Administracinė byla Nr. AS-114-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02469-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 45, 46
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ ta apimtimi, kuria pareiškėjai priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.
Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui prašymą ištirti norminio administracinio akto – Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147, – teisėtumą, sustabdyti individualiosios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, taip pat nušalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo teisėjus Remigijų Arminą, Eglę Kiaurakytę ir Aušrelę Mažrimienę. Pareiškėja dėl pastarojo reikalavimo paaiškino, kad teisėjai R. Arminas, E. Kiaurakytė ir A. Mažrimienė administracinėje byloje Nr. eI3-1493-342/2020 priėmė 2020 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriame iš esmės pasisakė dėl Aprašo teisėtumo, t. y. nurodė, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl minėto norminio teisės akto teisėtumo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ta pati teisėjų kolegija sprendžia analogišką minėtajam teisinį ginčą, kurio išsprendimui yra aktualus Aprašo teisėtumo klausimas. Pareiškėjos nuomone, ta pati teisėjų kolegija negali objektyviai ir nešališkai pakartotinai ir kitaip išspręsti jos iškeltą norminio administracinio akto teisėtumo klausimą, nes ši teisėjų kolegija bus saistoma anksčiau pateiktos savo pozicijos.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl administracinę bylą nagrinėjančių teisėjų nušalinimo. Teismas nustatė, kad administracinės bylos Nr. eI3-1493-342/2020 ir nagrinėjamos bylos proceso šalys, pagrindas (skundo aplinkybės, procesinio prašymo tirti norminį aktą motyvai) ir skundo dalykas (reikalavimas) nesutampa. Todėl pareiškėjos nuomonė, kad, esant ne identiškiems skundo ir procesinio prašymo turinio elementams, teisėjai bus saistomi tų pačių išvadų, laikytina jos samprotavimu. Pareiškėjai nenurodžius faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, jos prašymas nušalinti nuo administracinėje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio akto teisėtumą nagrinėjimo teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų R. Armino, A. Mažrimienės ir E. Kiaurakytės, pripažintas nepagrįstu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į teismo teisę nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui skirti baudą.
Pareiškėja pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą (gautas 2021 m. rugsėjo 6 d.), kuriame prašė nušalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo teisėjus R. Arminą, E. Kiaurakytę ir A. Mažrimienę. Pareiškėja pakartojo, jog kilęs ginčas yra susijęs su tiesioginiu Aprašo taikymu, o minėtos teisėjų kolegijos nariai administracinėje byloje Nr. eI3-1493-342/2020 jau pasisakė dėl šio norminio administracinio akto teisėtumo. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisinį reglamentavimą išaiškino teisingai ir panaikino minėtoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje susidarė aplinkybės, įrodančios teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi – dėl to paties norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjant pareiškėjos skundą šioje byloje.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (teismo pirmininkas) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų R. Armino, E. Kiaurakytės ir
A. Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nušalinimo, taip pat skyrė pareiškėjai 110 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi, nagrinėdamas pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties teisėtumo, jį tenkino iš dalies, panaikino teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjai skirta bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, nutraukė apeliacinį procesą dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nušalinimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamos nutarties dalis dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nenušalinimo, nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutrauktinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, kadangi prie atskirojo skundo pridėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja pakartotinį pareiškimą dėl nušalinimo paštui perdavė 2021 m. rugsėjo 2 d., t. y. iki teismui išsprendžiant jos atstovo advokato 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymą 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Aplinkybė, kad teismas, siekdamas tinkamai išspręsti pateiktą pakartotinį pareiškimą dėl nušalinimo, atidėjo teismo posėdį, savaime nepatvirtina, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (pareiškėja pakartotinį pareiškimą išsiuntė 2021 m. rugsėjo 2 d., registruota pašto siunta, šis pareiškimas teisme gautas 2021 m. rugsėjo 6 d., o teismo posėdis buvo paskirtas 2021 m. rugsėjo 7 d.; siuntos keliavimo į teismą trukmė nepriklausė nuo pareiškėjos valios). Pirmosios instancijos teismas, sprendimą skirti pareiškėjai baudą grįsdamas pirmiausiai ta aplinkybe, kad panašus pareiškėjos atstovo advokato pareiškimas jau buvo išnagrinėtas anksčiau – 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, ir matydamas ant pakartotinio pareiškėjos pareiškimo nurodytą datą – 2021 m. rugsėjo 2 d., galėjo ir turėjo išsireikalauti iš pareiškėjos duomenis apie tai, kada ji išsiuntė 2021 m. rugsėjo 2 d. pranešimą ar pan., tačiau nepagrįstai to nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise laikytas nesuderinamu su protingumo ir proporcingumo principais.
Pareiškėja A. J. pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2021 m. lapkričio 30 d. prašymą „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir trijų teisėjų kolegijos nušalinimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I3-54-342/2021“, kuris teisme registruotas 2021 m. gruodžio 1 d., kuriuo prašo: 1) nuo šio pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nušalinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjus Remigijų Arminą, Eglę Kiaurakytę ir Aušrelę Mažrimienę; 2) ištirti Aprašo teisėtumą ir nustatyti, ar šis norminis administracinis aktas, kuriuo buvo nustatyti konkretūs apleisto ir neprižiūrimo ar naudojamo ne pagal paskirtį statinio kriterijai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktui, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsniuose įtvirtintam reglamentavimui bei Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 3) ištirti Aprašo 7 punkto teisėtumą ir nustatyti ar ši norminio administracinio akto dalis neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose bei Konstitucijos 129 straipsnyje įtvirtintam reglamentavimui, kadangi biudžetiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., o nekilnojamojo turto mokestis yra nustatomas taip pat einamųjų kalendorinių metų laikotarpiui; 4) nustatyti, kad Aprašas negali būti taikomas nuo pat jo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 9 d; 5) sustabdyti administracinę bylą iki bus išspręstas Aprašo teisėtumas.
Pareiškėja akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., prašomi nušalinti teisėjai nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl pareiškėjos analogiško 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjos vertinimu, tokia teisėjų veikla administracinės bylos procese yra nepateisinama, teisėjai nevykdo jam pavestų teismo funkcijų, dėl teisėjų neveikimo galimas šališkumas ir neobjektyvumas pareiškėjos atžvilgiu.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos A. J. prašymą dėl teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės ir Eglės Kiaurakytės, atmetė bei skyrė 140 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Teismas nustatė, jog laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.: Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. rugsėjo 7 d. 9:00 val.; 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdis atidėtas nepaskiriant datos, 2021 m. rugsėjo 1 d. gavus pareiškėjos prašymą dėl nušalinimo; Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkinus pareiškėjos prašymo dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, kitas teismo posėdis Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirtas 2021 m. spalio 19 d. 10:00 val. vaizdo konferencijos būdu; 2021 m. rugsėjo 29 d. byla kartu su pareiškėjos atstovo atskiruoju skundu išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą; 2021 m. spalio 8 d. gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl teismo posėdžio datos pakeitimo netenkintas, nurodant pareiškėjos atstovui, jog 2021 m. spalio 19 d. posėdis neįvyks dėl bylos išsiuntimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėja, nagrinėjamo nušalinimo nepagrįsdama jokiais objektyviais faktais ar duomenimis, tokiu būdu iš esmės pateikdama tik subjektyvią pačios nuomonę apie vykstantį teismo procesą, be to, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), teikdama savo vardu įvairius procesinius prašymus, tokiu būdu galimai siekia patį teismo procesą organizuoti sau palankioms sąlygomis.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja A. J. tiek 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymu, tiek 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu jau reiškė nušalinimus šiai bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, kurie Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimis atmesti. Kadangi šioje byloje tai pačiai teisėjų kolegijai nuolat reiškiami nepagrįsti nušalinimai trukdo teismo darbui, todėl teismo pirmininkas pripažino, jog pareiškėja piktnaudžiauja nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybes, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimis teismas pareiškėją įspėjo apie pasekmes piktnaudžiaujant nušalinimo teise, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai skyrė 140 Eur baudą.
III.
Pareiškėja A. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir pareiškėjos atstovo advokato V. G. pareiškimą dėl trijų teisėjų kolegijos narių nušalinimo perduoti spręsti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjos nuomone, skundžiamoje nutartyje dėl baudos paskyrimo klaidingai nurodyta, kad nutartis yra neskundžiama. Anot pareiškėjos, teismas nenustatė piktnaudžiavimo nušalinimo teise fakto, kadangi nušalinimai teismui buvo pateikti skirtingais pagrindais, o taip pat nušalinimas netrukdė teismo proceso, kadangi teismo posėdis nebuvo paskirtas.
Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino teisėjų nušalinimo esmės ir pagrindų, kurie buvo išdėstyti pareiškėjos procesiniame dokumente. Teismo pirmininkui buvo pateikti duomenys, kad byla dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo buvo vilkinama nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau teismo pirmininkas šios faktinės aplinkybės skundžiamoje nutartyje nevertino. Pareiškėja pažymi, kad pareiškėjos prašymas turėjo būti išspręstas per 10 dienų, tačiau iki šiol nėra priimtas joks procesinis sprendimas.
Pareiškėja teigia, kad teismo pirmininko padarytos išvados, kad pareiškėjos reiškiami nušalinimai trukdo teismo darbui, yra nemotyvuotos, nes nėra identifikuoti atskiri teismo nušalinimo pagrindai. Teismo ankstesni įspėjimai dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise nėra ir negali būti savarankiški teisiniai pagrindai asmeniui skirti baudą, kadangi ankstesnė bauda buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Anot pareiškėjos, nėra ir negali būti baigtinio nušalinimo pagrindų sąrašo. Pareiškėjos teigimu, jos prašyme atskleistas vilkinimo faktas yra viena iš prielaidų pareikšti teismui nušalinimą dėl galimo teismo neobjektyvumo ir lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo, tačiau teismo pirmininkas netyrė vilkinimo priežasčių, todėl teismo nušalinimo pagrįstumas buvo įrodytas, tačiau pareiškėjos piktnaudžiavimo nušalinimo teise faktas nenustatytas ir neįrodytas.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 13 d. nutartimi priėmė atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti skundžiama nutartimi paskirtą baudą, kitą dalį atskirojo skundo atsisakyta priimti, kadangi nutartis dėl prašymo nušalinti teisėjų kolegiją netenkinimo yra neskundžiama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai A. J. paskirta 140 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėja prašymą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo nepagrįsdama jokiais objektyviais faktais ar duomenimis, tokiu būdu iš esmės pateikdama tik subjektyvią pačios nuomonę apie vykstantį teismo procesą, be to, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), teikdama savo vardu įvairius procesinius prašymus, tokiu būdu galimai siekdama patį teismo procesą organizuoti sau palankioms sąlygomis, trukdė teismo darbui, tokiu būdu piktnaudžiavo nušalinimo teise. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ABTĮ 83 straipsnio 2 dalį bei aplinkybes, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimis teismas pareiškėją įspėjo apie pasekmes piktnaudžiaujant nušalinimo teise, teismas pareiškėjai skyrė 140 Eur baudą.
Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, prašo ją panaikinti ir perduoti teisėjų kolegijos nušalinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Anot pareiškėjos, teismas nenustatė piktnaudžiavimo nušalinimo teise fakto, kadangi nušalinimai teismui buvo pateikti skirtingais pagrindais, o taip pat nušalinimas netrukdė teismo proceso, kadangi teismo posėdis nebuvo paskirtas. Teismo ankstesni įspėjimai dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise negali būti savarankiški teisiniai pagrindai asmeniui skirti baudą, kadangi ankstesnė bauda buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi.
Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pagrindai, kai administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, išvardyti ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise (5 p.). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.
Įvertinusi bylos medžiagą bei elektroninės teismų sistemos Liteko duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos reiškiami prašymai dėl teisėjų kolegijos nušalinimo yra piktnaudžiavimas nušalinimo teise. Pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašė nušalinti teisėjų kolegiją, todėl kad panašioje byloje teisėjų kolegija buvo pasisakiusi dėl prašomo ištirti norminio administracinio akto teisėtumo ir dėl to bus neobjektyvi bei šališka. Įvertinęs pareiškėjos prašymą ir bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo pirmininkas pareiškėjos prašymo netenkino. Su šia teismo nutartimi pareiškėja nesutiko ir skundė atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukė ir pripažino, kad nutartys dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl teisėjo nušalinimo yra neskundžiamos. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir nurodė, kad teisėjų kolegija nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (pirminio prašymo pateikimo) nepriėmė jokio procesinio veiksmo išspręsti jos prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, o toks vilkinimas patvirtina teisėjų šališkumą. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija vilkino procesinius veiksmus ir mano, kad jie akivaizdžiai nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti (aplinkybes aptarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje), kad teismas pareiškėjos nurodytu laikotarpiui atlikinėjo procesinius veiksmus (skyrė teismo posėdžius, juos atidėjo, nagrinėjo pareiškėjos prašymus dėl nušalinimo, siuntė medžiagą su atskiraisiais skundais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybės, jog pareiškėjos prašymai netenkinami ar procesiniai sprendimai priimami ne tokie, kokių nori pareiškėja, nesuponuoja savaime vertinimo, kad teismas vilkina procesinių veiksmų atlikimą. Be kita ko, pažymėtina, kad būtent nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių, t. y. dėl jos reiškiamų procesinių prašymų nušalinti teisėjų kolegiją nuo prašymo nagrinėjimo ir jų nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliaciniame teismuose, pareiškėjos prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo nebuvo išnagrinėtas. Taigi pareiškėja, prašymą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo grįsdama argumentais, kad neva teisėjų kolegija vilkina bylos nagrinėjimą, nors būtent nuo pareiškėjos veiksmų priklausė prašymo nagrinėjimo atidėjimas, yra akivaizdžiai piktnaudžiavimas nušalinimo teise.
Įvertinusi paskirtos baudos dydį, kuris sudaro mažiau nei 10 procentų maksimalios galimos paskirti baudos dydžio, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 140 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS438-1082/2014, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise, o pareiškėjos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirojo skundo dalis, dėl baudos paskyrimo pagrįstumo (kurią pirmosios instancijos teismas priėmė), atmetama.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan