Civilinė byla Nr. 2-488-277/2012
Teisminio proceso Nr.2-59-3-00046-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 35.5; 36.1; 36. 2; 40; 116.1
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012m. balandžio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė,
sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Ramūnui Džiugui ir V. M.,
atsakovo M. S. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Andreikėnui
nedalyvaujant atsakovui P. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio kredito unijos, kodas 112040352 ieškinį atsakovams P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų priteisimo (ieškinio suma – 288.356,76 Lt ) ir
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai :1) 240.969,36 Lt paskolos; 2)47.387,41 Lt palūkanų; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas; 4) teismo išlaidas; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovės atstovai ieškinį palaikė. Nurodė, kad 2005-09-27 ieškovė su atsakovu P. V. pasirašė paskolos sutartį, kuria ieškovė suteikė atsakovui 612.812,00 Lt paskolą iki 2009-01-25. Atsakovo P. V. prašymu dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo 2009-01-16 ieškovė ir atsakovo P. V. įgaliotas asmuo atsakovas V. S. pasirašė papildomą susitarimą , kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2015-09-27 ir padidino metinių palūkanų normą nuo 6,9 iki 8,9 proc. 2010-12-29 šalys dar kartą koregavo paskolos grąžinimo grafiką, kurį pasirašė atsakovo P. V. įgaliotas asmuo P. S.. Atsakovai nevykdė susitarimo. Todėl ieškovė 2011-11-02 pareikalavo per 14 dienų grąžinti paskolą ir įspėjo dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Nustatytu terminu atsakovai neatsiskaitė. Atsakovų atsakomybė solidari, nes paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovė pasirašė Laidavimo sutartis 2005-09-27 su M. S. ir 2006-10-10 su P. V.. Pripažįsta, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ir turto įkeitimu. Į atsakovo P. V. pajinę sąskaitą pervesta 15 procentų paskolos, arba 91.921,80 Lt. Šiuo metu pajus 83.407,81 Lt.
Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį dėl 91.921,80 Lt. Nurodė, kad ši suma sudaro 15 procentų nuo suteiktos paskolos. Ją ieškovė pervedė į pas ieškovę esančią pajinę sąskaitą ir šiais pinigais dengiama dalis paskolos. Realiai ieškovė suteikė 520.890 Lt paskolą. Paskolos sutarties įvykdymui ieškovo naudai įkeitė paskolos sutartyje nurodytą 620.000 Lt vertės turtą, pasirašė Laidavimo sutartį (b.l.39-41).
Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka (b.l.48-53).
Teismo posėdyje jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad Laidavimo sutartis pasibaigė, nes M. S. laidavo pagal konkrečias 2005-09-27 Paskolos sutarties sąlygas. Ieškovė ir P. V. sudarė papildomus susitarimus, kuriais be laiduotojo M. S. sutikimo, susitarė dėl didesnių palūkanų normos -8,9 proc ir ilgesnio paskolos gražinimo termino. Papildomais susitarimais padidėjo laiduotojo atsakomybė. Juo sutarties šalys iš esmės pakeitė Paskolos sutartį. M. S. atsirado kitos neigiamos pasekmės: įkeistas turtas nuvertėjo dėl naudojimosi juo, per ilgesnį paskolos naudojimosi laiką reika sumokėti daugiau palūkanų. Laidavimo sutarties baigčiai neturi reikšmės M. S. 2010-11-02 prašymas Unijai dėl paskolos mokėjimo atidėjimo, nes jau 2009-01-16 be M. S. sutikimo buvo pakeista Paskolos sutartis. Ieškovė nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė į laiduotoją M. S. dėl paskolos grąžinimo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta: 2005-09-27 tarp ieškovės Panevėžio kredito unijos ir Unijos nario P. V. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr.2348, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui P. V. 620.000,00 Lt paskolą iki 2010-11-27 (b.l.6). Paskolos grąžinimo užtikrinimui paskolos gavėjas P. V. įkeitė Paskolos sutartyje nurodytą žemės ūkio techniką, įvertintą 620.000 Lt suma (b.l.6) ir 2006-10-10 pasirašė Laidavimo sutartį Nr.2769/1 (b.l.68). Atsakovas M. S. 2005-09-27 pasirašė Laidavimo sutartį Nr.2348/1 (b.l.67). Laidavimo sutartimi atsakovas M. S. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu paskolos gavėjas- atsakovas P. V. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal minėtos 2005-09-27 Paskolos sutarties sąlygas.
