Civilinė byla Nr. 2A-16-436/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03934-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.4.1.; 2.4.2.10; 2.4.2.13
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Tomo Romeikos ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Rasai Juronienei,
dalyvaujant ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“ atstovui advokatui G. D.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ atstovui advokatui D. J.,
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei R. N.,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1032-713/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbtinis pluoštas“ dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, servituto panaikinimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ priešieškinį dėl servituto ir atlygino už servitutą nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Quinta essential“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Dirbtinis pluoštas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – demontuoti ir pašalinti ieškovės žemės sklype (bendras plotas 0,0958 ha) savavališkai įrengtus: 7,97 m ilgio metalinę tvorą, 2017 m. rugsėjo 22 d. esamos padėties plane pažymėtą tarp taškų 1 ir 2; 9,48 m ilgio metalinę tvorą, 2017 m. rugsėjo 22 d. esamos padėties plane pažymėtą tarp taškų 3 ir 4; kv. m. ploto asfalto dangą, 2017 m. rugsėjo 22 d. esamos padėties plane pažymėtą tarp taškų 1-2-3-4 ir sutvarkyti statybvietę; 2) panaikinti servitutą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) ieškovės žemės sklype, nustatytą 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-746-(14.8.100.); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-6705 nuosavybės teise iš fizinio asmens įsigijo 0,0958 ha žemės sklypą, esantį Kauno mieste. Su ieškovės žemės sklypu ribojasi atsakovės 3005,4 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo dalis, sudaranti 455 kv. m. atsakovės užstatytos aikštelės, yra ieškovės teritorijoje ir užtverta metaline tvora. Atsakovė ieškovės žemės sklype savavališkai pastatė tvorą ir paklojo asfalto dangą, kurie kaip nekilnojamojo turto objektai neregistruoti. Atsakovė objektus įrengė neturėdama statybos leidimų, reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, ieškovės ar ankstesnių sklypo savininkų sutikimo/leidimo įrengti aikštelę ieškovės žemės sklype. Ieškovė šios žemės sklypo dalies atsakovei nėra išnuomojusi ar kitaip perdavusi valdyti; asfalto danga ir tvora yra savavališki ir neteisėti statiniai. Ieškovė 2016 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl savavališkų statinių pašalinimo ir prašė per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos demontuoti tvorą ir asfalto dangą iki atsakovės sklypo ribos ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovė į prašymą nereagavo.
3. Taip pat nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-746-(14.8.100.) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams (atsakovei) yra nustatytas servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Atsakovė taku nesinaudoja, į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra kiti įėjimai ir įvažiavimai; atsakovė savo žemės sklypu gali naudotis nekliudomai ir panaikinus nustatytą servitutą. Nustatytam servitutui išnyko būtinybė, todėl prašo jį panaikinti.
4. Atsakovė UAB „Dirbtinis pluoštas“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė nustatyti neterminuotą 455 m2 ploto servitutą tarnaujančiam daiktui - UAB „Quinta essential“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viešpataujančių daiktų, UAB „Dirbtinis pluoštas“ nuosavybės teise priklausančių (i) inžinerinių statinių unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (ii) tvoros unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ir (iii) tvoros unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti 80 Eur (įskaitant mokesčius) metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad aikštelė ir tvora buvo suformuotos 2016 m. vasario 5 d., po to, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai ir padalintas pirminis daiktas su kiemo statiniais į atskirus nekilnojamojo turto vienetus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir egzistavo kaip šio daikto – kiemo statinių – dalis. Aikštelė ir tvora pastatytos 1981 - 2001 metais, įregistruotos nekilnojamo turto registre, todėl nėra savavališkai pastatytos; šiuos ginčo statinius atsakovė įsigijo teisėtai 2016 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Gretimas, ieškovei priklausantis žemės sklypas kaip nekilnojamojo turto objektas suformuotas tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., į šį sklypą įtraukti ir atsakovės statiniai: aikštelė ir tvora. Objektais užstatytas plotas apima ir dalį gretimo žemės sklypo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei.
6. Atsakovė taip pat nesutiko, kad išnyko kelio servituto, nustatyto pėsčiųjų takui, būtinumas. Pėsčiųjų takas yra pagrindinis įėjimas į gamyklą iš (duomenys neskelbtini) prospekto nuo pat gamyklos pastatymo dienos 1968 m.; taku naudojasi gamyklos darbuotojai. Atsakovė eksploatuoja šviesoforą – tiekia elektros energiją jai priklausančiu elektros kabeliu, prijungtu prie atsakovei priklausančios elektros transformatorinės pastotės. Žemės sklypas yra 10,3832 ha ploto, iš kurio gamykla užima 82 600,87 m2 ploto, todėl gamyklos tinkamam naudojimui reikia bent kelių patekimų, pritaikytų transporto priemonėms ir pėstiesiems. Atsakovė šiuo metu pėsčiųjų taką yra užtvėrusi laikina tvora dėl vykdomos gamyklos rekonstrukcijos, tam, kad į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys, tačiau jai pasibaigus, tvora bus nugriauta; po rekonstrukcijos pagrindinis pėsčiųjų patekimas į gamyklą bus iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės.
7. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Lietuvos Apsaugos ministerijos nurodė, kad inspekcija nebuvo informuota apie galimai savavališkus statinius žemės sklype, tyrimas, susijęs su ieškovės minimais galimai savavališkos statybos darbais, nebuvo atliekamas. Ieškovės žemės sklypą įsigijo pagal pirkimo -pardavimo sutartį; ieškovei sutarties nuostatos buvo aiškios; ieškovė žinojo, kad perka statiniais užstatytą žemės sklypą; jokių pretenzijų nereiškė, sutiko pirkti statiniais užstatytą žemės sklypą ir nėra įrodymų, kad statinius statė atsakovė
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nurodė, kad ieškovei priklausantis 0,0958 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas atsižvelgiant į 958 kv m. laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2270 „Dėl 958 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“. Minėto plano ir įsakymo pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 8SK-746-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo (ginčijamas sprendimas). Šio sprendimo 2.4 punkte buvo nustatytas 59 kv. m. servitutas (tarnaujantis daiktas) suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams, pažymėtą simboliu – S4 žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Ginčijamas servitutas buvo nustatytas atsižvelgiant į UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą ir valstybinėse institucijose suderintą bei tuometinio savininko įgalioto asmens T. M. (ieškovė žemės sklypo savininku tapo 2016 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-6705 pagrindu) pasirašytą žemės sklypo planą bei 2016 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2270 „Dėl 958 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“. Ieškovė neįrodo būtinumo panaikinti servitutą; trečiajam asmeniui nežinoma, apie galimai neteisėtai įrengtą tvorą ir asfalto dangą. Trečiasis asmuo dėl priešieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo, jo dydžio ir atlygintinumo papildomai nepasisako, kadangi tokių klausimų sprendimas nepriskirtas Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, tačiau neprieštarauja priešieškinio patenkinimui, nustačius, kad atsakovas neturi jokių kitų galimybių naudotis aikštele ir tvora, esant objektyviam servituto poreikiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino - nustatė neterminuotą 455 m2 ploto servitutą tarnaujančiam daiktui - ieškovei UAB „Quinta essential“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (objekto adresas objektui nesuteiktas), viešpataujančių daiktų, atsakovei UAB „Dirbtinis pluoštas“, įmonės kodas 135154525, nuosavybės teise priklausančių (i) inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ii) tvoros unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir (iii) tvoros unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimui, pagal 2018 m. sausio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „Netkada“ paruoštą žemės sklypo planą M 1:500, ir nustatė 80 Eur metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą. Teismas nurodė šiuos argumentus:
9.1. Dėl savavališkos statybos. Atsakovė negalėjo prašyti ieškovės leisti statyti tvorą ir aikštelę, kadangi šie statiniai pastatyti daugiau nei prieš 25 metus iki ieškovė įsigijo žemės sklypą, tuo metu ieškovė neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad ginčo statiniai yra savavališkai pastatyti. Nekilnojamo turto registro ginčo objektų aikštelės b6, tvorų t1 ir t2 duomenys neginčyti ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini teisingais ir negali būti pripažinti savavališka statyba.
9.2. Dėl servituto panaikinimo. Kelio servituto būtinumas neišnyko, žemės sklypas yra 10,3832 ha ploto, o sklype esanti gamykla yra 82 600,87 kv. m. ploto, todėl žemės sklypo ir gamyklos tinkamam eksploatavimui reikalingi keli patekimai, pritaikyti tiek transporto priemonėms, tiek ir pėstiesiems. Ieškovė neįrodė, kad nuo sutarties sudarymo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2017 m. vasario 22 d. sąlygos taip pasikeitė, kad išnyko reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiame daikte, o išnykus kelio servituto būtinumui, jau egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype.
9.3. Dėl atlygintino servituto nustatymo. CK ir teismų praktikoje įtvirtinta, kad teisėtai pastatyto statinio savininkas turi teisę naudotis jam priklausančiu statiniu, nors ir neturi nuosavybės teisės į žemę. Kadangi šalims geruoju nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo žemės sklype, todėl atsakovės prašymu nustatytinas žemės servitutas į tą ieškovės žemės sklypo dalį, kuri būtina atsakovei nevaržomai naudotis asfalto aikštele ir aplink ją einančia tvora. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog, nenustačius servituto, savininkui (atsakovei) UAB „Dirbtinis pluoštas“ nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis, pagal paskirtį naudotis jai pačiai priklausančia aikštele ir tvora apie ją (t1 ir t2). Servitutas nustatytinas vadovaujantis atsakovės į bylą pateiktu UAB „Netkada“ paruoštu planu. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad toks reikalavimas pažeidžia jos teises labiau, nei tai yra būtina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnio nuostatas, todėl atsižvelgiant į ieškovės žemės sklypo plotą (455 kv. m.,) ir servituto turinį, nelaikytina, kad ieškovės teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų.
9.4. Servitutui nustatyti numatytas 455 kv. m. žemės sklypo plotas, atsakovės siūloma 80 Eur metinė piniginė kompensacija, paskaičiuota įvertinus žemės sklypo vidutinę rinkos kainą, ir 2012 m. birželio 28 d. priimto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-313 1.2.7; 2.4 nuostatas, už teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi, kurią atsakovė galėtų būti įpareigota mokėti valstybei, jei nuosavybės teisės į gretimą žemės sklypą nebūtų buvusios atkurtos ir vėliau perleistos ieškovei, atitinka abiejų šalių interesus ir nesudaro sąlygų nei vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti. Likusiu žemės sklypu ieškovė galės naudotis netrukdomai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Quinta essential“ pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino visų byloje esančių reikšmingų ginčui teisingai išspręsti rašytinių įrodymų:
1.1. Pirmosios instancijos nevertino dalies rašytinių įrodymų ir visiškai dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, t. y. būtinumą įvertinti įrodymų visetą, ir to pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ginčo statiniai nėra registruoti VĮ Registrų centre kaip nekilnojamojo turto objektai, yra įrengti neturint statybos leidimų ir kitų tam reikalingų statybą leidžiančių dokumentų bei žemės sklypo savininko sutikimo užstatyti žemės sklypą. Ginčo statinių neteisėtumą patvirtina (i) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie ieškovei priklausantį gretimą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nepaminėti ginčo statiniai; taip pat (ii) 2017 m. liepos 7 d. VĮ Registrų centro paskaičiavimas, ir (iii) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino.
1.2. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų dėl kelio servituto panaikinimo. Būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad kelio servitutas jai vis dar yra būtinas. Į žemės sklypą yra kitų praėjimų, todėl prašomas kelio servituto panaikinimas nesukels jokių neigiamų pasekmių atsakovei. Teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).
1.3. Dėl atsakovės priešieškiniu prašyto servituto nustatymo – byloje nėra įrodymų apie ginčo statinių (aikštelės ir tvoros) statybų teisėtumą, joks nekilnojamasis turtas ieškovės žemės sklype neregistruotas, todėl ginčo statiniai yra neteisėtai pastatyti. Atitinkamai servitutas neteisėtai pastatytiems statiniams, kurie turi būti pašalinti kaip savavališkos statybos padariniai, negali būti nustatomas. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neįvertino, ar atsakovė, siekdama įgyvendinti savo nuosavybės teises dėl tinkamo daikto (aikštelės ir tvoros) naudojimo išnaudojo visas kitas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad jo nuosavybės teisių įgyvendinimas nepažeistų ir neapribotų kito asmens, šiuo atveju ieškovės, teisių ir interesų. Teismas taip pat nevertino atsakovės nepasinaudojimo galimybe naudotis žemės sklypu kitu pagrindu, nenustatant servituto.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Dirbtinis pluoštas” prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. Atsakovė paaiškino ir pateikė teismui visus šiai dienai išlikusius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo statiniai (aikštelė ir tvora) buvo teisėtai pastatyti prieš daugiau nei 25 metus ir registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jokio ieškovės, įsigijusios žemės sklypą 2016 metais, sutikimo statyboms neturėjo gauti. Be to ieškovė, 2016 metais pirkdama gretimą žemės sklypą, matė jame stovinčius ginčo statinius ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė, tikėjosi, kad atsakovė sutiks išpirkti ieškovės žemės sklypą už jos vienašališkai nurodytą rinkos vertę viršijančią kainą bei tokiu būdu ieškovė praturtės. Atsakovei atsisakius pirkti žemės sklypą už ieškovės nurodytą kainą, ieškovė, pareikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovei, elgiasi nesąžiningai.
2.2. Apeliantės teiginiai, kad nustatytas kelio servitutas turėjo būti panaikintas, nes tariamai išnyko jo būtinumas yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais. Ieškovės prašomas panaikinti Kelio servitutas buvo nustatytas sprendimu, kurio ieškovė neginčija. Pėsčiųjų taku, kuriam nustatytas kelio servitutas, naudojamasi, kad būtų patenkama į gamyklą. Kitas patekimas į gamyklą iš (duomenys neskelbtini) prospekto yra skirtas tik transporto priemonėms ir pėstiesiems nėra toks saugus kaip patekimas pėsčiųjų taku. Šiuo metu pėsčiųjų takas yra užtvertas laikina tvora iki bus atlikta gamyklos rekonstrukcija. Teritoriją reikėjo užtverti tvora, kad gamyklos rekonstrukcijos metu į gamyklos teritoriją negalėtų patekti jokie tretieji asmenys. Nepaisant to, atlikus gamyklos rekonstrukciją, pėsčiųjų taku vėl bus aktyviai naudojamasi, nes po Gamyklos rekonstrukcijos pagrindinis pėsčiųjų patekimas į gamyklą bus iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės.
2.3. Nustačius, kad ginčo statiniai yra pastatyti teisėti, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šiems statiniams, kaip tariamai pastatytiems neteisėtai, servitutas apskritai negalėjo būti nustatytas. Taip pat nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai neįvertino, ar atsakovė, siekdama įgyvendinti savo nuosavybės teisės dėl tinkamo daikto (aikštelės ir tvoros) naudojimo išnaudojo visas kitas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad jo nuosavybės teisių įgyvendinimas nepažeistų ieškovės teisių ir interesų, taip pat tariamai nemotyvavo atsakovės būtinybės naudotis ieškovo žemės sklype esančiais statiniais. Byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustačius servituto, savininkui (atsakovei) nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis, pagal paskirtį naudotis jai priklausančia aikštele ir tvora aplink ją. Nenustačius servituto, atsakovė negalėtų tinkamai ir teisėtai naudoti atitinkamų aikštelės ir tvoros dalių pagal jų paskirtį.
2.4. Nustačius servitutą, atsižvelgiant į jo apimtį ir tarnaujančiojo daikto savininkui tenkančius suvaržymus, taip pat šios konkrečios situacijos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamu Sprendimu nustatė 80 Eur (įskaitant mokesčius) metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą. Apeliantė skunde nenurodė jokių argumentų dėl teismo nustatyto atlyginimo dydžio, todėl laikytina, kad su juo sutinka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacijos dalykas – sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys pašalinti savavališkos statybos padarinius ir panaikinti kelio servitutą išnykus jo būtinumui ir patenkintas priešieškinis dėl servituto, skirto tvoros ir aikštelės daliai tinkamai eksploatuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esnačių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Quinta essential“ 2016 m. rugsėjo 5 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-6705 nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0958 ha, esantį adresu Kauno m. sav. Kauno m. Su ieškovės žemės sklypu ribojasi atsakovei nuomos teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklype jokio nekilnojamojo turto VĮ Registrų centras nėra įregistravęs, ankstesniam žemės savininkui žemės sklypas suformuotas kaip laisvas ir neužstatytas. Ieškovės įsigyto žemės sklypo dalyje yra nustatytas servitutas atsakovei suteikiantis teisę naudotis kaip praėjimu į atsakovės žemės sklypą. Šiuo metu servitutu atsakovė nesinaudoja, praėjimą yra užtvėrusi tvora, į savo išsinuomotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patenka pro keletą įrengtų kitų įėjimų. Ieškovė, teigdama, kad kelio servituto būtinumas išnyko, ieškiniu prašė jį panaikinti. Be to, ieškovės žemės sklypo dalyje yra įsiterpusi atsakovei nuosavybės teise priklausanti asfaltuotos aikštelės dalis ir šią aikštelė juosiančios tvoros dalis, dėl ko, ieškovės teigimu, atsakovė ieškovės žemės sklypą šioje dalyje (apie 644,72 m2) naudoja be jokio teisinio pagrindo. Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama įpareigoti atsakovę demontuoti ir pašalinti ieškovės žemės sklype savavališkai įrengtą apie 76,75 m ilgio metalinę tvorą bei apie 51,91 m pločio ir apie 12,42 m ilgio, t.y. apie 644,72 m2 ploto asfalto dangą ir sutvarkyti statybvietę bei panaikinti servitutą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) ieškovo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-746-(14.8.100.). Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė nustatyti neterminuotą 644,72 m2 ploto servitutą tarnaujančiam daiktui – ieškovės žemės sklypui viešpataujančių daiktų, UAB „Dirbtinis pluoštas“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti 80 Eur (įskaitant mokesčius) metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Su tokiu sprendimu, nesutinka ieškovė apeliacinį skundą grįsdama procesinės teisės normų (CPK 178 straipsnis – įrodymų vertinimas) ir materialinės teisės normų netinkamu taikymu (4.130 straipsnis – servituto pasibaigimo pagrindai).
Dėl servituto pabaigos išnykus jo būtinumui
16. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).
17. Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šiais pagrindais. Tai reiškia, kad ši norma nustato ribotą ir išsamų servituto pasibaigimo pagrindų sąrašą.
18. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio su administraciniu aktu nustatytais žemės servitutais susijusius klausimus, tarp jų – servituto pasibaigimą ir jo įforminimą, 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi CK nustatytais pagrindais. Tai reiškia, kad administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigai taikomi CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).
19. Byloje aktualus servituto pasibaigimo pagrindas, numatytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 straipsnio 2 dalis).
20. Nustatyta, kad susitarimo tarp ieškovės – tarnaujančio daikto savininkės ir atsakovės – viešpataujančio daikto savininkės, nėra. Todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką taip pat sudaro nustatymas aplinkybės, ar žemės sklypas, teisėtu pagrindu valdomas atsakovės, gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be kelio servituto.
21. Servituto pabaigą išnykus servituto būtinumui reglamentuoja CK 4.135 straipsnis, pagal kurį servitutas baigiasi, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Teismų praktikoje pažymima, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kur išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
22. Ginčo byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2270 „Dėl 958 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino 0,0958 ha žemės sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 8SK-746-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“, 2.4 punkte buvo nustatytas 59 kv. m. servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojams, pažymėtas simboliu - S4 žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje (1 t., 80, 81-82, 32, 83 b. l.). Servitutas nustatytas atsižvelgiant į UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą ir valstybinėse institucijose suderintą bei tuometinio savininko įgalioto asmens T. M. pasirašytą žemės sklypo planą ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2270 „Dėl 958 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“. Žemės sklypas priklauso ieškovei UAB „Quinta essiantial“ pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-6705, kuria ieškovė nuosavybės teise jį įsigijo iš A. B.. Ieškovė teigia, kad šiuo metu praėjimo į atsakovės teritoriją pėsčiųjų taku, kuriam nustatytas servitutas, nėra, toje vietoje užtverta tvora, todėl laikytina, kad servituto būtinybė yra išnykusi. Atsakovė gi teigia, kad praėjimas užtvertas laikinai, kol vyksta pastato rekonstrukcija, o tako būtinybė nėra išnykusi, kadangi tuo taku naudojasi gamyklos darbuotojai dar nuo 1968 metų.
23. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kaip minėta pagal CPK 185 straipsnį, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padaroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
24. Įvertinus byloje esančius duomenis ir išklausius šalių paaiškinimus matyti, kad pėsčiųjų takas buvo reikalingas tinkamai eksploatuoti gamyklą, kuri veikė nuo 1968 metų. Atsakovės atstovai neginčijo, kad šiuo metu gamykla neveikia, tačiau nurodė, kad ji neveikia laikinai. Aplinkybes apie tai, kad gamykla yra apleista ir neveikia patvirtina pateikti į bylą įrodymai, iš kurių matyti, kad patekimas pro žemės sklypą, kuriame nustatytas ginčo servitutas, yra užtvertas tvora ir gelžbetoniniais blokais ir nenaudojamas jau kurį laiką (1 t. b. l. 139-144, 3 t. b. l. 161-162). Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie ketinamą vykdyti gamybinio statinio rekonstrukciją teigdama, kad servituto poreikis išliks rekonstrukciją atlikus ir pradėjus statinį eksploatuoti (3 t. b. l. 152-160). Iš pateikto rekonstrukcijos pasiūlymo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano matyti, kad be pėsčiųjų tako iš (duomenys neskelbtini) prospekto yra dar vienas patekimas į žemės sklypą – įvaža, taip pat yra įvaža ir iš (duomenys neskelbtini) prospekto (2 t. b. l. 61), be to, yra suplanuotos kelios kitos įvažos. Taigi, įvertinus aptartus duomenis darytina išvada, kad statinį, priklausantį nuosavybės teise atsakovei, galima tinkamai naudoti ir be pėsčiųjų tako servituto, kuris šiuo metu ir nėra naudojamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į pačią servituto prigimtį ir tikslą (svetimo daikto (tarnaujančio) suvaržymas, kai nėra kitų būdų tinkamai naudotis viešpataujančiu daiktu), taip pat ir į faktinę situaciją, iš kurios matyti, jog aplinkybės iš esmės pasikeitė – statinys jau kurį laiką nenaudojamas, be to, ketinama daryti statinio rekonstrukciją, numatomos papildomos įvažos į žemės sklypą, žemės sklypas nėra izoliuotas, į jį yra kitų patekimų, kurie gali būti naudojami ne tik automobiliams, tačiau ir pėstiesiems patekti į teritoriją, todėl akivaizdu, kad būtinybės ir toliau naudotis tarnaujančiuoju daiktu nėra. Priešingas faktinės situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų ir be pagrindo suvaržytų ieškovės teises nevaržomai naudotis savo nuosavybe, kai tokios būtinybės nėra.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl servituto panaikinimo išnykus jo būtinybei. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl be pagrindo ieškinio šioje dalyje netenkino.
Dėl ieškinio reikalavimo pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių dalis, patenkančias į ieškovės žemės sklypą, ir priešieškinio reikalavimų nustatyti servitutą, užtikrinantį tinkamą naudojimąsi šiais objektais
26. Ginčo byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2270 „Dėl 958 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino 0,0958 ha žemės sklypo planą. Žemės sklypas priklauso ieškovei UAB „Quinta essiantial“ pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-6705. Kita 10,3832 ha žemės sklypo dalis tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, iš kurios 6,2658 ha yra išnuomota atsakovei UAB „Dirbtinis pluoštas“ nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2052 m. vasario 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 8SŽN-121-(14.8.55.) ir 2016 m. gruodžio 16 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-433-(14.8.55) pagrindu (1 t., 102-108 b. l., 2.1. ir 7.1 punktai). Atsakovei UAB „Dirbtinis pluoštas“ nuosavybės teise priklauso statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su priklausiniais: aikštelė b6, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aplink aikštelę esanti tvora t1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir tvora t2, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Dalis asfalto dangos aikštelės b6 (452 m2) ir ją juosiančios tvoros patenka į ieškovės žemės sklypo dalį (3 t. b. l. 127). Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę pašalinti šiuos statinius, kaip esančius ieškovės žemės sklype be jokio teisinio pagrindo. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti atlygintinį servitutą, kuris užtikrintų tinkamą naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančių statinių dalimis, esančiomis ieškovės žemės sklype.
27. Pažymėtina, kad nors ieškovė reiškia reikalavimus pašalinti savavališką statybą, byloje iš esmės sutinkama su aplinkybe, kad šiuo metu atsakovei priklausantys ginčo statiniai yra pastatyti ir įregistruoti teisėtai. Tačiau byloje susiklosčiusi tokia situacija, kad dėl netiksliai atliktų žemės sklypų ribų matavimų, šalia buvęs žemės sklypas, šiuo metu priklausantis ieškovei, buvo suformuotas netinkamai ir dėl to dalis atsakovei priklausančių statinių šiuo metu patenka į ieškovės žemės sklypą. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir neginčytos pirmosios instancijos teisme, šias aplinkybes papildomai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme pateikta aikštelės ploto nustatymo schema (3 t. b. l. 127). Sprendžiant dėl reikalavimo pašalinti statinių dalis kartu nurodytina ir tai, kad atsakovei žemės sklypas iš valstybės buvo išnuomotas mažesnis, nei jį faktiškai užima statiniai.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 34/2000-28/01), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtoti bei detalizuoti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008).
29. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Taigi savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, pavyzdžiui, nustatant servitutą (CK 4.123 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas 2016 m. vasario 22 d., t. y. pirmiau nei buvo suformuotas dabar ieškovei priklausantis gretimas žemės sklypas (pirmajam šio žemės sklypo savininkui M. E. B. nuosavybės teisės atkurtos 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 8S-442-(14.8.3.). Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad atsakovė, negalėjusi nesuprasti, jog jai išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra mažesnio ploto, nei nuosavybės teise valdomi statiniai, turėjo imtis veiksmų pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau akivaizdu, kad savo teisių negynė. Dėl to susiklostė situacija, kad vėliau atkūrus nuosavybės teises ir suformavus žemės sklypą gretimybėse, atsakovei nuosavybės teise valdomų statinių dalis atsidūrė privačiam asmeniui suformuotame žemės sklype. Atsižvelgiant į tai ieškovė, savalaikiai nesirūpinusi savo teisių gynimu, dabar turi prisiimti pasekmes – spręsti dėl statinių dalies likimo, t. y. pašalinti be teisėto pagrindo ieškovės žemės sklype esančias statinių dalis, arba įrodyti servituto nustatymo būtinybę – kad jai esama aikštelė, kurios dalis yra įsiterpusi į ieškovės sklypą, yra būtina ir mažesnė aikštelė nepatenkina jos būtinų poreikių ir kitaip jos neįmanoma naudoti pagal paskirtį (servituto būtinumas). Ginčo atveju atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nustatyti servitutą, reikalingą tinkamai naudotis aikštelės ir tvoros dalimis, pagrindo nėra (CPK 178 straipsnis). Atmetus šį reikalavimą, atsakovė įpareigotina pašalinti aikštelės ir tvoros dalis, esančias ieškovės žemės sklypo ribose.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio ir patenkindamas priešieškinį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 82 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, 2 165,98 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 79, 80 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai atlygintinos ir 150 Eur žyminio mokesčio bei 1 452 Eur atstovavimo šias išlaidas priteisinat iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Dirbtinis pluoštas“ (j. a. k. 135154525) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti ir pašalinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“ (j. a. k. 302344451) žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0958 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengtus: 452 kv. m ploto asfalto dangą ir ją juosiančią tvorą bei sutvarkyti statybvietę.
Panaikinti servitutą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“ (j. a. k. 302344451) žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-746-(14.8.100.).
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Quinta essential“ (j. a. k. 302344451) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ (j. a. k. 135154525) priteisti 2 247,98 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 98 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir 1 602 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Nerijus Meilutis
Tomas Romeika
Arūnas Rudzinskas