Administracinė byla Nr. eA-393-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01473-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.6; 41

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo ir nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2021 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 165-K-4 „Dėl investuotojo pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą, įformintą 2021 m. vasario 25 d. protokolu Nr. PD-6, (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Nuo 2005 metų pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), kuriame vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas ant pareiškėjo iš valstybės išsinuomoto žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas), kurį turto patikėjimo teise valdo ir pareiškėjui nuomoja (duomenys neskelbtini). Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos teritorijos (toliau – ir Apsaugos zona) ribas.

2.2.                      Siekdamas atlikti (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, investicijas į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas parengė (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija tenkintų komercinius tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir pareiškėjo interesus. Norėdamas atlikti šią (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, 2020 m. spalio 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo rekonstruoti (duomenys neskelbtini) išdavimo.

2.3.                      2020 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į Komisiją. 2020 m. gruodžio 10 d. Komisija, remdamasi visuomenės informavimo priemonės publikacija, paprašė pareiškėjo pateikti patikrai dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atlikti reikalingus dokumentus. Pareiškėjui pateikus prašomus dokumentus Komisijai, 2020 m. gruodžio 23 d. buvo pradėta pareiškėjo patikros procedūra pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 3 dalį.

2.4.                      Komisija, gavusi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD), Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) duomenis, nusprendė, kad reikia gauti papildomų duomenų, ir pareiškėjo paprašė:

2.4.1.                      patikslinti (duomenys neskelbtini) aplinkybes;

2.4.2.                      patikslinti, ar (duomenys neskelbtini) ryšys su (duomenys neskelbtini) yra išlikęs;

2.4.3.                      patikslinti kas yra (duomenys neskelbtini) naudos gavėjai;

2.4.4.                      patikslinti, kas yra (duomenys neskelbtini) naudos gavėjai;

2.4.5.                      pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) įmonių veiklą (duomenys neskelbtini).

2.5.                      Pareiškėjas pateikė duomenis, kad: (duomenys neskelbtini).

2.6.                      Nepaisydama papildomos informacijos pateikimo, 2021 m. vasario 25 d. posėdyje Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėją pripažino keliančiu riziką nacionalinio saugumo interesams ir neleido pareiškėjui vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų. Pareiškėjo pateiktai informacijai Komisija neskyrė jokio dėmesio, jos nepaneigė. Veikla, kuri būtų vykdoma (duomenys neskelbtini), ir jau esantys bei taikomi privalomos kontrolės teisiniai mechanizmai nebuvo analizuoti ir įvertinti.  

2.7.                      Sprendimo pagrindu buvo priimtas Nutarimas, kuriuo nuspręsta: 1) pripažinti pareiškėją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis; 2) nustatyti, kad pareiškėjo ketinimas plėsti veiklą Apsaugos zonos teritorijoje pagal susitarimą, kuriuo būtų pildoma ir patikslinama su (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), yra negalimas.

2.8.                      Sprendimas ir Nutarimas yra neteisingi, neteisėti, neatitinka proporcingumo principo, nepagrįsti ir nelogiški, iš jų negalima suprasti, kokiomis aplinkybėmis remiantis priimti ir kaip šias aplinkybes pareiškėjas galėtų paneigti.

2.9.                      Pritaikyto draudimo nauda yra mažesnė už draudimu keliamą žalą pareiškėjui ir (duomenys neskelbtini). Komisija ir Vyriausybė Sprendimu ir Nutarimu apribojo (duomenys neskelbtini) galimą konkurencinį pranašumą prieš kitus regione veikiančius (duomenys neskelbtini), uždraudė kurti naujas darbo vietas. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas nepasižymi esminiais (duomenys neskelbtini) konstrukciniais pakeitimais, kuriais būtų sudarytos galimybės (duomenys neskelbtini), pagamintus (duomenys neskelbtini). Vykdoma veikla plečiama tik veiklos apimties tikslais, pati veikla yra visiškai nutolusi nuo Įstatymo reguliavimo srities, uždrausta atlikti tik pasenusio, bet veikiančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją. Draudimas pareiškėjui atlikti investicijas nebuvo vienintelis galimas ir logiškas sprendimas, Komisija turėjo teisės aktų suteiktą diskreciją pareiškėjui nustatyti rekomendacijas (pvz., nustatyti draudimus pareiškėjo galutiniam naudos gavėjui palaikyti ryšius; pateikti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos (be kita ko, ir statybų) planus papildomai įvertinti atsakingoms valstybės institucijoms, gauti jų išvadas dėl statybų (rekonstrukcijos) grėsmės nacionaliniam saugumui; užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos planus ir darbus papildomai prižiūrės atsakingos valstybės institucijos, kt.). Nebuvo įvertinta, kad Apsaugos zonos teritorijoje yra įrengta ir visiškai veikia aukščiausio lygio objektų saugos infrastruktūra, (duomenys neskelbtini) saugumą užtikrinančios procedūros yra atliekamos remiantis (duomenys neskelbtini). Toks reguliavimas maksimaliai užkardo bet kokias potencialias grėsmes nacionalinio saugumo interesams, užtikrinant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir eilę kitų kontrolės mechanizmų.

2.10.                      (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai nebuvo reikalingas nei Komisijos, nei Vyriausybės sprendimas. Pagal Nuomos sutarties 3.8 punktą, pareiškėjas turėjo gauti leidimą rekonstrukcijai iš (duomenys neskelbtini), tačiau Nuomos sutartyje nenumatyta, kad ši įmonė turėtų kreiptis į Komisiją, todėl Komisija ir Vyriausybė veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus).

2.11.                      Pareiškėjas, planuodamas savo veiklą ir plėtrą (duomenys neskelbtini), investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, nebuvo numatęs, jog Komisija ir Vyriausybė iš esmės apribos pareiškėjo veiklą, todėl buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

2.12.                      Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui. ESTT yra nusprendęs, kad netgi bendrovės, veikiančios energetikos sektoriuje, akcinio kapitalo įsigijimas arba bet koks kitas įgijimas, suteikiantis didelę įtaką tokiai bendrovei, iš principo savaime neturėtų būti laikomas realia ir pakankamai didele grėsme saugumui. Nutarime ir Sprendime nevertintas grėsmės realumas, grėsmės pakankamumas, grėsmės dydis. Pareiškėjas jau daugiau nei 15 metų vykdo ūkinę veiklą Apsaugos zonos teritorijoje ir nė karto nekilo jokių prielaidų teigti, kad pareiškėjo veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

2.13.                      Sprendimu ir Nutarimu nustatytas pareiškėjo neatitikimas nacionaliniam saugumui nepagrįstas jokiu objektyviu vertinimu – pareiškėjas neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių, Sprendimas ir Nutarimas priimti remiantis prielaidomis, prezumpcijomis ir nepatikrintų šaltinių skleidžiama informacija, o ne objektyviais faktiniais duomenimis.

2.14.                      Sprendime ir Nutarime nenurodyta, kaip konkrečiai buvo nustatytas pareiškėjo neatitikimas nacionaliniam saugumui, ar Komisijos išdėstytos prielaidos buvo vertinamos kaip esminės. Nurodyti pareiškėjo ir jo galutinio naudos gavėjo tariami ryšiai su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis institucijomis nėra aiškūs ir tinkamai motyvuoti, yra tiesiog niekuo neparemti samprotavimai. Sprendime nenurodytas nė vienas faktinis pagrindas, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai pagrįstų Komisijos teiginius, kad pareiškėjas: 1) turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (Įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.); 2) turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms (Įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.).

2.15.                      Komisijos išvados yra paremtos tik Komisijos „tikėjimu“, kad pareiškėjo galutinis naudos gavėjas vis dar tebėra faktinis (duomenys neskelbtini) akcininkas. Komisija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) iš tiesų pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas, tačiau vertino, kad „yra tikimybė“, jog jis tebėra (duomenys neskelbtini) akcijų savininkas. Pareiškėjas Komisijai pateikė išsamią informaciją apie (duomenys neskelbtini) pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini) akcininkų aplinkybes.

2.16.                      Sprendime ir Nutarime pateikta daug prielaidų, kuriomis grindžiamos ir kitos prielaidos, kurių pagrindu įrodomos egzistuojančios pareiškėjo sąsajos ir ryšiai su (duomenys neskelbtini) subjektais ar specialiosiomis tarnybomis, kurių nei pareiškėjas, nei su juo susiję asmenys neturi. Komisija pareiškėjo egzistuojančią sąsają su (duomenys neskelbtini) fiziniais ir juridiniais asmenimis, specialiosiomis tarnybomis grindė tariamais pareiškėjo akcininko akcinės bendrovės (toliau – ir AB) (duomenys neskelbtini) ir šios bendrovės akcininko (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko (duomenys neskelbtini) ryšiais. Tokiu būdu su pareiškėju nepagrįstai sutapatinamas kontrolinio akcijų paketo neturintis akcininkas per „trečios eilės“ akcininką, kuris lemiamos įtakos pareiškėjo veikloje neturi, be to, Sprendime ir Nutarime nepaaiškinama, kas yra laikoma ryšiais, o kas – ne. 

2.17.                      Sprendime pareiškėjas net keliais būdais susiejamas su (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir jos vadovu (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kurių pareiškėjas nėra nei matęs, nei su jais bendravęs. Sprendime padarytos nepagrįstos prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) plėtoja projektą su (duomenys neskelbtini), kuri yra siejama su (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)).

2.18.                      (duomenys neskelbtini) yra vienintelis (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau bendrovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neužsiima jokia aktyvia veikla, kuri kaip nors būtų susijusi su pareiškėjo veikla. Nekontroliuojančio akcininko nežymios pasyvios investicijos neturi nieko bendro ir yra visiškai nutolę nuo nacionalinio saugumo interesų. (duomenys neskelbtini) valdo tik (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, kaip pasyvias kapitalo investicijas. (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis tarnybomis, o valdo tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) akcijų turi (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), tačiau pagrindiniu verslo partneriu (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)metais įsteigta (duomenys neskelbtini).

2.19.                      Nepagrįsta prielaida, kad (duomenys neskelbtini) yra „pagrindinis“ (duomenys neskelbtini) verslo partneris – jokiose įmonėse, kuriose veikia su pareiškėju susiję asmenys, (duomenys neskelbtini) nėra nei akcininku, nei valdymo organų nariu, nei darbuotoju, nei kokiu nors naudos gavėju. Nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) vadovui (duomenys neskelbtini) artimas asmuo. Visais atvejais tokie ryšiai nieko bendro neturi su pareiškėjo ar su juo susijusių asmenų veikla. Nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) yra siejamas su (duomenys neskelbtini) saugumo ir žvalgybos tarnybomis ir palaiko artimus ryšius su (duomenys neskelbtini), net jeigu ir būtų, tai nieko nepasako apie pareiškėjo ryšius.

2.20.                      (duomenys neskelbtini) netiesiogiai per Komisijai atskleistas įmones iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) valdymo įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūroje, tačiau sprendimas investuoti į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini) metais, t. y. tada, kai (duomenys neskelbtini).

2.21.                      Komisija rėmėsi nepatikimais ir net interneto naudotojų laisvai koreguojamais šaltiniais (Wikipedia), visuomenės informavimo priemonių publikacijomis.

2.22.                      Viešojo administravimo subjektas, priėmęs asmens teises ir laisves ribojantį sprendimą, privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias faktinį pagrindą, abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.

2.23.                      Sprendime ir Nutarime konstatuota, kad tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) institucijų, specialiųjų tarnybų egzistuoja „ryšio“ grandinė: pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įkurta įmonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) proc. akcijų (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėją ir (duomenys neskelbtini) skiria mažiausiai septyni savarankiški asmenys. Sprendime skiriama daug dėmesio pareiškėjo ir kitų asmenų ryšiams, tačiau Komisija nenustatė šių ryšių realumo, pobūdžio ir intensyvumo. Pareiškėjo veikla negali būti tapatinama nei su akcininko (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini)ar kitų subjektų veikla, atitinkamai, Komisija ydingai tapatina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) institucijų veikla.

2.24.                      Komisija nepaaiškino, kaip tariami pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) subjektais yra susiję su (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija ir jame vykdoma komercine veikla. Komisija nenurodė jokio priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir grėsmės nacionalinio saugumo interesams sukėlimo.

2.25.                      Išimtinai komerciniai įmonių santykiai ir nutolimas (t. y. kelios tarpinės įmonės su savo savininkais ir valdymo organais bei keli visiškai savarankiški fiziniais asmenys) neleidžia atitinkamo ryšio ar sąsajų laikyti keliančių kokią nors grėsmę ar didinančių riziką nacionalinio saugumo interesams. Sprendime ir Nutarime nėra nurodoma, kokiu būdu tariamas pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) subjektų ryšys (ar sąsajos) didina grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Tam, kad bent hipotetiškai būtų įvertintos pareiškėjo keliamos grėsmės, Komisija, turėjo: 1) aiškiai įvardyti, kaip pareiškėjas, kuris neturi jokio glaudaus ir reikšmingo ryšio su (duomenys neskelbtini) subjektais, galėtų būti paveiktas ir tokiu būdu galėtų kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams; 2) pagrįsti, jog (duomenys neskelbtini) subjektai gali daryti realią, tikrą bei tiesioginę įtaką pareiškėjui ir jo priimamiems sprendimams. Nutarime ir Sprendime konstatuoti tariami pareiškėjo ir kitų asmenų ryšiai su neįvardytomis (duomenys neskelbtini) institucijomis apibūdinti itin abstrakčiai ir nėra detalizuoti.

2.26.                      Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo galutinis naudos gavėjas gali daryti įtaką pareiškėjui. Turtiniu požiūriu juridinis asmuo ir jo dalyvis ar galutinis naudos gavėjas yra visiškai atskiri subjektai. Akcininkas ar galutinis naudos gavėjas daro įtaką juridiniam asmeniui tik balsuodamas akcininkų susirinkimuose ir tik tais klausimais, kurie patenka į jo kompetenciją. Šiuo atveju turėjo būti nustatyta, kokie asmenys realiai priima sprendimus, tačiau Nutarime ir Sprendime nebuvo vertinama, kiek pats pareiškėjas su savo valdymo organais ir organizacine struktūra, kaip savarankiškas teisinis subjektas, atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus.

2.27.                      Galutinio naudos gavėjo (hipotetinis) pavienis susitikimas ar net pažintis, nors šiuo atveju net ir to nebuvo, su vienu ar kitu trečiuoju asmeniu ne visada lemia, kad šie tretieji asmenys gali daryti įtaką pareiškėjui. Turėjo būti nustatyta, kad pareiškėjo galutinis naudos gavėjas neabejotinai vykdo tokių trečiųjų asmenų nurodymus, tokie galutinio naudos gavėjo ir trečiųjų asmenų ryšiai yra glaudūs, nepavieniai ir artimi. Nutarime ir Sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes jo galutinis naudos gavėjas esą turi neatitinkančių nacionaliniam saugumui ryšių.

2.28.                      Nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Nutarime ir Sprendime pasisakoma ne tik dėl pareiškėjo, bet ir dėl tariamų (duomenys neskelbtini) ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais. (duomenys neskelbtini) neturi nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių su (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

2.29.                      Pareiškėjas 2021 m. vasario 10 d. rašte Komisijai pateikė išsamius paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini) nekoncentruoja savo veiklos (duomenys neskelbtini), bet veikia globaliai, (duomenys neskelbtini).

2.30.                      Pasisakydami dėl pareiškėjo neatitikimo nacionaliniam saugumui Komisija ir Vyriausybė nesiaiškino, kokią veiklą vykdo pareiškėjas ir kokie sprendimų kontrolės mechanizmai yra įdiegti pareiškėjo veikloje, taip pat (duomenys neskelbtini)veikloje.

2.31.                      Nutarimu ir Sprendimu pažeidžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 63 straipsnyje įtvirtintas laisvas kapitalo judėjimas, Nutarimas ir Sprendimas prieštarauja ESTT jurisprudencijoje pateiktoms gairėms, aiškinant ir taikant proporcingumo principą, ESTT praktikai, draudžiančiai riboti laisvo kapitalo judėjimą Europos Sąjungoje (toliau – ir ES), Įstatymo nustatytu reguliavimu, Sprendimu ir Nutarimu pažeistas laisvo paslaugų judėjimo principas (SESV 56 str.). 

2.32.                      Sprendimas ir Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – ir Chartija), Sprendimu nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į nuosavybę, t. y. pažeistas Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis ir Chartijos 17 straipsnis, nes Nutarimas ir Sprendimas nėra proporcingi siekiamam tikslui.

2.33.                      Sprendimas ir Nutarimas neatitinka teisėtumo principo, nes draudimas rekonstruoti (duomenys neskelbtini) tėra faktinis padarinys, kuris nėra numatytas kaip priemonė Įstatyme.

2.34.                      Pareiškėjas teikė prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir į ESTT.

3.       Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas Komisija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 4R-1009 (toliau – ir Raštas) į Komisiją kreipėsi (duomenys neskelbtini) ir Rašte nurodė, kad pareiškėjas su šia įmone yra sudaręs Nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjui (duomenys neskelbtini) metams išnuomotas Žemės sklypas. Pareiškėjas su VĮ (duomenys neskelbtini) ketino pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų papildoma ir patikslinama Nuomos sutartis, be kita ko, keičiant ir Nuomos sutarties trukmės laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Pasirašydamas susitarimą, keičiantį Nuomos sutartį, pareiškėjas ketino plėsti savo vykdomą veiklą: rekonstruoti (duomenys neskelbtini) ir padidinti jo plotą, kad galėtų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, ketindamas plėsti savo veiklą Apsaugos zonos teritorijoje, atitiko Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą investuotojo sąvoką, nes ketino vykdyti veiklą Apsaugos zonos teritorijoje.

4.2.                      (duomenys neskelbtini) Rašte nurodė, kad iš viešos informacijos yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. (duomenys neskelbtini) yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir 1 priedo 6 punktą ši įmonė yra priskiriama pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei. Įstatymas suteikia teisę ne tik nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, bet ir kitiems subjektams kreiptis į Komisiją dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.

4.3.                      Komisija atliko visapusišką ir objektyvų tyrimą ir laikėsi Įstatymo nustatyto tyrimo proceso. Komisija pateikė suinteresuotoms institucijoms (VSD, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, URM ir kt.) užklausimus, ar pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimui pradėti pakanka pagrįstų duomenų, nurodytų Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, t. y. ar esama duomenų apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus rizikos / grėsmės valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus arba duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

4.4.                      Komisija 2020 m. gruodžio 8 d. gavo iš VSD siūlymą inicijuoti pareiškėjo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (VSD 2020 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 18-11063), todėl Komisija pagrįstai pradėjo ir turėjo pagrindą atlikti pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, siekdama įvertinti jo turimus ryšius ir kitas nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. Komisijos teisė rinkti informaciją detaliai numatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1213 redakcija), (toliau – ir Aprašas) trečio skyriaus antrajame skirsnyje. Gavusi iš pareiškėjo patikrai atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją, Komisija 2020 m. gruodžio 23 d. pradėjo jo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, kreipdamasi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas.

4.5.                      Pareiškėjas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, o pareiškėjo turimi grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys ryšiai nėra paremti prezumpcijomis ar prielaidomis.

4.6.                      Komisija svarstė pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir nustatė, kad egzistuoja du Įstatyme nustatyti kriterijai, t. y. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti kriterijai, leidžiantys investuotoją (pareiškėją) pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Faktinės aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo turimus ar praeityje turėtus grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius, yra nurodytos Sprendimo dėstomojoje dalyje. 

4.7.                      Pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui turinčių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ir turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui turinčių sąsajų su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.

4.8.                      Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas turi sąsajų su (duomenys neskelbtini) režimui artimais žmonėmis. Šios sąsajos atskleidžiamos per pareiškėjo akcininkų struktūroje esančias įmones ir jų veiklą. Pareiškėjo akcininkų struktūroje esanti (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kontroliuoja (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų, o bendrovė (duomenys neskelbtini) valdo kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios bendrovės (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. (duomenys neskelbtini) akcijų valdyme dalyvauja (duomenys neskelbtini)  („(duomenys neskelbtini)“ direktorių tarybos pirmininkas), valdantis (duomenys neskelbtini) proc. šios įmonės akcijų. (duomenys neskelbtini) priskiriamas artimiausiai (duomenys neskelbtini) valstybinės korporacijos (duomenys neskelbtini) vadovo (duomenys neskelbtini) aplinkai. Iš Sprendime pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) valstybinė korporacija (duomenys neskelbtini) laikoma viena pagrindinių (duomenys neskelbtini) karinės pramonės korporacijų. (duomenys neskelbtini) laikomas vienu artimiausių (duomenys neskelbtini) aplinkos žmonių. (duomenys neskelbtini) per savo valdomą įmonę rėmė (duomenys neskelbtini) integraciją į (duomenys neskelbtini). Faktas, kad (duomenys neskelbtini) yra artimas (duomenys neskelbtini) bendražygis, yra visuotinai žinomas ir nereikalaujantis papildomo tyrimo.

4.9.                      Prejudicinę reikšmę šiai bylai turi įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4964-764/2016, kuriuo patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini).

4.10.                      (duomenys neskelbtini) yra galutinis pareiškėjo naudos gavėjas, kontroliuojantis (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) akcijų per tarpinę bendrovę (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valdo didžiausią pareiškėjo akcijų dalį – (duomenys neskelbtini) proc., todėl, nors tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo yra įsiterpusios kelios įmonės, akivaizdu, kad galutinis naudos gavėjas yra būtent (duomenys neskelbtini). Visais atvejais egzistuoja netiesioginė (duomenys neskelbtini) įtaka pareiškėjui, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje. 

4.11.                      Komisija vertino Bendrovės 2021 m. vasario 10 d. rašte pateiktą informaciją, pateikė VSD ją įvertinti, Sprendime yra nurodytas pareiškėjo 2021 m. vasario 10 d. rašto vertinimo rezultatas. Tai, kad dalis informacijos apie pareiškėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybes, sudaro valstybės ir tarnybos paslaptį, nėra pagrindas teigti, kad Sprendimas ir Nutarimas paremti išimtinai įslaptintais duomenimis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įslaptinta informacija gali būti vertinama kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais.

4.12.                      Sprendimas ir Nutarimas yra pagrįsti, teisėti ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Sprendimas ir Nutarimas buvo priimti atlikus Įstatymo reikalaujamą patikrinimą, ištyrus visas reikšmingas aplinkybes. Vyriausybei buvo pateikta teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas Sprendimas, kuris sudarė aiškų pagrindą priimti Nutarimą. Nutarimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ir 2 dalimi, 12 straipsnio 17 dalimi, taip pat atsižvelgiant į Sprendimą. Teismas turėtų vertinti visą su jo priėmimu susijusią ir kitų kompetentingų valstybės institucijų pateiktą medžiagą, įskaitant Komisijos, vertinančios grėsmės nacionalinio saugumo interesams priežastis, Vyriausybei pateiktą Sprendimą, kuris laikytinas Nutarimo pagrindu. Teismo veikla tikrinant Komisijos atliktus gana sudėtingus vertinimus iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė savo diskrecijos ribų, taip pat ar laikėsi procedūrų, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.

4.13.                      Sprendimas ir Nutarimas nepažeidžia nei proporcingumo, nei ūkinės veiklos laisvės principų ir atitinka ES teisę, nes Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas bei konstituciškai svarbus tikslas, į kurį būtina atsižvelgti reguliuojant ūkinę veiklą valstybėje. Nustatant teisinį reguliavimą gali būti numatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, inter alia (be kita ko) tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje.

4.14.                      Pareiškėjo teiginiai, kad jam pritaikyta poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo, yra visiškai nepagrįsti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad dėl įvairių įstatymų lygio iniciatyvų gali atsirasti ūkinės veiklos laisvės ribojimų.

5.       Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija), atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Nutarimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų bei atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus principus. (duomenys neskelbtini) turėjo teisinį pagrindą kreiptis į Komisiją dėl investuotojo atitikties nacionaliniam saugumui įvertinimo, vadovaudamiesi Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 10 punktu. Pareiškėjas atitinka ir investuotojo sąvoką, įtvirtintą Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kadangi „ketino vykdyti veiklą Įmonės apsaugos zonos teritorijoje“ (t. y. su (duomenys neskelbtini) ketino pasirašyti susitarimą, keičiantį ir Nuomos sutarties trukmės laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, taip pat ketino plėsti savo vykdomą veiklą, rekonstruodamas (duomenys neskelbtini), didindamas jo plotą, kad galėtų (duomenys neskelbtini)).

6.2.                      Komisija laikėsi Įstatyme nustatytų procedūrų, nuoseklaus tyrimo proceso, tinkamai pagrindė Sprendimą. Komisija, siekdama įvertinti, ar Bendrovės atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimui pradėti pakanka pagrįstų duomenų, nurodytų Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, jau kitą darbo dieną (2020 m. lapkričio 30 d.) raštu Nr. S-4823 kreipėsi į atitinkamas institucijas. Administracinei procedūrai inicijuoti (pradėti) buvo gauta pakankamai reikšmingos informacijos tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek ir iš VSD. Komisija 2020 m. gruodžio 23 d. pradėjo Bendrovės atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, kreipdamasi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas. 2021 m. vasario 25 d. Komisijos posėdyje buvo svarstomos visos Komisijai pateiktos išvados dėl Bendrovės atitikties nacionalinio saugumo interesams.

6.3.                      Nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Nutarime paaiškinta, kad pareiškėjas turi ar turėjo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, sąsajų su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Bendrovės veiklos plėtros neužkardymas reikštų subjekto, keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui, ilgalaikę veiklos plėtros galimybę šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastuktūros, nes (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas, be kita ko, svarbus krašto gynybai. (duomenys neskelbtini) veiklą gali vykdyti tik patikimi, su Lietuvai priešiškomis šalimis, ypač (duomenys neskelbtini), riziką ar grėsmę keliančių ryšių neturintys asmenys, o mažiau ribojančių priemonių pritaikymas nebūtų veiksmingas, nes Bendrovės turimi ryšiai suponuoja grėsmės nacionaliniam saugumui aplinkybes, kurių suvaldymas dėl šių ryšių sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir karinės pramonės subjektais mažiau ribojančiomis priemonėmis nebūtų veiksmingas.

6.4.                      Nutarime paaiškinta, kad dėl keliančių grėsmę veiksnių pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Bendrovės ketinimas plėsti veiklą Apsaugos zonos teritorijoje dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams yra negalimas, išsamūs motyvai nurodyti Sprendime.

6.5.                      Sprendime ir Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas turėjo ar turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių. Pateikta informacija atskleidė, kad pareiškėjas turi sąsajų su (duomenys neskelbtini) režimui artimais žmonėmis. Šios sąsajos atskleidžiamos per pareiškėjo akcininkų struktūroje esančias įmones ir jų veiklą. (duomenys neskelbtini).

6.6.                      Pareiškėjas yra neteisus, nurodydamas, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Prejudicinę reikšmę šiai bylai turi įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4964-764/2016, kuriame (duomenys neskelbtini).

6.7.                      Pareiškėjo teiginiai, kad Komisija ir Vyriausybė negalėjo vertinti pareiškėjo galutinio naudos gavėjo, nes jis jokios realios įtakos pareiškėjo veiklai nedaro, todėl reikėjo nustatyti, kokie asmenys realiai priima pareiškėjo sprendimus, ir vertinti šių asmenų atitiktį, yra nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) yra galutinis pareiškėjo naudos gavėjas, kontroliuojantis (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) akcijų per tarpinę bendrovę (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) valdo didžiausią pareiškėjo akcijų dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) proc. Visais atvejais egzistuoja netiesioginė (duomenys neskelbtini) įtaka pareiškėjui, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje. Aplinkybė, kad būtent galutinio naudos gavėjo (tiek tiesioginio, tiek ir netiesioginio) galimai keliama grėsmė yra svarbi, vertinant atitiktį nacionalinio saugumo interesams, pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

6.8.                      Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus vien padidėjusios rizikos ar kylančios grėsmės pakanka tam, kad investuotojas būtų pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

6.9.                      Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo 2021 m. vasario 10 d. raštas, kuriuo jis pateikė savo atsakymus į Komisijos klausimus, nebuvo vertinamas. Komisija minėtą raštą pateikė VSD įvertinti, o Komisijos išvadoje aptarti šio rašto vertinimo rezultatai. VSD Komisijai pateikta valstybės paslaptį sudaranti informacija nebuvo vienintelis pagrindas, lėmęs Sprendimo priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio bylose galima pripažinti įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir įvertinti ją kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2556-492/2020).

6.10.                      Sprendimas ir Nutarimas yra proporcingi, nepažeidžia nei ūkinės veiklos laisvės, nei nuosavybės teisės ar kitų principų ir neprieštarauja ES teisei.

6.11.                      Pareiškėjo teiginiai, jog jo veikla yra visiškai nutolusi nuo Įstatymo, yra nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas turi būti apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Pareiškėjo plėtros planai būtų vykdomi Apsaugos zonos teritorijoje, be to, šie planai būtų susiję su pareiškėjo plėtra vykdant veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, kuri (duomenys neskelbtini). Todėl buvo pagrindas pareiškėją vertinti kaip investuotoją, jo turimus ryšius ir kitas nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes.

6.12.                      Galutinio naudos gavėjo galimai keliama grėsmė yra svarbi, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Pareiškėjas turi ar turėjo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, sąsajų su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, Bendrovės veiklos plėtros neužkardymas reikštų subjekto, keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui, ilgalaikę veiklos plėtros galimybę šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastuktūros, todėl sandorio sudarymą ribojančios priemonės laikomos proporcingomis.

6.13.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimu pažeistas jo lūkestis plėtoti veiklą. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai. Pareiškėjas negali remtis lūkesčiu plėsti veiklą, kadangi Įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja atvejus, kada atliekama investuotojo patikra, t. y. situacija yra apibrėžta.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       VSD nurodė, kad, atliekant pareiškėjo patikrą ir priimant Sprendimą bei Nutarimą, buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų bei tokio pobūdžio individualiam administraciniam aktui VAĮ keliamų reikalavimų. Pareiškėjo patikra (tyrimas) buvo atlikta atidžiai, laikantis visų procedūrinių reikalavimų: paprašyta kompetentingų institucijų išvadų bei reikšmingos informacijos, be to, papildomai atlikta išplėstinė situacijos analizė , atlikus patikrą (duomenų tyrimą).

9.       VSD akcentavo, kad pareiškėjo keliantys grėsmę ryšiai (turimi ar praeityje turėti) atskleisti iš dviejų pusių: per galutinį pareiškėjos naudos gavėją (duomenys neskelbtini) ir per (duomenys neskelbtini) nuomininką ir faktinį (duomenys neskelbtini) naudotoją savo veiklai vykdyti – (duomenys neskelbtini), pripažintą neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dar 2015 metais. Pareiškėjas, siekdamas plėsti savo veiklos galimybes (savo valdomo turto – (duomenys neskelbtini) – dydį), tuo pačiu plėstų ir šio turto nuomininko – įmonės, pripažintos neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, veiklos galimybes. Šios aplinkybės nurodytos ne tik VSD 2021 m. vasario 5 d. rašte Nr. 19-105S ir 2021 m. vasario 22 d. rašte Nr. 19-163KF, bet ir kitų kompetentingų institucijų, įtrauktų į pareiškėjo patikrą, dokumentuose. VSD išvadą patvirtina tiek vieša (pareiškėjo pateikta informacija, registruose esantys duomenys, atviruose informacijos šaltiniuose esanti informacija), tiek įslaptinta informacija.

10.       VSD vertino, kad yra pakankamai viešos informacijos, patvirtinančios pareiškėjo atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte išdėstytiems kriterijams (Komisijai teikta VSD įslaptinta informacija nebuvo vienintelis pagrindas, lėmęs Sprendimo ir Nutarimo priėmimą), tačiau taip pat reikšminga ir įslaptinta informacija, kuri detalizuoja, sukonkretina ir papildo viešus duomenis. Įslaptintos informacijos naudojimo galimybės teisminiuose ginčuose neatmeta ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pažymėdamas, kad remiantis nacionaline teise, teismai turėjo neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos ir dėl to galėjo įgyvendinti priežiūros galias. ESTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimi atvejai, kai vykstant administracinei procedūrai, teismo procesui, būtina neatskleisti atitinkamam asmeniui kai kurios informacijos, visu pirma dėl privalomų su valstybės saugumu susijusių priežasčių.

 

II.

 

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.

12.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

12.1.                      (duomenys neskelbtini) Raštu kreipėsi į Komisiją dėl pareiškėjo, siekiančio plėsti vykdomą veiklą Apsaugos zonos teritorijoje, patikros. (duomenys neskelbtini) prašymą grindė Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 10 punktu, nurodė, kad pareiškėjas su šia įmone (duomenys neskelbtini) yra sudaręs Nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjui (duomenys neskelbtini) metams yra išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini) ploto) ir bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini) ploto). Ant išsinuomoto Žemės sklypo pareiškėjas yra pastatęs jam nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) ploto pastatą ((duomenys neskelbtini)), kuris yra Apsaugos zonos teritorijoje. Pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) ketino pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų papildoma ir patikslinama Nuomos sutartis, be kita ko, keičiant ir Nuomos sutarties trukmės laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Pasirašydamas susitarimą, keičiantį Nuomos sutartį, pareiškėjas ketino plėsti savo vykdomą veiklą, rekonstruodamas (duomenys neskelbtini) (didindamas jo plotą).

12.2.                      Komisija, siekdama įvertinti, ar pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimui pradėti pakanka pagrįstų duomenų, nurodytų Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-4823 kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, URM, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, VSD, Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir STT.

12.3.                      Komisija 2020 m. gruodžio 8 d. gavo iš VSD siūlymą inicijuoti pareiškėjo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (VSD 2020 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 18-11063).

12.4.                      Komisija 2020 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti patikrai atlikti reikalingus dokumentus. Komisija, gavusi iš pareiškėjo patikrai atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją, 2020 m. gruodžio 23 d. pradėjo pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, kreipdamasi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, ir informavo pareiškėją apie patikros pradėjimą.

12.5.                      Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. S-010-93RN pateikė Komisijai raštą, kuriame nurodyti Bendrovės riziką ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys ryšiai. 2021 m. sausio 25 d. Komisijos posėdyje buvo pateiktas VSD siūlymas stabdyti pareiškėjo atitikties įvertinimą dėl poreikio, atliekant tyrimą, gauti iš pareiškėjo papildomos informacijos. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą stabdyti Bendrovės atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrą ir prašyti papildomos informacijos.

12.6.                      Pareiškėjas 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. 20210210/VAR01 pateikė Komisijai papildomą informaciją. Gavusi šią informaciją, Komisija pateikė ją įvertinti VSD ir paprašė pateikti papildomą informaciją.

12.7.                      VSD 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 19-105S pateikė Komisijai informaciją, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų kriterijus.

12.8.                      Komisija 2021 m. vasario 25 d. priėmė Sprendimą, kuriame pažymėta:

12.8.1.                      Pareiškėjas dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui turinčių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ir turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui turinčių sąsajų su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis neatitinka nacionalinio saugumo interesų;

12.8.2.                      Pareiškėjas pagal ketinamą pasirašyti susitarimą su (duomenys neskelbtini) plėstų savo veiklą (duomenys neskelbtini) esančioje Apsaugos zonos teritorijoje, t. y. statytų infrastruktūrą, leidžiančią didinti veiklos apimtį, todėl šie planai, atsižvelgiant į pareiškėjo turimus ryšius, yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais;

12.8.3.                      (duomenys neskelbtini) yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas, (duomenys neskelbtini);

12.9.                      Komisija Sprendime dėl pareiškėjo ryšių nurodė šias aplinkybes:

12.9.1.                      Remiantis viešais šaltiniais, (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kontroliuoja (duomenys neskelbtini), kuri turi didžiausią ((duomenys neskelbtini) proc.) Bendrovės akcijų dalį ir jis laikytinas pagrindiniu Bendrovės naudos gavėju. (duomenys neskelbtini) yra susijusi su (duomenys neskelbtini) farmacijos pramone, taip pat (duomenys neskelbtini) aplinkai priskiriamo (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), įsisteigusia (duomenys neskelbtini).

