Civilinė byla Nr. e2-4292-1048/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01195-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.2.1; 2.6.8.2; 2.6.20.1; 3.2.6.1.

klaipėdos APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant S. K., L. J.,

dalyvaujant ieškovo AB „Klaipėdos vanduo” atstovei K. K.,

atsakovo UAB „Simis” atstovui R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui UAB „Simis“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 827,68 Eur įsiskolinimą už paviršinių nuotekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-08-31, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (21,00 Eur žyminio mokesčio). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas valdo žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 0,6997 ha žemės sklypo ploto. Atsakovo valdomame žemės sklype yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo infrastruktūra, per kurią į ieškovo tinklus yra surenkamos ir vėliau, ieškovo valdomos infrastruktūros pagalba, sutvarkomos paviršinės nuotekos. Už paviršinių nuotekų surinkimą ir tvarkymą atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu kas mėnesį. 2021-04-13 atsakovui elektroniniu paštu buvo siųsta sutartis dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais pasirašymui, kartu siųstoje lentelėje pažymėta, kad atsakovo valdomo žemės sklypo paviršiaus tipas nėra žinomas, todėl taikomas 0,8 paviršinio nuotėkio koeficientas. Atsakovas į elektroninį laišką neatsakė, pasirašytos sutarties negrąžino, sklypo dangų tipo nenurodė, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 32 str. 4 p. laiko, kad viešoji sutartis yra sudaryta, o priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Paskaičiavimas už surinktas ir sutvarkytas paviršines nuotekas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-192 patvirtinto paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento III skyriaus 8 punkte nurodyta formule: Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis, vidutinis daugiametis kritulių kiekis Klaipėdos mieste nuo 2021-01-01 yra 761 milimetrai, todėl koeficientas Hf – 761 mm. Iki 2022-04-14 ieškovas neturėjo duomenų apie atsakovo valdomo žemės sklypo dangas. Atsakovas 2022-04-14 pateikė žemės sklypo dangų planą kaip priedą prie atsiliepimo, todėl nuo 2022-04-19 mokestis už nuo atsakovo valdomos teritorijos surenkamas ir sutvarkomas paviršines nuotekas perskaičiuojamas pritaikant realiai egzistuojančių paviršių koeficientus. Iki 2022-01-31 galiojo 0,13 Eur už 1 m3 plius PVM paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina abonentams, nuo 2022-02-01 - 0,12 Eur už 1 m3 plius PVM. Taigi laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-08-31 už nuo atsakovo valdomo žemės sklypo surinktas ir sutvarkytas paviršines nuotekas mokestis sudaro: laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-02-01 1 mėn. kaina 55,84 Eur (355 (Wf paskaičiuotas, kai danga – nežinoma) x 0,13 Eur + PVM); laikotarpiu nuo 2022-02-01 iki 2022-04-18 1 mėn. kaina 51,55 Eur (355 355 (Wf paskaičiuotas, kai danga – nežinoma) x 0,12 Eur + PVM), tačiau už balandžio mėnesį paskaičiuota už 18 dienų 30,93 Eur suma (51,55 / 30 x 18); laikotarpiu nuo 2022-04-19 iki 2022-08-31 1 mėn. kaina 43,43 Eur (299,088 (Wf paskaičiuotas, kai danga 1084 m2 – stogas (koeficientas 0,85), 4146 m2 – betonas (koeficientas 0,83), 1767 m2 – žolė (koeficientas 0,2)) x 0,12 Eur + PVM), tačiau už balandžio mėnesį paskaičiuota už 12 dienų 17,37 Eur suma (43,43 / 30 x 12), taigi viso – 827,68 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad dangos tipai yra nustatyti remiantis paties atsakovo pateiktu žemės sklypo dangų planu. Nepaisant to, kad plane prie vieno iš dangos tipų nurodyta „labai sutrūkinėjusios/ suskeldėjusios betono dangos plotas“, tai nepaneigia aplinkybės, kad minėtas plotas – betono danga, kuri yra laikoma nelaidi vandeniui. Taip pat pagal statybos projektą, iš topografinio plano matyti, kad minėtas „labai sutrūkinėjusios/suskeldėjusios betono dangos plotas” architektės apibrėžiamas kaip „esama kieta danga”. Minėto ploto danga yra kieta, vandeniui nelaidi danga ir ieškovo taikomas paviršinio nuotėkio koeficientas 0,83 yra teisingas. Nepaisant to, kad betonas yra suskeldėjęs, jis vis tiek yra priskiriamas prie kietos dangos, atitinkamai kaip ir trinkelės arba plytelės – tarp trinkelių ar plytelių esantys tarpai nepaneigia to fakto, kad trinkelėmis ar plytelėmis grįstas paviršius yra priskiriamas prie kietos, vandeniui nelaidžios dangos.

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo išdėstytais argumentais ir pateiktais reikalavimais iš dalies nesutinka. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateikiamomis aplinkybėmis, jog atsakovo valdomame žemės sklype lietaus nuotekos patenka į ieškovui priklausančią paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą. Nuo atsakovo valdomo sklypo (kiemo teritorijos bei angaro), paviršinės nuotekos nepatenka į lietaus nuotekų sistemą, tad negali būti ir apmokestinamas šis paviršius. Buvusios lietaus nuotekų surinkimo sistemos, jau įsigijus sklypą, buvo užpiltos betono nuolaužomis, užaugusios žolėmis. Pažymėjo, jog teritorijos danga (betonuota 1980 metais) yra sutrūkinėjusi, suskeldėjusi, vietomis apaugusi žole. Suskilęs betonas sukritęs duobėmis. Lietaus nuotekos iš šios teritorijos ir nuo angaro nėra surenkamos ir nėra pašalinamos į nuotekų tvarkymo sistemą. Nuo teritorijoje stovinčio arkinio sandėlio lietaus vanduo bėga tiesiai ant žemės,  kur ir susigeria. Į lietaus kanalizaciją šis vanduo nepatenka, nes nėra surinkimo sistemos, vanduo telkšo paviršiuje, kol dalis išdžiūsta, dalis susigeria į žemę. Be to, ieškovas skaičiuoja mokestį ir už transformatorinę (64 m2), tačiau šis statinys atsakovui nepriklauso, tai Energijos skirstymo operatoriaus nuosavybė. Atsakovo valdomoje teritorijoje lietaus nuotekų surinkimas gali būti skaičiuojamas tik nuo sutvarkyto pastato stogo, t. y. 573 m2, pagal tam atitinkamą koeficientą. Likusios teritorijos ploto skaičiavimo koeficientas gali būti skaičiuojamas kaip žolei prilyginamas koeficientas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus paaiškinimus, kad atsakovui 64 m2 ploto transformatorinė nepriklauso, ieškovo atstovė pripažino šią aplinkybę ir patikslino ieškinio reikalavimą, prašydama teismo paskaičiuojant įsiskolinimą iš stogo ploto atimti 64 m2 ploto. Paaiškino, kad ginčas su atsakovu kyla dėl kai kuriems paviršiams taikomų koeficientų. Ginčas nekyla dėl 338 m2 trinkelėmis išklotu paviršiui taikomo 0,83 koeficiento, 573 m2 pastato stogo taikomo 0,85 koeficiento ir 1767 m2 žolei taikomo 0,2 koeficiento. Nurodė, kad su atsakovu sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais standartinėmis sąlygomis, jo naudojamoje teritorijoje paviršinis vanduo patenka į ieškovo tinklus, veikia ieškovo siurblinės ir tinklai, dėl ko ieškovas patiria sąnaudas ir atsakovas turi jas apmokėti. Koeficientų dydžiai ir apskaičiavimo formulė nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 straipsnyje. Iki 2022-04-14 ieškovas neturėjo duomenų apie atsakovo valdomo sklypo dangos tipus, todėl nežinant dangos tipų, buvo taikomas 0,8 koeficientas. Į teritorijas ieškovo atstovai neina, dangų tipo netikrina, tik telefonu ar el. paštu prašo pateikti duomenis apie dangos tipus. Nebent avarijos atveju ieškovas važiuoja pasitikslinti dangos tipo. Į atsakovą buvo kreiptasi, kad pateiktų duomenis apie dangų tipus, tačiau jis ieškovui tokių duomenų neteikė iki 2022 metų balandžio mėnesio. Gavus iš atsakovo žemės sklypo dangų planą, buvo pritaikyti ir perskaičiuoti koeficientai. Ieškovas prižiūri ir tvarko tik savo nuosavybėje priklausančius tinklus. Atsakovo teritorijoje esantys tinklai nėra ieškovo atsakomybė, todėl jų ieškovas neprižiūri, negarantuoja jų kokybės, t. y. vidinių tinklų priežiūra yra atsakovo atsakomybė. Žemės sklypą valdantis asmuo turi jį ir jame esančius tinklus prižiūrėti, norėdamas gauti tinkamas paslaugas, jis turi tinkamai pasirūpinti sklype esančiais tinklais. Su atsakovu buvo bandyta tartis ir sutrūkinėjusiam betonui ieškovas siūlė pritaikyti ne 0,83 (kietoms, vandeniui nelaidžioms dangoms) koeficientą, bet 0,78 (akmenų grindiniui). Pažymėjo, kad stogų dangos nėra išskiriamos, neatsižvelgiama į stogo formą, stogams taikomas bendras 0,85 koeficientas. Nuo atsakovo teritorijoje esančio pastato su arkiniu stogu bėga vanduo, kuris patenka į šulinius ir į ieškovo infrastruktūrą. Be to, iš pateiktos topografinės nuotraukos matyti, jog atsakovo valdomas sklypas yra aukštesniame taške. Atsakovo valdomame sklype esančios balos yra natūralus reiškinys, nes betonas turi įdubimų.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sutinka, jog atsakovo teritorijoje esančio sandėlio nuo 573 m2 stogo dangos tiesiogiai įrengtos vandens nuolydžio sistemos į ieškovui priklausančius tinklus ir sistemą, taip pat sutinka su 1767 m2 žolės plotui ir 338 m2 trinkelėmis išklotam paviršiui taikomais koeficientais. Nuo 447 m2 pastato – angaro su arkiniu stogu dalis vandens patenka ant žolės, kita dalis patenka ant sutrūkinėjusio, suskilusio betono, todėl turi būti žolei arba iš dalies laidiems paviršiams taikomas koeficientas, nubėgęs vanduo laikosi ant dangos, jis nenubėga į ieškovo nuotekų surinkimo sistemą, o stovi balos, per laiką dalis išgaruoja. Tuo atveju, jei vanduo nubėgtų ir patektų į šulinius ir į ieškovo įrenginius, būtų galima taikyti betono dangos koeficientą, šiuo metu nuotekų tinklas nesuformuotas. Atsakovas ketina tvarkyti teritoriją, įrengti vandens nubėgimą. Šiuo atveju betono danga yra suskilusi, tai tarsi skalda, nėra nuolydžių į ieškovo sistemą, todėl tokiai dangai gali būti taikomas 0,4 koeficientas, nes paviršius laidus, vanduo laikosi arba susigeria per tarpus į žemę, nuo suskilusio betono vanduo niekur nenubėga, nubėgimo sistemos nepajungtos. Pažymėjo, jog 64 m2 ploto transformatorinė priklauso ESO, nuo jos bėgantis vanduo susigeria į žolę. Atsakovo valdomame sklype vienas šulinys apaugęs žole, užpiltas žemėmis, netvarkingas, jam nėra žinoma kokie ten šulininiai, todėl jų netvarkė. Mano, jog ieškovas turi atvykti į teritoriją ir įvertinti dangos būklę, situaciją, sklypo aukštį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.

Nuo 2016-01-01 AB „Klaipėdos vanduo“ 2015-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-349 „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių tvarkytojo paskyrimo“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Nekilnojamojo turto registro ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano duomenimis, 0,6997 ha žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu valdo ir naudoja UAB „Simis“.

Iš Stoginių Statybos projekte, kurį atliko (duomenys neskelbtini) projektuotoja L. M., esančios 2020 metų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), topografinės nuotraukos matyti, jog žemės sklype ir aplink jį yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo infrastruktūra, priklausanti AB „Klaipėdos vanduo“. Topografiniame plane sužymėtos sklypo ribos, statinio kontūrai, esamos kietos dangos, veja ir kt.

Iš žemės sklypo dangų plano, kurį parengė matininkas S. L., matyti, kad UAB „Simis“ naudojamame plote namo stogas sudaro 573 m2, arkinis sandėlis - 447 m2, transformatorinė - 64 m2, viso stogo danga sudaro – 1084 m2; trinkelėmis išgrįstas plotas - 338 m2, labai sutrūkinėjusios/suskeldėjusios betono dangos plotas – 3808 m2, viso danga sudaro 4146 m2; žolės ir žvyro plotas - 1767 m2.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021-12-22 sprendimu Nr. T2-301 nustatytos AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos (be PVM).

Iš 2022-01-27 Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausiosios specialistės el. laiško matyti, jog Klaipėdos meteorologijos stoties metų vidutinis kritulių kiekis yra 761 mm.

Iš 2021-04-01 Sutarties dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais matyti, jog AB „Klaipėdos vanduo“ parengė sutartį pasirašymui su UAB „Simis“ dėl abonento paviršinių nuotekų, patenkančių į bendrus Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklus, tvarkymo bei apmokėjimo už šias paslaugas.

Iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimų kopijų matyti, jog ieškovas 2021-04-13 siūlė atsakovui pasirašyti siunčiamą Sutartį dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais, informavo atsakovą kokiu pagrindu sutartis paruošta, prašė užpildyti duomenis apie dangų tipus ir jų plotus, kad būtų teisingai apskaičiuota paviršinių nuotekų kiekis.

Atsakovas prie atsiliepimo pateikė teritorijos ir pastatų bendro vaizdo nuotraukas.

Būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas.

Ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 827,68 Eur įsiskolinimo už paviršinių nuotekų surinkimą ir tvarkymą yra grindžiamas viešuoju reguliavimu ir kildinamas iš Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ).

Atsakovas atitinka visus GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus abonento kriterijus, t. y. atsakovas yra juridinis asmuo, kuris vykdo ūkinę - komercinę veiklą, atsakovas nuomos pagrindu valdo dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas išleidžia paviršines nuotekas į nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tai yra, leidžia jo valdomų objektų teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Klaipėdos miesto lietaus nuotekų sistemą ir naudojasi ieškovo lietaus tinklais ir sistema. Vadovaujantis GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abonento sąvoka, abonentu laikomas ir tas subjektas, kuris nėra sudaręs nuotekų tvarkymo sutarties, tačiau yra „teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas”.

Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka (GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Standartinės sąlygos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 „Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Standartinių sąlygų aprašo 28 punkte numatyta, jog jeigu asmuo nėra pasirašęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip jo valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta. Jeigu asmuo nėra pasirašęs su paviršinių nuotekų tvarkytoju sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta. Šiais atvejais už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 patvirtinto Atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo VI skyriuje nurodyta, jog abonentas už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito šias paslaugas teikiančiam paviršinių nuotekų tvarkytojui (26 punktas).

2007-04-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) 8 straipsnyje nurodytas paviršinių nuotekų tvarkymo apskaičiavimas. Paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę: Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį, t. y. Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, mm (Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis); ps – paviršinio nuotėkio koeficientas: ps=0,85 – stogų dangoms; ps=0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms; ps=0,78 – akmenų grindiniui; ps=0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.);  ps=0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra; ps=0,8 – koeficientas taikomas, kuomet teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas; F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha; K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas. Jei sniegas pašalinamas, – K=0,85, jei nešalinamas, – K=1.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo naudojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys paviršinių nuotekų tinklai yra prijungti prie ieškovo valdomos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tai patvirtinta topografinė nuotrauka. Atsakovas valdomame žemės sklype vandens ir nuotekų tinklų nuo ieškovo infrastruktūros nėra atjungęs. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas parengė sutartį dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais (toliau – Sutartis) ir 2021-04-13 el. paštu siuntė ją atsakovui pasirašyti, prašė užpildyti duomenis apie žemės sklypo dangų tipus ir jų plotus, kad būtų teisingai apskaičiuota paviršinių nuotekų kiekis. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu neneigė, jog sutarties nepasirašė.

Aptartos nuostatos aukščiau reiškia, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, atsakovas laikomas ją sudariusia pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais, nustačius, jog atsakovui nuomos sutarties teise priklausanc?ioje teritorijoje yra i?rengtas nuotėkų tinklas ir perteklinis vanduo yra is?leidz?iamas i? AB „Klaipe?dos vanduo“ eksploatuojama? nuotėkų? tvarkymo infrastruktu?ra?. Tokia viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, šios sąlygos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pripažintina, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę sutartiniai santykiai dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, tokiu būdu sudarytos sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra ieškovas įgijo pareigą teikti paslaugas, o atsakovas įgijo prievolę už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.2 - 6.4 straipsniai, 6.192 straipsnio 1 dalis, GVTNTĮ 32 straipsnis, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 28 punktas). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 827,68 Eur įsiskolinimą už paviršinių nuotekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-08-31.

Bylos duomenimis, atsakovas valdo 0,6997 ha ploto žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypo dangų plano nustatyta, kad atsakovo naudojamame žemės sklypo plote stogo dangos sudaro 1084 m2 (namo stogas - 573 m2, arkinis sandėlis - 447 m2, transformatorinė - 64 m2; betono danga sudaro 4146 m2 (trinkelėmis išgrįstas plotas - 338 m2, vandeniui nelaidi danga (suskeldėjęs betonas) – 3808 m2; žolės danga sudaro 1767 m2. 

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą, prašydama iš stogo dangų ploto atimti 64 m2 ploto transformatorinės, skaičiuojant įsiskolinimą stogo plotas mažintinas 64 m2 ploto.

Ginčo dėl 573 m2 pastato stogo dangai, 1767 m2 žolės dangai ir 338 m2 trinkelėmis iškloto paviršiaus taikomų dangos tipų, koeficientų, kainos ir ploto  tarp šalių nėra, atsakovas su ieškovo paskaičiavimais minėtiems dangos tipams sutinka.

Atsakovas nesutinka su 447 m2 angaro stogui taikomu koeficientu, taip pat su 3808 m2 plotui ieškovo nustatytu dangos tipu ir taikomu koeficientu. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 447 m2 pastato – angaro su arkiniu stogu dalis vandens patenka ant žolės, kita dalis patenka ant sutrūkinėjusio, suskilusio betono, priešingai nei nuo 573 m2 stogo dangos, kur vanduo patenka tiesiogiai į ieškovui priklausančius tinklus ir sistemą, nes ten yra įrengta vandens nuolydžio sistema. Tokiu atveju atsakovas 447 m2 pastato – angaro stogo plotui nurodo taikyti žolei arba iš dalies vandeniui laidiems paviršiams taikomus koeficientus. Ieškovas su atsakovo argumentais nesutinka, pažymėjo, kad stogų dangos nėra išskiriamos, neatsižvelgiama į stogo formą, todėl stogams taikomas bendras 0,85 koeficientas. 

Remiantis 2007-04-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 straipsniu, yra nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo apskaičiavimo formulė, pagal kurią apskaičiuojant paviršinių nuotėkų kiekį, reikia pritaikyti paviršinio nuotėkio koeficientą. Iš pateikto paviršinio nuotėkio koeficientų sąrašo matyti, kad stogų dangoms taikomas bendras 0,85 koeficientas, t. y. stogų konstrukcijos ar forma tam reikšmės neturi ir atskirų koeficientų pagal skirtingus stogų tipus nėra nustatyta. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pastatui – angarui, kurio plotas 447 m2, vien dėl jo arkinio stogo taikyti žolei arba iš dalies vandeniui laidiems paviršiams priskiriamų koeficientų. Taigi, ieškovui atsisakius reikalavimo į atsakovo stogo dangos plotą įtraukti 64 m2 ploto transformatorinę, bendras atsakovo valdomame žemės sklype stogo plotas sudaro – 1020 m2 (447 m2 + 573 m2), kuriam taikomas 0,85 paviršinio nuotėkio koeficientas, o bendras teritorijos plotas sudaro – 0,6933 ha. 

Atsakovas taip pat nesutinka su 3808 m2 plotui ieškovo nustatytu dangos tipu ir taikomu koeficientu. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog teritorijos danga (betonuota 1980 metais) yra sutrūkinėjusi, suskeldėjusi, vietomis apaugusi žole, suskilęs betonas sukritęs duobėmis, todėl lietaus nuotėkos iš šios teritorijos nėra surenkamos ir nėra pašalinamos į nuotėkų tvarkymo sistemą, mano, jog tuo atveju jei vanduo nubėgtų ir patektų į šulinius ir į ieškovo įrenginius, būtų galima taikyti betono dangos koeficientą, tačiau šiuo atveju betono danga yra suskilusi, atrodo tarsi skalda ir tokiai dangai gali būti taikomas 0,4 koeficientas, nes paviršius laidus, vanduo laikosi arba susigeria per tarpus į žemę, nubėgimo sistemos nepajungtos. Ieškovas su atsakovo argumentais nesutinka, argumentuoja tuo, jog iš topografinio plano matyti, kad atsakovo apibūdinama sutrūkinėjusi/suskeldėjusi betono danga architektės apibrėžiamas kaip esama kieta danga, todėl tai nepaneigia aplinkybės, kad minėtas plotas – betono danga, kuri yra laikoma nelaidi vandeniui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog su atsakovu buvo bandyta tartis taikiai ir sutrūkinėjusiam betonui ieškovas siūlė pritaikyti ne 0,83 (kietoms, vandeniui nelaidžioms dangoms) koeficientą, bet - 0,78 (akmenų grindiniui), tačiau atsakovas nesutiko.

Iš atsakovo į bylą pateiktų teritorijos ir pastatų bendro fotonuotraukų matyti, jog teritorijoje esanti betono danga yra sutrūkinėjusi, nelygi, tarpuose gausiai apaugusi žole, taip pat matomas vietomis stovintis susidaręs vanduo. Vertinant šias pateiktas fotonuotraukas, nėra pagrindo pripažinti, jog tai yra vientisa, kieta, vandeniui nepralaidi danga, kuriai taikomas 0,83 koeficientas. Tačiau negalima sutikti ir su atsakovo pozicija, jog minėta danga priskirtina prie iš dalies vandeniui laidiems paviršiams, pavyzdžiui, gruntas, žvyras, skalda. Teismo vertinimu, minėta danga nėra panaši į žvyrą, skaldą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į 3808 m2 ploto betoninės dangos būklę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog 3808 m2 atsakovo teritorijos plotui tikslinga taikyti artimiausią mažesnį koeficientą, t.y. akmenų grindiniui nustatytą 0,78 paviršinio nuotėkio koeficientą.

 Atsižvelgiant į tai, kad iš stogų 1084 m2 ploto atimamas 64 m2  transformatorinės plotas, į tai, kad 3808 m2 atsakovo teritorijos plotui taikomas 0,78 paviršinio nuotėkio koeficientas, laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-08-31 už nuo atsakovo 0,6933 ha valdomo žemės sklypo surinktas ir sutvarkytas paviršines nuotekas mokestis sudaro:

 laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-02-01, 1 mėn. kaina 55,37 Eur (t. y. Wf = 10 x 0,6933 ha x 0,8 (kai danga – nežinoma) x 1 x 761 mm / 12 mėn, Wf = 352 m2; todėl 352 x 0,13 Eur + PVM = 55,37 Eur); laikotarpiu nuo 2022-02-01 iki 2022-04-18 1 mėn. kaina 51,11 Eur (t. y. Wf = 10 x 0,6933 ha x 0,8 (kai danga – nežinoma) x 1 x 761 mm / 12 mėn, Wf = 352 m2; todėl 352 x 0,12 Eur + PVM = 51,11 Eur), 2022 m. balandžio mėnesį paskaičiuota už 18 dienų 30,67 Eur suma (51,11 / 30 x 18); laikotarpiu nuo 2022-04-19 iki 2022-08-31 1 mėn. kaina 41,17 Eur (t. y. Wf = 10 x 0,1020 ha x 0,85 (stogo danga) x 1 x 761 mm / 12 mėn, Wf = 54,98 m2; Wf = 10 x 0,0338 ha x 0,83 (kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms (trinkelėms)) x 1 x 761 mm / 12 mėn, Wf = 17,79 m2; Wf = 10 x 0,3808 ha x 0,78 (akmenų grindiniui) x 1 x 761 mm / 12 mėn, Wf = 188,36 m2; Wf = 10 x 0,1767 ha x 0,2 (žaliems plotams) x 1 x 761 mm / 12 mėn, Wf = 22,41 m2, bendras Wf = 283,54 m2 (54,98 + 17,79 + 188,36 + 22,41), todėl 283,54 m2 x 0,12 Eur + PVM = 41,17 Eur, 2022 m. balandžio mėnesį paskaičiuota už 12 dienų - 16,47 Eur suma (41,17 / 30 x 12). Viso už laikotarpį nuo 2021-05-01 iki 2022-08-31 atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 812,37 Eur (55,37 Eur x 9 mėn = 498,33 Eur; 51,11 Eur x 2 = 102,22 Eur, 47,14 Eur už 2022 m. balandžio mėn.; 41,17 Eur x 4 = 164,68 Eur).

  Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 812,37 Eur skolos.

             Ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

             Dėl bylinėjimosi išlaidų.

             Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

        Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas patenkintas 98 proc., žyminis mokestis proporcingai sudaro 20,58 Eur, todėl suapvalinus šią sumą, iš atsakovo priteistina 21,00 Eur  žyminio mokesčio ieškovo naudai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Simis“, juridinio asmens kodas 300904595, 812,37 Eur (aštuonis šimtus dvylika Eur 37 ct) skolos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieną Eur) žyminio mokesčio ieškovui AB „Klaipėdos vanduo“, juridinio asmens kodas 140089260.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                  Aušra Diržienė