Byloje nustatyta, kad 2009-01-16 ieškovė ir M. S., veikdamas už P. V. įgaliojimo Nr.10739 pagrindu, pasirašė Papildomą susitarimą dėl 2005-09-27 Paskolos sutarties 1.1, 2.2 ir 2.3 punktų pakeitimo (b.l.9), kuriais pakeista metinių palūkanų norma iki 8,9 procentų ir paskolos grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo galutinis grąžinimo terminas iki 2015-09-27 (b.l.9). M. S. tuo pačiu pagrindu pasirašė Papildomo susitarimo 1 priedą „Paskolos gražinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis“, kuriame pakeistos kas mėnesį mokėtinos sumos ir paskolos grąžinimo terminas (b.l.10,11). 2010-06-15 ir 2010-12-29 buvo sudaryti nauji paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraščiai, kuriuos už P. V. pasirašė jo įgaliotas asmuo V. S. (b.l.12-14). Atsakovui P. V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas, ieškovas nuo 2012-02-01 vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Paskolos gavėjas atsakovas P. V. neatsiskaitė su Unija.
Ieškovė solidarų reikalavimą atsakovams grindžia Laidavimo ir Paskolos sutartimis. Atsakovas M. S. atsikerta CK 6.87 str. 4 d., t.y. pasibaigusiu laidavimu. Atsakovas P. V. nesutinka su skolos dalimi- 91.921,80 Lt.
Dėl skolos dydžio
Ieškovė suteikė atsakovui- Unijos pajininkui P. V. 620.000 Lt paskolą. Sutinkamai su Paskolos sutarties 2.1 punktu, 2005-09-28 iš paskolinės P. V. sąskaitos pervesta 91.900 Lt į jo papildomo pajaus sąskaitą (b.l.69). Šiuo metu P. V. pajinėje sąskaitoje yra 83.407,81 Lt. Nenuginčyta, kad dalis pajaus (8.492,19 Lt) buvo užskaityta paties P. V. prašymu. Minėtas Paskolos sutarties 2.1 punktas nenuginčytas. Pajinis įnašas ir paskola tarpusavy nesusiję. Ieškovė nesutinka grąžinti atsakovui P. V. jo pajinį įnašą ir juo mažinti turimą atsakovo skolą. Todėl atsakovo P. V. skola negali būti mažinama jo pajiniu įnašu. Susitarimas dėl paskolos ir palūkanų dydžio sudarytas tarp juridinių asmenų. Atsakovas P. V. ne tik paskolos gavėjas, tačiau ir Unijos pajininkas. Jis neginčijo priskaičiuotų palūkanų. Jo (atsakovo P. V.) skola ieškovei pagal Paskolos sutartį ir vėlesnius susitarimus sudaro 288.356,76 Lt, kuri apima 240.969,36 Lt negrąžintos paskolos ir 47.387,41 Lt palūkanų. Paskolos gavėjui tinkamai nevykdant sutarties, Unija Paskolos sutartį nutraukė. P. V. prievolės neįvykdė. Pagal 2005-09-27 Paskolos sutarties sąlygas paskolos gavėjas ir laiduotojas atsako Unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai(CK 6.81 str. 1 d.)
Dėl Paskolos sutarties, jos pakeitimo, Laidavimo sutarties ir laidavimo pabaigos
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai bei išimtys (CK 6.87, 6.88, 6.89 str.).
2005-09-27 Laidavimo sutartimi Unija ir atsakovas M. S. aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško 2005-09-27 Paskolos sutarties Nr.2348 sąlygų įvykdymo(b.l.7). Vadinasi, M. S. žinojo kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas. Tai reiškia, kad Laidavimo sutartis sudaryta neterminuotam laikui ir ja užtikrintas 2005-09-27 Paskolos sutarties Nr.2348 sąlygų įvykdymas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, o šios prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK6.81 str. 1 d.) ir laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą) (CK6.81 str. 2 d.). Pasibaigus pagrindinei prievolei, negalioja ir laidavimas.
Atsakovas M. S. į ieškinį atsikerta laidavimo pabaiga- CK 6.87 str.4 d.
Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šioje normoje yra nustatytos sąlygos, kada laidavimas baigiasi ir jų išimtis. Laidavimo pasibaigimo sąlygos yra dvi: 1) prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Pastaroji sąlyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Iš normatyvinės nuostatos aišku, kad viena iš nepalankių pasekmių reiškimosi formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiškiančias nepalankias laiduotojui pasekmes privalo apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindą laidavimui pasibaigti.
Iš bylos duomenų matyti, kad Paskolos sutartis buvo pakeista. Taip 2009-01-16 Papildomu susitarimu prie 2005-09-27 Paskolos sutarties Nr.2348, pakeisti Paskolos sutarties 1.1, 2.2 ir 2.3 punktai. Šiuo susitarimu padidinta metinių palūkanų norma iki 8,9 procentų ir pratęstas paskolos grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo galutinis grąžinimo terminas iki 2015-09-27 (b.l.9) .Sutinkamai su šiuo pakeitimu sudarytas naujas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis (b.l.10), kuris 2010-06-15 ir 2010-12-29 buvo koreguotas sutinkamai su pasikeitusiu skolos dydžiu (b.l.12-13). 2009-01-16 Papildomą susitarimą, tos pačios dienos, bei 2010-12-29 mokėjimo grafikus už paskolos gavėją P. V. pasirašė M. S., veikdamas pagal paskolos gavėjo suteiktus įgaliojimus.
Dėl palūkanų padidinimo
2005-09-27 Paskolos sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjui pažeidus įmokų tvarkaraštį, Unija vienašališkai padidina sutarties 1.1 ir 2.3 punktuose numatytą palūkanų normą 2 procentais metinių palūkanų ir palūkanų padidinimui nereikalingas Paskolos sutarties pakeitimas (b.l.6). Paskolos sutartis ar sutarties 3.2 ir 4.2 punktai nenuginčyti ir galiojantys. Atsakovas M. S. 2005-09-27 Laidavimo sutartimi Nr.2348/1 įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu kredito gavėjas- atsakovas P. V. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2005-09-27 Paskolos sutartį Nr.2348. Sutarė, kad Laidavimo sutartis galioja iki visiško Unijos ir skolininko minėtos Paskolos sutarties sąlygų įvykdymo (b.l.7- laidavimo sutarties 3 p). Vadinasi, atsakovui M. S. buvo žinoma, kad P. V. tinkamai nevykdant sutarties, Unija turi teisę vienašališkai, nepasirašant Paskolos ar Laidavimo sutarčių pakeitimų, padidinti metinių palūkanų normą 2 punktais, t.y. nuo 6,9 iki 8,9 procentų . Laidavimo sutartis ar jos 3 punktas nenuginčyti ir galiojantys. Atsakovas P. V. neginčijo, kad nevykdė savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį. Iš to, kad M. S., veikdamas P. V. jam suteiktų įgaliojimų ribose, 2009-01-16 pasirašė Papildomą susitarimą prie 2005-09-27 Paskolos sutarties, kurios 2.3 punktu buvo padidinta metinių palūkanų norma, darytina išvada, kad abiems atsakovams buvo žinoma, kad Unija pasinaudojo Paskolos sutarties 3.2 punkte nustatyta teise dėl vienašališko palūkanų padidinimo 2 punktais , t.y. nuo 6,9 iki leistinos 8,9 procentų normos (b.l.9). Todėl atsakovo M. S. teiginys, jog be jo sutikimo Papildomais susitarimais padidinus metinių palūkanų normą 2 procentais, padidėjo jo , kaip laiduotojo, atsakomybė, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl termino pratęsimo
Tuo pačiu 2009-01-16 Papildomu susitarimu prie 2005-09-27 Paskolos sutarties ne tik nustatyta didesnė metinių palūkanų norma -8,9 procentai, bet buvo pakeisti Paskolos sutarties 1.1 ir 1.2 punktai, kuriais pailgintas paskolos gražinimo bei palūkanų sumokėjimo galutinis mokėjimo terminas nuo 2010-11-27 iki 2015-09-27 (b.l.9). Tai reiškia, kad atidėjus paskolos grąžinimą, padidėjo prievolės mastas, nes bendra palūkanų suma ženkliai didesnė naudojantis paskoliniais pinigais ne 5 bet 10 metų , atitinkamai padidėjo netesybos . Iš to seka, kad Papildomu susitarimu pakeitus Paskolos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus iš esmės pasikeitė prievolė.
Tikėtina, kad atsakovas M. S., pasirašydamas Laidavimo sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus, vertino ne tik paskolos gavėjo galimybę atsiskaityti su Unija, bet ir įkeisto turto mąstą , vertę(620.000 Lt ) ir tuo pačiu prisiimamą riziką. CK 6.83 str. 1 d nustato, kad laiduotojui, įvykdžiusiam prievolę, pereina viso kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Svarstant atsakovo teiginį, kad jam Papildomu susitarimu atsirado kitos nepalankios pasekmės, vertintina tai, jog paskolos gavėjas žinojo, kad negali įvykdyti prievolę Paskolos sutartyje nurodytu terminu- 2010-11-27 ir todėl buvo pratęstas prievolės įvykdymo terminas. Paskolos grąžinimo terminą pratęsus dar 5 metams, lieka rizika, kad paskolos gavėjas naujai nustatytu terminu negrąžins paskolos, nesumokės išaugusių palūkanų, ar jų dalies ir skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į įkeistą turtą ir/ar laiduotoją. Įvertinus įkeisto turto paskirtį , Paskolos sutarties nutraukimo laiką, neabejotina, kad vien dėl natūralaus turto nusidėvėjimo jo vertė pardavimo ar priverstinio pardavimo metu bus mažesnė nei būtų buvusi 2010-11-27, t.y. terminui iki kurio atsakovas M. S. prisiėmė solidarią atsakomybę už tinkamą 2005-09-27 Paskolos sutarties sąlygų įvykdymą. Todėl tikėtina atsakovu, kad jis prarado realią galimybę įvykdęs už atsakovo P. V. piniginę prievolę, visas atgręžtines reikalavimo teises patenkinti iš įkeisto kilnojamojo turto, kuriuo buvo užtikrinta prievolė ir kuris dėl Paskolos sutarties pakeitimu pratęsto paskolos grąžinimo termino nusidėvėjo ir kurio vertė sumažėjo. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl šios aplinkybės pasireiškia nepalankios laiduotojui pasekmės.
Minėta, M. S. pasirašė Paskolos sutarties pakeitimą ir grafikus. Tačiau to nepakanka, kad galima būtų daryti išvadą, jog M. S., kaip laiduotojas, sutiko atsakyti Unijai didesne apimtimi nei buvo nustatyta 2005-09-27 Paskolos ir tos pačios dienos Laidavimo sutartyse , nes minėtus procesinius dokumentus jis pasirašė veikdamas ne už save, kaip laiduotoją, o už paskolos gavėją P. V.. CK 6.79 str. įsakmiai reikalauja, kad laidavimo sutartis būtų rašytinė. 2005-09-27 Laidavimo sutartyje nėra nuostatos, kad visos Paskolos sutarties sąlygos gali būti keičiamos be atskiro laiduotojo M. S. sutikimo. Ieškovė nepateikė Laidavimo sutarties pakeitimo ar naujos laidavimo sutarties, sudarytos su M. S., ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių , kad M. S., kaip laiduotojas, sutiko atsakyti ieškovui už paskolos gavėją P. V. pakeistomis Paskolos sutarties sąlygomis, kurios padidino jo, kaip laiduotojo, atsakomybę. Laidavimo sutartimi laiduotojas M. S. laidavo už visos prievolės tinkamą įvykdymą tik pagal 2005-09-27 sutarties sąlygas. Nustačius, kad Papildomu susitarimu pakeitus Paskolos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė, bei Paskolos sutarties sąlygų pakeitimu pasireiškė kitos, pirmiau nurodytos nepalankios laiduotojui pasekmės, darytina išvada, kad buvęs neterminuotas M. S. laidavimas Unijai pasibaigė 2009-01-16 (CK 6.87 str. 4 d). Todėl neliko atsakovo M. S., kaip laiduotojo , solidarios su paskolos gavėju P. V. atsakomybės (CK 6.81 str.1 d) . Ieškovė nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė į laiduotoją M. S. dėl paskolos grąžinimo. Todėl, neįrodžius atsakovo M. S. solidarios atsakomybės su P. V., ieškinys jo (M. S.)atžvilgiu netenkintinas.
Ieškovės pateiktas atsakovo M. S. 2010-11-02 prašymas Unijai dėl paskolos mokėjimo atidėjimo- b.l.70, nevertintinas įrodymu, pagrindžiančiu , kad M. S., kaip laiduotojas sutiko su 2005-09-27 Sutarties pakeitimu, ženkliai padidinusia jo atsakomybės ribas. Pirma, jau 2009-01-16 be M. S. sutikimo buvo pakeista Paskolos sutartis. Antra, prašyme nenurodytos paskolos sutartys, kuriose prašoma atidėti paskolų mokėjimus. Trečia, iš prašymo turinio matyti ir ieškovė nepaneigė, jog Unija yra suteikusi paskolas ne tik atsakovui P. V., bet ir atsakovui M. S. ir kitiems parašyme išvardintiems asmenims.
Remiantis išdėstytu, ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteisiama iš atsakovo P. V. 240.969,36 Lt negrąžintos paskolos , 47.387,41 Lt palūkanų (viso 288.356,76 Lt), 5 procentai metinių palūkanų nuo 2012-02-02 iki sprendimo įvykdymo, žyminis mokestis 6767 Lt ieškovei Panevėžio kredito unijai (CPK 93 str., 80 str. 1d.1p., 98 str.) ir valstybei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d.3 p, 92 str.). Ieškinys atsakovui M. S. nepagrįstas ir todėl atmestinas. Atsakovo M. S. prašymas priteisti jo patirtus išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atmestinas, nes nepateikti įrodymai, pagrindžiantys prašymo pagrįstumą (CPK 98 str. 178 str).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
N u s p r e n d ė:
Ieškovės Panevėžio kredito unijos, kodas 112040352 ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini):
240.969,36 Lt paskolos, 47.387,41 Lt palūkanų, viso 288.356,76 Lt ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant nuo 2012-02-02 iki sprendimo įvykdymo, 6767 Lt. žyminį mokestį Panevėžio kredito unijai, kodas 112040352;
24 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą teismui.
2. Ieškinį M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
3.Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo M. S. 288.356,76 Lt turto atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Margarita Dzelzienė