12.9.2.                      (duomenys neskelbtini)  vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) registruotą kompaniją, t. y. per (duomenys neskelbtini) valdo kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios kompanijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. (duomenys neskelbtini) akcijų valdyme dalyvauja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) direktorių tarybos pirmininkas), nuo 2020 m. liepos mėnesį valdantis (duomenys neskelbtini) proc. šios įmonės akcijų. (duomenys neskelbtini) priskiriamas artimiausiai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovo (duomenys neskelbtini)aplinkai.

12.9.3.                      (duomenys neskelbtini).

12.9.4.                      (duomenys neskelbtini).

12.9.5.                      Nacionaliniam saugumui grėsmę keliantys (duomenys neskelbtini) ryšiai buvo nurodyti ir VSD 2015 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 19-2138. Šie duomenys buvo pagrindas 2015 m. lapkričio 5 d. pripažinti (duomenys neskelbtini) kaip neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, nes buvo nustatyta, (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini), turi tiesioginių ryšių su (duomenys neskelbtini).

12.9.6.                      VSD duomenimis, (duomenys neskelbtini) taip pat nėra nutraukęs pagrindinių riziką ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su (duomenys neskelbtini) piliečiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

12.9.7.                      (duomenys neskelbtini).

12.9.8.                      Pagal institucijų pateiktus vertinimus, nėra pakankamai pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) ir jo kontroliuojama įmonių grupė (duomenys neskelbtini) nebeturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini). Bendrovė nepateikė duomenų, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą buvo parduotos arba perleistos valdyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netiesiogiai kontroliuotos (duomenys neskelbtini) akcijų dalys. Pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, kai kurie sandoriai buvo įgyvendinti, pasinaudojant akcininko teisių perleidimo sutartimis (pvz., (duomenys neskelbtini) sutartis su (duomenys neskelbtini)), o tokio tipo sandoriai sudaro galimybę maskuoti tikrąjį turto nuosavybės savininką, nurodant tik teisę valdyti turtą turintį asmenį, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol tebėra dalies (duomenys neskelbtini) akcijų faktinis savininkas.

12.9.9.                      Bendrovė taip pat pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) (kurios naudojamą (duomenys neskelbtini) nori rekonstruoti Bendrovė) yra sudariusi sutartį dėl (duomenys neskelbtini).

12.9.10.                      Bendrovė per savo pagrindinį galutinį naudos gavėją (duomenys neskelbtini) turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su svarbiausiais (duomenys neskelbtini) karinės pramonės sektoriuje veikiančiais subjektais ir su asmenimis, siejamais su (duomenys neskelbtini) saugumo ir žvalgybos veikla, todėl, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 11 straipsnio 2 dalimi, Bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

13.       Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (1 str. 1 d., 2 str. 2 d. 5 p., 2 str. 8 d., 1 priedo 6 p., 10 str. 1 d., 10 str. 7 d., 11 str., 11 str. 2 d., 12 str. 7 d., 17 d.).

14.       Pasisakydamas dėl pagrindo atlikti pareiškėjo patikrą pagal Įstatymą, teismas nurodė, kad pareiškėjas atitiko Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį: „ketina vykdyti, vykdo veiklą <...> apsaugos zonos teritorijoje“, todėl pagrįstai laikytas investuotoju Įstatymo prasme. Teismas pažymėjo, kad nėra reikšminga, ar pareiškėjas iki tol vykdė veiklą Apsaugos zonos teritorijoje. 

15.       Teismas pažymėjo, kad vada pareiškėją vertinti buvo (duomenys neskelbtini) kreipimasis dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo reikalavimams, tokią teisę ši įmonė turėjo pagal teisinį reguliavimą.

16.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad turėjo būti vertinamas pats plečiamos veiklos turinys, ir akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019) laikomasi pozicijos, jog investuotojų patikros požiūriu nei sandorių vertės, nei sandorių objektai nėra reikšmingi, o vertinami duomenys, sudarantys pagrindą taikyti Įstatyme nustatytus kriterijus nacionalinio saugumo interesų kontekste. Teismas pažymėjo, kad planuojama pareiškėjo veikla būtų veikla (duomenys neskelbtini) srityje, kuri pagal (duomenys neskelbtini) priskiriama prie veiklos, kuri laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi.

17.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamus sprendimus būtų padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai.

18.       Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad tarp jo (pareiškėjo) ir (duomenys neskelbtini) dalyvių grandinėje yra keli juridiniai asmenys, taip pat, kad grandinėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) subjektų taip pat yra keli juridiniai asmenys, nurodė, jog tai, kad galutinis naudos gavėjas veikia per juridinius asmenis, nepaneigia nei jo intereso, nei ryšio su kitais naudos gavėjais, kad ir kiek tarpinių juridinių asmenų būtų, nesprendžiamas klausimas dėl įmonių civilinio teisnumo, o juridiniai asmenys vertintini kaip priemonė žmonėms realizuoti ir formalizuoti savo veiklą. Teismas akcentavo, kad, sprendžiant dėl ryšio, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, buvimo svarbu ne tiek teisinė santykių forma, kiek faktiškai esantys ryšiai.

19.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija pareiškėjo akcininkų struktūros, nurodytos Sprendime. Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) yra galutinis pareiškėjo naudos gavėjas, kontroliuojantis (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) akcijų per tarpinę bendrovę „(duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) valdo didžiausią pareiškėjo akcijų dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) yra didžiausias ir kontroliuojantis (duomenys neskelbtini) akcininkas per tarpinę bendrovę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) proc.), o (duomenys neskelbtini) yra didžiausias pareiškėjo akcininkas ((duomenys neskelbtini) proc. akcijų), todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo galutinių dalyvių struktūroje (duomenys neskelbtini) įtaka yra didžiausia, kuri pasireiškia bent (duomenys neskelbtini) proc. pareiškėjo akcijų kontrole per (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas laiko, kad net 25 proc. įmonės akcijų dalis yra reikšminga, ir investuotojas, įsigydamas net tokią dalį, turi praeiti patikros procedūras. Antrojo didžiausio pareiškėjo akcininko (duomenys neskelbtini), kuri įsisteigusi (duomenys neskelbtini), vadovas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) yra tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) (kontroliuojamos (duomenys neskelbtini)) vadovas, todėl teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris per (duomenys neskelbtini) yra antras didžiausias pareiškėjo dalyvis, yra susiję asmenys. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) įtaka pareiškėjo dalyvavime yra pakankamai reikšminga, kad, vertinant pareiškėją, kaip investuotoją, Įstatymo prasme, būtų vertinami (duomenys neskelbtini) ryšiai.

20.       Teismas nurodė, kad Sprendime įvertinti (duomenys neskelbtini) ir jo per (duomenys neskelbtini) kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) ryšiai su (duomenys neskelbtini), tuo pačiu su jos vadovu (duomenys neskelbtini), ir B(duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryšių, padarė išvadą, jog nėra abejonių dėl šių subjektų sąsajos su (duomenys neskelbtini) aukščiausia valdžia, specialiosiomis tarnybomis ir gynybos sektoriumi.

21.       Teismas pažymėjo, kad Sprendime (duomenys neskelbtini) ryšiai su (duomenys neskelbtini) vertinti bent per dvi gijas – per dalyvavimą (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kontroliuojama (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) įmonę (duomenys neskelbtini) valdo (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, šioje įmonėje su (duomenys neskelbtini) proc. dalimi dalyvauja ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pareiškėjas minėtų duomenų nepaneigė.

22.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, kad ginčui svarbūs (duomenys neskelbtini) ryšiai dėl jo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) egzistavo iki (duomenys neskelbtini), tačiau, pareiškėjo teigimu, ryšiai buvo nutraukti (duomenys neskelbtini) pasitraukus iš (duomenys neskelbtini. Pasisakydamas dėl nurodytų pareiškėjo argumentų, teismas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) ryšių interesas buvo didelės vertės verslas, susijęs su pagrindine kontroliuojamos įmonių grupės veiklos sritimi ((duomenys neskelbtini)), jo padėtis (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai sėkminga (sprendžiant iš įgytų ryšių, įskaitant įgytą pasitikėjimą, veiklos išmanymą, patirtį), jos buvo nuosekliai siekiama, o racionalaus įtikinančio motyvo, dėl ko (duomenys neskelbtini) turėtų apsispręsti nutraukti tokius ryšius ir atsisakyti perspektyvios pozicijos, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo baigiamosiose kalbose nurodytą teiginį, kad (duomenys neskelbtini) nusprendė pasitraukti dėl priešiškos (duomenys neskelbtini) pozicijos, teismas vertino kaip deklaratyvų, neparemtą konkrečiomis aplinkybėmis, kurios įtikinančiai įrodytų tokį apsisprendimą.

23.       Teismas pabrėžė, kad, VSD duomenimis, (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad nuo pareiškėjo nurodomo (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo iki kreipimosi į Komisiją buvo praėję apie 1,5 metų, teismas, įvertinęs susiklosčiusių ryšių pobūdį ir mastą, sprendė, kad tai yra trumpas laikotarpis, o vien tik formalus patvirtinimas apie akcijų perleidimą nėra lemiantis sprendžiant dėl ryšių nutraukimo, šalys gali turėti įvairiausių kitų susitarimų.

24.       Teismas padarė išvadą, kad Komisija teisingai įvertino, jog pateikti dokumentai nepaneigia pareiškėjo ryšių, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, (duomenys neskelbtini) sieja tiesioginiai ryšiai (galutinių naudos gavėjų ir asmenų, priimančių sprendimus lygmenyje) su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad verslas organizuojamas steigiant juridinius asmenis.

25.       Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dukterinės įmonės (duomenys neskelbtini) ryšiai ir verslas (duomenys neskelbtini) liko nepaneigti, o pareiškėjas teikė argumentus tik dėl tokių ryšių masto. Teismas vertino, kad šios aplinkybės tik papildomai rodo (duomenys neskelbtini) interesus ir ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybiniais subjektais.

26.       Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4964-764/2016 formaliai neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios (nes ginčas buvo kilęs tarp kitų asmenų), tačiau pažymėjo, kad negalima ignoruoti fakto, jog Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu pripažino (duomenys neskelbtini) neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir šis sprendimas nebuvo nuginčytas, taip pat 2018 metais (duomenys neskelbtini) pašalinta iš (duomenys neskelbtini) konkursų potencialių dalyvių sąrašo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) turi ryšį su ginčo investicijos projektu – (duomenys neskelbtini) realus naudotojas yra (duomenys neskelbtini).

27.       Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyti ir (duomenys neskelbtini) ryšiai su (duomenys neskelbtini) ir jo kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) ryšius (duomenys neskelbtini) verslu ir (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) aplinkai priskiriamu (duomenys neskelbtini).

28.       Teismas sprendė, kad Komisija rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir iš jų padarė pagrįstas išvadas apie pareiškėjo ryšius ir jų grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas pažymėjo, kad Komisija gavo tiek kompetentingų institucijų išvadas, tiek Bendrovės paaiškinimus, kurie aptarti Komisijos Sprendime ir atmesti jame nurodytais motyvais, o aplinkybė, kad Komisija ir Vyriausybė sutiko su VSD išvadomis, nereiškia, kad nebuvo atliktas vertinimas.

29.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje buvo vertinami pareiškėjo ryšiai, o ne rekonstrukcijos projektiniai sprendimai, be to, galima rekonstrukcijos nauda nėra reikšminga, nes teismas nustatė realią grėsmę nacionaliniam saugumui.

30.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (56 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl slaptos medžiagos pripažinimo leistinu įrodymu, pažymėjo, kad ryšiai, dėl kurių buvo priimtas Komisijos Sprendimas, pareiškėjui yra suprantami ir žinomi – iš esmės tai (duomenys neskelbtini) ryšiai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie formaliai pasireiškia per dalyvavimą (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat kritikavo VSD medžiaga tuo aspektu, jog ji surinkta iš nepatikimų šaltinių (žiniasklaidos ir kt.), tačiau VSD medžiagoje nurodytų duomenų niekaip nepaneigė. Teismas pabrėžė, kad VSD pateikta įslaptinta medžiaga patvirtina viešai skelbiamus duomenis.

31.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ryšių turinys ir pobūdis Sprendime buvo įvardytas, iš to buvo galima daryti pagrįstą išvadą, kad tokio pobūdžio ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl Komisija pagrįstai padarė išvadą, kad nėra galimybės mažiau ribojančiomis priemonėmis suvaldyti tokio turinio pareiškėjo ryšius, kad jie nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

32.       Vertindamas Nutarimo ir Sprendimo proporcingumą, teismas nurodė, kad pareiškėjo veiklai ribojimai ir nebuvo pritaikyti, t. y. jokių viešosios teisės pagrindu tiesiogiai jo veiklą ribojančių sprendimų nebuvo priimta ir jam nebuvo uždrausta vykdyti tam tikrą veiklą. Jokio teisiškai pagrįsto lūkesčio, kad Nuomos sutartis bus pakeista, pareiškėjui nebuvo sukurta, nes tokio įsipareigojimo nuomotojas ir nebuvo prisiėmęs. Teismas padarė išvadą, kad neigiamos pasekmės pareiškėjui dėl priimtų Sprendimo ir Nutarimo buvo gerokai mažesnės nei kylanti grėsmė.

33.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas Įstatymo 11 straipsnio interpretacija, pagal kurią bet kokių ryšių konstatavimas būtų pagrindas nuosavybės teisėms riboti. Teismas nurodė, kad gali būti nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį siekiant bendrosios gerovės ir vardan nacionalinio saugumo galima riboti asmens veiklą (tai aiškiai pasakyta ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarime), nustatytas ribojimas buvo proporcingas. Teismui nekilo abejonių dėl Įstatymo 11 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, todėl atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

34.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą kreiptis į ESTT grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. kad neproporcingai ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir nuosavybė, nustačius bet kokius ryšius. Teismas nurodė, kad ES teisė nedraudžia riboti veiklos ar nuosavybės dėl nacionalinio saugumo interesų, pareiškėjo nurodytoje ESTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad valstybės narės gali laisvai nustatyti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, atsižvelgdamos į jų nacionalinius poreikius, jeigu tai yra proporcinga, be to, 2020 m. spalio 11 d. įsigaliojo 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistema. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje ES teisė nėra taikytina, nes ginčo aplinkybės nėra susijusios su kapitalo judėjimu tarp ES valstybių narių. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

 

III.

 

35.       Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį Teismą.

36.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl proceso teisės normų pažeidimo:

36.1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens ((duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų. Virš 50 proc. Bendrovės akcijų ir balsų kontroliuoja ne (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta išvada, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, buvo nulemta ne paties pareiškėjo, bet išimtinai (duomenys neskelbtini) tariamų sąsajų ir grėsmių vertinimu. Apie tariamus pareiškėjo grėsmingus ryšius pirmosios instancijos teismo sprendime nekalbama. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas būtent dėl (duomenys neskelbtini), o ne dėl pareiškėjo, nors būtent pareiškėjui uždrausta atlikti reikalingas investicijas į (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, kurios visiškai nesusiję nei su kurio nors naudos gavėjo ryšiais, nei su nacionalinio saugumo interesais.

36.1.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimu neužtikrintas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į Sprendimo ir Nutarimo priėmimo procedūras, atsisakyta šaukti (duomenys neskelbtini) liudyti byloje, o pirmosios instancijos teismo sprendime, Sprendime ir Nutarime akivaizdžiai padarytos išvados dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, iš kurių kildintos pasekmės ir dėl kurių nubaustas pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, o tai yra šio sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

36.1.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, vertinant pareiškėjo atitiktį nacionaliniam saugumui, turėjo būti įvertinta (duomenys neskelbtini) atitiktis. Pareiškėjas nepatenka į Įstatyme pateiktą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, o (duomenys neskelbtini) neturi ir nesiekia įsigyti jokių pareiškėjo akcijų, todėl (duomenys neskelbtini) patikra buvo akivaizdžiai nepagrįsta ir neturėjo jokio pagrindo, o Įstatymo 7–9 straipsniuose nustatytų išimčių išplėtimas kitiems atvejams yra neteisėtas.

36.1.4.                      Pirmosios instancijos teismas du kartus atsisakė kviesti liudytoju (duomenys neskelbtini), todėl buvo apribota pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes pareiškėjas negalėjo įrodyti ar komentuoti tik (duomenys neskelbtini) žinomų aplinkybių ar pateikti pozicijos dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų.

36.1.5.                      Pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) institucijomis grindžiant VSD sukurta „ryšių grandine“, kurioje egzistuoja net septyni tarpiniai subjektai ((duomenys neskelbtini)), pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta ne tik dėl pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini), bet ir kitų „ryšių grandinėje“ esančių subjektų atitikties nacionaliniam saugumui, tokiu būdu paveikiant šių asmenų teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismui kvestionuojant (duomenys neskelbtini) sandorių su (duomenys neskelbtini) realumą, sprendimu nuspręsta dėl kitų į šią bylą neįtrauktų asmenų – pirkėjo (duomenys neskelbtini) ir jo galutinių naudos gavėjų (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teisę į teisėtai įsigytas (duomenys neskelbtini) akcijas.

36.2.                      Pirmosios instancijos teismas sukūrė ydingą įrodinėjimo standartą, pažeidžiantį pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą:

36.2.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys indikuoja, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo grindžiamas ne Komisijos ar Vyriausybės pareiga įrodyti, kad pareiškėjas neva palaiko grėsmę keliančius ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais, bet pareiškėjo pareiga įrodyti priešingai, jam nežinant nuo ko gintis, t. y., pirmosios instancijos teismo vertinimu, Komisija neturėjo įrodyti savo deklaratyvios ir tikimybėmis grįstos pozicijos, kad pareiškėjas turi grėsmingų ryšių, tačiau pareiškėjas turėjo įrodyti, kad tokių ryšių neturi.

36.2.2.                      Pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis tikimybėmis, o ne pareiškėjo pateiktais įrodymais apie akcijų pardavimą ir akcininkų pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas, kritikuodamas pareiškėją ir iškeldamas įtikinančių motyvų ir įtikinančių įrodymų tokiose bylose teoriją, nenurodė, kokie motyvai ir įrodymai laikyti įtikinamais taikant Įstatymą ir kodėl pateikti motyvai ir įrodymai laikytini neįtikinamais. Vyriausybės ir Komisijos pareigos pateikti įtikinamus ir visas abejones išsklaidančius kaltinamuosius įrodymus kontekste išdėstytas pirmosios instancijos teismo reikalavimas pareiškėjui įtikinti teismą dėl (duomenys neskelbtini) motyvų (prieš tai du kartus atsisakius šaukti (duomenys neskelbtini)liudytoju) byloje per se (pats savaime) patvirtina akivaizdų Konvencijos 6 straipsnio ir ABTĮ nuostatų (56 str., 86 str. 2 d.) pažeidimą.

36.2.3.                      Pareiškėjas pateikė visus jo žinioje esančius dokumentus, Juridinių asmenų registro išrašus sandorių ir oficialių deklaracijų kopijas, kurių turinys vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad (duomenys neskelbtini) realiai pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) ir nebėra net netiesioginis šios bendrovės akcininkas. Pareiškėjas veiksmingai realizavo savo teisę paneigti kaltinimus dėl tariamų ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais ir nesirėmė jokiomis tikimybėmis ar prielaidomis.

36.2.4.                      Komisija, Vyriausybė ir pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą įrodyti ir tinkamai motyvuoti pareiškėjo ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę ribojančius sprendimus lemiančias aplinkybes. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami ne dėl juose esančios informacijos, o dėl aplinkybių, kurios neturi jokio ryšio su nacionaliniu saugumu, kadangi nepateikta informacija, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą buvo perleistos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netiesiogiai kontroliuotos (duomenys neskelbtini) akcijų dalys, t. y. byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių neįrodymo riziką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui, tačiau pats pareiškėjas, nebūdamas minėtų sandorių šalimi, negalėjo ir neturėjo galimybės tokių duomenų žinoti ir jų pateikti. Reikalavimas pareiškėjui pateikti maksimaliai detalius duomenis apie kitų subjektų sandorius per se yra nepagrįstas, neproporcingas ir neprotingas, todėl tokio reikalavimo neįvykdymas negali pareiškėjui sukelti neigiamų padarinių. Pati Komisija neturėjo apribojimų tiesiogiai užklausti norimos informacijos iš nurodytų asmenų.

36.2.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Komisijos ir VSD nepagrįstomis prielaidomis, kaltinamosiomis prezumpcijomis bei nepatvirtintais straipsniais iš interneto, o ne rašytiniais ir nepaneigtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams įrodančių konkrečių rašytinių įrodymų, nesuteikdamas šiems įrodymams įrodomosios galios: 1) pareiškėjo akcininkų sąrašą; 2) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perdavimo instrumentus – sutartis; 3) (duomenys neskelbtini) advokatų teisinę išvadą; 4) (duomenys neskelbtini) deklaracijas. Nurodytų rašytinių įrodymų ir juose esančių duomenų patikimumo nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovai neginčijo, priešingai, tiek Komisija, tiek VSD išreiškė poziciją, jog neneigia nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių šiems duomenims prieštaraujančių pareiškėjui žinomų rašytinių įrodymų ir nesiremdamas neįrodinėtinomis aplinkybėmis, konstatavo, jog pareiškėjas per (duomenys neskelbtini) turi grėsmę keliančių ryšių su (duomenys neskelbtini)subjektais.

36.2.6.                      Viso proceso metu pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) subjektais iš esmės buvo grindžiami išimtinai per galutinio naudos gavėjo (duomenys neskelbtini) dalyvavimą (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūroje, todėl šio asmens pasitraukimas iš (duomenys neskelbtini) indikavo vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjas, veikdamas išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir negali turėti jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais ir nekelia ir negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui.

36.2.7.                      Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė nepagrįstomis prielaidomis, o visas abejones ir neaiškumus aiškino pareiškėjo nenaudai, todėl pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

36.2.8.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos abejonės dėl pareiškėjo vieno iš galutinių naudos gavėjų (duomenys neskelbtini) pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūros yra visiškai nepagrįstos. Pareiškėjas akcijų pardavimo kainos ir kitų sąlygų nepateikė tik todėl, jog pareiškėjui šie duomenys nėra žinomi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė išskirtinį dėmesį (duomenys neskelbtini) pasitraukimo motyvams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) dėl sėkmingos padėties (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio racionalaus motyvo trauktis iš (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nurodė ne deklaratyvią, bet VSD rašytiniais įrodymais pagrįstą poziciją, kuri indikuoja, jog vienas pagrindinių iš (duomenys neskelbtini) pasitraukimo motyvų buvo priešiška įtakingų (duomenys neskelbtini) pareigūnų pozicija dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais visų (duomenys neskelbtini) bendrovių pajamos iš (duomenys neskelbtini) rinkos siekė vos (duomenys neskelbtini) proc. visų pajamų, todėl nesuprantama ir nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada dėl sėkmingos pozicijos ir pasitraukimo motyvų nebuvimo, priešingai, nuolatos mažėjant pajamoms iš (duomenys neskelbtini), neliko ne tik motyvo, tačiau ir tikslo likti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą apskritai visiškai pasitraukti iš (duomenys neskelbtini) rinkos.

36.2.9.                      Pirmosios instancijos teismo įtarimas, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gali neva turėti įvairiausių kitų susitarimų, kurie neva gali paneigti pasitraukimą iš (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta spekuliacija. Hipotetinė galimybė turėti daugiau nei vieną susitarimą dar nereiškia, kad egzistuoja realus pagrindas manyti, jog asmenys šiuos susitarimus yra sudarę. Pirmosios instancijos teismas savo įtarimo nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė net menkiausių įrodymų dėl papildomų susitarimų egzistavimo, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gali turėti įvairiausių kitų susitarimų.

36.2.10.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog anksčiau (duomenys neskelbtini) dirbusi (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) pasitraukimo (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje buvo nurodoma kaip valdybos narė.

36.2.11.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūros laikotarpis yra pernelyg trumpas, įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) pasitraukimas buvo realus ir pareiškėjas neturi ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais. Sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau nei 2 metams nuo (duomenys neskelbtini) pasitraukimo, byloje nėra jokių argumentų, paneigiančių, jog šis laiko tarpas pakankamas objektyviai įvertinti pasitraukimo realumą, nėra nei teisės normos, nei teismų praktikos, nustatančios, kad ilgesnis, nei 2 metų laikotarpis būtų laikomas pernelyg trumpu.

36.2.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Komisijos, VSD ir kitų institucijų teiktais žiniasklaidos straipsniais, kurie negali būti laikomi objektyviais ir patikimais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir sudarančiai pagrindą tokiai sunkiai sankcijai, kaip faktinis draudimas rekonstruoti savo nuosavybę. Jei pirmosios instancijos teismas vertino žiniasklaidos straipsnius, tai turėjo atsižvelgti į tai, kad VSD pateikti (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos straipsniai aiškiai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra pasitraukę iš (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūros ir nebeturi jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais.

36.2.13.                      Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo pagrįstumą motyvavo tik pareiškėjui nežinomais VSD įslaptintais duomenimis, kurių paneigti pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė draudimą teismų sprendimus motyvuoti išimtinai slaptos informacijos turiniu.

36.2.14.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nereferavo į jokius konkrečius viešus įrodymus, kurie aiškiai ir konkrečiai patvirtintų pirmosios instancijos teismo įtarimus dėl grėsmę keliančių pareiškėjo ryšių, absoliučią daugumą viešos informacijos sudaro VSD pateiktos (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos publikacijos apie (duomenys neskelbtini) ir šių asmenų sąsajas su (duomenys neskelbtini)  politine vadovybe. Nurodytos publikacijos pagrindžia minėtų asmenų sąsajas su (duomenys neskelbtini) institucijomis ar valstybių vadovais, tačiau nė viename straipsnyje nei pareiškėjas ar kuris nors jo akcininkas net nėra minimi ar juolab siejami su bet kokiais (duomenys neskelbtini) subjektais. Vienintelis su pareiškėju netiesiogiai susijęs (duomenys neskelbtini) asocijuojamas tik išimtinai su (duomenys neskelbtini) bei pasitraukimu iš (duomenys neskelbtini) struktūros. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepaneigė VSD pateiktų (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos publikacijų reikšmės šiai bylai:

36.2.15.                      Teismų praktikoje nurodyta, kad VSD nuosekliai laikosi pozicijos, kad VSD vertinimas neturi būti traktuojamas kaip tiesos kriterijų atitinkanti informacija, t. y. tokia informacija viso labo yra tik nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).

36.2.16.                      Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos vadovaujantis nuomonėmis (žiniasklaidos ir VSD), o ne įrodymais, todėl pažeistos ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatos.

36.2.17.                      (duomenys neskelbtini) pasitraukus iš (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūros, akcininkų sąrašas nebegali pagrįsti jokių tariamų (duomenys neskelbtini) ryšių, be to, net ir buvimas akcininkais per se neįrodo faktiškai egzistuojančių, realių ir grėsmę keliančių ryšių tarp savarankiškų asmenų. Bylos medžiagoje esamų lietuviškų publikacijų autorius (duomenys neskelbtini) tendencingai neigiamai nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini).

36.2.18.                      Pirmosios instancijos teismo posėdyje VSD pripažino, kad esminę reikšmę byloje turinčius (duomenys neskelbtini) ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais grindė išimtinai įslaptinta informacija.

36.2.19.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido pareiškėjui susipažinti su įslaptinta medžiaga, nes, nesudarius galimybių pareiškėjui susipažinti su įslaptinta medžiaga, buvo apribota pareiškėjo teisė įgyvendinti esmines procesines teises, pateikti išsamią ir argumentuotą poziciją bei apginti teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismas eliminavo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimą.

36.2.20.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išklausyti liudytojų parodymus dėl Sprendimo priėmimo aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Teismo posėdžiuose nebuvo atskleistos ir išnagrinėtos esminės bylos aplinkybės, kadangi Vyriausybės, Komisijos ir VSD atstovai arba nesugebėjo atsakyti į daugelį pareiškėjo klausimų, arba į šiuos klausimus atsakė visiškai abstrakčiai ir lakoniškai. Komisijos atstovė teismo posėdžiuose abstrakčiai kartojo, kad rėmėsi išskirtinai tik VSD ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateikta medžiaga, kuri nėra prieinama pareiškėjui, todėl pareiškėjo klausimai turėtų būti adresuojami minėtoms institucijoms.

36.2.21.                      Dėl neinformatyvių Vyriausybės, Komisijos ir VSD atstovų atsakymų pareiškėjui išliko visiškai neaiškios reikšmingos Sprendimo ir Nutarimo priėmimo aplinkybės, jų turinys, motyvai, priežastys ir faktinės aplinkybės ar prielaidos, kuriomis remiantis buvo priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai. Pareiškėjui nėra aiškios šios aplinkybės: 1) kokie gi grėsmingi pareiškėjo ryšiai buvo iš tiesų nustatyti; 2) koks ryšių grėsmės laipsnis; 3) kokiais gi duomenimis rėmėsi Komisija ir Vyriausybė; 4) kokią reikšmę Sprendimui ir Nutarimui priimti turėjo vieši duomenys; 5) kas konkrečiai buvo ar nebuvo nustatyta patikros procese.

36.2.22.                       Pareiškėjo patikros procese dalyvavę ir dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams klausimą sprendė asmenys (Komisijos nariai) nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes žino ir išmano nepalyginamai geriau, nei atsakovų ir VSD atstovai, dalyvavę teismo posėdžiuose, todėl būtų galėję pateikti tikslius ir patikimus atsakymus į pareiškėjo klausimus, būtų tinkamai atskleista bylos esmė ir užtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamą procesą.

36.2.23.                      Dauguma pareiškėjo argumentų buvo arba ignoruoti, arba vertinti paviršutiniškai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šiuos pareiškėjo motyvus: 1) dėl nepagrįsto įrodinėjimo naštos perkėlimo, įrodinėjimo standarto, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo; 2) dėl neobjektyvaus tyrimo, pateikiant ir vertinant išimtinai neigiamą informaciją apie pareiškėją; 3) dėl nepagrįsto neįtrauktų į patikros procesą asmenų atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo; 4) dėl neegzistuojančių realių ryšių ir t.t.

36.2.24.                      Pareiškėjas didžiąją dalį savo argumentų pagrįsdavo ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir teismo posėdžiuose pateiktais Vyriausybės, Komisijos ir VSD atstovų atsakymais: 1) patikros metu analizuota išimtinai pareiškėjui (ir su juo siejamiems asmenims) neigiama, selektyvi ir niekaip nepatvirtinta informacija; 2) (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija nekelia grėsmės, kadangi esamos pareiškėjo veiklos grėsmė nacionaliniam saugumui nevertinta, tačiau žinoma, kad atlikus rekonstrukciją (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis nesikeistų; 3) kontroliuojantys Bendrovę akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai neturi ryšių, keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams; 4) pareiškėjas niekada savo veiksmais ar sprendimais nekėlė jokios grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

36.2.25.                      Neištyrus realios ir pakankamos grėsmės ir rizikos pokyčio, pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Sprendime neįvardyti konkretus ryšiai ir pareiškėjui nesuprantama, ar / ir kokie konkretus ryšiai pagal Įstatymo nuostatas (11 str. 1 d. 2 ir 3 p.) didina riziką, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl grėsmės realumo padarė be jokio grėsmės aplinkybių ištyrimo, nebuvo tyrimo išvadų dėl konkrečių paskesnių grėsmių, kurių bus išvengta uždraudus (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, nors toks tyrimas buvo būtinas pagal ESTT išaiškinimą byloje Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką, C-244/11, ECLl:EU:C:2012:694. Pirmosios instancijos teismas neatliko tyrimo ir nepadarė išvadų dėl konkretaus objekto, numatyto Įstatyme, kuriam kokia nors grėsmė kyla. Pareiškėjui nėra aišku, kaip ir koks nacionalinio saugumo objektas buvo apsaugotas uždraudžiant pritaikyti (duomenys neskelbtini) naujos kartos (duomenys neskelbtini) valstybėse (duomenys neskelbtini). 

36.2.26.                      VSD pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad iki Sprendimo ir Nutarimo nustatyti ryšiai nedarė įtakos nacionalinio saugumo interesams nei (duomenys neskelbtini), nei kurioje nors kitoje vietoje. Esant VSD patvirtinimui, kad (duomenys neskelbtini) nuoma ir (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija bei (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui ir per visą veiklos laikotarpį nebuvo pažeistas nacionalinio saugumo objektas, tinkamas aptartų aplinkybių ištyrimas ir nustatymas buvo būtinas pagal ABTĮ nuostatas (56 str. 7 d. ir 86 str. 2–3 d.). Pirmosios instancijos teismas šių veiksmų neatliko, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas negaliojančiu.

36.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl materialiosios teisės normų pažeidimo:

36.3.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintas ydingas atsakingų institucijų sprendimo priėmimo procesas (neatsižvelgta, kad Sprendimą de facto (faktiškai) priėmė ne Komisija, bet VSD, neturintis teisės priimti atitinkamų sprendimų), leidžiantis piktnaudžiauti valdžia (Įstatymo 12 str. 5–10 d., VAĮ 3 str. 8 p., 10 str. 1 d.). Komisija žodis į žodį perrašė VSD išvadų turinį į Sprendimą, netikrindama pateiktos informacijos tikrumo ir objektyvumo, Komisijos atstovai teismo posėdžiuose patvirtino, kad rėmėsi išskirtinai tik VSD pateikta medžiaga, kurios patikimumo nevertino. Sprendime nurodyta, kad Komisija pati nevertino pareiškėjo pateiktos informacijos, o tik perduodavo ją įvertinti VSD. Teismo posėdyje VSD vis dėlto pripažino, kad VSD Komisijai vertinti neteikė jokių viešų duomenų (2021 m. birželio mėnesį surinktų publikacijų), kurie buvo pateikti į šią bylą, t. y. Komisija motyvavo Sprendimą duomenimis, kurių net nebuvo mačiusi.

36.3.2.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat pasivadovavo vien tik VSD nuomone. Nei Komisija, nei Vyriausybė nepaaiškino, kurio konkretaus asmens ir ryšio atžvilgiu taikomos Įstatymo nuostatos (11 str. 1 d. 2–3 p.), pirmosios instancijos teismas taip pat net nesigilino kuris punktas kurio konkretaus „ryšio“ ir asmens atžvilgiu pritaikomas nustatant pareiškėjui draudimą.

36.3.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino išskirtinai tik neigiamas prielaidas apie pareiškėją ir ignoravo visus teigiamai pareiškėją charakterizuojančius faktus. Teismo posėdžiuose VSD pripažino, kad Komisijai adresuotuose vertinimuose pateikdavo apie pareiškėją ir su juo siejamus asmenis išimtinai neigiamą informaciją, patvirtinančią grėsmingus pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais, teigiamai pareiškėją ir su juo siejamus asmenis charakterizuojančią informaciją, pavyzdžiui, išplėtotus ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybių vyriausybėmis ir bendrovėmis, VSD, Komisija, Vyriausybė ir pirmosios instancijos teismas ignoravo, todėl nebuvo atliktas objektyvus vertinimas.

36.3.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino pareiškėjo ryšius ir pareiškėjo investicijomis keliamą grėsmę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018; 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017) nurodoma, jog konstatuojant pareiškėjo ryšius, privalo būti nustatyti faktiniai ryšiai su Lietuvos Respublikai nedraugiškais subjektais, pasireiškiantys intensyviu bendravimu, bendradarbiavimu, rėmimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikta jokių duomenų apie ryšių pobūdį, dažnumą, intensyvumą, reikšmę, nors būtent šie kriterijai yra esminiai nustatant faktinius asmenų ryšius.

36.3.5.                      VSD pirmosios instancijos teismo posėdyje labai aiškiai susilaikė nuo teiginio, kad pareiškėjo ryšiai yra faktiniai, todėl, neegzistuojant faktiniams ryšiams, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo ryšiai kelia tariamą realią ir pakankamai didelę grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

36.3.6.                      Pareiškėjas visiškai nepagrįstai sutapatintas su (duomenys neskelbtini) bei susietas su (duomenys neskelbtini) subjektais, nes (duomenys neskelbtini) yra netiesioginis pareiškėjo dalyvio (duomenys neskelbtini) akcininkas, pareiškėjas valdomas vienasmenio valdymo organo, akcininkai įtakos pareiškėjo veiklos sprendimams neturi, nebuvo nustatyta atvejų, kai kuris nors pareiškėjo akcininkas būtų daręs kokią nors įtaką pareiškėjo sprendimams, susijusiems su kuriuo nors nacionalinio saugumo objektu. Siekdamas nustatyti faktinį pareiškėjo ryšį, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) proc. pareiškėjo akcijų turintis (duomenys neskelbtini) turi realią kontrolę ar daro lemiamą įtaką pareiškėjo priimamiems sprendimams, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių išvadų nepateikė ir negalėjo pateikti, nes teismo posėdyje VSD ir Komisija teigė neturintys pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) turi kontrolę ar daro įtaką pareiškėjo priimamiems sprendimams. Atsižvelgiant į tai, nors (duomenys neskelbtini) laikytinas vienu iš Bendrovės galutinių naudos gavėjų, faktinės ir realios įtakos Bendrovei (duomenys neskelbtini) neturi.

36.3.7.                      Pareiškėjas neturi jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais. Teismo posėdyje buvo nustatyta, kad kontroliuojantys Bendrovės akcininkai nesietini su (duomenys neskelbtini) subjektais, kadangi Komisija ir VSD nenustatė šių subjektų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių.

36.3.8.                      Pagal Sprendime nurodytą „ryšių grandinę“, pareiškėją ir (duomenys neskelbtini) institucijas skiria mažiausiai septyni savarankiški subjektai: (duomenys neskelbtini). Tariami ryšiai yra pernelyg nutolę, jog egzistuotų pagrindas konstatuoti realius, faktiškai egzistuojančius ryšius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas turi faktinių ryšių su (duomenys neskelbtini) institucijomis yra nepagrįsta. Teismo posėdyje VSD pripažino, kad tariami pareiškėjo ryšiai niekada ir niekaip neatsispindėjo pareiškėjo sprendimuose ar kituose veiksmuose, t. y. pareiškėjas yra visiškai savarankiškai veikiantis subjektas, taip pat VSD pripažino, kad (duomenys neskelbtini) taip pat faktiškai nedaro įtakos pareiškėjo sprendimams ir veiksmams.

36.3.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) subjektais (institucijomis) per (duomenys neskelbtini), kurio pasyvusis / mažasis akcininkas yra (duomenys neskelbtini) proc. akcijų turintis (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės turimas akcijų skaičius (10 proc.) tiek ESTT jurisprudencijos (Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką, C-244/11, ECLl:EU:C:2012:694), tiek Įstatymo požiūriu yra vertintinas kaip visiškai mažas, nustatant investuotojui reikšmingus ryšius.

36.3.10.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) santykius su (duomenys neskelbtini) subjektais nutraukė (duomenys neskelbtini) metais pasitraukdamas iš (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūros. (duomenys neskelbtini) viešai teigia, kad vėlyvas pasitraukimas iš (duomenys neskelbtini) buvo nulemtas (duomenys neskelbtini) metais (iki (duomenys neskelbtini)) prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų.

36.3.11.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) per akcininkų ryšius yra susijęs su (duomenys neskelbtini), nors net ir tariamas (duomenys neskelbtini) ryšys su (duomenys neskelbtini) negali būti pagrindu konstatuoti investuotojo neatitikimą nacionalinio saugumo interesams, kadangi investuotojas vertinamas kaip nepatikimas nustačius faktinį ryšį su (duomenys neskelbtini) institucijomis.

36.3.12.                      Nei pareiškėjo, nei (duomenys neskelbtini) faktiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) institucijomis ar politine vadovybe nebuvo nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra nepagrįsta.

36.3.13.                      Net jeigu pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) institucijomis egzistuotų, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos sprendime, neįrodytos kitos būtinosios neigiamų pasekmių taikymo sąlygos – pareiškėjo ryšių keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

36.3.14.                      Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar Sprendime ir Nutarime tariama pareiškėjo grėsmė buvo pagrįstai nustatyta ir tinkamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas grėsmės kriterijų pakeitė nieko bendro su grėsme neturinčiu atskiru Įstatymo kriterijumi – ryšiais. Šis kriterijus yra tik vienas iš kriterijų Įstatymo 11 straipsniui taikyti. Sisteminis Įstatymo aiškinimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019) akivaizdžiai atskiria „grėsmės“ ir „ryšių“ elementus ir parodo, kad grėsmę nacionaliniai saugumui gali kelti ne tik ryšiai, bet ir kiti faktoriai (pvz., atliekamas investuotojo baudžiamasis persekiojimas).

36.3.15.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad grėsmės realumą ir dydį pagrindžia faktas, jog pareiškėjo veikla gynybiniu požiūriu svarbioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau šis argumentas teoriškai galėtų pagrįsti ne pareiškėjo ar jo ryšių, bet pareiškėjo investicijų į (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją keliamą grėsmę. Pirmosios instancijos teismas padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo klaidą, o argumentacija dėl realios ir didelės pareiškėjo grėsmės yra deklaratyvi ir nepagrįsta.

36.3.16.                      Taikydamas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–3 punktus, pirmosios instancijos teismas net nesigilino ir neištyrė, kuris punktas kurio konkretaus „ryšio“ atžvilgiu taikomas byloje ir galioja pareiškėjui.

36.3.17.                      Skirtingai nei analogiškose patikros procesuose, neįvertintas pareiškėjo investicijų tariamos grėsmės pobūdis (VAĮ 3 str. 6 p.), todėl pirmosios instancijos teismas Komisijai ir Vyriausybei leidęs nevertinti realios investicijų paskirties, pareiškėjo investicijų tariamos grėsmės ir naudos santykio, sudarė pagrindą taikyti dvigubus standartus ir diskriminuoti pareiškėją.

36.3.18.                      Būtinybę įvertinti būtent pareiškėjo investicijas lemia ESTT jurisprudencijoje suformuotas „realios ir pakankamai didelės grėsmės testas“ (2008 m. liepos 17 d. sprendimo Europos Komisija prieš Ispaniją, C-207/07, ECLI:EU:C:2008:428, 47 p.; 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką, C-244/11, ECLI:EU:C:2012:694, 67 p.; 2000 m. kovo 14 d. sprendimo Association Eglise de scientologie de Paris ir Scientology International Reserves Trust prieš Premier ministre, C-54/99, ECLI:EU:C:2000:124, 17 p.)

36.3.19.                      Pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) nuomininko (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) nesudaro jokio pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini)  (rekonstruotas ar ne) bei jame vykdomi (duomenys neskelbtini) gali kelti realią ir pakankamai didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, be to, nuo (duomenys neskelbtini) vykdomos ūkinės veiklos ir jos apimties visiškai nepriklauso Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų apsaugojimas.

36.3.20.                      Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad, atlikus investicijas ((duomenys neskelbtini) rekonstrukciją), padidėtų (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė, šią aplinkybę patvirtino VSD.

36.3.21.                      Pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) niekada neatliko veiksmų, kurie sudarytų prielaidas abejoti jų lojalumu Lietuvos Respublikai.

36.3.22.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, nes neproporcingai apriboja pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) nuomininko (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą bei konkurencingumą. Draudimas pareiškėjui padidinti (duomenys neskelbtini) aukštį reikšmingai kenkia pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai ir interesams, diskriminuoja šiuos ūkio subjektus bei iš esmės prieštarauja sąžiningai konkurencijai, kadangi ją riboja.

36.3.23.                      Draudimas pareiškėjui rekonstruoti (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas nustatytam tikslui pasiekti (t. y. nacionaliniam saugumui užtikrinti). Dėl pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos grėsmės nacionalinio saugumo interesams realumo ir dydžio neatitikimo nacionalinio saugumo interesams nėra pasisakyta nei Komisijos, nei pirmosios instancijos teismo, todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad dabartinis (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atlikus (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, nei pareiškėjo, nei (duomenys neskelbtini) veikla rūšies ir turinio prasme nepasikeistų, vykdoma veikla išsiplėstų tik veiklos apimties prasme, todėl pareiškėjui nėra aišku, kodėl dabartinė ir projektuojama situacijos pirmosios instancijos teismo yra vertinamos iš esmės skirtingai. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija galėtų padaryti įtaką (pvz., padidinti) tariamai grėsmei nacionaliniam saugumui, todėl neįrodyta ir tai, kad draudimas atlikti (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją yra tinkama priemonė tikslui pasiekti, t. y. nacionaliniam saugumui užtikrinti.

36.3.24.                      Sprendimu ir Nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė – draudimas pareiškėjui atlikti investicijas – nebuvo vienintelis galimas ir logiškas sprendimas, siekiant užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą. Komisija turėjo teisės aktu suteiktą diskreciją pareiškėjui nustatyti rekomendacijas, kurių laikantis, pareiškėjo ketinami vykdyti veiksmai (investicijos) nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui. Komisija ir Vyriausybė galėjo užtikrinti nacionalinio saugumo interesus ir kitais alternatyviais ir pareiškėjo teises mažiau ribojančiais būdais.

36.3.25.                      Nagrinėjamu atveju pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjas, planuodamas savo veiklą ir plėtrą (duomenys neskelbtini) ir planuodamas atitinkamas investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, nebuvo numatęs, jog Komisija ir Vyriausybė iš esmės apribos pareiškėjo veiklą, juo labiau nebuvo įvertinęs tokių apribojimų įtakos pareiškėjo investiciniams projektams bei kitiems pareiškėjo įsipareigojimams. Pareiškėjo teisė rekonstruoti ir plėsti (duomenys neskelbtini) laikytina teisėtai įgyta iš teisėto šaltinio, t. y. veikiančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės ir Nuomos sutarties, o Sprendimu ir Nutarimu pritaikyta visiško draudimo priemonė yra visiškai neproporcinga deklaruojamiems tikslams.

36.3.26.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę į nuosavybę. Remiantis nuoseklia EŽTT praktika (2000 m. spalio 19 d. sprendimas byloje Iatridis prieš Graikiją, pareiškimo Nr.31107/96; 1989 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Tre Traktörer Aktiebolag prieš Švediją, pareiškimo Nr. 10873/8; 1986 m. vasario 21 d. sprendimas James and Others prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 8793/79), Komisijos ir Vyriausybės draudimas rekonstruoti (duomenys neskelbtini) vienareikšmiškai vertintinas kaip neteisėtas kišimasis į nuosavybės teisę, papildomai kliudant vykdyti teisėtą veiklą.

37.       Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

37.1.                      Ar Įstatymo 11 straipsnis, suteikiantis teisę Komisijai, Vyriausybei uždrausti teisėta nekilnojamojo turto plėtojimo veikla besiverčiančiam subjektui plėtoti veiklos plėtrą ribojant nuosavybės teisės įgyvendinimą dėl bet kokių ryšių (net ir labai nutolusių) su užsienio valstybių subjektais, kurie kelią potencialią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms (23 str., 46 str. 1, 2 ir 4 d.)?;

37.2.                      Ar Įstatymo 11 straipsnis, suteikiantis teisę Komisijai, Vyriausybei uždrausti teisėta nekilnojamojo turto plėtojimo veikla besiverčiančiam subjektui plėtoti veiklos plėtrą ribojant nuosavybės teisės įgyvendinimą dėl bet kokių ryšių (net ir labai nutolusių) su užsienio valstybių subjektais, kurie kelią potencialią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, neprieštarauja konstituciniams teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principams?

38.       Pareiškėjas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžia šiais argumentais:

38.1.                      Įstatymo 11 straipsnio nuostatų konstitucingumas dar nebuvo tikrinamas Konstituciniame Teisme.

38.2.                      Pareiškėjo siekiamas 2005 metais atliktų ir valstybės iki šiol nekvestionuojamų investicijų pagerinimas atliekant pastato rekonstrukciją negali būti laikomas grėsme nacionalinio saugumo interesams. Vien dėl šios priežasties objektyviais duomenimis nepagrįstos spekuliacijos apie buvusius pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais neturėtų lemti rezultato, kuomet prisidengiant nacionalinio saugumo interesais užkardoma investuotojų ūkinės veiklos laisvė.

38.3.                      Konstitucinis Teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu priėmė nagrinėti UAB „Birių krovinių terminalas“ individualų konstitucinį skundą dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto ir 12 straipsnio 15 dalies atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau pareiškėjas prašo platesnio ir išsamesnio Įstatymo normų įvertinimo.

39.       Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT su prašymu ištirti:

39.1.                      Ar SESV 56 straipsnio (laisvo paslaugų judėjimo) principai, kaip jie suprantami ir pagal ESTT praktiką, gali būti aiškinami kaip draudžiantys ES valstybei narei nacionalinės teisės normomis, tokiomis kaip įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, išankstinės investicijų patikros procedūrą ir, atitinkamai, specialiosios Komisijos ir Vyriausybės kompetenciją nustatyti draudimą ūkinei veiklai ar jos plėtrai ir nuosavybės teisės įgyvendinimui esant bet kokiems investuotojo ryšiams su užsienio valstybių subjektais, kurie potencialiai kelią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, taip kaip įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnyje?

39.2.                      Ar laisvo paslaugų judėjimo (SESV 56 str.) principų ribojimai, tokie kaip viešoji tvarka ir visuomenės saugumas (SESV 52 str. 1 d. ir 65 str. 1 d), gali būti aiškinami kaip leidžiantys ES valstybei narei nacionalinės teisės normomis, tokiomis kaip įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, išankstinės investicijų patikros procedūrą ir, atitinkamai, specialiosios Komisijos ir Vyriausybės kompetenciją nustatyti draudimus ūkinei veiklos ar jos plėtrai ir nuosavybės teisei įgyvendinti esant bet kokiems investuotojo ryšiams su užsienio valstybių subjektais, kurie potencialiai kelią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, taip kaip įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnyje?

40.       Pareiškėjas prašymą kreiptis į ESTT grindžia šiais argumentais:

40.1.                      Nagrinėjamu atveju aktualus ES laisvo paslaugų judėjimo principo įgyvendinimas. Draudimas rekonstruoti (duomenys neskelbtini) daro tiesioginę įtaką (duomenys neskelbtini) vykdomai ūkinei veiklai. (duomenys neskelbtini) aptarnaujami (duomenys neskelbtini), aptarnavimo paslaugos teikiamos (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) aptarnauti (duomenys neskelbtini) itin sudėtinga ir praktiškai neįmanoma. (duomenys neskelbtini) turintys subjektai paslaugas priversti pirkti iš konkurentų kituose Lietuvos ar Europos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija yra itin svarbus veiksnys ES (duomenys neskelbtini) paslaugų rinkoje.

40.2.                      Nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti nuo vienos iš pagrindinių ES laisvių. Šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai, taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Bendrijos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties, todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (ESTT 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-355/98, ECLI:EU:C:2000:113, 28 p.; 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Europos Komisija prieš Ispaniją, C-207/07, ECLI:EU:C:2008:428, 47 p.; 2000 m. kovo 14 d. sprendimo Association Eglise de scientologie de Paris ir Scientology International Reserves Trust prieš Premier ministre, C-54/99, ECLI:EU:C:2000:124, 17 p.)

40.3.                      Būtinybę šioje ir atitinkamose bylose preciziškai taikyti ES teisę suponuoja Komisijos darbo tvarkos aprašas, kuris aiškiai indikuoja, kad Komisijos posėdžiuose dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams turi būti įvertinama priimamo sprendimo atitiktis ES teisei (SESV).

41.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jas pakartoja, taip pat nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir rėmėsi išimtinai slaptos informacijos turiniu, yra nepagrįsti. Panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir įvertinęs ją kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje (dabar – 7 dalyje), nepažeidė Konstitucinio Teismo, EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluoto aiškinimo, susijusio su įslaptintos informacijos panaudojimu įrodinėjimo procese (2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3729-415/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4143-442/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-502/2018; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019).

43.       Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44.       Komisija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jas pakartoja, nurodo šiuos argumentus:

44.1.                      Pareiškėjas savo poziciją, jog (duomenys neskelbtini) pasitraukus iš (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūros jis neturi ir negali turėti jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais, grindžia daugiausia remdamasis selektyviais atsakovų ir VSD atstovų pasisakymais teismo posėdyje, kurie neatspindi viso pasisakymų konteksto. Tendencingas atsakovų ir VSD atstovų pasisakymų citavimas, iškraipant tikrąją šių pasisakymų prasmę, yra laikytinas bandymu klaidinti teismą ir sukurti nieko bendra su teise neturintį naratyvą, palankų išimtinai pareiškėjui, todėl tokie apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

44.2.                      Dėstydamas argumentus dėl Sprendimo ir Nutarimo neproporcingumo, pareiškėjas koncentruojasi išimtinai į tai, kad jis savo veiklą Apsaugos zonoje jau vykdo, todėl draudimas jam rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kenkia ūkinei veiklai ir interesams, diskriminuoja jį ir prieštarauja sąžiningai konkurencijai, tačiau tokio pobūdžio argumentai nėra tinkami proporcingumui nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje pagrįsti. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas bei konstituciškai svarbus tikslas į kurį būtina atsižvelgti reguliuojant ūkinę veiklą valstybėje.

44.3.                      Pareiškėjas ūkinę veiklą Apsaugos zonoje pradėjo tuo metu, kai teisinis reguliavimas dėl ūkio subjektų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros dar negaliojo, tačiau susiklosčiusių santykių teisinis reguliavimas gali kisti ir valstybės institucijoms, esant šiuo atveju Įstatymu įtvirtintam teisiniam reguliavimui, nustačius, kad pareiškėjo turimi ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gali riboti tokio asmens ūkinę veiklą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ūkinė veikla yra vykdoma šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros ((duomenys neskelbtini)), kuriai pagal savo specifiką turi būti skiriamas aukščiausias nacionalinio saugumo užtikrinimo prioritetas.

44.4.                      Pareiškėjas teigia, kad nė karto per 17 metų veiklos nebuvo sulaukęs jokio priekaišto dėl nacionalinio saugumo interesų pažeidimo ir kad grėsmė nacionaliniam saugumui ten, kur jis veikia, priklauso tik nuo kontroliuojamų subjektų veiksmų, tačiau (duomenys neskelbtini) srityje veikiančių kontrolės ir priežiūros institucijų turimos priemonės neskirtos tam, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbus transporto sektorius būtų apsaugotas nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Teismų praktikoje nurodyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų paskirtis nėra apsaugoti nacionalinio saugumo interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4548-502/2018), t. y. jokia priežiūros ar kontrolės institucija ir negalėjo vertinti pareiškėjo dėl jo turimų grėsmę keliančių ryšių.

45.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46.       VSD sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jas pakartoja, nurodo šiuos argumentus:

46.1.                      Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas tik tuo atveju, jei nustatoma ir įvardijama, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aspektų nenurodo ir neįrodo.

46.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, savo sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodo, apeliaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

46.3.                      Pareiškėjas, teigdamas, kad jam nepagrįstai neleista susipažinti su įslaptinta informacija, apeliaciniame skunde nenurodo, kad dalis teiktos įslaptintos informacijos, kiek tai leidžia teisės aktų reikalavimai, buvo išslaptinta ir pateikta į bylą. Pareiškėjas teikia teisės aktams prieštaraujantį prašymą (niekinį, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymų normoms), kurio pirmosios instancijos teismas, net ir sutikdamas su pareiškėjo motyvais, kad jam būtina su šia informacija susipažinti, negalėtų tenkinti. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos numato, kad tik paslapčių rengėjas turi teisę asmenį supažindinti su įslaptinta informacija ir tik asmenį, turintį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, t. y. turi egzistuoti pagrįstas poreikis susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija tiesioginėms pareigoms vykdyti. Pareiškėjas (jo atstovai) nepatenka ir į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnyje pateiktų asmenų sąrašą, kuriems dėl einamų pareigų ar statuso, suteikiama teisė susipažinti su įslaptinta informacija.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

47.       Bylos dalykas – Vyriausybės 2021 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 165-K-4 „Dėl investuotojo pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, įforminto 2021 m. vasario 25 d. protokolu Nr. PD-6, pagrįstumas ir teisėtumas.

48.       Byloje nustatyta, kad Komisija Sprendime, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 11 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 10 dalimi, konstatavo, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl jis negali vykdyti (plėsti) veiklos (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos teritorijoje pagal ketinamą pasirašyti susitarimą, nurodomą (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 4R-1109. Komisijos išvada grindžiama nustatytais pareiškėjo turimais ar praeityje turėtais grėsmę nacionaliniam saugumui turinčiais ryšiais su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ir turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui turinčių sąsajų su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, taip pat tuo, jog pareiškėjas pagal ketinamą su (duomenys neskelbtini) pasirašyti susitarimą plėstų savo veiklą Apsaugos zonos teritorijoje, t. y. statytų infrastruktūrą, leidžiančią didinti savo veiklos apimtį, o (duomenys neskelbtini) yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas, svarbus ne tik susisiekimui, prekybai, komercinių santykių su kitomis šalimis plėtoti, bet ir krašto gynybai karinės agresijos ir kitais atvejais. Komisijos vertinimu, veiklą gali vykdyti tik patikimi, su Lietuvai priešiškomis šalimis, ypač (duomenys neskelbtini), riziką ar grėsmę keliančių ryšių neturintys asmenys. Sprendime taip pat nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl mažiau ribojančių priemonių, nustatytų Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punkte, pritaikymo, aktualus yra ir turimų ryšių turinys (t. y. su kokiais subjektais ryšiai yra palaikomi), ryšius palaikančių asmenų sąsajos su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis bendrovėmis, jų einamos vadovaujamos pareigos bei ryšiai su (duomenys neskelbtini) saugumo ir žvalgybos tarnybomis bei karinės pramonės subjektais, todėl nėra galimybės mažiau ribojančiomis priemonėmis suvaldyti tokio turinio ryšius, kad jie nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

49.       Nutarimu, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ir 2 dalimi ir 12 straipsnio 17 dalimi, atsižvelgiant į Komisijos Sprendime nurodytas pareiškėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktines aplinkybes, pareiškėjas (investuotojas) pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ir turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui turinčių sąsajų su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis; nustatyta, kad dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams negalimas pareiškėjo ketinimas plėsti veiklą Apsaugos zonos teritorijoje pagal susitarimą, kuriuo būtų papildoma ir patikslinama su (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis (susitarimas Komisijai pateiktas 2020 m. lapkričio 27 d. raštu).

50.       Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog investuotojais gali būti fiziniai asmenys, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kitos organizacijos, kurie nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, o 7 dalyje nurodyta, kad kai investuotojas yra juridinis asmuo ar kita organizacija, laikoma, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir jį kontroliuojantys asmenys. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (2 p.); jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms (3 p.).

51.       Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 10 punkte nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti keliančiu riziką nacionaliniam saugumui, o kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. 

52.       Įstatymo 12 straipsnio 10 dalis įtvirtina, kad Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurioje konstatuojama, kad investuotojas: 1) atitinka nacionalinio saugumo interesus; 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui; 3) investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog remdamasi išvada, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams per 15 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos priima Vyriausybė.

53.       Pažymėtina, kad nei Sprendimas, nei Nutarimas nėra grindžiami Įstatymo 13 straipsnio, nustatančio sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, nuostatomis. Atsakovai paaiškinimuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, atsikirsdami į pareiškėjo argumentus, nurodo, jog pareiškėjas buvo vertinamas kaip investuotojas ir todėl buvo vertinami jo, kaip investuotojo, turimi ryšiai ir kitos atitikties nacionaliniam saugumui aplinkybės pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, t. y. nebuvo atliktas sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytus kriterijus.

54.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Sprendimu ir Nutarimu pareiškėjui (investuotojui) buvo užkirstas kelias plėsti ūkinę veiklą dėl jo turimų ar praeityje turėtų riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių, yra teisiškai svarbūs Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pateikti išaiškinimai, kad atsižvelgiant į Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą šio įstatymo paskirtį apsaugoti nacionalinio saugumo, inter alia valstybės ir visuomenės saugumo, interesus, užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių objektų, inter alia ūkio sektorių ir įmonių, apsaugą nuo visų rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę valstybės gyvybiniams ir pirmaeiliams nacionalinio saugumo interesams, transeuropinės infrastruktūros plėtrai bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintiems esminiams visuomenės interesams, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą, Įstatymo 11 straipsnio (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 2 punkte (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2020 m. birželio 30 d. redakcija) yra nustatytas kriterijus (nurodyta grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti priežastis), pagal kurį vertinama investuotojo atitiktis nacionalinio saugumo interesams, t. y. vertinama, ar investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad <...> grėsmės nacionaliniam saugumui visada bus laikomos išliekančiomis, jeigu, pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių, ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, sistemiškai aiškinamas su kitomis šio įstatymo nuostatomis (inter alia Įstatymo 12 str. 12 d.), nepaneigia galimybės įvertinti individualią kiekvieno investuotojo situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, konkrečiu atveju atitinkamai individualizuoti jam taikytinas ribojančias jo teises priemones, inter alia, įvertinus investuotojo turimų ar praeityje turėtų ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis pobūdį ir galimą įtaką nacionalinio saugumo interesams konkrečios planuojamos investicijos kontekste, pateikti rekomendacijas dėl nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis investicija (jos dalis) galėtų būti vykdoma ir nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Taigi ir tokiam investuotojui gali būti leidžiama investuoti, valdant minėtas rizikas ir įvertinus grėsmes konkrečiu atveju. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

55.       Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 4 d. nutarime, kuriame vertinta kai kurių Įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, aiškindamas Įstatymo 11 straipsnio „Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai“ (2018 m. sausio 12 d. redakcija) nuostatas, yra pažymėjęs, jog pagal Įstatymo 11 straipsnį, aiškinamą kartu su Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 1, 7 dalimis, investuotojas gali būti laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis pats arba jį kontroliuojantys asmenys įvertinami kaip atitinkantys bent vieną iš Įstatymo 11 straipsnio 1–9 punktuose nustatytų kriterijų.

56.       Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, inter alia konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, turi nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), inter alia specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui; nustatant tokį teisinį reguliavimą gali būti numatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, inter alia tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje (2021 m. kovo 4 d. nutarimas).

57.       Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama; minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą (2005 m. gruodžio 12 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

58.       Pagal Įstatymo 2 dalies 5 punktą, investuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris įsigydamas turtą ar kitais būdais ketina vykdyti, vykdo veiklą šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje arba <...>. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir 1 priedo 6 punktą, (duomenys neskelbtini) (iš jų ir (duomenys neskelbtini)) yra priskiriami pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms.

59.       Atsižvelgiant į aptartas Įstatymo nuostatas, įvertinus tai, kad pareiškėjas veiklos plėtimą planuoja (duomenys neskelbtini) teritorijoje (Apsaugos zonoje) (duomenys neskelbtini) srityje, kuri pagal ūkinių veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, pagal sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556, 2.4 punktą ((duomenys neskelbtini)) priskiriama prie veiklos, kuri laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pagrįstai ir teisėtai priimant Sprendimą ir Nutarimą buvo vertinami pareiškėjo (investuotojo) ryšiai, o ne (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektiniai sprendimai, nebuvo vertinama, ar pareiškėjo veiklos plėtimas ((duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, Nuomos sutarties galiojimo termino pratęsimas) kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes investuotojo veiklos pobūdis ar apimtis šiuo atveju nėra reikšmingi atliekant jo patikrą Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies kriterijams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas ir yra svarbus ne tik susisiekimui, bet ir krašto gynybai karinės agresijos ir kitais atvejais. Pareiškėjas atitinka investuotojo sąvoką, nustatytą Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes ketina vykdyti (plėsti) veiklą Apsaugos zonos teritorijoje.

60.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 10 punktu, 2020 m. lapkričio 27 d. su prašymu kreipėsi į Komisiją įvertinti pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodyta, kad investuotojo patikrą gali inicijuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje.

61.       Komisija 2020 m. gruodžio 23 d. pradėjo pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, kreipdamasi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, iš jų ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD. Komisija, priimdama Sprendimą, rėmėsi VSD pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo turimais ir praeityje turėtais grėsmę nacionaliniam saugumui turinčiais ryšiais, ir išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų kriterijų.

62.       Pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriuo Sprendimas ir Nutarimas pripažinti pagrįstais ir teisėtais, įvertinus Komisijos nustatytas ir Sprendime (bei Nutarime) aptartas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo (investuotojo) neatitiktimi nacionalinio saugumo interesams taip pat išnagrinėjus proceso šalių argumentus, pateiktus įrodymus (iš jų ir įslaptintą informaciją), padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) įtaka pareiškėjo dalyvavime yra pakankamai reikšminga, jog vertinant pareiškėją, kaip investuotoją Įstatymo prasme, būtų vertinami (duomenys neskelbtini), kuris yra galutinis pareiškėjo naudos gavėjas, kontroliuojantis (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) (buvusi „(duomenys neskelbtini)“) akcijų per tarpinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ yra didžiausias pareiškėjo akcininkas ((duomenys neskelbtini) proc. akcijų), ginčui yra svarbūs (duomenys neskelbtini) ryšiai dėl jo dalyvavimo (duomenys neskelbtini), o vien tik formalus patvirtinimas apie (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimą (pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pasitraukė (duomenys neskelbtini), nes akcijas perleido (duomenys neskelbtini)) nėra lemiantis kriterijus sprendžiant dėl ryšių nutraukimo; nuo pareiškėjo nurodomo „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo iki kreipimosi į Komisiją buvo praėję apie 1,5 metų, o tai trumpas laiko tarpas, įvertinus susiklosčiusių ryšių pobūdį ir mastą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) ryšiai (duomenys neskelbtini) versle, kuris susijęs su gynybos pramonės įmonių veikla, nėra atsitiktiniai, o jį su (duomenys neskelbtini) sieja ilgalaikiai santykiai, pasireiškiantys įvairiais bendrais projektais (duomenys neskelbtini) srityje; (duomenys neskelbtini) sieja tiesioginiai ryšiai (galutinių naudos gavėjų ir asmenų, priimančių sprendimus lygmenyje) su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad verslas organizuojamas steigiant juridinius asmenis. 

63.       Pirmosios instancijos teismas Nutarimo ir Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą grindė aplinkybėmis, kad antro didžiausio pareiškėjo akcininko (duomenys neskelbtini), t. y. įmonės, kuri įsisteigusi (duomenys neskelbtini), vadovas (duomenys neskelbtini) yra tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) vadovas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris per „(duomenys neskelbtini) yra antras didžiausias pareiškėjo dalyvis, yra susiję asmenys); (duomenys neskelbtini) ir jo per (duomenys neskelbtini) kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) (tai matyti iš Komisijai pateiktų STT 2020 m. gruodžio 8 d. rašto, VSD 2021 m. vasario 5 d. ir vasario 22 d. raštų) ryšiai su (duomenys neskelbtini), tuo pačiu su jos vadovu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) buvo sukurta (duomenys neskelbtini) plėtoti; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalyvavo per (duomenys neskelbtini) įmonę (duomenys neskelbtini), kuri priklausė (duomenys neskelbtini) įsisteigusiai (duomenys neskelbtini), o pastarosios akcijas kontroliavo (duomenys neskelbtini) per įmonę (duomenys neskelbtini), kurios akcijų dalį kontroliavo tiesiogiai ir per įmonę (duomenys neskelbtini); iš pradžių (duomenys neskelbtini) turėjo 30 proc. dalį (duomenys neskelbtini) įsisteigusioje (duomenys neskelbtini), tačiau ją perleido (duomenys neskelbtini) (kuri kontroliuojama to paties (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini)plėtojimo projekte dalyvavo (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra valstybinė korporacija (jos dukterinė įmonė (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei), valdanti daugybę (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonių, jai vadovauja (duomenys neskelbtini), kuris yra buvęs (duomenys neskelbtini) karininkas ir artimas (duomenys neskelbtini) bendražygis; (duomenys neskelbtini), kuri per dukterinę įmonę (duomenys neskelbtini) aktyviai integravo (duomenys neskelbtini) pramonę į (duomenys neskelbtini) pramonę, o taip pat (duomenys neskelbtini) (t. y. šie subjektai turi sąsajas su (duomenys neskelbtini) aukščiausia valdžia, specialiosiomis tarnybomis ir gynybos sektoriumi); (duomenys neskelbtini) kontroliuojama (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) įmonę (duomenys neskelbtini) valdo (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, šioje įmonėje su (duomenys neskelbtini) proc. dalimi dalyvauja ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kontroliuojama (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini)  pardavė (duomenys neskelbtini) proc. (duomenys neskelbtini) įmonės akcijų (duomenys neskelbtini) ir sumažino savo dalį nuo (duomenys neskelbtini) proc. iki (duomenys neskelbtini) proc. (t. y. reikšmingai toliau dalyvavo šioje įmonėje); (duomenys neskelbtini) yra ir (duomenys neskelbtini) direktorių tarybos pirmininkas, o jo ryšiai, indėlis ir dalyvavimas (duomenys neskelbtini) karinės technologijos pramonėje, yra akivaizdus; (duomenys neskelbtini) taip pat dalyvauja daugelyje įmonių, kurios susijusios su (duomenys neskelbtini) karinėmis technologijomis ir su (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) dalyvavo priimant sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) projekto (iki nagrinėjimo Komisijoje buvo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) valdyboje dalyvauja su (duomenys neskelbtini) susiję asmenys ((duomenys neskelbtini)), informacija buvo pakeista nagrinėjimo Komisijoje metu); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4964-764/2016 paliktas galioti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas pripažinti (duomenys neskelbtini) neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų; (duomenys neskelbtini) 2018 metais pašalinta iš (duomenys neskelbtini) konkursų potencialių dalyvių sąrašo (STT 2020 m. gruodžio 8 d. raštas); (duomenys neskelbtini) turi ryšį su ginčo investicijos projektu – (duomenys neskelbtini) realus naudotojas yra ta pati (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitas Komisijos Sprendime nustatytas aplinkybes – (duomenys neskelbtini) ryšius su (duomenys neskelbtini) ir jo kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) ryšius (duomenys neskelbtini) verslu ir (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) aplinkai priskiriamu (duomenys neskelbtini) oligarchu (duomenys neskelbtini), tai, kad VSD pateikta įslaptinta medžiaga šių aplinkybių nepaneigia, o tik papildomai pagrindžia (duomenys neskelbtini) ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais ir jų keliamą grėsmę.

64.       Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, dėl kurių prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teigiama, kad skundas turėjo būti tenkintas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant, jog pareiškėjas turėjo ir turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, dėl kurių jis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

65.       Nagrinėjant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

66.       Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

67.       ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

68.       Įvertinus šioje byloje proceso šalių pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo atliktą šių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai

padarė pareiškėjo ginčijamą išvadą. 

69.       Akcentuotina, kad nagrinėjamu pagrįstai buvo vertinama pareiškėjo (investuotojo) atitiktis nacionaliniam saugumui, t. y. buvo vertinamas tiek pats pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, tiek ir jį kontroliuojantys asmenys, jų ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, nes tokių ryšių turėjimas kreipimosi į Komisiją metu ir / arba praeityje gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia investuotojo pažeidžiamumą, t. y. galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje (nagrinėjamu atveju – transporto sektoriaus dalyje).

70.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendime neįvardyti konkretūs ryšiai ir jam nesuprantama, ar ir kokie konkretūs ryšiai pagal Įstatymo nuostatas (11 str. 1 d. 2 ir 3 p.) didina riziką, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl grėsmės realumo padarė be jokio grėsmės aplinkybių ištyrimo, nebuvo tyrimo išvadų dėl konkrečių paskesnių grėsmių, kurių bus išvengta uždraudus (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją.

71.       Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino Komisijos Sprendime nurodytus pareiškėjo, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, konkrečius ryšius su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, ir juos aiškiai nurodė sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliantys ryšiai per galutinį pareiškėjo naudos gavėją (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo valdomo (duomenys neskelbtini) nuomininką ir faktinį (duomenys neskelbtini) naudotoją savo veiklai vykdyti – (duomenys neskelbtini) pripažintini aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą ir kartu keliančia ir galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje.

72.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su jo (pareiškėjo) sąsajomis su (duomenys neskelbtini), nurodydamas, (duomenys neskelbtini) nedaro įtakos pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) pasitraukus iš (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūros, pareiškėjas neturi ir negali turėti jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais ir nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, Sprendime nurodytą „ryšių grandinę“. Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisijos ir pirmosios instancijos teismo nustatyti tariami ryšiai ((duomenys neskelbtini)) yra pernelyg nutolę, jog egzistuotų pagrindas konstatuoti realius, faktiškai egzistuojančius ryšius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas turi faktinių ryšių su (duomenys neskelbtini) institucijomis, yra nepagrįsta.

73.       Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjas nurodo atskirus įrodymus, kurie, jo manymu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų pasisakymų teismo posėdžiuose tam tikras dalis, tačiau šiuo aspektu primintina, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles teisiškai reikšmingos išvados bylai teisingai išnagrinėti daromos ne tik įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą.

74.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias jis buvo nurodęs skunde ir kurias išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas, išanalizavusi proceso šalių pateiktus įrodymus (iš jų ir įslaptintą informaciją), pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių Komisijos įvardyti pareiškėjo galutinio naudos gavėjo (duomenys neskelbtini) esami ir buvę ryšiai iki kreipimosi į Komisiją metu su (duomenys neskelbtini) institucijomis pripažinti aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo keliamą ir galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ir jų nekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų ryšių, kurie suponuoja pareiškėjo keliamą ir galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su praėjusiu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo iki kreipimosi į Komisiją (buvo praėję apie 1,5 metų), taip pat su tuo, kad pareiškėjui pritaikyta neproporcinga priemonė, t. y. pritaikytas neproporcingas ūkinės veiklos ribojimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Nutarimo ir Sprendimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo išvados šiais aspektais yra tinkamai motyvuotos, sprendime teisingai įvertintas praėjęs minėtas laikotarpis bei taikytos priemonės proporcingumas, atsižvelgiant į nustatytų susiklosčiusių ryšių pobūdį ir mastą bei kylančią grėsmę dėl šių ryšių.

75.       Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VSD ir STT išvadomis, viešai skelbtomis publikacijomis, nes pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, arba kad jų nėra.

76.       Nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl VSD pateiktos informacijos ir išvadų vertinimo, teiginiu, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, tai buvo tik išsakyta nuomonė, nes nagrinėjamu atveju tai nebuvo tik išreikšta VSD nuomonė. Akcentuotina, kad Komisija, vykdydama pareiškėjo (investuotojo) patikrą, privalėjo gauti išvadą iš VSD (Įstatymo 12 str. 7 d.), ir nagrinėjamu atveju VSD pagal kompetenciją įvertino pateiktą ir turimą informaciją apie pareiškėją (investuotoją), ir apie pirmiau aptartus ryšius buvo pateikta ne nuomonė, o duomenys (faktai) ir jų vertinimas.

77.       Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų. Pagal tuo pačiu įstatymu (priedėlis) nustatytų Nacionalinio saugumo pagrindų 20 skyrių VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

78.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023 nurodė, kad vertinant, ar VSD pažymoje gali būti pateikta nuomonė, to negalima daryti atsietai nuo VSD, kaip žvalgybos institucijos, paskirties, jai įstatymais suteiktos kompetencijos ir veikloje taikomų principų, vertinant pateiktos informacijos pobūdį, reikia atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar pateikti faktai, ar pateiktas tam tikrų duomenų subjektyvus vertinimas, ir buvo nustatyta, kad nagrinėjamos bylos atveju VSD pažymoje pateikta informacija negali būti kvalifikuojama kaip nuomonė.

79.       Iš šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateiktų VSD Komisijai išvadų ir informacijos turinio akivaizdu, kad tai nebuvo pareikšta tik subjektyvi VSD nuomonė.

80.       Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo esmės, atlikus įrodymų vertinimą, nekartoja sprendime nurodytų motyvų, nes apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.). 

81.       Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad po (duomenys neskelbtini) su pareiškėju nepagrįstai siejama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savo darbais išreiškė aiškią poziciją, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), vykdanti verslą (duomenys neskelbtini) valstybėse, galutinai pasitraukė iš (duomenys neskelbtini). Verslo dalį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuosekliai mažino nuo (duomenys neskelbtini) metų, o po (duomenys neskelbtini) atlikto pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini) valdančios (duomenys neskelbtini), verslo dalis (duomenys neskelbtini) tapo visiškai nereikšminga. (duomenys neskelbtini) lojalumą Lietuvai ir bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) investuotojai investavo 300 mln. Eur į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams patvirtina tai, kad, (duomenys neskelbtini), su pareiškėju siejami asmenys galutinai pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) ir buvo sankcionuoti pačios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nei atsakovai ir VSD, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktorius, kurie teigiamai charakterizuoja pareiškėją ir su juo siejamus asmenis, (duomenys neskelbtini) padeda Lietuvai, sąjungininkėms – ES, NATO, Ukrainai.

82.       Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų naujų aplinkybių, nes, kaip jau minėta, pagal Įstatymo nuostatas vertinama, ar investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis; kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms (Įstatymo 11 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

83.       Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, atsiradusios po kreipimosi į Komisiją, nes byloje vertinama, ar pagrįstai ir teisėtai, remiantis iki kreipimosi į Komisiją ir praeityje pareiškėjo turėtais ryšiais bei sąsajomis su Sprendime įvardytais asmenimis, padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Pagal bylos duomenis, Komisija tyrimo metu vertino kompetentingų institucijų 2020 metų pabaigoje – 2021 metų pradžioje atliktus pareiškėjo ryšių vertinimus. Sudarius galimybę atsakovams ir VSD pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo nurodomų naujų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad kompetentingos institucijos yra įvertinusios pareiškėjo nurodomas naujas aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui neužkirstas kelias imtis priemonių, jog jo atitiktis nacionalinio saugumo interesams būtų vertinama iš naujo dėl jo nurodomų naujų aplinkybių. 

84.       Pareiškėjas, teigdamas, jog Sprendimas ir Nutarimas turėtų būti panaikinti ir Komisija bei Vyriausybė įpareigota iš naujo vertinti pareiškėjo ir jo investicijos atitiktį nacionalinio saugumo interesams, nurodo, kad analogišką sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nurodomas 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023). 

85.       Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo atmestas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, nustačius, jog šio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą, nustatęs, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas užsieniečio grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.

86.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

87.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomame 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 nėra pateikta jokių Įstatymo normų aiškinimo taisyklių, byloje buvo nagrinėjamos visiškai skirtingos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo remtis šiuo sprendimu.

 

Dėl įslaptintos informacijos naudojimo

 

88.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, formuojamą praktiką ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Naudojant neišslaptintus duomenis kaip įrodymus administracinėje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022; kt.). EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos pažeidimams, pirmiausia teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018; kt.).

89.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, akcentuodamas ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo įslaptinta informacija, nepagrįstai nesudarė galimybės pareiškėjui susipažinti su šia informacija ir dėl to pažeidė šalių lygybės principą bei rungtyniškumo principą, apribojo jo (pareiškėjo) procesines teises.

90.       Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė naujausių EŽTT išaiškinimų (EŽTT 2023 m. birželio 13 d. sprendimas byloje UAB Braitin prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13863/19, 60–70 p.) ir ESTT išaiškinimų (2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21, EU:C:2022:708,47–49, 54–58, 60 p.). Pareiškėjo vertinimu, pagal naujausią ESTT praktiką valstybės institucijoms negalima sukurti tokios situacijos, kuomet nei pareiškėjas, nei jo atstovas neturėtų galimybės faktiškai susipažinti su reikšmingais byloje esančiais dokumentais net tuomet, kai prieiga prie jų yra ribojama nacionalinio saugumo pagrindu. Tokiu atveju draudimas susipažinti su įslaptinta informacija prieštarautų pareiškėjo teisei į veiksmingą teisminę gynybą. ESTT išaiškino, kad nacionalinės teisės nuostata, kuria pareiškėjui neleidžiama susipažinti su įslaptinta informacija nacionalinio saugumo pagrindu, yra draudžiama ES teisės. Pagal naujausią EŽTT praktiką asmeniui taikomas ribojimas susipažinti su byloje esančia įslaptinta informacija gali būti kompensuotas tik pareiškėjui suteikiant procesines garantijas, jog pareiškėjas galėtų aktyviai dalyvauti administracinio teismo procese. Tokia kompensuojanti priemonė būtų Komisijos narių ir VSD atstovų apklausa, tai pabrėžė ir Vyriausybės atstovas EŽTT pranešime, teigdamas, kad asmuo „galėjo veiksmingai dalyvauti teisminiame procese ir apklausti liudytojus, įskaitant Komisijos narius ir į procesą įtraukto VSD atstovus“, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo tenkinti pareiškėjo prašymai kviesti liudytojus.

91.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos argumentus ir vertindama, ar pagrįstai buvo naudojama įslaptinta informacija, su kuria neleista susipažinti pareiškėjui, pirmiausia pažymi, kad Komisijos Sprendime iš esmės buvo atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis pripažinta, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, t. y. buvo nurodyti konkrečių asmenų ryšiai, kurie suponuoja pareiškėjo keliamą ir galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes įrodinėti Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Sprendimas nėra grindžiamas su Sprendime nenurodytomis aplinkybėmis susijusia įslaptinta informacija, kuri būtų atskiras pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą ir galinčią kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Byloje buvo pateikta pakankamai neįslaptintų ir pareiškėjui atskleistų duomenų, pagrindžiančių Komisijos Sprendimo išvadą.

92.       Įslaptinta informacija šioje administracinėje byloje įvertinta kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, todėl nenukrypta nuo nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra grindžiamas pareiškėjui nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. 

93.       Atsižvelgiant į naujausius EŽTT išaiškinimus dėl įslaptintos informacijos naudojimo bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl juridinių asmenų (investuotojų) atitikties nacionalinio saugumo interesams (žr. 2023 m. birželio 13 d. sprendimą byloje UAB Braitin prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13863/19; 2023 m. birželio 13 d. sprendimą byloje UAB Ambercore DC ir UAB Arcus Novus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 56774/18), pažymėtina, kad Komisija aiškiai motyvavo savo sprendimą ir jau priėmus šį Sprendimą pareiškėjas žinojo, dėl kokių priežasčių jis yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ir šias priežastis nulėmė ne įslaptintos informacijos turinys. Sprendimas buvo grindžiamas viešai prieinamais dokumentais bei dokumentais, kurių turinys buvo žinomas (atskleistas) pareiškėjui, taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimo negrindė išimtinai įslaptintais įrodymais, t. y. visas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas pareiškėjui žinomais įrodymais, pareiškėjas dalyvavo teismo procese ir turėjo galimybę užduoti klausimus atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams.

94.       Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo nesupažindinimas su įslaptinta informacija, nepažeidė rungimosi ir proceso šalių lygybės principų, pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

95.       Pareiškėjo nurodomame ESTT 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendime Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21, EU:C:2022:708, yra pasisakyta, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 23 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 45 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į bendrąjį Sąjungos teisės principą dėl teisės į gerą administravimą ir į Chartijos 47 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad jeigu sprendimas atmesti tarptautinės apsaugos prašymą arba panaikinti tokią apsaugą grindžiamas informacija, kurios atskleidimas keltų pavojų atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui, atitinkamas asmuo arba jo patarėjas gali susipažinti su tokia informacija tik gavęs šiam tikslui išduotą leidimą, tačiau jiems negali būti atskleista bent jau motyvų, kuriais grindžiami tokie sprendimai, esmė ir jie bet kuriuo atveju neturi teisės šios informacijos, su kuria galėjo susipažinti, naudoti per administracinę procedūrą ar vykstant teismo procesui.

96.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama kitokio pobūdžio byla, be to, pareiškėjui buvo atskleisti Sprendimo esminiai motyvai ir jis supažindintas su esminiais įrodymais, kuriais rėmėsi tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas.

97.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė Komisijos narių, nes Komisijos nariai Sprendime yra aiškiai išreiškę poziciją ginčo klausimu ir nurodę detalius argumentus, dėl kurių buvo priimta nepalanki pareiškėjui išvada. Bylos nagrinėjime dalyvavo Komisijos ir VSD, kuris teikė išvadą Komisijai, atstovai, o tai, kad pareiškėjas mano, jog jam nebuvo atsakyta (ar nepakankamai išsamiai buvo atsakyta) į jo užduotus klausimus, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

 

Dėl liudytojų apklausos

 

98.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde yra suformulavęs reikalavimą kviesti ir apklausti liudytojus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Šį prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymų apklausti šiuos liudytojus, būtina užtikrinti jo (pareiškėjo) teisę į teisminę gynybą, nes pirmosios instancijos teismas nesuteikė jam galimybės bent paviršutiniškai žinoti ar susipažinti su į bylą pateikta slapta informacija, vieša informacija yra visiškai neinformatyvi ir nepatikima, bylos šalių apklausos buvo visiškai neefektyvios, neatskleista bylos esmė, pareiškėjas nežino, kuo ir kodėl jis yra kaltinamas ir nuo kokių faktų ar aplinkybių jam reikėtų gintis. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodyti asmenys žino bylos esmei atskleisti ir teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, šių asmenų apklausa yra iš esmės vienintelė pareiškėjo teisių ribojimą kompensuojanti priemonė.

99.       Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus) paaiškinimai padėtų atskleisti tikruosius (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais, įvertinti keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui bei įvertinti (duomenys neskelbtini) veiklos Apsaugos zonos teritorijoje ir (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos reikšmingumą vykdomai veiklai bei galimą faktinę įtaką nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus) paaiškinimai padėtų atskleisti tikrąjį (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo ryšį, ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais, keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui ir tokiu būdu įvertinti Sprendimo, o taip pat ir VSD ir Komisijos išvadų pagrįstumą. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) direktoriaus) paaiškinimai padėtų išsiaiškinti pareiškėjo veiklos (ne)savarankiškumą ir santykius su akcininku (duomenys neskelbtini) bei naudos gavėju (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) galėtų paaiškinti esmines bylos aplinkybes.

100.        Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymą apklausti liudytojais prašyme nurodytus asmenis (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, jog pareiškėjas poreikį apklausti liudytojais nurodytus asmenis sieja su Sprendimo motyvų išsiaiškinimu, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad šie motyvai yra išdėstyti Sprendime (Nutarime), sprendė, kad tam, jog būtų išsiaiškintos teisiškai reikšmingos aplinkybės šioje byloje, nėra būtina liudytojais apklausti minėtus asmenis.

101.        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi netenkino pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. prašymo apklausti liudytojais prašyme nurodytus asmenis (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad šių asmenų paaiškinimai galėtų būti vertinami kaip nuomonė, tačiau šioje byloje vertinami būtent Nutarimas ir Sprendimas, o pareiškėjas pats nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti ar paneigti asmenys, kuriuos pareiškėjas prašo šaukti liudytojais.

102.        Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus apklausti liudytojus, ir ar yra pagrindas juos apklausti apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; kt.).

103.        Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06).

104.        Nors EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis tiesiogiai negarantuoja teisės iškviesti liudytojus ir juos apklausti, proceso šalių lygybės teismo procese principas reiškia, kad kiekviena proceso šalis turi teisę išdėstyti savo poziciją, įskaitant ir įrodymų pateikimą, tokiomis sąlygomis, kurios nėra žymiai blogesnės nei kitos šalies, o teismo proceso visuma, įskaitant įrodymų pateikimą, turi būti „sąžininga“ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., 1993 m. spalio 27 d. sprendimą Dombo Beheer B.V. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 14448/88). Iš esmės tai reiškia, kad jei teismas atsisako apklausti liudytojus, jis turi pateikti pakankamai svarias atsisakymo priežastis, o toks atsisakymas negali atrodyti kaip savavališkas aktas, jis neturi būti neproporcingo proceso šalies teisių pagrįsti savo argumentus byloje apribojimas (žr., pvz., EŽTT 2002 m. birželio 18 d. sprendimą Wierzbicki prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 24541/94).

105.        Konvencijos 6 straipsnis užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau jis nenustato jokių taisyklių, reguliuojančių įrodymų priimtinumą, kas pirmiausia yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Klausimas, į kurį derėtų atsakyti, – ar visas procesas, įskaitant ir tai, kaip įrodymai buvo gauti, buvo teisingas (EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, pareiškimo Nr. 26986/03). Tačiau, kaip minėta, teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, jei pareiškėjas aiškiai nurodo, kokių tiksliai įrodymų jis siekia gauti ir kodėl jie yra tiesiogiai susiję su jo skundu bei jo noru lemti teismų sprendimus, taip pat jei konkrečioje proceso stadijoje dar nėra aišku, ar įrodymai būtini vertinant pareiškėjo skundą, teismų atsisakymas pareiškėjui gauti įrodymus ir pateikti juos vertinti, ar nepakankamas motyvavimas, kodėl tai nėra būtina, gali atimti iš pareiškėjo galimybę pagrįsti savo bylą (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Jokšas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25330/07).

106.        Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje nustatytus reikalavimus, kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.).

107.        Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Nutarimo ir Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjo nurodytus bendro pobūdžio argumentus, dėl kurių reikia (reikėjo) kviesti minėtus  liudytojus, sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti šiuos liudytojus, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados nekviesti šių liudytojų nepagrįstumo ir neteisėtumo, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme.

108.        Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

109.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečias Komisijos Sprendime nustatytas aplinkybes patvirtins ar paneigs minėti liudytojai. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali ir neturi atsakyti į visus reikšmingus klausimus apie (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas visas su (duomenys neskelbtini) asmeniu susijusias aplinkybes turėjo įpareigoti paaiškinti ne pareiškėją, bet (duomenys neskelbtini), kviesdamas šį asmenį liudyti; taip pat nurodo, kokias aplinkybes galėtų paaiškinti kiti asmenys (žr. nutarties 99 p.). Pareiškėjas pažymi, kad jis kategoriškai neigia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poveikį pareiškėjo sprendimams ir veiklai, faktinių ryšių nebuvimas lemia išvadą, kad pareiškėjas ar jo ryšiai nekelia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui, o nesuteikus minėtiems asmenims įvertinti ir pasisakyti dėl tariamų ryšių ir grėsmių pagrįstumo ir realaus šių subjektų vaidmens VSD ir Komisijos sukurtoje „ryšių grandinėje“, egzistuoja poreikis šaukti liudyti minėtus asmenis.

110.        Taigi pareiškėjas, teikdamas prašymą apklausti liudytojus, iš esmės siekia, kad liudytojai išsakytų savo nuomonę apie Sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl Sprendime išsamiai aptartų ryšių, kurie nustatyti įvertinus fizinių ir juridinių asmenų turimas ir turėtas akcijas, asmenų užimamas pareigas bei vykdomą veiklą ir pan. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas pareiškėjo prašymas minėtus liudytojus iškviesti ir apklausti apeliacinės instancijos teisme.

111.        Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas apklausti liudytojas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo direktorius, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnio 3 dalį yra pareiškėjo atstovas, turintis teisę vesti bylą pareiškėjo vardu ir dalyvauti teismo posėdžiuose bei teikti paaiškinimus, taip pat teikti paaiškinimus Komisijai. Apeliaciniame skunde nenurodomos jokios teisiškai pagrįstos aplinkybės, dėl kurių šis asmuo nepateikė paaiškinimų pirmosios instancijos teismui kaip pareiškėjo atstovas.

 

Dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių pareigų nusprendimo

 

112.        Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, Sprendime ir Nutarime akivaizdžiai padarytos išvados dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, iš kurių kildintos pasekmės ir dėl kurių nubaustas pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, o tai yra šio sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

113.        ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014; kt.).

114.        Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (ABTĮ 46 str. 1 d.) tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas.

115.        Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, o vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta, teismo sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos, teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.

116.        Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų (nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) šio asmens materialiosios teisės ar pareigos), t. y. teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Taip pat nėra nurodyti argumentai apie tai, kokią įtaką teismo sprendimas turi (duomenys neskelbtini) teisinei padėčiai ir kokius teisės aktuose nustatytus padarinius jam sukelia teismo sprendimas. 

117.        Apibendrinant konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.

 

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

 

118.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Įstatymo 11 straipsnis, suteikiantis teisę Komisijai, Vyriausybei uždrausti teisėta nekilnojamojo turto plėtojimo veikla besiverčiančiam subjektui plėtoti veiklos plėtrą ribojant nuosavybės teisės įgyvendinimą dėl bet kokių ryšių (net ir labai nutolusių) su užsienio valstybių subjektais, kurie kelią potencialią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1, 2 ir 4 dalims?; ar Įstatymo 11 straipsnis, suteikiantis teisę Komisijai, Vyriausybei uždrausti teisėta nekilnojamojo turto plėtojimo veikla besiverčiančiam subjektui plėtoti veiklos plėtrą ribojant nuosavybės teisės įgyvendinimą dėl bet kokių ryšių (net ir labai nutolusių) su užsienio valstybių subjektais, kurie kelią potencialią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, neprieštarauja konstituciniams teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principams?

119.        Pareiškėjas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžia tuo, jog jo (pareiškėjo) siekiamas 2005 metais atliktų ir valstybės iki šiol nekvestionuojamų investicijų pagerinimas atliekant pastato rekonstrukciją negali būti laikomas grėsme nacionalinio saugumo interesams. Vien dėl šios priežasties objektyviais duomenimis nepagrįstos spekuliacijos apie buvusius pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais neturėtų lemti rezultato, kuomet prisidengiant nacionalinio saugumo interesais užkardoma investuotojų ūkinės veiklos laisvė. Konstitucinis Teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu priėmė nagrinėti UAB „Birių krovinių terminalas“ individualų konstitucinį skundą dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto ir 12 straipsnio 15 dalies atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau pareiškėjas prašo platesnio ir išsamesnio Įstatymo normų įvertinimo.

120.        Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

121.        Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.).

122.        Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

123.        Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai ir kt.).

124.        Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus argumentus, dėl kurių turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (žr. 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimus), ir kad abejones dėl įstatymų taikymo turi pašalinti pats teismas, išsiaiškindamas taikomas normas (1994 m. liepos 11 d. sprendimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (žr. 1998 m. liepos 9 d. nutarimą, 2006 m. lapkričio 20 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimus); įstatymų leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (žr. 2006 m. lapkričio 20 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimus).

125.        Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl Įstatymo 11 straipsnio atitikties Konstitucijai, konstituciniams principams, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, o iš esmės kelia klausimą dėl šios normos taikymo praktikoje (jo individualiai situacijai).

126.        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgusi į šioje byloje jau aptartų šiai bylai išnagrinėti aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl Įstatymo 11 straipsnio neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, turi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

 

Dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

 

127.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kad būtų pateikti atsakymai į šiuos klausimus: 1) ar SESV 56 straipsnio (laisvo paslaugų judėjimo) principai, kaip jie suprantami ir pagal ESTT praktiką, gali būti aiškinami kaip draudžiantys ES valstybei narei nacionalinės teisės normomis, tokiomis kaip įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, išankstinės investicijų patikros procedūrą ir, atitinkamai, specialiosios Komisijos ir Vyriausybės kompetenciją nustatyti draudimą ūkinei veiklai ar jos plėtrai ir nuosavybės teisės įgyvendinimui esant bet kokiems investuotojo ryšiams su užsienio valstybių subjektais, kurie potencialiai kelią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, taip kaip įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnyje? 2) ar laisvo paslaugų judėjimo (SESV 56 str.) principų ribojimai, tokie kaip viešoji tvarka ir visuomenės saugumas (SESV 52 str. 1 d. ir 65 str. 1 d), gali būti aiškinami kaip leidžiantys ES valstybei narei nacionalinės teisės normomis, tokiomis kaip įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, išankstinės investicijų patikros procedūrą ir, atitinkamai, specialiosios Komisijos ir Vyriausybės kompetenciją nustatyti draudimus ūkinei veiklos ar jos plėtrai ir nuosavybės teisei įgyvendinti esant bet kokiems investuotojo ryšiams su užsienio valstybių subjektais, kurie potencialiai kelią grėsmę nacionaliniam saugumo interesui, taip kaip įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnyje?

128.        Pareiškėjas šį prašymą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju itin aktualus yra ES laisvo paslaugų judėjimo principo įgyvendinimas: draudimas rekonstruoti (duomenys neskelbtini) daro tiesioginę įtaką (duomenys neskelbtini) vykdomai ūkinei veiklai – (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros aptarnavimo paslaugoms, teikiamoms įvairių Europos ir pasaulio valstybių subjektams. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ESTT praktiką nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti nuo vienos iš pagrindinių ES laisvių, vis dėlto šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai, taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Bendrijos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nepagrįsta, kad pareiškėjo ir jo investicijų grėsmė kelią realią ir pakankamai didelę grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjo vertinimu, neegzistavo tokio lygio grėsmė, jog pareiškėjui būtų draudžiama rekonstruoti seniai pastatytą bei nusidėvėjusį (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, anot pareiškėjo, sudaro prielaidas teigti, kad skundžiami sprendimai pažeidžia ES pirminę teisę, todėl byloje turi būti nagrinėjamas ES teisės taikymas.

129.        Nagrinėdama šį pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal SESV 56 straipsnio 1 dalį Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Laisve teikti paslaugas naudojasi ir paslaugų teikėjas, ir jų gavėjas (ESTT 2023 m. kovo 2 d. sprendimas Recreatieprojecten Zeeland BV ir kt., C‑695/21, EU:C:2023:144, 13 p. ir jame nurodyta jurisprudencija). SESV nuostatos dėl laisvės teikti paslaugas netaikomos situacijai, jeigu visi jos elementai susiję tik su viena valstybe nare (ESTT 2020 m. gruodžio 3 d. ESTT sprendimas Star Taxi App SRL ir kt., C‑62/19, EU:C:2020:980, 71 p. ir jame nurodyta jurisprudencija). SESV 57 straipsnio, apibrėžiančio paslaugos sąvoką, turinys suponuoja, kad SESV 56 straipsnio taikymo prasme taip pat svarbus teikiamos paslaugos atlygintinumo aspektas.

130.        Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo civilinių (duomenys neskelbtini) aptarnavimo paslaugas teikiantis įvairių Europos ir pasaulio valstybių subjektams; be kita ko, atsižvelgiant į jo atliekamos veiklos pobūdį ir specifiką, galima daryti prielaidą, kad kitų valstybių subjektai sudaro didelę pareiškėjo teikiamų paslaugų gavėjų dalį. Ginčo dėl tokių paslaugų atlygintinumo nagrinėjamoje byloje nekyla. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėms išnagrinėti aktualus laisvą paslaugų judėjimą įtvirtinantis SESV 56 straipsnyje nustatytas reguliavimas.

131.        Pagal ESTT suformuotą jurisprudenciją SESV 56 straipsnis suteikia asmenims teises, kuriomis jie gali remtis teisme ir kurias turi ginti nacionaliniai teismai (žr. ESTT 1974 m. gruodžio 3 d. sprendimą Van Binsbergen prieš Bestuur van de Bedrijfsvereniging voor de Metaalnijverheid, 33/74, EU:C:1974:131, 26 p.; 1974 m. gruodžio 4 d. sprendimą Van Duyn prieš Home Office, 41/74, EU:C:1974:133, 7 p.; 2007 m. sausio 11 d. sprendimą ITC Innovative Technology Center GmbH prieš Bundesagentur für Arbeit, C‑208/05, EU:C:2007:16, 67 p.). Nacionaliniai teismai, neatsižvelgdami į procesinį pagrindą, kuriuo remiantis į juos kreipiamasi, turi imtis visų priemonių, būtinų garantuojant ūkio subjektų laisvės teikti paslaugas įgyvendinimą valstybėje narėje ir situacijose, kurios priskiriamos ES teisės taikymo sričiai (žr. ESTT 2010 m. birželio 3 d.  sprendimą Ladbrokes Betting & Gaming Ltd ir kt. prieš Stichting de Nationale Sporttotalisator, C‑258/08, EU:C:2010:308, 49 p.).

132.        Primintina, kad nacionalinės priemonės, kurios draudžia, trukdo arba daro mažiau patrauklų paslaugų laisvės įgyvendinimą, laikomos laisvės teikti paslaugas apribojimais (ESTT 2023 m. kovo 2 d. sprendimas AS „PrivatBank“ ir kt., C‑78/21, EU:C:2023:137, 44 p. ir jame nurodyta jurisprudencija). Vis dėlto, pagal ESTT jurisprudenciją ribojimai gali būti leidžiami vadovaujantis SESV 51 ir 52 straipsniuose, taikomuose ir laisvės teikti paslaugas sričiai pagal SESV 62 straipsnį, aiškiai numatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais arba pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais (ESTT 2021 m. gegužės 6 d. sprendimas Analisi G. Caracciolo Srl, C‑142/20, EU:C:2021:368, 48 p. ir jame nurodyta jurisprudencija).

133.        Apribojimų pagrįstumo pagrindus įtvirtinantis SESV straipsnis aiškintinas taip, kad jo poveikis apsiribotų tuo, kas būtina, siekiant apsaugoti interesus, kurių apsaugą jis įtvirtina (ESTT 1988 m. balandžio 26 d. sprendimas Bond van Adverteerders ir kt., 352/85, EU:C:1988:196, 36 p.). Pagal ESTT praktiką viešosios tvarkos išimtis, kaip ir visos nuo pagrindinio Sutarties principo leidžiančios nukrypti nuostatos, turi būti aiškinama siaurai – šiuo pagrindu galima remtis tik esant realiai ir pakankamai rimtai grėsmei viešosios tvarkos reikalavimams, paveikiantiems vieną iš pagrindinių visuomenės interesų (ESTT 1999 m. sausio 19 d. sprendimas Donatella Calfa, C-348/96, EU:C:1999:6, 21 ir 23 p.; 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C‑546/07, EU:C:2010:25, 49 p.). Taip pat pabrėžiama, kad turi būti tiesioginis ryšys tarp šios grėsmės, kuri, be to, turi būti aktuali, ir diskriminacinės priemonės, kurią kompetentingos valdžios institucijos ėmėsi tokiai grėsmei pašalinti (ESTT 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, C-466/98, EU:C:2002:624, 57 p.). Nors ESTT nurodo būtinybę viešosios tvarkos sąlygą aiškinti griežtai, kad kiekviena valstybė narė negalėtų vienašališkai be ES institucijų kontrolės nustatyti jos taikymo srities, vis dėlto jurisprudencijoje pripažįstama, jog konkrečios aplinkybės, kurios galėtų pateisinti rėmimąsi viešosios tvarkos sąvoka, gali skirtis įvairiose šalyse bei skirtingu laikotarpiu ir kad todėl kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms šiuo atžvilgiu būtina suteikti diskreciją Sutarties nustatytose ribose (ESTT 1974 m. gruodžio 4 d. sprendimas Yvonne van Duyn prieš Home Office, 41/74, EU:C:1974:133, 18 p.).

134.        Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines ir teisines aplinkybes, akcentuotini viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo sampratos aspektu aktualūs ir reikšmingi Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kurie jau buvo aptarti šios nutarties 54 punkte. 

135.        Apibendrinant, konstatuotina, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo, kaip atitinkamos ūkinės veiklos laisvės ribojimo pagrindo, taikymą, tokiomis, kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, aiškiai pagrindžia teisėtas tikslas, o ūkio subjektui taikomos priemonės proporcingumo klausimas kiekvienu atveju įvertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečiai situacijai reikšmingas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes. Pabrėžtina ir tai, kad administraciniams teismams suteikta kompetencija atlikti nustatytos ūkinę veiklą ribojančios priemonės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą. Dėl šio aspekto atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT, vienbalsiai atmesdamas bendrovių (pareiškėjų nagrinėtoje byloje) skundą dėl teisę į teisingą teismą įtvirtinančios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, yra konstatavęs, kad kompetentingos institucijos atliktos bendrovių patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams rezultatus įforminančių protokolinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą patvirtinančiuose administracinių teismų sprendimuose nebuvo jokių įtikinamų elementų, leidžiančių daryti išvadą dėl tokių sprendimų šališkumo ar akivaizdaus nepagrįstumo, todėl bendrovės, kurioms viso proceso metu atstovavo advokatai, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad joms bus leista sėkmingai plėtoti ir baigti duomenų centrą. EŽTT toje byloje reziumavo, kad teisėti lūkesčiai neatsiranda, kai kilus ginčui dėl teisingo nacionalinės teisės aiškinimo ir taikymo vėliau nacionaliniai teismai atmeta pareiškėjo argumentus (EŽTT 2023 m. birželio 13 d. sprendimas UAB AmberCore DC ir UAB Arcus Novus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 56774/18, 130 p.).

136.        Teisėjų kolegijos vertinimu, apibendrinant tai, kas išdėstyta, atskleidžia, jog tokiomis, kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, atliekama ūkio subjektų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra bei atitinkamų rezultatų pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas administraciniuose teismuose, atitinka jau aptartą dėl asmenų judėjimo laisvės (inter alia paslaugų teikimo) apribojimų vertinimo išplėtotą ESTT jurisprudenciją, kurioje iš esmės akcentuojama, kad kompetentingos valdžios institucijos nustatyta priemonė (apribojimas) turi būti pagrįsta teisėtu tikslu ir griežtai proporcinga. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl SESV 56 straipsnio aiškinimo, kiek remiantis šia norma prašyme kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo siekiama kvestionuoti nacionaliniais teisės aktais reglamentuotos ūkio subjektų patikros nacionalinio saugumo aspektu tam tikrus procedūrinius elementus.

137.        Teisėjų kolegija pažymi, kad kai tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (vadinamasis acte clair atvejis) galutinės instancijos teismas neturi pareigos kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. ESTT teigimu, tik nacionaliniai teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiami teismine tvarka, gali prisiimdami atsakomybę patys įvertinti, ar nagrinėjamas atvejis yra acte clair (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje X prieš Inspecteur van Rijksbelastingdienst ir T.A. van Dijk prieš Staatssecretaris van Financiën, sujungtose bylose C-72/14 ir C-197/14, EU:C:2015:564, 59–63 p.; taip pat šiuo aspektu  žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1424-822/2020; 2022 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2775-492/2022; kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, anot ESTT, pagal SESV 267 straipsnį nustatyta sistema nėra šalių teisinės gynybos priemonė nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje. Tad vien dėl to, kad bylos šalis teigia, jog byloje kyla ES teisės aiškinimo klausimas, nepakanka, kad atitinkamas teismas privalėtų manyti, kad toks klausimas kilo, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį. Be kita ko, vien to, kad ES teisės nuostatą galima aiškinti kaip nors kitaip (ir ne vienu būdu), nepakanka manyti, kad yra pagrįstų abejonių dėl teisingo šios nuostatos aiškinimo, jeigu nė vienas iš šių aiškinimo būdų, atsižvelgiant visų pirma į tos nuostatos kontekstą, tikslą ir norminę sistemą, kurioje ji įtvirtinta, neatrodo pakankamai įtikinamas atitinkamam nacionaliniam teismui (ESTT 2021 m. spalio 6 d. sprendimas Consorzio Italian Management ir Catania Multiservizi, C‑561/19, EU:C:2021:799, 48, 54 p.).

138.        Atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo turinį (suformuluotus klausimus ir prašymą pagrindžiančius argumentus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateiktas prašymas yra susijęs ne su ES teisės normų aiškinimu, bet jų taikymu. Tai matyti, be kita ko, ir iš prašyme nurodytų argumentų, kuriais ginčijama, kad, pareiškėjo vertinimu, jis buvo nepagrįstai pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Teisėjų kolegija pastebi, kad ūkio subjekto individualaus vertinimo rezultato pagrįstumo ir teisėtumo klausimas ipso facto (pačiu faktu; dėl to; savaime) nėra susijęs su ES teisės normos, įtvirtinančios paslaugų judėjimo laisvės, aiškinimu.

139.        Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja nuosekliai išplėtotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad ESTT vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti ES teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla; šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (žr. 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3441-438/2021; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3117-442/2021; kt.).

140.        Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

141.        Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nesutikdama su pareiškėjo apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais ir pritardama atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

142.        Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Artūras Drigotas 

 

 

                Veslava Ruskan

 

 

        Dalia Višinskienė