(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. e2-180-1042/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų vandenys“ ieškinį atsakovams G. A., V. A. dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos ir servituto žemės sklypui nustatymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Kuršėnų vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. A. ir V. A., prašydama nustatyti atsakovui G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų valymo įrenginių, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklų, kurių ilgis 1 676,26 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Infrastruktūros objektai), naudojimo sąlygas ir tvarką.

2.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas G. A. įpareigotas netrukdyti ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ iš atsakovui G. A. nuosavybės teise priklausančių buitinių nuotekų šalinimo tinklų, kurių ilgis 1 676,26 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, esančio ties (duomenys neskelbtini), ištraukti ir išvežti nuotekas į jai priklausančias (eksploatuojamas) nuotekų valyklas.

3.       Atsakovas G. A. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Kuršėnų vandenys“ per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 168 864 Eur nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui G. A. dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantiją šiai sumai, o ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui skirtos piniginės sumos arba nepateikus banko garantijos teismo nustatytu terminu – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Nurodė, kad teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, UAB „Kuršėnų vandenys“ gadina atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – važinėja sunkiuoju transportu jam nuosavybės teise priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve ((duomenys neskelbtini), unikalūs daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš nuotekų šalinimo tinklų šulinių, kurie nėra pritaikyti fekalijoms traukti, jas traukia, t. y. nuotekų šalinimo tinklus naudoja ne pagal jų paskirtį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė nuotekų šalinimo tinklus naudoja ne pagal jų paskirtį ir važinėja sunkiuoju transportu atsakovui nuosavybės teise priklausančia gatve, tačiau, teismo vertinimu, G. A. nepagrindė ilgalaikių kelio būklės pokyčių (akivaizdžių pažeidimų) ir kad ieškovės veiksmai turi neigiamos įtakos kelio būklei. Be to, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo nuotekų valymo įrenginiai šiuo metu veikia pagal tiesioginę paskirtį, tačiau ieškovės vykdomas nuotekų ištraukimas lemia šių nuotekų šalinimo tinklų būklės pablogėjimą.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad gali būti užtikrinamas realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, tačiau pažymėjo, jog tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą, t. y. prašymas grindžiamas abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimus nuostolius.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, rodančių ieškovės nesąžiningumą.

9.       Teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra priemonė, skirta gintis nuo teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovui dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje realiai patyrus nuostolius, nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą, reikalaujant iš ieškovės priteisti atsakovo patirtus nuostolius.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovas G. A. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo G. A. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškovė, kuriai nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų šalinimo tinklai yra svetimi, per laikinųjų apsaugos priemonių apsaugos taikymo institutą įgijo faktinę teisę naudoti nuotekų šalinimo tinklus visai ne tam, kam jie skirti – ne nuotekų centralizuotam surinkimui bei jų išvalymui atsakovui priklausančiuose valymo įrenginiuose. Toks faktinis naudojimasis ieškovei svetimu turtu reiškia, kad žalojama bei niokojama atsakovui priklausanti nuosavybė.

10.2.                      Nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jam atsirasiančius nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Iš 2022 m. gruodžio 19 d. rašytos pretenzijos (įspėjimo), adresuotos ieškovei, matyti, kad įmonė niokoja atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – važinėja sunkiuoju transportu jam nuosavybės teise priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve ir iš nuotekų šalinimo tinklų šulinių, kurie nėra pritaikyti fekalijoms traukti, jas traukia. Nuotekų tinklai turi valymo įrenginius, kurie yra pastatyti bei suderinti Šiaulių rajono savivaldybės pagal projektą bei priduoti komisijai statybos užbaigimo aktu. Išleidžiamos kvartalo gyventojų (duomenys neskelbtini) nuotekos turi būti valomos ir tik tada, kai specialioje talpoje susikaupia dumblas, jis turi būti išvežamas. Šis atsakovui priklausantis turtas nėra pritaikytas nuolat traukti fekalijas. Kad traukiant ir išvežant nuotekas yra gadinamas atsakovui priklausantis turtas, faktiškai pripažino ir pati ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. rašte. Be to, atsakovas pateikė nuotraukas, iš kurių taip pat matyti gadinamas bei niokojamas atsakovui priklausantis turtas. Atsakovas pateikė dokumentus – UAB „Dinaitas“ paruoštą gyvenamųjų namų kvartalo biologinių nuotekų valymo įrenginių techninį reglamentą, UAB „Dinaitas“ atestatą, atitikties deklaracijas Nr. 1, Nr. 2 bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsėjo 4 d. raštą „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo“, kurie patvirtina, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatytas nuotekų šalinimo tinklų naudojimas ne pagal jų paskirtį, dėl to ieškovei svetimas ir atsakovui priklausantis turtas žalojamas, o atsakovas dėl to patirs nuostolius. Byloje esančiame antstolio 2023 m. gruodžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (su jo priedais) užfiksuota, kad ieškovei važinėjant sunkiasvore technika ir traukiant nuotekas iš šalinimo tinklų techninio šulinio yra gadinama (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovui. Atsakovo nuostolių susidarymo mechanizmas yra aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

