Civilinė byla Nr. 2-1125-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00572-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.10.7; 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ restruktūrizavimo byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas atskirojo skundo priimtinumo klausimas.
2. Pareiškėja E. Š. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, finansinė padėtis pablogėjo dėl 2017 metų III ketvirtyje žymiai kritusių perdirbtų gyvūninių baltymų kainų, uždraudus importą į Vietnamą ir Bangladešą, todėl būtina bendrovę restruktūrizuoti, pertvarkyti jos veiklą, kad būtų galima atkurti ilgalaikį mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę komercinę veiklą. Bendrovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, nėra Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Bendrovės vienintelis akcininkas IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis ir pavedė bendrovės direktorei E. Š. kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Apie priimtą bendrovės akcininko sprendimą pranešta visiems bendrovės kreditoriams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė G. V..
4. UAB „Belor“ 2020 m. gegužės 8 d. padavė atskirąjį skundą, prašydama atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir atskirąjį skundą priimti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad UAB „Belor“ yra bendrovės kreditorė, tai patvirtina teismo procesiniai sprendimai ir išduotas vykdomasis dokumentas, kurių pagrindu bendrovė yra skolinga UAB „Belor“ 5 111,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „Belor“ nebuvo informuota apie skundžiamos nutarties priėmimą, apie priimtą nutartį tapo žinoma iš antstolio pranešimo, kurį UAB „Belor“ gavo 2020 m. gegužės 7 d. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. teismui nepateiktas bendrovės dalyvių susirinkimo pritarimas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD nėra bendrovės akcininkė, nes 2020 m. balandžio 9 d. įsiteisėjusiais sprendimais buvo panaikinta bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „ARVI“ ir ko ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD. Taip pat yra pagrįstų abejonių dėl teismo paskirto bendrovės restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūros nešališkumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė UAB „Belor“ atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad skundžiama nutartis yra įsiteisėjusi, UAB „Belor“ atskirasis skundas teismui pateiktas 2020 m. gegužės 8 d., t. y. praleidus terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties paduoti. Nors UAB „Belor“ nurodo, kad apie skundžiamą nutartį jai tapo žinoma 2020 m. gegužės 7 d., tačiau įrodymai, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nepateikti. Teismas sprendė, kad prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo nepagrįstas, priežastys, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis bei pagrindžiančiomis praleisto termino atnaujinimo būtinumą, neįrodytos. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais teismas prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti netenkino.
7. Neįsiteisėjusios 2020 m. balandžio 23 d. nutarties kopijos 2020 m. balandžio 24 d. buvo išsiųstos byloje dalyvaujantiems asmenims ir restruktūrizavimo administratoriui. UAB „Belor“ nebuvo įrašyta į bylos dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo dalyvių sąrašą nei pareiškėja, nei trečiuoju ar suinteresuotu asmeniu, nei kreditore, nei skolininke, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti UAB „Belor“ dalyvaujančiu byloje asmeniu. Be to, iš bendrovės rašytinių paaiškinimų ir 2020 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6566 matyti, kad bendrovė yra sumokėjusi UAB „Belor“ 5 111,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės eliminuoja UAB „Belor“ galimybę laikyti save bendrovės kreditore, taip pat ir dalyvaujančiu byloje asmeniu, kuriam suteikiama teisė pateikti byloje atskirąjį skundą. UAB „Belor“, nebūdama byloje dalyvaujančiu asmeniu, neturi teisės teikti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, todėl teismas UAB „Belor“ paduotą atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. UAB „Belor“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti, 2020 m. gegužės 8 d. apeliantės atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė turi suinteresuotumą byloje, nes yra bendrovės kreditorė. Su 2020 m. gegužės 8 d. atskiruoju skundu apeliantė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji turi reikalavimo teisę į bendrovę, patvirtintą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi. Apeliantė, pateikdama 2020 m. gegužės 8 d. atskirąjį skundą, siekė realizuoti savo teisę pasisakyti dėl sąlygų, būtinų restruktūrizavimo procesui pradėti, egzistavimo.
8.2. Teismas klausimą dėl apeliantės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu turėjo išspręsti ex officio. Teismui buvo pateikti visi įrodymai, kad apeliantė yra bendrovės kreditore, turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl apeliantės įtraukimo į bylą, nors turėjo visas galimybes tai padaryti.
8.3. Restruktūrizavimo bylos pasižymi viešojo intereso egzistavimu, tokiose bylose teismas veikia aktyviai, o apeliantės atskirajame skunde keliami klausimai dėl ĮRĮ nuostatų pažeidimų suponuoja teismo pareigą spręsti dėl apeliantės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
8.4. Po atskirojo skundo pateikimo su apeliante buvo siekiama atsiskaityti pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir ĮRĮ numatytus draudimus. Bendrovės apeliantei atlygintos 233,45 Eur išlaidos buvo išmokėtos nepagrįstai ir pažeidžiant kreditorių reikalavimų eiliškumo tvarką, todėl 2020 m. gegužės 12 d. mokėjimo pavedimu buvo grąžintos bendrovei. Tokiu būdu apeliantė liko bendrovės kreditore.
8.5. Apeliantė apie 2020 m. balandžio 23 d. nutartį sužinojo tik 2020 m. gegužės 7 d., nutartis nebuvo išviešinta. Apeliantei nežinant nutarties turinio ir jos priėmimo fakto, ji neturėjo objektyvių galimybių teikti atskirojo skundo. Duomenys apie priimtą nutartį nebuvo išviešinti ir atskirojo skundo teikimo dieną, bendrovės atsakovo statusas juridinių asmenų registre buvo pakeistas tik atskirojo skundo pateikimo dieną.
9. Trečiasis asmuo Sberbank Europe AG atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantės nurodomoje ir viešai prieinamoje VĮ Registrų centro teikiamoje informacijoje matyti, kad informacija apie Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį dėl pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą priėmimo gauta ir registruota 2020 m. kovo 20 d., todėl apeliantei apie nagrinėjamą bylą galėjo būti žinoma jau nuo 2020 m. kovo 20 d.
9.2. Apeliantę atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas, kuris apeliantės interesams atstovavo ir kitose civilinėse bylose. Apeliantė bendrovės kreditore tapo tik įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais bendrovė turėjo atlyginti apeliantei 5 111,30 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų, pagrindu, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties pagrindu. Todėl apeliantė bendrovės kreditore buvo nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., kuomet bendrovė minėtą sumą apeliantei apmokėjo.
9.3. Apeliantės nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties paduoti. Apeliantė turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie tai, kad teismas priėmė nutartį dėl pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir atitinkamai domėtis bylos eiga, laiku įstoti į bylą ir naudotis kitomis kreditorės turimomis procesinėmis teisėmis. Apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kokios svarbios priežastys ar nutarties apskundimo termino metu egzistavusios aplinkybės sutrukdė jai laiku įstoti į bylą bei apskųsti nutartį, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla.
9.4. Apeliantė nedalyvavo byloje, neteikė prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teismas neturėjo pareigos įtraukti apeliantės į bylą trečiuoju asmeniu savo iniciatyva, nes tam nebuvo pagrindo, nusprendus, kad apeliantė nėra bendrovės kreditorė. Tai, kad apeliantė nebuvo bendrovės kreditore patvirtino 2020 m. gegužės 12 d. bendrovės rašytiniai paaiškinimai ir 2020 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas, pagrindžiantis 5 111,30 Eur apeliantei sumokėjimą.
9.5. Tai, kad apeliantė 2020 m. gegužės 14 d. atliko mokėjimą, kuriuo grąžino bendrovei dalį sumokėtos sumos, t. y. 233,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, parodo, jog apeliantė bet kokiomis priemonėmis siekia išlaikyti bendrovės kreditorės statusą ir pati piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
10. Bendrovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti prie bylos rašytinį įrodymą – 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą; skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nepateikė įrodymų, kada ir kokiomis aplinkybėmis jai tapo žinoma apie 2020 m. balandžio 23 d. nutartį ir kada ji galėjo susipažinti su minėta nutartimi. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad jai apie restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimą tapo žinoma tik 2020 m. gegužės 7 d. Šie teiginiai laikyti subjektyviomis, o ne objektyviomis nuo apeliantės valios nepriklausančiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių apeliantė nustatytu terminu negalėjo atlikti procesinio veiksmo, ir jos nesudaro pagrindo terminą atnaujinti.
10.2. Atskirojo skundo argumentai apie juridinio asmens statuso pakeitimus Juridinių asmenų registre nėra reikšmingi. Apeliantė pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 20 d. atskirojo skundo rengimo metu bendrovės restruktūrizavimo teisinis statusas dar nebuvo paskelbtas Juridinių asmenų registre, todėl apie 2020 m. balandžio 23 d. nutartį apeliantei tapo žinoma kitais būdais, kurių apeliantė nenurodė.
10.3. Apeliantė skundą padavė praėjus daugiau nei dvigubam skaičiui dienų nuo nutarties priėmimo nei numatytas apskundimo terminas. Atsižvelgiant į numatyto termino trukmę, net ir keletas dienų laikytinos žymiu šio termino praleidimu.
10.4. Apeliantė nėra bendrovės kreditorė, nes su ja yra atsiskaityta, todėl apeliantė negali turėti teisinio suinteresuotumo restruktūrizavimo proceso eiga ir baigtimi. Neturėdama teisinio suinteresuotumo restruktūrizavimo procese ir neįstojusi į bylą atitinkamame procesiniame statuse, apeliantė neturi teisės apskųsti 2020 m. balandžio 23 d. nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą.
10.5. Apeliantė dirbtinai siekia tapti bendrovės kreditore. Apeliantė ginčo pagrindui pasirinko sumą – 233,45 Eur, kuri jai pačiai nelaikytina ženklia ir nekels didelio turtinio nuostolio. Be to, apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo rašytinius įrodymus, tačiau nepareiškė prašymo juos priimti ir nemotyvavo jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės.
10.6. Bendrovė pateikė naują įrodymą – 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo 233,45 Eur suma grąžinta apeliantei kaip sumokėta be teisinio ir faktinio pagrindo.
10.7. Apeliantė siekia trukdyti bendrovės restruktūrizavimo procesui, veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise. Už piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą apeliantei skirtina CPK 95 straipsnyje numatyta bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriant bendrovei, turinčiai atsikirtinėti į akivaizdžiai nepagrįstus apeliantės reikalavimus, grąžinti nepagrįstus mokėjimus.
11. Bendrovės restruktūrizavimo administratorius G. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko bendrovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus.
12. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gegužės 12 d. bendrovės mokėjimo pavedimą, 2020 m. gegužės 14 d. apeliantės mokėjimo pavedimą, Juridinių asmenų registro viešos paieškos rezultatų duomenis, o bendrovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą. Apeliantė 2020 m. liepos 21 d. taip pat pateikė 2020 m. liepos 17 d. SIA RENETA mokėjimo pavedimą ir 2020 m. liepos 20 d. apeliantės mokėjimo pavedimą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai, yra susiję su procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, kad yra pagrindas priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino apeliantės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties paduoti, nenustatęs svarbių jo praleidimo priežasčių. Apeliantės teigimu, terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties ji praleido, nes kaip kreditorė nebuvo informuota apie šios nutarties priėmimą, nutartis nebuvo išviešinta, o 2020 m. balandžio 23 d. nutartis apeliantei tapo žinoma iš antstolio pranešimo, kurį apeliantė gavo 2020 m. gegužės 7 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių paaiškinimus, priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nenustatė.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (4 dalis). Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
19. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).
20. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalį nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Byloje nustatyta, kad bendrovei restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi. Apeliantės atskirasis skundas buvo gautas 2020 m. gegužės 8 d., t. y. praleidus apskundimo terminą (paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties buvo 2020 m. gegužės 4 d.).
21. Kaip minėta, apeliantė teigia, kad apie 2020 m. balandžio 23 d. nutartį jai tapo žinoma 2020 m. gegužės 7 d., t. y. jau pasibaigus nutarties apskundimo terminui. Juridinių asmenų registro duomenimis informacija apie Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą bendrovei priėmimo gauta ir registruota 2020 m. kovo 20 d. Tokiu būdu sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad apie tai, jog teisme priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei, buvo išviešinta nuo 2020 m. kovo 20 d. Neginčytina, kad apeliantė bendrovės kreditore tapo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties pagrindu, kuria iš bendrovės priteistas apeliantei 5 111,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tokiu būdu apeliantė nuo 2020 m. balandžio 9 d. turėjo pareigą veikti aktyviai, domėtis viešai skelbiamais duomenimis apie bendrovę, t. y. naudotis kreditorės turimomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė bendrovės kreditore tapo jau po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos priėmimo teisme dienos, todėl bendrovė iki tol neturėjo pareigos įtraukti jos į kreditorių sąrašus, taip pat pranešti apie inicijuojamą restruktūrizavimo procesą.
22. Atskirajame skunde dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kokios svarbios priežastys ar nutarties apskundimo termino metu buvusios aplinkybės sutrukdė jai laiku pateikti prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu bei laiku apskųsti nutartį dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Sutiktina su bendrovės argumentais, kad apeliantės nurodomos priežastys vertintinos subjektyviomis, o ne objektyviomis, nuo apeliantės valios nepriklausančiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių apeliantė nustatytu terminu negalėjo paduoti atskirojo skundo dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodytos priežastys, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis bei pagrindžiančiomis praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės 2020 m. gegužės 8 d. atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties paduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti ir tuo pagrindu, kad skundą padavė byloje nedalyvaujantis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes apeliantė nesikreipė į teismą su prašymu dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas klausimą dėl apeliantės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu turėjo išspręsti ex officio (pagal pareigas). Nors apeliantė nurodo, kad teismui buvo pateikti visi įrodymai apie tai, kad apeliantė yra bendrovės kreditore su 5 111,30 Eur reikalavimu, tačiau pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas 2020 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad bendrovė apeliantei sumokėjo 5 111,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu (2020 m. gegužės 13 d.) pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės nėra pagrindo laikyti bendrovės kreditore, t. y. asmeniu, suinteresuotu bendrovės restruktūrizavimo procesu. Pažymėtina, kad po skundžiamos nutarties atlikti mokėjimo pavedimai – 2020 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo apeliantė grąžino dalį (233,45 Eur) bendrovės sumokėtos sumos ir 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo minėtą 233,45 Eur sumą bendrovė atgal grąžino apeliantei, taip pat 2020 m. liepos 17 d. pateikti mokėjimo pavedimai, nurodyti šios nutarties 15 punkte, neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nes pastarieji mokėjimai atlikti po skundžiamos nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pagal byloje turimus duomenis atsisakė priimti 2020 m. gegužės 8 d. paduotą apeliantės atskirąjį skundą dėl 2020 m. balandžio 23 d. nutarties.
24. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis 1 dalis), bei į tai, kad atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis, 338 straipsnis), darytina išvada, kad apeliantė, neturėdama galiojančio teisinio reikalavimo bendrovės atžvilgiu, t. y. nebūdama jos kreditore ir byloje dalyvaujančiu asmeniu, neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kaip paduotą asmens, neturinčio tokios teisės (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo., todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
27. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Apeliantė už pateiktą atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, tačiau atskirasis skundas pateiktas per EPP, todėl žyminio mokesčio suma sudaro 75 proc. mokėtinos sumos, t. y. 38 Eur (CPK 80 straipsnio 2 dalis ir 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra sumokėjusi daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, jai grąžintina 12 Eur permokėta žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
28. Bendrovė prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuriomis ji naudojasi nesąžiningai ir reiškia nepagrįstus reikalavimus.
29. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, savaime nėra laikoma šalies nesąžiningumu bei bylos vilkinimu. Nors atskirasis skundas šiuo atveju pripažintas nepagrįstu, tačiau byloje nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis naudotųsi akivaizdžiai nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, bendrovės prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio sumos, sumokėtos 2020 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6253 (SEB bankas).
Teisėja Aldona Tilindienė