Civilinė byla Nr. e2-1191-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01274-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.9.2; 2.6.10.5.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,
sekretoriaujant Kamilei Blaževičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei D. U. – F. ir advokato padėjėjui V. G. bei atsakovo atstovėms O. M. ir K. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Lenkijos įmonė Rafako S.A.) dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto jų valdymo arba žalos atlyginimo
n u s t a t ė:
1. UAB „Montuotojas“ (toliau – ir Ieškovas arba Subrangovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydamas išreikalauti iš neteisėto valdymo Ieškovui priklausančius daiktus iš UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (toliau – ir Atsakovas arba Užsakovas). Nesant galimybės išreikalauti daiktus (toliau – Daiktai), priteisti Ieškovui iš Atsakovo 94 677,93 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodo, kad Atsakovas 2016-09-29 sudarė rangos sutartį su Lenkijos įmone Rafako S.A. (toliau – Trečiasis asmuo arba Generalinis rangovas) dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro katilinės ir biokuro ruošos ūkio statybos (toliau – Rangos sutartis). Kadangi Atsakovo naudai statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (ir visi su tuo susiję statiniai ir įrenginiai) buvo Lietuvoje (Vilniuje), Generalinis rangovas atitinkamiems darbams pasitelkė subrangovus iš Lietuvos.
3. Generalinis rangovas su Ieškovu 2019-01-08 sudarė subrangos sutartį (toliau – Subrangos sutartis) dėl plieninės konstrukcijos montavimo dviem OFz- suskystintoms lovoms, biomasės katilams ir plieninės katilinės konstrukcijos įrengimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
4. Vykdant Subrangos sutartį Ieškovui tapo žinoma, kad Generaliniam rangovui yra pradėta nemokumo (restruktūrizavimo) procedūra. 2020-10-16 Ieškovas Generalinio rangovo buvo informuotas, jog Atsakovas nuo 2020-10-05 nutraukė Rangos sutartį.
5. Generalinis rangovas su Ieškovu už atliktus darbus nėra atsiskaitęs.
6. Ieškovas į Atsakovo kontroliuojamą statybvietę adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybvietė) pristatė didelį kiekį daiktų (konstrukcijos ir kitos detalės, kurios naudojamos atliekant rangos darbus (sunaudojamos medžiagos)). Tačiau šie daiktai niekada nebuvo priimti Generalinio rangovo, t. y. Ieškovas negavo jokio patvirtinimo apie daiktų priėmimą – perdavimą. Tokiu būdu, Generalinio rangovo nepriimti Ieškovo daiktai tiesiog fiziškai pateko į Statybvietę. Iki nutraukiant Rangos sutartį, Generalinis rangovas pasirašydavo Ieškovo atvežamų į Statybvietę krovinių važtaraščius, kuriais remiantis daiktai, patekę į Statybvietę, tapdavo Atsakovo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju, daiktų nuosavybės teisės nebuvo perduotos pasirašant važtaraštį ar panašų dokumentą, suteikiantį Atsakovui teisinį pagrindą į Statybvietę patekusius Ieškovo daiktus laikyti Atsakovo nuosavybe.
7. 2020-10-14 Atsakovas informavo visus subrangovus (įskaitant ir Ieškovą) apie tai, kad nuo 2020-10-06 Atsakovas nutraukė Rangos sutartį su Generaliniu rangovu. Atsakovas pareikalavo Ieškovo pateikti: a) atliktus ir Generaliniam rangovui perduotus darbus; b) atliktus ir Generaliniam rangovui neperduotos darbus; c) nepradėtus darbus pagal Sutartį. Ieškovas neturėjo galimybės pateikti tokią informaciją Atsakovui.
8. 2020-11-11 Ieškovas inicijavo Daiktų inventorizavimą ir išsivežimą iš Statybvietės, paprašė Atsakovo sudaryti sąlygas išsivežti Daiktus, tačiau Atsakovas iškėlė sąlygą Ieškovui - pasirašyti deklaraciją, kad Ieškovas pripažįsta Atsakovo nuosavybės teisę į Daiktus.
9. Po daugkartinio susirašinėjimo 2021-09-13 Ieškovas paprašė Atsakovo atiduoti Daiktus arba atlyginti Daiktų savikainą arba pagrįsti savo (Atsakovo) nuosavybės teisę į daiktus. 2021-09-22 raštu Atsakovas tenkinti Ieškovo prašymą atsisakė.
10. Teismo posėdyje Ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodytų ir teismo posėdyje išsakytų argumentų bei Ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu.
11. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-05-28 nutarimu Nr. 4861 Atsakovas įgyvendina valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažintą Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimą, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę (toliau - Projektas).
12. Įgyvendindamas Projektą 2016-09-29 Atsakovas su Generaliniu rangovu sudarė Rangos sutartį, pagal kurią Trečiasis asmuo įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti Jėgainės biokuro deginimo įrenginį ir tiekimo infrastruktūrą „iki rakto“, t. y. nuo projektavimo, statybų rangos iki technologijų įdiegimo ir objekto pridavimo šilumos ir elektros gamybai pagal teisės aktų ir kontroliuojančių institucijų reikalavimus, o Atsakovas įsipareigojo sumokėti už tai Generaliniam rangovui konkrečią fiksuotą kainą, mokėjimus suskaidant į atskirus etapus / gaires. Darbų atlikimo vieta - Lietuvos Respublika, Vilnius, Jočionių g. 13 (Statybvietė).
13. Rangos sutarties vykdymui Generalinis rangovas pasitelkė subrangovą – Ieškovą.
14. Pagal Rangos sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo mechanizmą Rangos sutarties pagrindu Generaliniam rangovui mokėtinos sumos apėmė ir visas Generalinio rangovo patiriamas sąnaudas bei išlaidas – įskaitant ir visas Generalinio rangovo subrangovams (ir Ieškovui) mokėtinas sumas.
15. Atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už galimai netinkamą Generalinio rangovo veikimą Ieškovo atžvilgiu, kas reiškia, kad Atsakovas negali būti atsakingas už pagal Subrangos sutarties pagrindu kilusių prievolių nevykdymą / netinkamą vykdymą.
16. Generalinis rangovas visus darbus pagal Rangos sutartį turėjo atlikti per 32 mėnesius nuo Atsakovo pateikto nurodymo pradėti darbus dienos, t. y. iki 2020-01-31. Kadangi nuo pat darbų pradžios Jėgainės projektavimo ir statybos darbus pagal Rangos sutartį Generalinis rangovas vykdė vangiai, atsirado ženklus vėlavimas nuo Rangos sutartimi suderinto darbų grafiko.
17. 2020 m. rugsėjo pradžioje Generalinis rangovas informavo Atsakovą, jog Lenkijoje jam yra inicijuotas restruktūrizavimo procesas. Be to, Atsakovas iš Generalinio rangovo subrangovų gaudavo pranešimus, jog su jais neatsiskaitoma. Šios aplinkybės aiškiai indikavo, kad Generalinis rangovas, jau ir taip ženkliai vėluodamas atlikti darbus, iš tiesų nebeketina toliau vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. 2020-10-05 Generalinis rangovas paprašė Atsakovo grąžinti išduotą garantiją, tuo pačiu pranešdamas apie Rangos sutarties nutraukimą Generalinio rangovo iniciatyva. Matydamas nesąžiningą Generalinio rangovo elgesį ir vadovaudamasis Rangos sutarties nuostatomis, nesutikdamas su Generalinio rangovo įspėjime išdėstytu Rangos sutarties nutraukimo pagrindu, 2020-10-06 įspėjimu Atsakovas vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir paprašė Generalinio rangovo palikti Statybvietę, perduoti Atsakovui visus statybos dokumentus bei kitas grąžintinas medžiagas ir įrangą, ir imtis turto saugumą bei darbų saugą užtikrinančių priemonių. Atsakovas iki tol dėjo visas įmanomas pastangas Rangos sutartį išsaugoti ir tik nematydamas jokių pastangų iš kitos sutarties šalies ją nutraukė ir tai buvo vienintelė įmanoma išeitis šioje situacijoje.
18. Po Rangos sutarties nutraukimo Atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su Ieškovu ir Generaliniu rangovu, siekiant užtikrinti, jog Ieškovui būtų sudaryta galimybė užfiksuoti Ieškovo iki tol jėgainėje atliktus, užbaigtus ir neužbaigtus darbus bei pristatytas medžiagas, tačiau Ieškovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo, keldamas papildomus reikalavimus dėl inventorizavimo sąlygų.
19. Atsakovas pažymi, jog visi su Rangos sutarties nutraukimu ir / arba Atsakovo bei Generalinio rangovo tarpusavio sutartiniais įsipareigojimais susiję klausimai yra sprendžiamas neviešame Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto Arbitražo rūmų tribunolo procese.
20. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi: nagrinėjamas ginčas savo esme yra ginčas dėl netinkamo Generalinio rangovo atsiskaitymo su Ieškovu pagal Subrangos sutartį, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui; Atsakovas negali ir neturi atsakyti Subrangovui už galimai netinkamą Generalinio rangovo veikimą; Ieškovas neįrodė ir neegzistuoja vindikacinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų; prašomi išreikalauti daiktai tapo Atsakovo nuosavybe Rangos sutarties pagrindu; vadovaujantis Geltonosios knygos nuostatomis, visos medžiagos ir įranga, pristatytos į Statybvietę, tampa Atsakovo nuosavybe nuo pristatymo momento; Ieškovas neįrodė ir neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, suteikiančių Ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo iš Atsakovo, nes Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų Ieškovo atžvilgiu. Be to, Ieškovas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei realiai patirtos žalos dydžio; nepagrįsto praturtėjimo institutas ginčo atveju netaikytinas, esant aiškioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, draudžiančioms jį taikyti; Ieškovas remiasi keliais skirtingais, vienas kitą paneigiančiais, teisiniais pagrindais, tokiu būdu pareigą konkrečiai apibrėžti ieškinio ribas nepagrįstai perkeldamas bylą nagrinėjančiam teismui. Ieškovui neįvykdžius pareigos tinkamai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, yra apribota Atsakovo teisė į gynybą.
21. Teismo posėdyje metu Atsakovo atstovės su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti byloje surinktų rašytinių įrodymų bei Atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teisminio nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų pagrindu.
22. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Teismas k o n s t a t u o j a:
23. Byloje kilęs ginčas iš daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinio ieškinio sąlygų, CK 4.95 str.), deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 str.) ir nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.) teisinių santykių.
24. Iš į bylą šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta:
24.1. 2016-09-29 UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (Užsakovas, Atsakovas) ir viešojo pirkimo nugalėtoju pripažintas Rafako S.A. (Generalinis rangovas, Trečiasis asmuo) pasirašė Rangos sutartį, kuria Generalinis rangovas įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti Jėgainės biokuro deginimo įrenginį ir tiekimo infrastruktūrą už Rangos sutartyje fiksuotą kainą. Sutarties sąlygas sudarė Bendrosios sąlygos, kurios nustatytos „Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygose“ (Geltonoji knyga) ir Konkrečios sąlygos.
24.2. 2019-01-08 Rafako S.A. (Generalinis rangovas, Trečiasis asmuo) ir UAB „Montuotojas“ (Subrangovas, Ieškovas) sudarė Sutartį Nr. ZZ/ZKI/0002/19 (Subrangos sutartis), kurios dalykas apibrėžtas kaip katilų ir katilinės plieninių konstrukcijų montavimo darbų atlikimas Atsakovo Statybvietėje.
24.3. 2020-10-05 raštu Nr. LOT2-VKJ-1670 Generalinis rangovas informavo Atsakovą apie Rangos sutarties vykdymo neįmanomumą ir ketinimus nutraukti Rangos sutartį.
24.4. 2020-10-06 raštu Nr. VKJ_SD_2020- Atsakovas Rangos sutartį nutraukė.
24.5. 2020-10-07 Ieškovo atstovė advokatė D. U. – F. kreipėsi raštu į Atsakovą nurodydama, kad 2020-07-24 Trečiasis asmuo ir Ieškovas pasirašė susitarimą Nr. 7 prie Subrangos sutarties , kuriuo Ieškovas įsipareigojo teikti atitinkamus Atsakovui statomos gamyklos vamzdynų paruošiamuosius ir montavimo darbus bei įrengti atitinkamą įrangą, sumontuoti aparatus. Todėl, Ieškovas įsigijo medžiagas (įskaitant vamzdžius ir kt.), montuojamas Atsakovo statomoje jėgainėje, kurios į statomo objekto teritoriją buvo atvežtos 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Tame pačiame rašte pažymėta, kad atsižvelgdamas į tai, kad Trečiasis asmuo dalinai ar visiškai nevykdo savo įsipareigojimų Ieškovui, Ieškovas pasinaudodamas Subrangos sutarties nuostatomis, informavo Trečiąjį asmenį, kad nuo 2020- 9-14 stabdo darbų atlikimą objekto teritorijoje. Trečiasis asmuo neprieštaravo, kad Ieškovas išsivežtų medžiagas iš Statybvietės, todėl Ieškovas pareikalavo Atsakovo operatyviai sudaryti galimybę Ieškovui išsivežti jam priklausančias medžiagas iš Statybvietės.
24.6. 2020-10-14 raštu Nr. VKJ-SD-2020-560 informavo Generalinio rangovo subrangovus apie Rangos sutarties nutraukimą ir paprašė pateikti informaciją apie atliktus ir Generaliniam rangovui perduotus darbus, atliktus bet neperduotus darbus ir nepradėtus darbus.
24.7. 2020-11-11 raštu Nr. SR/20-266 Ieškovas paprašė Atsakovo leisti jam inventorizuoti Statybvietėje esančias projektines medžiagas.
24.8. 2020-12-29 raštu Nr. VKJ_SD_2020- Atsakovas informavo Ieškovą, kad neprieštarautų inventorizacijai Statybvietėje Ieškovui pasirašius pridedamą deklaraciją.
24.9. 2021-01-12 Raštu Nr. SR/21-4 Ieškovas Atsakovui pareiškė nesutinkantis su tuo, jog Ieškovo į Statybvietę pristatytos projektinės medžiagos yra Atsakovo nuosavybė, ir dar kartą inicijavo šių medžiagų inventorizaciją.
24.10. 2021-01-20 raštu Nr. VKJ_SD_2021- Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis, visi ir kiekvienas gaminys ar medžiaga, pristatyta š Statybvietę yra Atsakovo nuosavybė.
24.11. Iš esmės analogiškas susirašinėjimas tarp šalių vyko ir vėliau (2021-01-29 Ieškovo raštas Nr. SR/21-12, 2021-02-08 Atsakovo raštas Nr. VKJ_SD_2021-, 2021-09-13 Ieškovo raštas Nr. _SR/21-136_, 2021-09-22 Atsakovo raštas Nr. VKJ_SD_2021-).
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
25. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu iš esmės, visų pirma akcentuoja, kad nagrinėjamas ginčas sietinas su galimai netinkamu Trečiojo asmens atsiskaitymu su Ieškovu pagal Subrangos sutartį, todėl Ieškovas reikalavimus reiškia netinkamam atsakovui. Dėl šio argumento, pažymėtina, kad Ieškovas yra laisvas rinktis kaip naudotis savo civilinėmis teisėmis, tarp jų ir pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.137 str., 1.138 str.). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją). Dispozityvumo principas suteikia ieškovui prerogatyvą nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Nagrinėjamu atveju, Ieškovui nesutikus keisti atsakovo, Ieškovo vindikacinis ieškinys ir alternatyvūs ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini iš esmės (CPK 45 str. 3 d.).
Dėl vindikacinio ieškinio sąlygų
26. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė vindikacinį ieškinį Civilinio kodekso (CK) 4.95 straipsnio pagrindu, prašydamas išreikalauti iš neteisėto valdymo jam (Ieškovui) priklausančius Daiktus (pagal atskirą sąrašą) iš Atsakovo.
27. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
28. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygas daugkartinėje savo praktikoje yra nurodęs, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir kt.). Svarbu pabrėžti, kad aprašytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007).
29. Apibendrinant anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus konstatuotina, kad būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti visų vindikacijai reikšmingų sąlygų egzistavimą.
30. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėdamas savo nuosavybės teisę į Daiktus (pagal atskirą, prie ieškinio pridėtą, sąrašą) iki jų patekimo pas Atsakovą įrodinėja į bylą pateiktais finansiniais dokumentus (įvairių skirtingų subjektų išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis). Dėl antrosios vindikacijos sąlygos Ieškovas nurodo, kad nors daiktus į Statybvietę pristatė pats, tačiau tai darydamas nesiekė, kad Daiktų valdymo teisė pareitų Atsakovui. Dėl trečiosios sąlygos Ieškovas pabrėžia, kad Atsakovas neginčija, jog Daiktai buvo pristatyti į Statybvietę ir laiko juos savo (Atsakovo) nuosavybe, todėl papildomų rašytinių į bylą neteikė. Atsakovas, Ieškovo vertinimu, daiktus valdo be teisėto pagrindo (ketvirtoji sąlyga ir penktoji sąlyga), nes Ieškovo su Atsakovu nesieja jokie sutartiniai santykiai.
31. Atsakovas, nesutikdamas su vindikaciniu ieškiniu teigia, kad Daiktai Atsakovui nuosavybės teise priklauso pagal Rangos sutartį. Daiktų valdymą Ieškovas prarado savo valia. Be to, Atsakovas pabrėžia, kad Ieškovas nėra tinkamai įrodęs realaus Daiktų pristatymo į Statybvietę fakto, todėl objektyviai nėra galimybės išreikalauti Daiktus natūra pagal Ieškovo nuožiūra sudarytą sąrašą.
32. Visų pirma, teismo vertinimu, svarbu pabrėžti, kad nors proceso šalių (Ieškovo ir Atsakovo) tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai ir nesieja, tačiau šiuo atveju pritartina Atsakovo pozicijai, kad Ieškovas ne tik kad buvo (privalėjo būti) susipažinęs su Rangos sutarties sąlygomis, tačiau sudarydamas Subrangos sutartį buvo įsipareigojęs ir veikti, be kita ko, ir pagal Rangos sutarties nuostatas. Tai patvirtina Subrangos sutarties turinys (inter alia, Subrangos sutarties 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalies i punktas, 2 dalis, 3 straipsnis ir kt., Plieninės konstrukcijos montavimo specifikacijos 2 dalyje nurodyta apibrėžtis, 3 dalies 3 punktas ir kt.). Atitinkamai atmestinas, kaip nepagrįstas Ieškovo argumentas, kad Rangos sutarties sąlygos jo niekaip nesaisto. Ši išvada yra ypač reikšminga vertinant vindikacijos pirmą ir antrą sąlygas (nuosavybės teisės perėjimo momentą ir daikto valdymą praradusio subjekto valią).
33. Rangos sutarties (Geltonosios knygos) 7.7 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „kiekvienas įrangos vienetas ir visos medžiagos, atitinkamai laikantis šalies įstatymų, turi tapti Užsakovo (Atsakovo) nuosavybe, nesulaikoma ir neįkeičiama ir neįkeičiama žemiau nurodytu metu, priklausomai nuo to, kuris įvyks anksčiau: (a) kai yra pristatyti į Statybvietę; (b) kai Rangovas (Trečiasis asmuo) įgyja teisę į įrangos ir medžiagų vertės apmokėjimą pagal 8.10 punktą. Ši Rangos sutarties nuostata, teismo vertinimu, yra pakankama pripažinti, kad visi teisėtai į Statybvietę pristatyti daiktai tampa Atsakovo nuosavybe. Kad ginčo Daiktus Ieškovas į Statybvietę pristatė vykdydamas savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį, ginčo nėra. O tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Daiktų valdymą Ieškovas prarado savo valia. Byloje nėra jokių duomenų, kad Daiktai iš Ieškovo būtų paimti apgaule, dėl piktavališko kitų šalių susitarimo ar pan.
34. Atskirai pasisakytina dėl Ieškovo argumentų, kad nesant Trečiojo asmens raštiško patvirtinimo apie Daiktų perėmimą, nėra pagrindo išvadai, kad Ieškovas atsisakė nuosavybės teisių į Daiktus. Viena vertus, byloje nėra objektyvių duomenų, jog pagal Subrangos sutartį tokie dokumentai būtų buvę privalomi, kita vertus, Rangos sutarties (inter alia Geltonosios knygos 7.7 p.) sąlygų taikymo aspektu ši aplinkybė (Trečiojo asmens patvirtinimas apie Daiktų perėmimą) nėra reikšminga, nes, kaip jau minėta sprendimo 33 punkte, Atsakovo nuosavybe tapo visi su Projekto įgyvendinimu susiję ir į Statybvietę patekę daiktai. Kad ginčo Daiktai yra susiję su Projekto statyba neneigė ir pats Ieškovas. Atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas, Ieškovo argumentas, kad daiktų perėmimo faktą patvirtinantys dokumentai Atsakovui siekiant įgyti nuosavybės teisę į Daiktus reikalingi ir pagal Rangos sutarties 14.3 punktas. Pažymėtina, kad Ieškovo nurodyta Rangos sutarties (14.3 p.) nuostata, kad „Jei į Rangovo Ataskaitą įtraukti jo Subrangovų atlikti Darbai, Rangovas privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Rangovas perėmė arba priėmė šiuos Darbus, kaip atitinkančius šioje Sutartyje nurodytus reikalavimus“, pagal Rangos sutarties turinio struktūrą yra sietina ne su nuosavybės teisių atsiradimo / praradimo momentu, o su sąlyga kreiptis dėl tarpinio mokėjimo.
35. Dėl Ieškovo argumentų, jog tarp jo ir Trečiojo asmens egzistavo susiklosčiusi praktika, kad Ieškovui pristačius medžiagas į Statybvietę, Trečiasis asmuo jas perimdavo pasirašydamas rašytinį dokumentą, o tokio patvirtinimo nesant, reiškia, kad Ieškovas į Statybvietę pristatytų ginčo Daiktų niekam neperdavė (neperleido nuosavybės teisių į juos), pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys suponuoja, jog ginčo atveju Ieškovas veikė išskirtinai savo rizika. Į bylą Atsakovo pateiktas paties Ieškovo surašytas 2020-10-07 raštas paneigia Ieškovo teisminio nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, kad Daiktus į Statybvietę jis pristatinėjo 2020 m. spalio mėnesį nežinodamas, kad Trečiasis asmuo Rangos sutarties nebevykdo (nuo 2020-10-05) ir Statybvietėje jo fiziškai nėra, todėl Daiktų perdavimo nebus galimybės raštu įforminti, nes, pagal tą pačią tarp Subrangos sutarties šalių susiklosčiusią praktiką, daiktų (medžiagų) perėmimo įforminimas dažnai vykdavo ne tuo pačiu metu, kai jie būdavo pristatomi. Nurodytame rašte, Ieškovas patvirtino, kad Daiktai (medžiagos) į Statybvietę buvo pristatyti dar 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, o Trečiajam asmeniui dalinai ar visai nevykdant savo įsipareigojimų Ieškovas nuo 2020-09-14 sustabdė savo įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį vykdymą. Byloje Ieškovas neįrodė (ir neįrodinėjo), kad Trečiasis asmuo būtų nepriėmęs ar atsisakęs priimti Ieškovo vykdant Subrangos sutartį pristatytas medžiagas (Daiktus).
36. Sprendimo 34 – 35 punktuose aprašytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Ieškovas pristatydamas ginčo Daiktus į Statybvietę ir nepareikalavęs raštiško to patvirtinimo iš Subrangos sutarties kontrahento (Trečiojo asmens) pagal Subrangos sutartį veikė rizikingai, tačiau tai darė savo valia. Taigi, savo valia ir prarado Daiktų valdymo teisę. Tai suponuoja išvadą, kad neegzistuoja vienos iš būtinųjų sąlygų vindikaciniam ieškiniui tenkinti.
37. Kaip jau minėta sprendimo 28 punkte, ieškovas, pareiškęs vindikacinį ieškinį nagrinėjamoje byloje privalėjo paneigti Atsakovo Daiktų teisėto valdymo prezumpciją. Priešingai, šią prezumpciją byloje patvirtino Rangos sutarties sąlygos (Geltonosios knygos 7.7 p.). Ieškovas iš esmės nepateikė jokių Atsakovo Daiktų valdymo neteisėtumą pagrindžiančių objektyvių įrodymų ir / ar pagrįstų argumentų. Ieškovo vertinimai, kad Atsakovas, reikalaudamas Ieškovo pasirašyti jo (Atsakovo) pateiktą deklaraciją, kurioje Ieškovo reikalaujama pripažinti Atsakovo nuosavybės teises į Daiktus, pripažino tokios nuosavybės teisės neturėjimą, vertintini kritiškai. Viena vertus, tokios išvados nesuponuoja Atsakovo pasiūlytas deklaracijos turinys, kita vertus, toks nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (deklaracija apie nuosavybės pripažinimą) nėra įtvirtintas ir CK 4.47 straipsnyje. Byloje nustačius, kad Atsakovas nuosavybės teisę į ginčo Daiktus įgijo Rangos sutarties pagrindu (CK 4.47 str. 1 p.), Daiktų valdymo teisėtumo prezumpcija ne tik nebuvo Ieškovo paneigta, bet buvo patvirtinta byloje surinktais objektyviais duomenimis. Visa tai, leidžia spręsti, kad Ieškovas neįrodė ir antrosios vindikacijos tenkinimui būtinos sąlygos – kad Daiktus Atsakovas valdo neteisėtai.
38. Kaip šiame sprendime jau pasisakyta anksčiau (sprendimo 28 p.), vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. turi būti nustatytas jų viseto egzistavimas. Sprendimo 32 – 37 punktuose išdėstytų motyvų pagrindu padarytos teismo išvados, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė trijų būtinų sąlygų (Ieškovo nuosavybės teisės į Daiktus ieškinio pareiškimo momentu, Ieškovo valios Daiktų valdymo teisės praradimui trūkumo ir Atsakovo Daiktų valdymo neteisėtumo), sudaro pagrindą Ieškovo vindikacinį ieškinį Atsakovui dėl Daiktų išreikalavimo atmesti. Todėl teismas šiame sprendime detaliau kitų sąlygų (kad visus Ieškovo sąraše nurodytus Daiktus valdo Atsakovas, kad visi ginčo Daiktai egzistuoja natūra) neanalizuos ir dėl jų nepasisakys, nežiūrinti į tai, kad abi šalys dėl to teikė argumentus.
39. Ieškovas byloje yra pareiškęs ir alternatyvų reikalavimą – priteisti iš Atsakovo 94 677,93 Eur žalos atlyginimą. Šį ieškinio reikalavimą Ieškovas grindžia dviem savarankiškais teisiniais pagrindais: deliktinės civilinės atsakomybės ir Atsakovo nepagrįsto praturtėjimo Ieškovo sąskaita.
Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų
40. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
41. Deliktinė atsakomybė taikoma tik kai įrodomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 – 6.249 str.). Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas ir jame nurodyta praktika). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
42. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
43. Ieškovo vertinimu, Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu Ieškovo nuosavybės teisės į Daiktus pasisavinimu (CK 6.246 str.). Ieškovas nurodo, kad nėra teisinio pagrindo Atsakovo nuosavybės teisėms į Daiktus atsirasti pagal CK 4.47 straipsnį – Ieškovas nėra perleidęs savo nuosavybės teisių Atsakovui jokio sandorio pagrindu (CK 4.47 str. 1 p., 4.48 str. 1 d.). Žalą Ieškovas nagrinėjamu atveju tapatina su Daiktų įsigijimo verte (CK 6.249 str.). Aplinkybė, jog Atsakovas atsisakė leisti Ieškovui atsiimti iš Statybvietės Daiktus, Ieškovo teigimu rodo, esant priežastinį ryšį tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Argumentų dėl Atsakovo kaltės (tyčios ar neatsargumo), kaip vienos iš būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, Ieškovas neteikė (CK 6.248 str.).
44. Atsakovas, nesutikdamas su deliktinės civilinės atsakomybės taikymu jo atžvilgiu, nurodo neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų įgydamas nuosavybės teises į Daiktus, kurias jis įgijo Rangos sutarties pagrindu, kas atitinka CK 4.47 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Tokiai Atsakovo pozicijai teismas visiškai pritaria jau anksčiau šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu (sprendimo 33 p.). Ieškovas, savo kaip Daiktų savininko teisių atsisakė savo valia perduodamas jas Trečiajam asmeniui, vykdydamas Subrangos sutartį (CK 4.48 str. 1 d.), tokiu būdu tos pačios Subrangos sutarties pagrindu įgydamas teisę reikalauti atliktų darbų ir medžiagų kainos iš Trečiojo asmens. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, taikant Atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę, prieštarauja pačiai deliktinės atsakomybės esmei – tai, kad Atsakovui atiteko nuosavybės teisė į Daiktus Ieškovo padėties nepablogino, nes jam yra išlikusi nerealizuota teisė reikalauti Subrangos sutarties kontrahento sutartinės civilinės atsakomybės.
45. Ieškovui neįrodžius Atsakovo neteisėtų veiksmų įgyjant nuosavybės teises į Daiktus, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp Atsakovo veiksmų ir žalos, Atsakovui nekyla deliktinė civilinė atsakomybė. Todėl, nors proceso šalys teikė argumentus ir įrodymus apie žalos faktą ir dydį, teismas plačiau šių argumentų nevertins ir dėl jų nepasisakys, kaip ir dėl Atsakovo kaltės.
46. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju Ieškovas yra pareiškęs ir dar vieną alternatyvų reikalavimą – priteisti Ieškovui iš Atsakovo 94 677,93 Eur Daiktų vertę taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
47. CK 6.242 straipsnyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 1 ir 3 d.).
48. Ieškovas, prašydamas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nurodo, kad nutraukus Rangos sutartį Atsakovas nebeturi prievolės mokėti Trečiajam asmeniui už darbus ir pristatytas medžiagas, juolab už tuos darbus, kurių Trečiasis asmuo Atsakovui neperdavė, nes jie nebuvo priimti iš Ieškovo. Atsakovas yra gavęs Ieškovo į Statybvietę pristatytus Daiktus, už kuriuos Ieškovas yra atsiskaitęs su savo kontrahentais. Tokiu būdu Atsakovas, perėmęs Daiktus, praturtėjo Ieškovo sąskaita, kadangi Ieškovas ne tik kad negavo jokio atlyginimo už Daiktus, tačiau niekam neišrašė sąskaitų už Daiktus, nes niekam jų neperdavė. Tai įrodo egzistuojant priežastinį ryšį tarp Atsakovo praturtėjimo ir Ieškovo turto sumažėjimo. Proceso šalių nesieja sutartiniai santykiai, Ieškovas nėra prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos. Vindikaciniu būdu neapgynus Ieškovo teisių, nebeegzistuoja jokia kita galimybė apginti Ieškovo teisių, kaip tik naudojantis neteisėto praturtėjimo institutu.
49. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Ieškovo reikalaujama priteisti suma (Daiktų vertė) begali būti traktuojama kaip Atsakovo nepagrįstai gautas turtas ar turtinė nauda, Atsakovas negali būti traktuojamas kaip praturtėjęs Ieškovo sąskaita. Daiktai į Statybvietę buvo pristatyti Subrangos sutarties pagrindu, todėl Atsakovo nuosavybe tapo Rangos sutarties pagrindu, t. y. Atsakovas ginčo Daiktus įgijo, o Ieškovas juos perleido sutarčių teisiniu pagrindu. Ieškovo į Statybvietę pristatytos medžiagos (kurios pagal Rangos sutartį laikytinos pristatytomis Trečiojo asmens), tinkamai bei laiku neįgyvendinus Projekto ir negavus finansavimo, pačios savaime jokios naudos ir vertės Atsakovui nekuria, taigi nėra pagrindo išvadai, kad Atsakovas praturtėjo Ieškovo sąskaita. Be to, tarp Atsakovo veiksmų ir Ieškovo padėties nėra tiesioginio priežastinio ryšio – Trečiajam asmeniui neatsiskaitant su Ieškovu būtent Trečiojo asmens netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu buvo sukurta situacija, kad Ieškovas galimai nėra atgavęs pagal jam Subrangos sutarties pagrindu priklausančių sumų. Ieškovas, vykdydamas Subrangos sutartį, veikė savo rizika ir nepagrįsto praturtėjimo institutu remiasi tik kaip priemone, siekdamas išvengti kitų CKnormų taikymo.
50. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Būtina pabrėžti, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui privalomos visos nurodytos prielaidos.
51. Be to, nagrinėjamu atveju aktualus ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
52. Jau anksčiau šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu padarius išvadą, kad Daiktai Atsakovui atiteko Rangos sutarties pagrindu (t. y. teisėtu būdu), o Ieškovas Daiktų neteko Subrangos sutarties pagrindu, darytina pagrįsta išvada, kad Ieškovas neabejotinai turi galimybę savo pažeistas teises ginti kitais neišnaudotais teisinės gynybos būdais, o konkrečiai, sutartinės civilinės atsakomybės instituto pagalba.
53. Nustačius, jog neegzistuoja sprendimo 50 punkte nurodytų būtinųjų sąlygų visuma (Atsakovas Daiktus įgijo sutarties pagrindu (ketvirtoji sąlyga), o Ieškovas gali apginti savo pažeistas teises kitais gynimo būdais (septintoji sąlyga)), yra pakankamas pagrindas neginti Ieškovo teisių remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Anksčiau sprendime išdėstytų motyvų pagrindu ieškinį atmetus, Atsakovas įgijo teisę į nagrinėjant bylą teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Atsakovas yra pateikęs prašymą dėl 998,67 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Ieškovo. Atsakovo prašymas teisėtas (CPK 88 str. 1 d. 1 p.) ir tinkamai pagrįstas (UAB „Metropolio vertimai“ 2021-12-31 PVM sąskaita faktūra Serija MV Nr. 21-3235 ir 2022-01-31 PVM sąskaita faktūra Serija MV Nr. 22-0259 bei „Swedbank“ AB sąskaitos išrašu), todėl tenkintinas.
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.95, 6.242, 6.245 – 6.249 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 88, 93, 270, 307 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
UAB „Montuotojas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (a. j. k. 303782367) iš ieškovo UAB „Montuotojas“ (j. a. k. 121520069) 998,67 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė