KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

     Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei advokato padėjėjai G. B., atsakovui R. M., jo atstovui advokatui M. V., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, išlaikymo vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2004 m. birželio 5 d. Londone, apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. M.; priteisti iš R. M. vaikų išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; nustatyti detalią R. M. bendravimo su vaikais tvarką; santuokos metu įgytą turtą po santuokos nutraukimo palikti R. M. asmeninės nuosavybės teise; nustatyti nepilnamečiams vaikams iki kol vaikai sulauks pilnametystės uzufrukto teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), uzufruktoriaus teises pavedant J. M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškinyje nurodo, kad J. M. santuokoje su atsakovu pastarajam buvo ištikima, rūpinosi šeimos gerove, rūpestingai atliko namų ruošos darbus, tinkamai prižiūri vaikus, visada moraliai palaikė savo sutuoktinį ir buvo jam lojali bei tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo R. M. kaltės, kadangi jis nedėjo jokių pastangų šeimai išsaugoti, negerbė ieškovės, nuolat užgauliojo, sistemingai naudojo prieš ją psichologinį terorą, nuolat grasino, kad išvarys iš namų, kadangi butas, kuriame gyvena šeima, priklauso atsakovui. Atsakovas kelis kartus buvo užsirakinęs bute iš vidaus ir ieškovės į namus neįleido, būna, kad atima iš ieškovės raktus, kad ją pagasdintų. Be to, jau apie 5 metus atsakovas vos ne kiekvieną savaitgalį vartoja alkoholį, o būdamas išgėręs, tapdavo agresyvus ir neprognuozuojamas ir net girdint vaikams ieškovę žemindavo, tyčiodavosi ir rėkaudavo. Vaikai dažniausiai viską girdi, todėl norėdama apsaugoti vaikus, atsakovui esant išgėrusiam, eina pernakvoti su vaikais pas mano mamą, kuri gyvena netoliese. Be to, dėl tokios nuolatinės įtampos namuose, t.y. atsakovui esant išgėrusiam ir dėl to kylančių įvairių konfliktų, vyresniajam sūnui, kuriam yra 9 m., atsirado psichologinių problemų. Sūnus jau ilgiau kaip metus lankosi pas psichiatrą ir psichologus. Ji santuokoje patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, dažniausiai tada, kai atsakovas būdavo išgėręs. Dėl ko atsakovui net buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-3019-573/2012, t.y. atsakovas tris dienas šventė savo gimtadienį, dėl to tarp jų kilo konfliktas, kadangi jau nebegalėjo pakęsti tris dienas geriančio ir dėl to pikto, neprognuozojamo vyro. Viskas baigėsi tuo, kad buvo sugriebta už rankų ir vyras kumščiu smogė į kairį skruostą. Kadangi vyras gailėjosi, ieškovės atsiprašė, manė, jog pasimokys ir daugiu prieš ją nesmurtaus bei pradės stengtis dėl šeimos, todėl jie susitaikė ir baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta. Be to, vylėsi, kad atsakovui pasikeisti padės ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau niekas nepasikeitė, todėl suprato, kad santuokos išsaugoti nebėra jokių vilčių ir ji iširo būtent dėl atsakovo R. M. kaltės. Šeima yra faktiškai iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bus atkurta, ieškovė prašo teismo neskirti termino susitaikyti. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas nuolat išgėrinėja ir dėl to tampa neprognozuojamas, kelia konfliktus ir elgėsi agresyviai nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nuolat ieškovę užgaulioja. Psichologinį terorą patiria praktiškai kasdien ir dėl to nuolat gyvena įtampoje ir baimėje, dėl nuolatinės įtampos kenčia ir jų vyresnis sūnus Deividas, kuris jau apie metus laiko lankosi pas psichologą. Maža to, maždaug nuo 2008 m. pradėjo patirti ir fizinį smurtą  be jokios priežasties. Net gi po to, kad atsakovui už smurtavimą buvo iškelta baudžiamoji byla, jis vis tiek nepasikeitė, priešingai, jo psichologinis spaudimas dar sustiprėjo, išgėrinėjimai padažnėjo, ji su vaikais nuolat gyvena stresinėje aplinkoje, pati ieškovė nuolat gyvena baimėje. Dėl šių aplinkybių teismo prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo prašau palikti santuokines pavardes – M. ir M.

              Santuokos metu įgytą turtą- automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, v.n. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 2 000 Lt ir nekilnojamąjį turtą - negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį t.y. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 6940 Lt. Po santuokos nutraukimo prašo palikti atsakovui ir pareiškia, kad pretenzijų į šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neturi. Pareiškia, kad jokių finansinių įsipareigojimų asmeniškai neturi. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas prievolių prieš trečiuosius asmenis ir kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi

Nepilnamečių vaikų sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukros S. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove, atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų interesus, bei į jų norą.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovui  bendravimo su vaikais tvarką. R. M. su vaikais turėtų bendrauti tokia tvarka:

1. R. M. turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį, adresu, kuriuo gyvena vaikai, ar kitu sutartu su J. M. adresu, šeštadienį nuo 10.00 val. ryto ir grąžinti šeštadienį iki 20.00 val., ir sekmadienį nuo 10.00 val. ryto ir grąžinu sekmadienį iki 20.00 val., prieš tai iš vakaro pranešus motinai J. M.;

2. R. M. turi teisę pasiimti vaikus kiekvieną mėnesio trečiadienį nuo 16.00 val. ir grąžinti vakare ne vėliau kaip iki 20.00 val., prieš tai iš vakaro pranešus motinai J. M.;

3.              Religinių švenčių metu paimti vaikus tokia tvarka:

1. R. M. turi teisę, pasiimti vaikus ne poriniais metais Šv. Kalėdų švenčių metu – gruodžio 24 d. nuo 14.00 val. iki 20.00 val., o poriniais metais - gruodžio 25 d. nuo 12.00 val. iki 20.00 val., prieš dvi dienas pranešus motinai J. M.;
2. R. M. turi teisę pasiimti vaikus poriniais metais Šv. Velykų švenčių metu - pirmą Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., o ne poriniais metais - antrą Šv.Velykų dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., prieš dvi dienas pranešus motinai J. M.;

4. Vaikų gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) dieną R. M. turi teisę pasiimti vaikus nuo 10.00 val. ryte ir grąžinti iki 17.00 val. arba paimti juos kitą dieną po gimtadienio ryte nuo 10.00 val. ir grąžinti vakare ne vėliau kaip iki 20.00 val., prieš tai prieš dvi dienas pranešus motinai J. M.; Atsakovo R. M. gimimo dieną ir jo tėvų, vaikų senelių, gimimo dieną (jei ji nesutampa su bendravimui numatytomis dienomis) - pasiimant vaikus tą dieną nuo 17.00 val. ir grąžinant iki 20.00 val. prieš tai prieš dvi dienas pranešus motinai J. M..

Ieškovė prašo priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovo kiekvienam po 500 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nurodydama, kad išlaidos per mėnesį kiekvienam vaikui sudaro: 250 Lt maistui, 125 Lt drabužiams ir avalynei, 100 Lt higienos ir sveikatos priemonėms, 130 Lt poilsiui, laisvalaikiui, lavinimuisi, 140 Lt išlaidos būstui. Sau išlaikymo ieškovė neprašo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, su kuria nustatytina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jokios kitos gyvenamosios patalpos neturi, todėl kyla grėsmė, kad nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (ieškovė), ir mažamečiai vaikai galime atsidurti gatvėje, todėl prašo nustatyti uzufruktą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Uzufruktas nustatytinas iki kol vaikai sulauks pilnametystės.

Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad gauna apie 890 Lt darbo užmokesčio, ieškovas net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jokio išlaikymo vaikams neteikė. Prašė nustatyti uzufruktą nepilnamečiams vaikams į atsakovo gyvenamąsias patalpas, kadangi ji neturi savo būsto, o jos gaunamos pajamos nepakankamos įsigyti savo būstą ar išsinuomoti.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja G. B. teismo posėdyje palaikė visus ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, piktnaudžiavo alkoholiu, o išgėręs tapdavo agresyvus ir  neprognozuojamas, kelia konfliktus ir elgiasi agresyviai nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nuolat ieškovę užgaulioja, rėkia. Psichologinį terorą patiria praktiškai kasdien ir dėl to nuolat gyvena įtampoje ir baimėje, dėl nuolatinės įtampos kenčia ir jų vyresnis sūnus D. Dėl tokios nuolatinės įtampos namuose, t.y. atsakovui esant išgėrusiam ir dėl to kylančių įvairių konfliktų, vyresniajam sūnui, kuriam yra 9 m., atsirado psichologinių problemų. Sūnus jau ilgiau kaip metus lankosi pas psichiatrą ir psichologus. Būtent nuo įtampos, šeimyninių barnių, tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, rėkimų namie, pykčių, sūnus serga specifine fobija, neorganine enkompreze. Tai gali būti dėl kelių priežasčių, tačiau pagrindine priežastimi gydytojai laiko psichologines problemas. Sūnus D. net nenori vienas pasilikti su tėvu ir bendrauti su juo sutinka tik kartu būnant su sesėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek D., tiek P. patys nelabai nori bendrauti su tėčiu, kadangi jis geria ir nuo jo smirda, taip pat nenori būti su juo per naktį, būtina nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Palaiko prašymą priteisti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui, toks išlaikymo dydis nėra per didelis atsakovui, kadangi jis yra stalius ir realiai per mėnesį uždirba apie 3000 Lt. Be to, atsakovas yra darbingas, sveikas, todėl teismas turėtų atsižvelgti ne tik į faktines pajamas, bet į tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą, bei profesinį pasirengimą pajamas, kad galėtų išlaikyti vaikus. Šiuo metu  atsakovas išlaikymo visiškai jokio neteikia, kyla pavojus, kad ieškovė liks gatvėje su vaikais be pinigų, todėl palaiko prašymą nustatyti uzufruktą į atsakovo gyvenamąją patalpą.

Atsakovas su ieškovės J. M. ieškiniu dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo sutiko, likusioje dalyje – nesutinka. Nurodo, kad nuo pat santuokos sudarymo visuomet rūpinosi tiek šeima, tiek ir vaikais. Nuolatos dirbo ir gaudavo nuolatines pajamas iš kurių šeima ir gyveno, nes ieškovė beveik visus bendro santuokinio gyvenimo metus nedirbo, namuose prižiūrėjo vaikus. Šeimą išlaikė tiek tuo metu, kai gyveno Didžiojoje Britanijoje, tiek ir gyvenant Lietuvoje. Priešingai nei nurodo ieškovė, niekuomet nepiktnaudžiavo alkoholiu, o jei ir esant progai būdavo išgėręs, niekuomet nekėlė jokių konfliktų, niekuomet nesielgė agresyviai nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovė nurodydama šias išgalvotas aplinkybes sąmoningai šmeižia atsakovą, siekdama sudaryti jo, kaip nestabilaus, neprognozuojamo ir priklausomo nuo alkoholio asmens įvaizdį. Pripažįsta, jog gyvenime yra suklydęs ir konflikto metu sutuoktinei sudavė, tai buvo jo nedovanotina klaida, o dėl šio elgesio gailisi iki šiol. Tačiau nežiūrint į tai, po šio įvykio su sutuoktine susitaikė ir pamiršę tai, gyveno toliau. Jų šeimoje, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būdavo ir nesutarimų ir konfliktų. Tačiau visiškai nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog būtent atsakovas tuos konfliktus ir kėlė. Priešingai, būtent ieškovė ir būdavo pagrindinė visų konfliktų iniciatorė. Pastaroji nuolatos keldavo konfliktus nurodydama, kad atsakovas uždirba per mažai pinigų, todėl yra netinkamas vyras. Pradžioje konfliktai kildavo retai, tačiau laikui bėgant jų vis daugėjo. Ieškovės elgesys pasidarė konfliktiškas, kasdien girdėdavo tik nuolatinius priekaištus kaip jai negerai, koks atsakovas negeras. Ieškovė keldavo konfliktus be jokios priežasties, nuolatos rėkdavo tiek ant jo, tiek ir ant vaikų. Bendro gyvenimo pabaigoje ieškovės elgesys pasidarė neadekvatus, pastaroji pradėjo atsakovo atžvilgiu vartoti psichologinį ir fizinį smurtą, sužalojo veidą ir akį, dėl to Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos policijos komisariate šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nori pabrėžti, kad tai nėra pirmas atvejis, kai dėl neadekvataus ieškovės elgesio buvo priverstas kreiptis į policiją. Šeimai ir sutuoktinei visuomet buvo lojalus, ištikimas, stengėsi patenkinti tiek šeimos, tiek ir ieškovės poreikius. Tuo tarpu ieškovė nebuvo lojali šeimai, ištikima atsakovui, nes kiek jam yra žinoma, jau kurį laiką turi susiradusi draugą su kuriuo palaiko artimus santykius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo po to, kai jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo sveikatos sutrikdymo. Jokio ginčo dėl bendravimo su vaikais tarp šalių niekuomet nebuvo ir iki šiol nėra, tad net nėra teisinio pagrindo šį reikalavimą nei kelti, nei jį tenkinti. Ieškovė jokių faktinių aplinkybių, rodančių, jog atsakovo bendravimas su vaikais prieštaraus jų interesams nenurodo, tuo labiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie psichologų pastebėjimus yra deklaratyvūs ir niekuo neparemti teiginiai, kurie šiuo atveju nepatvirtina būtinybės nustatyti tik minimalų atsakovo ir vaikų bendravimą. Nurodo, kad atsakovo  gaunamos mėnesinės pajamos yra nedidelės, kelis kartus mažesnės nei nurodo ieškovė, todėl prašomo dydžio išlaikymo neturės galimybės teikti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turiu dar vieną išlaikytinį, t.y. nepilnametį vaiką iš pirmosios santuokos, turi pareigą išlaikyti keturis vaikus. Nesutinka su reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo. Nustačius uzufrukto teisę į atsakovui priklausantį butą liktų be gyvenamosios vietos, nes šis butas buvo vienintelis jo turimas nekilnojamas turtas. Šiuo metu gauna minimalias mėnesinės pajamas, mažesnes nei ieškovės, o atsižvelgiant į tai, kad dar turi išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, akivaizdu, kad neturės jokios realios galimybės net išsinuomoti būstą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimą nurodo, kad kiekvienam iš vaikų reikia skirti po 140 Lt per mėnesį siekiant užtikrinti jiems teisę į būstą. Įvertinus susidariusią sumą, kurią privalėtų teikti nepilnamečiams vaikams vien tik siekiant patenkinti jų poreikį į būstą, akivaizdu, jog ieškovė turėtų objektyvias sąlygas būstą išsinuomoti.

Atsakovo atstovas advokatas M. V. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsiliepimus. Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog šeimoje konfliktų provokatorius buvo atsakovas ar atsakovo netinkamas elgesys. Tai, kad šeimoje buvo problemų su alkoholiu yra nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas buvo ne išimtinai atsakovo problema, tačiau ir pačios ieškovės problema. Nenuostabu, jog ir abu yra bausti ATPK nustatyta tvarka. Tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo pažymėjo ir vaiko teisių apsaugos specialistė. Tuo tarpu vertinant atsakovės elgesį, akivaizdu, jog jis taip pat nebuvo tinkamas sutuoktinio atžvilgiu. Pastarosios atžvilgiu vis dar vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl sutuoktinio sužalojimo, pastaroji, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, turi susiradusi ir naują draugą su kuriuo jau kurį laiką bendrauja, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko buvo bausta administracine tvarka. Įvertinus visas šias aplinkybes, akivaizdu, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo ne dėl vieno atsakovo kaltės, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas abu nebėjo pakankamai pastangų šeimą išsaugoti, abu pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Prašo ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės atmesti ir šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo gaunamos pajamos yra labai mažos, nesiekiančios net minimalios mėnesinės algos dydžio,  todėl prašomo dydžio išlaikymo atsakovas objektyviai neturės galimybės teikti. Nustačius uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, pastarasis faktiškai liktų be gyvenamosios vietos, nes šis butas yra vienintelis jo turimas nekilnojamas turtas. Šiuo metu atsakovo gauna arba labai mažas pajamas, nesiekiančias net minimalaus mėnesinio atlyginimo, arba jų visai negauna, nes dėl darbo sezoniškumo nebūna darbo. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra mažesnės nei ieškovės, o atsižvelgiant į tai, kad pastarasis dar turi išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, akivaizdu, kad neturės jokios realios galimybės net išsinuomoti būstą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimą nurodo, kad kiekvienam iš vaikų reikia skirti po 140 Lt per mėnesį siekiant užtikrinti jiems teisę į būstą. Įvertinus susidariusią sumą, kurią privalėtų atsakovas teikti nepilnamečiams vaikams vien tik siekiant patenkinti jų poreikį į būstą, akivaizdu, jog ieškovė turėtų objektyvias sąlygas būstą išsinuomoti. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys paaiškino, jog kurį laiką, t.y. kol buvo remontuojamas atsakovui priklausantis butas, šeima gyveno pas ieškovės tėvus. Tėvų butas yra analogiško dydžio, kaip ir atsakovo, todėl akivaizdu, kad ieškovė be gyvenamosios vietos neliks, nes kaip ir nurodė byloje apklausta ieškovės mama, esant būtinybei dukrą su vaikais priimtų. Iš ieškovės susirašinėjimo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu matosi, kad pastaroji su šiuo asmeniu sieja savo ateitį, planuoja bendrą buitį, nuomotis butą, tad akivaizdu, jog pastarosios galimybės išsinuomoti būstą nėra jau tokios blogos, kaip bylos nagrinėjimo metu bandė parodyti ieškovė. Ieškovė  jokių faktinių aplinkybių rodančių, jog atsakovo bendravimas su vaikais prieštaraus jų interesams nenurodo, tuo labiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie psichologų pastebėjimus yra deklaratyvūs ir niekuo neparemti teiginiai, kurie šiuo atveju nepatvirtina būtinybės nustatyti tik minimalų atsakovo ir vaikų bendravimą. Atsižvelgiant į tai prašo nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad  Kauno miesto VTAS ieškovė J. M. ir atsakovas R. M. yra žinomi, tačiau į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, neįrašyti. Kauno apylinkės teismo 2013-05-07 nutarimu J. M. bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 181 str. 1 d., kadangi 2013-03-15 apie 21.00 vai. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, triukšmavo ir keikėsi savo nepilnamečių vaikų S. M.. gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo darė jų auklėjimui neigiamą įtaką, t. y. tėvų valdžią panaudojo priešingai savo vaikų interesams. Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimu R. M. baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 181 str. 1 d., kadangi 2013 m. balandžio 13,14,15, 18 d., apie 21-22 vai. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konfliktavo savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tuo darė jų auklėjimui neigiamą įtaką, t. y. tėvų valdžią panaudojo priešingai savo vaikų interesams. Kauno miesto VTAS reaguodamas į šeimoje kylančias problemas, pažeidžiamas nepilnamečių vaikų teises, 2013-08-16 kreipėsi į Kauno miesto Socialių paslaugų centrą su prašymu nustatyti socialinių paslaugų poreikį J. M. ir R. M. šeimai. Kauno miesto Socialių paslaugų centras 2013-09-05 raštu Nr. 2-9-1/917 informavo, kad atsižvelgdami į tai, kad šeimoje vaikais pasirūpinta, jiems sudarytos visos sąlygos laisvalaikiui, pamokų ruošai, poilsiui, tačiau namuose vaikams nėra visiškai užtikrintas fizinis ir psichologinis saugumas, nusprendžia šeimai teikti bendrąsias socialines paslaugas, tačiau pažymi, kad pastebėjus situacijos pablogėjimą šeimoje, socialinių paslaugų poreikis bus peržiūrėtas. Kauno miesto VTAS 2013-10-24 gauta informacija iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalinės PS, kad jų komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-101166-13, kadangi 2013-10-21 su pareiškimu kreipėsi R. M., pranešdamas, kad 2013-10-19 apie 23 val. namuose neblaivi žmona J. M. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - nagais apdraskė kaklą, du kartus trenkė kumščiu į veidą. Incidento metu smurto faktą matė šalių nepilnametis sūnus D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto VTAS 2013-10-29 raštu Nr. 19-2-3539 pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto SPC dėl socialinių paslaugų poreikio persvarstymo J. M. ir R. M. šeimai. Siekdami ištirti šalių gyvenimo sąlygas, šeimos aplinką, Kauno miesto VTAS darbuotojai 2013-11-06 lankėsi šalių gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir bendravo su atsakovu R. M.. Vyro teigimu ginčo tarp jo ir sutuoktinės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, nėra. Vyras akcentavo taikų šalių susitarimą visais klausimais susijusiais su jų nepilnamečiais vaikais.

Teismo posėdyje VTAS atstovė E. R. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Vaikai P. ir D. išreiškė norą gyventi su mama. Palaiko reikalavimą nustatyti ieškinyje prašomą bendravimo su vaikais tvarką.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė J. M. ir atsakovas R. M. susituokė ir įregistravo santuoką 2004-02-20 Londone, santuoka Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje apskaityta 2004 m. birželio 5 d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus D. M. (16 b.l.), (duomenys neskelbtini) duktė P. M. (17 b.l.), (duomenys neskelbtini) duktė S. M. (18 b.l.), kurie yra nepilnamečiai. Be to, atsakovas iš ankstesnės santuokos turi nepilnametį sūnų T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (86 b.l.). R. M. 2009-06-25 dovanojimo sutarties Nr. IJ-3239 pagrindu nuosavybės teise valdo 63,96 kv.m. bendro ploto trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (20 b.l.), šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (21 b.l.).R. M. vardu registruota transporto priemonė RENAULT METANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 b.l.).

2013 m. rugsėjo, lapkričio mėn. įmoka už P. M. papildomą ugdymą Kauno choreografijos mokykloje 50 Lt (29, 72 b.l.), 2013-2014 mokslo metams išlaidos P. M. mokyklinėms reikmėms (pratybų sąsiuviniams ir elektroniniam moksleivio pažymėjimui) sudarė 120 Lt (30 b.l.). S. M. įmoka už darželį pagal Kauno lopšelio- darželio „P.“ kvitą- 67,35 Lt (29 b.l.). D. M. išlaidos mokymosi priemonėms – 197,46 Lt (31 b.l.); už mokslą plaukimo mokykloje įmoka pagal kvitą- 35 Lt (72 b.l.)

D. M. diagnozuota specifinė fobija (F40.2), neorganinė enkomprezė (F98.1), rekomenduota medikamentinis gydymas, psichologo konsultacijos bei šeimos psichoterapija (32 b.l.).

2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla Nr. 1-3019-573/2012 nutraukta, R. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M. (33 b.l.). Kauno apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimu R. M. baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d., nes 2013 m. balandžio 13,14,15, 18 d., apie 21-22 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konfliktavo savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tuo darė jų auklėjimui neigiamą įtaką, t. y. tėvų valdžią panaudojo priešingai savo vaikų interesams (66 b.l.).

Kauno apylinkės teismo 2013-05-07 nutarimu J. M. bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d., nes 2013-03-15 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, triukšmavo ir keikėsi savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tuo darė jų auklėjimui neigiamą įtaką, t. y. tėvų valdžią panaudojo priešingai savo vaikų interesams (67 b.l.).

Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ne kartą kreipėsi į policiją dėl kito sutuoktinio smurto artimoje aplinkoje, triukšmo ir konfliktų vaikų akivaizdoje būnant neblaiviems (111 b.l.).

R. M. darbo užmokestis UAB „NT s.“ 2011-2012 m. buvo nuo  221,74 Lt iki 800 Lt,  2013 m. buvo nuo 521,74 Lt iki 1000 Lt kas mėnesį (35,52, 96,97 b.l.), 2011-2012 UAB „A.“- nuo 520 iki 800 Lt kas mėnesį (97 b.l.),2010- 2011 m. UAB „C.“- nuo  620,45 Lt iki 11297,8 Lt kas mėnesį (99 b.l.).

UAB „NT s.“ R. M. charakterizuojamas labai gerai (121 b.l.)

Liudytoja apklausta psichologė J. S. nurodė, kad ji nuo 2013-10-10 konsultavo ieškovę ir D.. Nurodė, kad berniukas yra jautrus, uždaras, jaučia baimę ir turi šlapimo ir išmatų nelaikymo problemų, kurios jos nuomone atsirado dėl barnių ir konfliktų šeimoje. Vaikas artimesnis mamai, tėčio bijo. Jo problemos galėtų būti išspręstos tik pokyčių šeimoje dėka.

Liudytoja- socialinė darbuotoja V. K. parodė, kad šeima stebima nuo 2013 m. rugsėjo 5 d., gavus iš teisėsaugos institucijų duomenis dėl kiekvieno iš tėvų nubaudimo pagal ATPK 181 str. 1 d.Su atsakovu yra susitikusi du kartus, abu kartus nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pažymėjo, kad R. yra ramesnio būdo, uždaresnis, atsakinėdavo tik į klausimus. Ieškovė yra skambinusi 6 kartus, norėdama pranešti apie šeimoje kilusius konfliktus- uždarymą balkone, psichologinį smurtą, telefono atėmimą, neįleidimą į namus. Turi duomenų, kad duktė P. konfliktus sprendžia pakeltu tonu. Mano, kad konfliktų priežastis yra skyrybų procesas, buto dalybos.

Ieškovės motina L. D. parodė, kad ji kas mėnesį remia dukros šeimą- perka maistą jauniausiajai vaikaitei, rūbelius, kt. smulkmenas, padeda dukrai maistu, pinigais. Tuo laikotarpiu (2008 m., kai buvo remontuojamas įsigytas butas), ieškovės šeima gyveno pas liudytoją, ji įsitikino, kad žentas ieškovės negerbė, reikalavo, kad ji, būdama nėščia eitų dirbti į remontuojamą butą, kiekvieną vakarą po darbo parsinešdavo 4-5 butelius alaus ir jį gerdavo, jos dukrą vadino „durne, debile“, reikalavo kartu su savo tėvu, jog dukra pasidarytų abortą, mušė ją per pilvą šepečiu, kad netektų kūdikio, nustatinėjo vaikus prieš jų motiną. 

Liudytojas atsakovo tėvas R. M. parodė, kad netiesa, jog jo sūnus visą laiką vartoja alkoholį, kadangi į darbą jis vyksta automobiliu, dirba stogdengiu. Abejoja, kad sūnus muša savo žmoną, kadangi jis savo laiku buvo dziudo ir karate 5-os vietos laimėtojas TSRS čempionate, o rytų kovos menų dalis yra  ir atitinkama vidinė kultūra. Jo nuomone, ieškovė provokuoja konfliktus, susirašinėdama su kaliniu ir norėdama turėti savo turtą, nes ji yra pasakiusi: „nupirkit man dviejų kambarių butą ir aš atstosiu nuo jūsų“.

Liudytojai V. ir R. K. charakterizavo R. M. kaip gerą ir ramų  žmogų, kurį pažįsta nuo mokyklos laikų. J. pažįsta nuo vestuvių. Jų šeimą laikė gražia ir gerai sutariančia, nematė, kad kada nors R. M. būtų vartojęs smurtą, pas juos visada atvažiuodavo blaivus. Nurodė, kad jis savo vaikus prižiūrėjo ir jais labai rūpinosi, stengėsi uždirbti pinigus, dirbo Anglijoje, o sugrįžus į Lietuvą, važinėjo dirbti į Vokietiją.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas nuolat išgėrinėja ir dėl to tampa neprognozuojamas, kelia konfliktus ir elgėsi agresyviai nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nuolat ieškovę užgaulioja. Psichologinį terorą patiria praktiškai kasdien ir dėl to nuolat gyvena įtampoje ir baimėje, dėl nuolatinės įtampos kenčia ir jų vyresnis sūnus Deividas, kuris, jau apie metus laiko lankosi pas psichologą. Maždaug nuo 2008 m. pradėjo patirti ir fizinį smurtą be jokios priežasties. Net gi po to, kad atsakovui už smurtavimą buvo iškelta baudžiamoji byla, jis nepasikeitė, priešingai, jo psichologinis spaudimas dar sustiprėjo, išgėrinėjimai padažnėjo, ji su vaikais nuolat gyvena stresinėje aplinkoje, pati ieškovė nuolat gyvena baimėje. Dėl šių aplinkybių teismo prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė savo teiginiams patvirtinti remiasi liudytojų L. D., N. Š., S. J., psichologės J. S., socialinės darbuotojos V. K. parodymais, Kauno apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimu adm. byloje Nr.A2.9.-3869-919/2013, iš kurios matyti, kad atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda įspėjimas už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str.1 d., t.y. panaudojimą savo tėvo valdžios priešingai nepilnamečių vaikų interesams ( I t. 66 b.l.), taip pat 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3019-573/2012, kuri nutraukta, R. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M. (33 b.l.).

Atsakovas atsiliepimu prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl ieškovės kaltės, kadangi gyvenant santuokoje ieškovė turėjo kitą vyrą, su kuriuo bendravo, tą patvirtina į bylą pateikti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę ieškovei rašytas laiškas ir ieškovės atsakymas (131-134 b.l.). Nurodė, kad alkoholio vartojimas buvo ne išimtinai atsakovo problema, tačiau ir pačios ieškovės problema. Ieškovė taip pat buvo bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 181 str. 1 d., kadangi 2013-03-15 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, triukšmavo ir keikėsi savo nepilnamečių vaikų S., P. ir D. akivaizdoje, tuo darė jų auklėjimui neigiamą įtaką, t. y. tėvų valdžią panaudojo priešingai savo vaikų interesams (67 b.l.). Pripažino, kad konflikto metu sudavė sutuoktinei, tačiau dėl to labai gailisi. Socialinė darbuotoja V. K. parodė, kad buvo su atsakovu susitikusi du kartus, ir abu kartus nuo jo sklido alkoholio kvapas.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 st. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Išklausius šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir įvertinus pateiktus į bylą įrodymus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas mano, kad konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas paaštrėjusių santykių šeimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiems sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių  pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, abu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais vaikų akivaizdoje, vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.  CK 3.60 str. 2 d. nustatyta lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Išnagrinėtos aplinkybės, pateikti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai abu buvo nepakankamai tolerantiški, lojalūs vienas kitam, neišsaugojo vienas kitam pagarbos, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, o santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.

Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 str. 6 d.). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 str.). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), paliekant santuokoje turėtas pavardes (CK 3.69 str.). Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 str.).

              Dėl  santuokinio  turto  padalinimo

              Nustatyta, kad R. M. 2009-06-25 dovanojimo sutarties Nr. IJ-3239 pagrindu nuosavybės teise valdo 63,96 kv.m. bendro ploto trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (20 b.l.), šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (21 b.l.).R. M. vardu  registruota transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 b.l.). Ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgyto turto kiekio ir jo vertės nėra.  Šalys sutaria, kad po santuokos nutraukimo R. M. asmeninės nuosavybės teise lieka šis jo vardu registruotas turtas. Jokio kito dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Ieškovė atsisakė nuo kompensacijos už atsakovui R. M. paskirtą turtą, todėl teismas patvirtina šį ieškovės atsisakymą.

                            Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. M. tenkintinas visiškai, kaip atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus, bei atsižvelgus į D. M. ir P. M. norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina dėl tarp nepilnamečių vaikų ir ieškovės susiformavusių stipresnių emocinių ryšių labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką, glaudų ryšį tarp seserų ir brolio (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.). Atsakovas dėl šio ieškinio reikalavimo neprieštarauja.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Aiškinant ir taikant CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-37/2013).

Ieškinyje dėl vaikų poreikių ieškovė nurodė, jog kiekvienam vaikui minimaliai užtikrinti jų poreikius kas mėnesį reikalinga apie 1000 Lt: apie 250 Lt maistui, 140 Lt už būstą ir komunalinius mokesčius, 125 Lt aprangai ir avalynei, 100 Lt higienos reikmenims, vitaminams, maisto papildams, vaistams, 130 Lt mokymo priemonėms, žaislams, laisvalaikiui, papildomam P. lavinimui -50 Lt, D. – 30 Lt (I t. 8-9 b.l.). Taigi, iš šių ieškovės paskaičiavimų matyti, kad vienam vaikui kas mėnesį reikalinga 770 -820 Lt suma išlaikymui. Ieškovė tokius vaikų poreikius grindė ir faktinės išlaidas pagrindžiančiais įrodymais 2013 m. rugpjūčio- lapkričio mėn. laikotarpiu (I t. 25-31,72-85 b.l.). Teismas įvertina tai, kad iš ieškovės pateiktų UAB „Viena sąskaita“ pranešimų apie mokėtinus mokesčius 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. matyti, kad už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas butui (duomenys neskelbtini) atitinkamai priskaičiuota mokėti 414,13 Lt, 500,07 Lt, 637,15 Lt, iš jų  88,66 Lt, 162,48 Lt, 270,65 Lt už telefoninius pokalbius. Sumos už telefoninius pokalbius sudaro neproporcingai didelę išlaidų dalį, jos nepriskirtinos išlaidoms butui išlaikyti. Atmetus šias išlaidas, bet kuriuo atveju suma už komunalinius patarnavimus nesiekia 400 Lt, todėl akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai  nurodo kiekvienam vaikui tenkančią 140 Lt šių išlaidų dalį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pastaruosius dvejus metus bendros ieškovės ir atsakovo pajamos buvo didesnės negu 2000 Lt, todėl ieškovės nurodomas minimalus kiekvienam vaikui reikalingas 1000 Lt išlaikymas šiuo laikotarpiu vaikams negalėjo būti skiriamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 1000 litų (Žin. 2012-12-22 Nr.152-7772). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą. Ieškovė nurodė, kad gauna apie 890 Lt pajamų, jos vienos gaunamų pajamų pragyventi ir išlaikyti tris nepilnamečius vaikus neužtenka. Byloje nustatyta, kad atsakovas uždirba apie 1000 Lt (I t. 35 b.l.), tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šeimos išlaikymo našta ilgą laiką teko vienam atsakovui, šeima buvo pilnai aprūpinta, atsakovas kurį laiką dirbo Vokietijoje, be to, turi staliaus profesiją, jokių įrodymų apie sunkią sveikatos būklę byloje nėra, t.y. atsakovas turi galimybę gauti didesnį nei 1000 Lt darbo užmokestį. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-243/2010). Abu tėvai turi teikti vienodą išlaikymą, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaikų priežiūra. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augantiems nepilnamečiams vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tai, kad atsakovas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti vaikams atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius vystymosi poreikius.

Detalaus ir individualizuoto kiekvieno iš vaikų poreikių paskaičiavimo ieškovė nepateikė, tačiau įvertinus pateiktus paskaičiavimus, įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas, vaikų amžių, šalių gaunamas pajamas, spręstina, kad minimaliems P. ir D. poreikiams užtikrinti būtina skirti kiekvienam po 800 Lt. Jauniausiosios dukros S. poreikis dėl jos amžiaus išlaikymui yra mažesnis, todėl jos išlaikymui reikalinga mažesnė suma, nei vyresniems vaikams- 700 Lt. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie dar vieną išlaikytinį- sūnų T. (86 b.l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas D. M. po 400 Lt, P. M. po 400 Lt, S. M. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-02-25) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).             

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė J. M. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų (CK3.175 str. 2 d.).

Ieškovė 2013-10-14 ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, iš kurios sąlygų ją galima vertinti kaip minimalią- vaikus atsakovas galėtų pasiimti tik kas antrą savaitgalį, tačiau be nakvynės atsakovo gyvenamojoje vietoje, trečiadieniais nuo 16 iki 20 val., taip pat religinių švenčių, vaikų gimtadienių, atsakovo ir vaikų senelio gimtadienių proga; atsakovo atostogų metu bendravimo su vaikais iš viso nėra numatyta. Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka vaikų interesų neapsaugotų labiau, nei laisvas bendravimas, nepadėtų išsaugoti atsakovo ryšių su nepilnamečiais vaikais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas smurtautų prieš vaikus, išskyrus jau seniai buvusį liudytojos D. nurodytą atvejį, kai jis sudavė į veidą P. M., liudytojai papriekaištavus, kad vaikai jos neklausė. Iš bylos duomenų matyti, kad neigiamą poveikį vaikams daro konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo, o ne atsakovo bendravimas su vaikais. Taip pat byloje neįrodyta, kad sūnaus D. sveikatos problemos yra susijusios būtent su atsakovo elgesiu, o ne konfliktine situacija tarp šalių. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad bendravimas su tėvu traumuotų vaikus psichologiškai ar kenktų jų interesams. Ieškovė nepagrindė aplinkybių, darančių žalą vaikams. Vaikai D. ir P. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS darbuotojai yra išreiškę savo nuomonę, iš kurios matyti, jog D. nepatinka, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholį ir rūko, jis teigiamai prisimena laiką prieš du metus, kai atsakovas nepiktnaudžiavo alkoholiu, žaisdavo su vaikais, skaitė knygas, visur važiuodavo ir norėtų, kad atsakovas vėl būtų toks; vaikams kelia baimę agresyvus atsakovo elgesys su ieškove, jų tarpusavio konfliktai (I t. 113-116 b.l.). Dukra P. nurodo, kad ji su tėte sutaria, tačiau nurodo, kad tėtė kartais būna blogas, kai neleidžia mamai kur nors išeiti ar ją muša, jai nepatinka, kad tėtė smirda, kai rūko ar būna išgėręs alaus, norėtų gyventi su mama ir kartais susitikti su tėte, tačiau pas jį nenorėtų pasilikti nakvoti. Teismo nuomone, vaikai yra tokio amžiaus (9 ir 7 metų), kad negali šiuo klausimu objektyviai suformuluoti savo norų, nuspręsti, kas labiausiai atitinka jų interesus. Ieškovė bendravimo tvarkos nustatymą iš esmės grindžia savo asmeniniais konfliktais su atsakovu, o ne vaikų interesų apsauga. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minimalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo būtinumą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išimtinai į vaikų interesus, nuolatinio ryšio su tėvu palaikymą, sūnaus bendravimo su tėvu poreikį formuojant vaiko lytinį identitetą, nenustačius aplinkybių, kad laisvas bendravimas su tėvu darytų žalą vaikų interesams, teismas sprendžia, kad maksimalus bendravimas su vaikais labiausiai atitinka nepilnamečių interesus, todėl ieškinio reikalavimas dėl detalios bendravimo tvarkos nustatymo atmestinas.

Šalims išaiškintina, kad vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. Tėvas, gyvenantis skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos institucijų bei kitų įstaigų, kurios turi ryšį su jo vaikais (CK 3.170 str. 5 d.).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ar nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti ar pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymo

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienu iš šioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Tokia gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką, sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas) iki vaiko pilnametystės (CK 3.86 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta CK 3.71 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas vienam sutuoktiniui gali nustatyti uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą. Taigi teisinis reglamentavimas nustato galimybę sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, teismo sprendimu gyventi ir naudotis kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa (kilnojamaisiais daiktais), jeigu ji (jie) yra priskirta (priskirti) šeimos turtui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia teise sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2006).

Ieškovė ir atsakovo šeima santuokos metu gyveno atsakovui priklausančiame bute, t. y. šis butas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, priskirtina šeimos turtui. Ieškovė neturi kitos jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos. Šiuo metu vaikams atsakovo bute yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, ieškovė lėšų savo gyvenamajam būstui įsigyti neturi, jos gaunamos pajamos nėra didelės, atsakovas taip pat negauna tokių didelių pajamų, kad galėtų skirti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kad jo dalies pakaktų sumokėti ne tik už dalį  komunalinių patarnavimų, bet ir dalį būsto nuomos mokesčio. Įprastinė vaikų gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, atsakovo būstas yra netoli nuo vaikų lankomos mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios būtinumą nustatyti uzufruktą sutuoktinio butui iki kol nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės (CK 3.71, 3.84, 3.85, 3.86 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (13 b.l.), patyrė 1200 Lt išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą pateikė tik 1000 Lt sumą patvirtinančius mokėjimo nurodymus (124-126 b.l.). Teismo vertinimu ieškovės reikalavimai patenkinti 83 procentais, todėl jai iš atsakovo priteistina 120 Lt žyminio mokesčio bei 830 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 950 Lt.

Atsakovas šioje byloje priešieškinio nepareiškė, už advokato pagalbą rengiant atsiliepimus į ieškinį, atstovavimą teisme sumokėjo 1500 Lt (123,129,130 b.l.). Atsižvelgiant į atmestą ieškovės reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 17 procentų jo bylinėjimosi išlaidų-255 Lt..

Ekonomiškumo, protingumo principų pagrindu iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos yra įskaitomos ir iš atsakovo R. M. ieškovei priteistina 695 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Be to, šioje byloje valstybė patyrė 11,42 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, kurias šalims paskirsčius lygiomis dalimis, jos sudaro mažesnę, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nurodyta suma, todėl iš šalių jos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 385 str.,  teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

J. M. (iki santuokos sudarymo- D.), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2004 m. vasario 20 d. Londone, Didžiojoje Britanijoje, apskaitytą 2004 m. birželio 5 d. Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) santuokos metrikų knygoje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti sutuoktiniams santuokines pavardes: M., M.. 

Nepilnamečių   vaikų   D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) P. M.,   gim.   (duomenys neskelbtini),   a.k.  (duomenys neskelbtini) ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-25 iki sūnaus pilnametystės, šių  lėšų  tvarkytoja   uzufrukto   teise  paskiriant   J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtą sumą pervedant į J. M. banko sąskaitą.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) P. M.,   gim.    (duomenys neskelbtini),   a.k.  (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-25 iki dukters pilnametystės, šių  lėšų  tvarkytoja   uzufrukto   teise  paskiriant   J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtą sumą pervedant į J. M. banko sąskaitą.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) S. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo 2014-02-25 iki dukters pilnametystės, šių  lėšų  tvarkytoja   uzufrukto   teise  paskiriant   J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtą sumą pervedant į J. M. banko sąskaitą.

Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, registruotą R. M. vardu, negyvenamąją patalpą (garažą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),  po   santuokos   nutraukimo   palikti  R. M. asmeninės nuosavybės teise.

Santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą- R. M. vardu  registruotą transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),  po   santuokos   nutraukimo   palikti  R. M. asmeninės nuosavybės teise.

Nepilnamečiams D. M., P. M., S. M. iki jų pilnametystės, o J. M.- iki S. M. pilnametystės į R. M. nuosavybės teise priklausantį 63,96 kv.m. bendro ploto trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti uzufruktą- teisę naudotis gyvenamąja patalpa.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 695 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.