10.3.                      Jeigu nebūtų taikomas atsakovo prašomas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, tokio reikšmingo dydžio kompensacijos išieškojimas būtų labai apsunkintas. Galimų nuostolių suma yra reikšminga. Ieškovė gali vengti atlyginti nuostolius.

11.       Ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Ieškovė nebuvo pripažinusi, kad dėl jos veiksmų apeliantui buvo daroma kokia nors žala.

11.2.                      Apelianto nuotraukos nepatvirtina, kad įpareigojimas netrukdyti ieškovei ištraukti ir išvežti nuotekas daro žalą jo turtui. Visų pirma neaišku, kur, kada ir kokiu tikslu nuotraukos buvo padarytos. Apeliantas nepaaiškina, kokia žala yra užfiksuota kiekvienoje iš tų nuotraukų. Nuotrauka neatspindi kelio naudojimo dažnumo bei kitų eismo sąlygų. Iš nuotraukos neįmanoma vienareikšmiai nuspręsti apie kelio būklės pablogėjimą ar ilgalaikį kelio pažeidimą. Nuotraukos negali įrodyti, kad kelių pokyčiai, jeigu tokie iš viso buvo, yra susiję su ieškovės veikla ar tik su ieškovės veikla. Iš nuotraukų nėra aišku, kokios būklės buvo keliai prieš juose matomo traktoriaus važiavimą.

11.3.                      Apeliantui priklausantys ginčo nuotekų valymo įrenginiai neveikia ir negali būti naudojami pagal paskirtį, nuotekų ištraukimas iš nuotekų šalinimo tinklų ir jų išvežimas į valymo įrenginius yra veiksminga ir būtina priemonė, užkertanti kelią aplinkos teršimui nuotekomis. Apeliantas nenurodo, pagal kuriuos teisės aktus nuotekų ištraukimas ir išvežimas yra neleistinas, laikomas neatitinkančiu nuotekų šalinimo tinklų naudojimo pagal paskirtį, todėl imperatyviai draudžiamu. Laikinas nuotekų ištraukimas nagrinėjamu atveju yra protingas, proporcingas ir adekvatus susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas. Jis padės išvengti didesnio aplinkos užteršimo ir kitų galimų su tuo susijusių negatyvių pasekmių.

11.4.                      Iš atsakovo nurodomos UAB „Daižeda“ išvados galima spręsti, kad, nors nuotekų šalinimo tinklai neturi nuotekų surinkimo šulinio (šulinių), tačiau jie turi techninius šulinius, kurių paskirtis avarijos atveju išvalyti vamzdynus. Būtent tą ieškovė ir daro: patekusį į šulinį, esantį ties (duomenys neskelbtini), ištraukia nuotekas iš nuotekų tinklų šulinio. Priešingai negu teigia apeliantas, ieškovė nurodytą šulinį naudoja pagal tiesioginę jo paskirtį.

11.5.                      Ieškovė teikia viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kurių paklausa yra nuolatinė (t. y. pajamų srautas yra nenutrūkstantis). Dėl šios priežasties neegzistuoja rizika, kad iš ieškovės nebūtų galima išieškoti apelianto tariamai galimų patirti nuostolių. Net jeigu ieškovė dėl nepakankamo finansinio pajėgumo prarastų licenciją, ji būtų prijungta prie garantinio geriamojo vandens tiekėjo, o tai reiškia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, jam pereitų visas ieškovės turtas, teisės ir pareigos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo G. A. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais nepatogumais ar teisių suvaržymais asmeniui, kurio turtui jos yra taikomos, tačiau tais atvejais, kai byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pareikštiems reikalavimams suvaržo šalies teises, sukelia ar realiai gali sukelti nuostolių atsiradimą, įstatymas numato galimybę prašyti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis).

15.       CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

16.       Susiformavusioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).

17.       Paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.); atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-556/2010; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).

19.       Taigi, prašant taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vadinasi, šiuo atveju būtent apeliantui G. A., prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kilo pareiga įrodyti galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas.

20.       Be to, atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (nuo pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).

21.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą G. A. netrukdyti ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių buitinių nuotekų šalinimo tinklų šulinio, esančio ties (duomenys neskelbtini), ištraukti ir išvežti nuotekas į ieškovei priklausančias (eksploatuojamas) nuotekų valyklas. Atsakovas, reikalaudamas įpareigoti ieškovę sumokėti nuostolių, galinčių atsirasti dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įrodinėja, kad yra žalojama ir niokojama jam priklausanti nuosavybė, t. y. ieškovė važinėja sunkiuoju transportu ir gadina atsakovui nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvę, be to, iš nuotekų šalinimo tinklų šulinių, kurie nėra pritaikyti fekalijoms traukti, jas traukia, taip naudodama nuotekų šalinimo tinklus ne pagal paskirtį. Šias aplinkybes, apelianto teigimu, patvirtina byloje esančios nuotraukos, UAB „Dinaitas“ gyvenamųjų namų kvartalo biologinių nuotekų valymo įrenginių techninis reglamentas, Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsėjo 4 d. raštas „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo“, antstolio 2023 m. gruodžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo nuosavybei yra daroma žala.

23.       Visų pirma pažymėtina tai, kad nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei byloje esančios nuotraukos nepatvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas netrukdyti ieškovei ištraukti ir išvežti nuotekas – daro žalą atsakovo turtui, t. y. gadina (duomenys neskelbtini) gatvę. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieškove, kad nuotraukos neatspindi nei kelio naudojimo dažnumo, nei eismo sąlygų, neparodo, kokia kelio būklė buvo iki ieškovei pradedant išvežti nuotekas ir koks kelio būklės pablogėjimas buvo padarytas būtent ieškovės veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos neįrodo, nei G. A. padarytos žalos fakto, nei dydžio, nes vien iš šių nuotraukų negalima teigti, jog kelio paviršiaus pokyčiai iš tiesų yra tiesiogiai susiję su ieškovės vykdoma veikla, išvežant nuotekas.

24.       Apelianto įrodinėjamų tikėtinų nuostolių dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat neįrodo nei UAB „Dinaitas“ techninis reglamentas, kuriame iš esmės aprašomi tik gyvenamųjų namų kvartalo biologinių nuotekų valymo įrenginiai, nei Aplinkos ministerijos 2006 rugsėjo 4 d. raštas, kuriame nurodyta, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai gali būti taikomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nė viename iš apelianto nurodomų dokumentų nėra nurodyta ir (ar) nustatyta, kad iš nuotekų šalinimo šulinių negalima traukti nuotekų, kaip tą daro ieškovė. Kitaip tariant, apelianto pateikti dokumentai neįrodo, kad ieškovė nuotekų šalinimo tinklus naudoja ne pagal jų paskirtį, taip darydama žalą atsakovui.

25.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė vienos iš būtinų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygos – tikėtino nuostolių atsiradimo.

26.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ir tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, t. y. antros nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui būtinos sąlygos egzistavimo. Vien tai, kad atsakovo nurodomų galimų nuostolių suma – 168 864 Eur, jo teigimu, yra reikšminga, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė sieks tokių galimų nuostolių atlyginimo išvengti.

27.       Pažymėtina, kad ieškovė yra Šiaulių rajono savivaldybės valdoma įmonė (priklauso 100 proc. ieškovės akcijų), kuri Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-278 yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju Šiaulių rajono savivaldybėje. Tai reiškia, kad ieškovė teikia viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kurių paklausa yra nuolatinė, o pajamų srautas yra nenutrūkstantis. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė kad egzistuoja rizika, jog iš ieškovės nebūtų galima išieškoti apelianto nurodomų galimų nuostolių.

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė nuostolių atlyginimo užtikinimo taikymui būtinų sąlygų egzistavimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikinimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė