtvirtinta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

61.       CK 6.989 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas). CK 6.996 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudėjas nesumoka šio straipsnio 1 dalyje numatytos draudimo įmokos (premijos), tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kita.

62.       Nors atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovė ginčijo draudimo sutarties sudarymo faktą, tačiau nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė sumokėjo pirmąją įmoką pagal draudimo sutartį, todėl laikytina, jog draudimo sutartis, be kita ko, pagal visas joje numatytas sąlygas, įsigaliojo. Šias aplinkybes pagrindžia 2019 m. birželio 21 d. UAB „Vitagra“ mokėjimo nurodymas ieškovei pagal Mokėjimo sąskaitą Nr. 550358700.

63.       Apeliantė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės draudimo įmokos sumokėjimo, o draudimo taisyklės, taigi, ir jose numatyti įspėjimo terminai dėl draudimo sutarties nutraukimo atsakovei netaikytini, nes su jomis atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog pasirašydama draudimo polisą sutiko su jame numatytomis sąlygomis, be kita ko, ir su nuostata, jog yra susipažinusi su draudimo taisyklėmis.

64.       Bylos duomenimis nustatyta, jog draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, elektroninių ryšių priemonėmis, taigi, minėtos sutarties sąlygos laikytinos standartinėmis sąlygos CK normų kontekste.

65.       CK 6.185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu: 1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją.

66.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iš atsakovės konkliudentinių veiksmų – draudimo įmokos sumokėjimo, prašymo dėl draudimo sutarties nutraukimo pateikimo, darytina išvada, kad atsakovė suprato, jog sudarė draudimo sutartį ir siekė šios sutarties įsigaliojimo pasekmių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų, jog atsakovė buvo verčiama ar raginama pasirašyti draudimo sutartį ar neturėjo galimybės perskaityti draudimo sutarties sąlygų, bent jau draudimo liudijimo teksto, įskaitant ir tos dalies, kurioje paryškintomis raidėmis įvardintos draudimo sutarties sudėtinės dalys, tarp kurių yra ir draudimo taisyklės. Taigi, sutikdama su draudimo sutarties sudarymu, atsakovė taip pat sutiko ir su visų draudimo sutarties sudėtinių dalių, be kita ko, ir draudimo taisyklių taikymu nagrinėjamiems teisiniams santykiams.

67.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymi, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sudarydama sutartį sutarties šalis savo parašu draudimo liudijime patvirtina, jog ji, be kita ko, pritaria draudimo sutarties sąlygoms ir yra supažindinta su draudimo taisyklėmis, jai įteikta jų kopija. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog taikant atidaus ir rūpestingo asmens standartą, šalis turi pareigą pasidomėti draudimo sutarties sąlygomis ir draudimo taisyklėmis, susipažinimą su kuriomis patvirtina savo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019).

68.       Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, laikytina, jog atsakovė, būdama verslininkė ir nustatytu terminu įmokėdama įmoką pagal draudimo sutarties sąlygas, gavo draudimo taisyklių kopiją bei buvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties viena iš sudedamųjų dalių, tai yra standartinėmis sutarties sąlygomis.

69.       Be kita ko, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog jeigu teismas laikytų, kad ji vis dėlto buvo tinkamai supažindinta su draudimo taisyklėmis, tuomet draudimo taisyklių nuostata dėl įspėjimo termino, siekiant nutraukti draudimo sutartį laikytina netikėta (siurprizine) sutarties standartine nuostata, todėl netaikytina atsakovės atžvilgiu.

70.       CK 6.186 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą.

71.       Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.

72.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar 1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir 2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006). Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

73.       Taigi CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 27 punktas).

74.       Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog konstatavus, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo taisyklėmis ir turėjo galimybę susipažinti su draudimo taisyklių nuostatomis, be kita ko, ir nuostata, reglamentuojančia draudimo sutarties nutraukimo sąlygas, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai apie siurprizinių draudimo sutarties sąlygų egzistavimą. Nors atsakovė teigia, jog ieškovė vienašališkai nustatė sutarties galiojimo trukmę, teikdama draudiminę apsaugą po atsakovės siųsto prašymo nutraukti sudarytą draudimo sutartį, vis dėlto, pažymėtina, jog atsakovė, prisiimdama įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, be kita ko, sutiko ir su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis dėl tokios sutarties nutraukimo. Draudimo taisyklėse numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta vienai sutarties šaliai ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu įspėjus apie ketinimą nutraukti sudarytą sutartį. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, siųsdama 2019 m. liepos 18 d. pranešimą dėl draudimo sutarties nutraukimo, anksčiausiai tokią sutartį galėjo nutraukti 2019 m. rugpjūčio 17 d. Todėl prieitina prie išvados, jog ieškovė, atsakovės pranešimą laikė rašytiniu pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir vadovaudamasi draudimo taisyklių 5 dalies 5.3 punktu laikė sutartį nutraukta po vieno mėnesio nuo atsakovės pranešimo gavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d.

75.       Todėl konstatavus, jog šalių sudaryta sutartis galėjo būti ir buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 17 d., prieitina prie išvados, jog atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolės pagal draudimo sutartį už teiktą draudiminę apsaugą, todėl ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu.  

Dėl procesinės bylos baigties

76.       Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

77.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės naudai iš atsakovės pirmosios instancijos teisme, be kita ko, buvo priteistos 55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas „kompensacija byla 1091563“. Šias patirtas išlaidas ieškovė įrodinėjo 2020 m. liepos 24 d. PVM sąskaita-faktūra Serija LTIN Nr. 004782 bei 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtis: „LTIN004782; Už teisines paslaugas“.

79.       Nors apeliantė nurodo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nėra aišku, ar iš tikrųjų buvo atsiskaityta su nagrinėjamoje byloje atstovavimo paslaugas teikusiu advokatu, vis dėlto, vertinant 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodyme nurodytą mokėjimo paskirtį, kuri atitinka atstovo advokato išrašytos sąskaitos-faktūros duomenis, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju priteistos pagrįstai.

80.       Be kita ko, netenkinus apeliantės apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Nesant duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jos nėra paskirstomos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitagra“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.