Civilinė byla Nr. e2S-1725-854/2021 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07434-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės V. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė ,,Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Kentek Lietuva“, viešoji įstaiga ,,Atnaujinkime miestą“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio K. S. kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) padalinti santuokoje įgytą sutuoktinių turtą: 3.1. 506,46 kv. m pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.2. 0.0599 ha žemės sklypas (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.3. pastatas – ūkinis pastatas (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.4. 17,19 kv. m negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.5. 0.0598 ha žemės sklypas (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.6. 0.0599 ha 2/3 žemės sklyp? (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.7. 148,54 kv. m pastatas – parduotuvė (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.8. transporto priemonė Opel Astra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota K. S. vardu, po santuokos nutraukimo atitenka K. S.; 3.9. 88,58 kv. m butas (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka V. S.; 3.10. 0.1005 ha žemės sklypo 3274/300000 dalis (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka V. S.; 3.11. 0.0672 ha žemės sklypas (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka V. S.; 3.12. 154,38 kv. m pastatas – buitinio aptarnavimo pastatas (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka V. S.; 3.13. 50,85 kv. m butas su rūsiu (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atitenka V. S.; 3.14. transporto priemonė BMW5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 13 000 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka V. S.. 4) K. S. individualią įmonę kaip turtinį kompleksą po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. S.; 5) nustatyti, kad akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko kreditorinis reikalavimas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovės V. S. prievole; 6) nustatyti, kad viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ kreditorinis reikalavimas, kylantis iš AB Šiaulių banko ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2017 m. balandžio 18 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovės V. S., kaip buto su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, prievole; 7) priteisti iš ieškovės dėl turto pasidalijimo proporcijų ir jai tenkančios didesnės turto dalies vertės, taip pat atsakovo sumažintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies atsakovui 10 384,50 Eur piniginę kompensaciją; 8) nustatyti, kad už K. S. individualios įmonės finansinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Kentek Lietuva“ ir UAB „Sergel“ ieškovė solidariai neatsakys; 9) palikti ieškovei santuokinę pavardę – „S.“.

2.       Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą K. S. gyventi skyrium, nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti ieškovei naudotis butu, (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

3.       Prašyme nurodė, kad santuokos nutraukimo byla, inicijuota ieškovės dėl atsakovo neištikimybės, tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, ir visą šį laiką ieškovė yra priversta kęsti nuolatinį atsakovo psichologinį smurtą, patiriamą ieškovės gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 25 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžių metu pats atsakovas patvirtino, kad jis nuo 2020 m. gruodžio 7 d., kai ieškovei buvo diagnozuota COVID-19 infekcija, nebegyvena šalims priklausančiame bute, kuriame liko gyventi ieškovė. Atsakovas gyvena šalims priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kuriame yra įkurtas ir atsakovo įmonės biuras. Nepaisant to, atsakovas vis atvyksta į ieškovės gyvenamąją vietą, kelia scenas neva ieškovė kėsinasi į jo turtą, rėkauja, vartoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja. Ypatingas atsakovo išpuolių suaktyvėjimas stebimas po kiekvieno teismo posėdžio, kai atsakovas užsipuola ieškovę grasindamas, kad tik „per jo lavoną“ ieškovei kas nors atiteks, kad jis niekada nesutiks išsiskirti ir ras daug būdų, kaip gadinti jai nervus ir sveikatą. Atsakovas keikiasi, įžeidinėja ieškovę, vadina žeminančiais epitetais, tai pagrindžia teismui pateikti garso įrašai. Atsakovas plūstasi necencūriniais žodžiais net ir tada, kai pas atsakovę vieši mažametės anūkės. Kartais atsakovas atvyksta ir tuomet, kai ieškovės nėra namuose, sujaukia visą butą, rausiasi po ieškovės asmeninius daiktus – stalčius, spintų lentynas, išmėto daiktus ir pan.

4.       Pažymėjo, kad prieš 2021 m. kovo 25 d. teismo posėdį, atvykęs į butą, atsakovas pasiėmė ieškovės užrašų knygutes su svarbia informacija, kas akivaizdžiai laikytina asmeniniais daiktais, kurias vėliau demonstravo teismo posėdyje. Neapsikęsdama atsakovo elgesio ir ypač rausimosi asmeniniuose daiktuose, bijodama, kad atsakovas nepadarytų jai daugiau žalos, ieškovė vieną kambarį, t.y. savo miegamąjį, užrakino. Kaip paaiškėjo 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu, prieš posėdį, ieškovei nesant namuose, atsakovas atsivežė į butą savo motiną ir brolį, nors gyvena name, ir labai pasipiktino, kad ieškovės miegamasis kambarys buvo užrakintas (tuo teisme piktinosi ne tik atsakovas, bet ir jo kviesti liudytojai – motina ir brolis). Grįžusi namo po teismo posėdžio vakare, ieškovė rado sugadintą užrakinto kambario spyną (į ją įkišta vinis), sulaužyta durų stakta, dėl ko ieškovė negalėjo patekti į savo kambarį. Buvo kviesti meistrai, kad atrakintų sugadintą spyną, kas kainavo 151 Eur. Ieškovė kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, bet atitinkamos aplinkybės užfiksuotos. Tą patį vakarą atsakovas grįžo ir užpuolė ieškovę koliodamas necenzūriniais žodžiais, grasindamas, dėl ko ieškovė privalėjo palikti namus ir per visą miestą važiuoti prašyti nakvynės pas seserį.

5.       Pasak ieškovės, patirtas stresas stipriai įtakojo ieškovės sveikatos būklę, jai sutriko širdies ritmas, turėjo gerti raminančius vaistus. Ieškovė rotacijos būdu su seserimis bute slaugo sunkiai sergančią savo motiną O. B., dėl motinos sveikatos gerovės būtina užtikrinti ramybę ir gerą mikrolimatą. Atsakovas kelia scenas net ir prie sunkiai sergančios ieškovės motinos, sukeldamas jai baimę, stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus, kas gali ženkliai pabloginti jos sveikatą. Šios negatyvios emocijos ir aplinka taip pat stipriai neigiamai veikia ir ieškovę. Atsakovas demonstruoja neprognozuojamą elgesį viso proceso metu, yra ieškovės darbovietėje iškėlęs sceną. Atsakovas vartoja įžeidžius, necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjimus prie advokatų susitikimo metu, teismo posėdžių metu taip pat neapsieinama be žeminančių ir įžeidžių išsireiškimų. Provokuodamas ieškovę, svetainėje, bute, kuriame gyvena ieškovė, atsakovas nukabino paveikslą nuo sienos ir vinimi prikalė nuotrauką, atvykęs nuolat elgiasi netvarkingai, mėto daiktus, teršia ir pan. Ieškovė jaučia nuolatinę psichologinę įtampą dėl atsakovo veiksmų. Jo elgesys neprognozuojamas, neadekvatus, grubus, agresyvus ir savanaudiškas, ieškovė pagrįstai bijo fizinio ir moralinio smurto, o nuolatinė įtampa, stresas, kenkia ieškovės sveikatai, todėl gyvenimas ar net laikinas buvimas vienoje patalpoje yra nebeįmanomas. Atsakovas sąmoningai siekia pakenkti ieškovei, tai daro tikslingai, vis pabrėždamas, kad byla tęsis dar ilgai, o visą tą laiką jis gali lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje.

6.       Šiuo metu atsakovui gyvenant kitoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), atsakovas lankosi vieninteliu tikslu – toliau terorizuoti, žeminti ieškovę, kenkti jos sveikatai ir turtui, padaryti žalos. Atsakovas turi kitą erdvų pilnai įrengtą ir apstatytą baldais bei buitine technika šeimos gyvenamąjį plotą, namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame patogiai dirba ir gyvena, todėl jokių realių nepatogumų ar papildomų finansinių išlaidų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepatirtų. Dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio, keliančio grėsmę esminiams kito sutuoktinio interesams, ieškovė nebeturi jokio privatumo, negali normaliai bendrauti su vaikais, anūkais, prižiūrėti sergančią motiną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės V. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą K. S. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės V. S., taip pat nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); kitą prašymo dalį atmetė. Nutartį nukreipė vykdyti skubiai.

8.       Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir/ arba uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. 

9.       Teismas pažymėjo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium taikomas siekiant apginti vaiko ar silpnesnio kito sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

10.       Nurodė, kad dalį ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktinių aplinkybių patvirtino ir atsakovas 2021 m. kovo 25 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžių metu, t.y. atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau lankosi ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodė ketinantis grįžti gyventi į butą, pripažino, jog ieškovė užsirakino savo miegamojo duris (tuo teisme piktinosi ne tik atsakovas, bet ir jo kviesti liudytojai – motina ir brolis), į teismo posėdį atsakovas buvo atsinešęs ieškovei priklausančias asmenines užrašų knygutes. Teismas pažymėjo, kad iš šalių elgesio teismo posėdžių metu taip pat matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovo tvyro įtampa, šalių santykiai yra itin konfliktiški, o atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu yra nepagarbus, žeminantis ir dažnai įžeidžiantis.

11.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad egzistuoja aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti ieškovės asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, t.y. šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, vykstant nuolatiniams tarpusavio ginčams, turi būti užtikrinama proceso šalių teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, kadangi šalims būnant kartu didėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė.

12.       Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo klausimą, įvertino ir tai, kad šalims nuosavybės teise priklauso ne vienas gyvenamasis būstas, atsakovas K. S. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, taigi jis turi galimybę gyventi kitame gyvenamajame būste.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovo veiksmų sukuriamos šalių tarpusavio konfliktinės situacijos, esant duomenų, iš kurių galima spręsti, kad sutuoktinių gyvenimas vienoje gyvenamojoje vietoje, kol nėra išspręstas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalinimo būdo, yra negalimas, nes atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu yra netinkamas, kelia įtampą, neigiamai veikia ieškovės psichologinę būklę, įvertinęs, kad bendras gyvenimas gali padaryti žalos kito sutuoktinio turtiniams ir neturtiniams interesams, sprendė, kad atsakovo gyvenimas skyrium nuo sutuoktinės nepažeidžia jo konstitucinių teisių. Nurodė, kad toks atsakovo nuosavybės teisių į butą suvaržymas yra pateisinamas minėtais sutuoktinės teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis.

14.       Teismas sprendė, ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu, (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir perteklinis, kadangi, teismui tenkinant prašymą dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė ir taip gyvens ir naudosis butu, (duomenys neskelbtini), atsakovas privalės jame nesilankyti, taigi iš esmės neturės galimybės trukdyti ieškovei naudotis turtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.       Atsakovas K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Spynos remonto sąskaita nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas durų laužti nebandė. Atsakovo asmeniniai daiktai tebėra bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise tebepriklauso abiem sutuoktiniams. Naudojimosi tvarka, kuris iš sutuoktinių gali naudotis kuria buto dalimi nėra nustatyta.

15.2.                      Medicinos dokumentų išrašas nepagrindžia, kad ieškovės negalavimų priežastis yra atsakovo veiksmai. Medicinos dokumentų išraše nurodyti bendro pobūdžio negalavimai, kuriuos esant nurodė pati ieškovė (silpnumas, nervinė įtampa etc.), paskirti tyrimai. Šie bendro pobūdžio negalavimai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl vykstančio skyrybų proceso metu patiriamų neigiamų emocijų.

15.3.                      2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esanti informacija nepagrindžia ieškovės prašyme bei teismo nutartyje nurodytų aplinkybių. Pareigūnai atliko pirminį patikrinimą, kurio metu nenustatė aplinkybių, kad atsakovas padarė žalos ieškovės turtui, taip pat nenustatė aplinkybių, kad atsakovas būtų grąsinęs ieškovei ar ją terorizavęs. Nutarime kaip tik paneigiami ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15.4.                      2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. garso įrašai nepatvirtina nurodytų aplinkybių dėl itin konfliktiškų šalių santykių ir realios grėsmės, kad ieškovei gali kilti turtinė ar neturtinė žala. Ieškovė šių įrašų pagrindu neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iš karto, o tik praėjus ilgam laiko tarpui kreipėsi į teismą. Ieškovės elgesys verčia abejoti jos teiginiais apie patiriamą psichologinį terorizavimą ir negalėjimą būti viename bute kartu su atsakovu.

15.5.                      Ieškovės pateiktuose garso įrašuose negirdėti to, ką galima būtų pavadinti psichologiniu smurtu ar terorizavimu. Atsakovas nesikalba su ieškove maloniai, girdimas atsakovo nepasitenkinimas tuo, kad ieškovė dalina turtą, kuris faktiškai priklauso ne sutuoktiniams, nes yra pirktas už atsakovo brolio A. S. pinigus, tačiau grasinimų ar terorizavimo šiuose įrašuose nėra. Be to, ieškovė garso įrašus atlieka pasinaudodama specialiu įrenginiu, kuris yra gerai užmaskuotas diktofonas, atrodantis kaip mobilaus telefono kroviklis-akumuliatorius (Power bank). Tokios įrangos naudojimas yra neteisėtas ne kriminalinės žvalgybos subjektų veikloje ir ją panaudojus gauti įrodymai turėtų būti pripažinti neatitinkančiais leistinumo kriterijaus (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

15.6.                      Atsakovo demonstruotose teismo posėdyje užrašų knygelėse nėra jokios ieškovės asmeninės informacijos. Knygelėse užfiksuotos ieškovės pajamos ir išlaidos santuokos metu. Ieškovas jas rado atsitiktinai, dar skyrybų proceso pradžioje, kai pastebėjo, kad namuose nebeliko ieškovės brangių papuošalų, įgytų santuokos metu ir bandė juos rasti, siekdamas įsitikinti, ar ieškovė nebando paslėpti santuokoje įgyto turto ir taip išvengti jo padalijimo.

15.7.                      Ieškovė negali būti laikoma silpnesniu sutuoktiniu, kurio interesus reikėtų apginti bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Ieškovė, pasinaudodama tuo, kad atsakovas linkęs išreikšti savo emocijas, dažnai tyčia jį išprovokuoja, o vėliau tuo pasinaudoja, siekdama sau palankaus procesinio sprendimo.

15.8.                      Bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovė tyčia pateikė į bylą jos darytus garso įrašus, kuriuose tariamai užfiksuoti atsakovo neištikimybės įrodymai tokiu būdu, kad šie įrašai tapo prieinami ne tik teismui ir atsakovui, tačiau ir kitiems byloje dalyvaujantiem asmenims – sutuoktinių kreditoriams. Tik atsakovui paprašius teismo, prieiga prie šių garso įrašų tretiesiems asmenims buvo apribota. Ieškovės tokiu atveju neturėtų stebinti atsakovo reakcija į jos elgesį.

15.9.                      Atsakovas teismo posėdžių metu neįžeidinėjo ir nežemino ieškovės. Būtent ieškovė ne kartą kartojo, kad „sunaikins“ atsakovą užsiundydama ant jo įmonių valstybines institucijas. Apklausiant atsakovo motiną bei brolį 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu, ieškovė taip pat netramdė savo emocijų ir nekalbėjo gražia literatūrine kalba.

15.10.                      Teismui byloje paskyrus ekspertizę, siekiant įvertinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertę, ekspertizę teismas pavedė atlikti ieškovės pasiūlytai ekspertei I. K. Nors atsakovas informavo teismo ekspertę, kad nori dalyvauti apžiūroje, bet yra poliklinikoje, ir paprašė atidėti apžiūrą kitai dienai, tačiau, tikėtina, būtent dėl ieškovės užimtos pozicijos, turto apžiūra įvyko dalyvaujant vien ieškovei ir nedalyvaujant atsakovui. Kadangi ieškovė rakto nuo buitinio aptarnavimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neturėjo, buvo išlaužta durų spyna, o vėliau pakeistas spynos cilindras. Po apžiūros patalpos buvo paliktos su neįjungta signalizacija, kas galėjo tapti vagystės priežastimi. Ieškovės elgesys liudija, kad ji nėra silpnoji šalis procese, kurią reikėtų ginti nuo atsakovo. 

15.11.                      Atsakovas neneigia, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio kurį laiką gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau laikino persikėlimo gyventi į vienbutį gyvenamąjį namą priežastis buvo ta, kad atsakovė susirgo COVID-19 infekcija. Atsakovas, vengdamas užsikrėtimo šia liga, buvo priverstas apsigyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

15.12.                      Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šaltuoju metų laiku negalima gyventi pilnaverčio gyvenimo – nėra tinkamai įrengta kanalizacija ir vandentiekis, patalpų šildymas. Šiuo metu gyvenamąjame name yra tik šaltas vanduo. Be to, name dar nėra įrengta visavertė šildymo sistema, kuri leistų gyventi bent sąlyginio komforto sąlygomis. Name galima gyventi šiltuoju metų laiku turint dalinius patogumus, tačiau šaltuoju metų laiku name galima gyventi tik susiklosčius ypatingai situacijai.

15.13.                      Ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos teiginių, kad atsakovas elgiasi neprognozuojamai, kad jo elgesys kelia grėsmę esminiams ieškovės interesams, kad ieškovė nebeturi jokio privatumo, negali normaliai bendrauti su vaikais, anūkais, prižiūrėti sergančią motiną. Jokių objektyvių duomenų dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei realiai galėtų būti padaryta turtinė ar neturtinė žala, pakenkta jos sveikatai, ieškovė nepateikė.

15.14.                      Abi šalys patiria neigiamas emocijas skyrybų proceso metu, tačiau neigiamos pasekmės pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tenka tik atsakovui, nes apribota jo konstitucinė teisė į nuosavybę, už kurią jis tebemoka mokesčius, kurioje tebėra jo daiktai.

16.       Ieškovė V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrindė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąsajos su teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar apsunkinimu. Teismas aiškiai nurodė, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis  susitelkiama į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, kad šalys nepatirtų nepatogumų ar žalos, kas taip pat laikytina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo siekiu. Be to, šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka, jog būtų nustatyta pagrįsta prielaida, kad gali kilti grėsmė sutuoktinio teisei gyventi be smurto, o teismas turi diskreciją spręsti dėl nurodytų aplinkybių šiai prielaidai pagrįsti pakankamumo.

16.2.                      Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai nesirėmė nei atsakovo kvestionuojamais garso įrašais, nei ieškovės sveikatos būklės duomenimis, nei piktybišku atsakovo veikimu su savo giminaičiais veržiantis ne tik į ieškovės gyvenamąją vietą, kurioje atsakovas negyvena, bet ir į asmeninę ieškovės erdvę – miegamąjį, tačiau rėmėsi teismo posėdžių metu išsiaiškintomis ir betarpiškai paties teismo nustatytomis aplinkybėmis.

16.3.                      Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia nuolatinį atsakovo vykdomą ieškovės psichologinį terorą ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ypatingas atsakovo išpuolių suaktyvėjimas stebimas po  kiekvieno teismo posėdžio, kai atsakovas užsipuola ieškovę grasindamas, kad ieškovei nieko nepriklauso, kad ji gviešiasi turto, prie kurio sukūrimo neprisidėjo, kad tik „per jo lavoną“ ieškovei kas nors atiteks, kad atsakovas ras daug būtų, kaip gadinti jai nervus ir sveikatą. Atsakovas keikiasi, įžeidinėja ieškovę, vadina žeminančiais epitetais.

16.4.                      Atsakovas savaip interpretuoja normalaus bendravimo standartą, nes prie prašymo pridėtame garso įraše, darytame 2019 m. rugpjūčio 30 d. po 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio, aiškiai girdėti, kaip atsakovas plūstasi necenzūriniais žodžiais, dėstydamas, kad ieškovei nieko iš santuokoje per beveik 30 metų užgyvento turto nepriklauso, įžeidinėja ieškovę, žemina ištisiniu kelias minutes trunkančiu monologu. Garso įraše, darytame 2020 m. lapkričio 26 d. po teismo posėdžio, girdėti, kaip atsakovas plūstasi necenzūriniais žodžiais net ir tada, kai pas atsakovę vieši mažametės anūkės, įraše aiškiai girdėti, kaip čiauškant vaikams atsakovas keikia ieškovę necenzūriniais žodžiais.

16.5.                      Atsakovo argumentai, kad garso įrašai padaryti neleistinu prietaisu yra išgalvoti, nes prie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėti garso įrašai yra padaryti paprastu ieškovės mobiliuoju telefonu. Bet kuriuo atveju net ir atsakovo kvestionuojami garso įrašai, padaryti diktofonu, prieinamu bet kuriam asmeniui, yra teismo priimti ir jų leistinumas bus vertinamas pagrindinėje byloje, jie neturi nieko bendro su prie ieškovės prašymo pridėtais mobiliuoju telefonu darytais garso įrašais.

16.6.                      Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tai, kad garso įrašai daryti seniai, verčia abejoti teiginiais apie iškovės negalėjimą būti su atsakovu viename bute. Atsakovo atvykimas išlieti neigiamų emocijų į ieškovės gyvenamąją vietą yra nuolatinis reiškinys, labai varginantis ieškovę, tačiau ieškovės apsisprendimą kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galutinai nulėmė incidentas, įvykęs paskutinio 2021 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu paaiškėjo, kad prieš posėdį, ieškovei nesant  namuose, atsakovas atsivežė į butą savo motiną ir brolį, kurie tos dienos posėdyje buvo apklausiami liudytojais, nors atsakovas gyvena name (duomenys neskelbtini), ir labai pasipiktino, kad ieškovės miegamasis kambarys buvo užrakintas. Tuo teisme piktinosi ne tik atsakovas, bet ir jo kviesti liudytojai – motina ir brolis. Taigi, faktas, kad atsakovui gyvenant kitur, jis kartu su savo broliu ir motina neaišku, kokiu tikslu lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir bandė patekti į ieškovės miegamąjį, kuriam buvus užrakintam labai piktinosi. Šios aplinkybės rodo, kad būtent atsakovas ir jo šeimos nariai provokuoja ieškovę, verždamiesi į jos privačią erdvę.

16.7.                      Tai, kad atsakovas bando išprovokuoti ieškovę, rodo ir atsakovo elgesys po teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kai 2021 m. gegužės 2 d. (sekmadienį) apie 17:50 val. į ieškovės gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko atsakovas su broliu A. S.. Išgirdusi beldimą į duris ieškovė pamanė, kad atvyko vaikai, ir pravėrė duris, tačiau, pamačiusi atsakovą su broliu, greitai uždarė duris ir užsirakino. Vėliau apie 40 minučių atsakovas su broliu stovėjo prie durų, į jas skambino, beldėsi, kad ieškovė įleistų, plūdosi, kad ji gviešiasi, kas jai nepriklauso, kad  ji dar pamatys, kuo čia viskas baigsis ir pan. Maždaug po 40 minučių į duris paskambino ir  ėmė belstis policijos pareigūnai, prašydami atidaryti. Ieškovei atidarius duris, į butą su policijos pareigūnais užėjo atsakovas ir jo brolis, policijos pareigūnai informavo, kad gautas iškvietimas, jog atsakovas negali patekti į namus. Ieškovė pateikė policijos pareigūnams teismo nutartį, su kuria susipažinę policijos pareigūnai išaiškino atsakovui, kad jis neturi teisės čia būti. Nepaisant to, atsakovas rėkavo apie ieškovės tariamą savivaliavimą, piktinosi, pakėlęs balsą aiškino apie tariamus jo teisių pažeidimus. Vėliau, liepiamas policijos, atsakovas su broliu išėjo. Po pastarojo incidento iškovei dėl didelio susijaudinimo ir streso vėl sutriko širdies ritmas, ji bijojo likti viena namie, pasikvietė nakvoti seserį.

16.8.                      Ieškovės atstovė 2021 m. gegužės 3 d. susisiekė su atsakovo atstovu informuoti apie netoleruotiną atsakovo elgesį. Atsakovo atstovas atsiprašė už savo atstovaujamojo elgesį, nurodė, kad dar kartą pakalbėjo su juo apie teismo nutarties privalomumą, išdėstė atsakovo versiją neva atsakovas tik trumpam norėjo užsukti į butą, kad jo brolis galėtų nusiprausti ir susileisti vaistų nuo diabeto, neturėjo ketinimo įeiti į butą prieš ieškovės valią, radęs pakeistą durų spyną ir niekam neatidarant durų nesuvaldė emocijų ir iškvietė policiją. Pastaroji versija yra nelogiška, nes nesuprantama, kokiu tikslu, žinodamas, kad jam negalima lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, jis atvyko ten su sergančiu broliu. Net jei netyčia buvo šalia ieškovės gyvenamosios vietos, o broliui reikėjo susileisti vaistų, adekvatus žmogus paskambina ir paprašo pagalbos, o ne braunasi plūsdamasis. Versija neva broliui staigiai reikėjo susileisti vaistų atmestina, nes prie ieškovės durų atsakovas su broliu iki policijos atvykimo buvo apie 40 minučių, ir tik užėjus su policija atsakovo brolis demonstratyviai susileido vaistus.

16.9.                      Atsakovas atvyko sąmoningai ir tyčia, siekdamas terorizuoti, žeminti ir kenkti ieškovei, piktybiškai pažeidinėdamas teismo nutartį, be kita ko, meluodamas, kad apie ją nežinojo, o argumentas, kad jį labai sunervino pakeista spyna, tik rodo, kad, jei ji nebūtų pakeista, atsakovas būtų ir įėjęs, todėl ieškovė, esant tokiam neadekvačiam atsakovo elgesiui, pagrįstai bijo ne tik dėl savo emocinės, bet ir dėl fizinės sveikatos, nes pas ją į butą veržėsi du supykę vyrai. 

16.10.                      Atsakovas nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninių daiktų, ir, nors nesukonkretinama, kas šiuo pastebėjimu norėta pasakyti, manytina, jog apeliuojama į tai, kad atsakovas negali savo asmeninių daiktų atgauti, o tai neva pažeidžia atsakovo teises. Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi tą pačią dieną, kai šalys gavo teismo nutartį (2021 m. balandžio 27 d.), ieškovės atstovė skambino atsakovo atstovui pasikalbėti apie teismo nutarties vykdymo praktinius aspektus, perdavė ieškovės pasiūlymą, kad atsakovui pageidaujant iš buto pasiimti kokius nors daiktus, reikėtų susisiekti per advokatus, kad nekiltų konfliktų, kurių ieškovė nenori. Atsakovo atstovas informavo, kad apie teismo nutartį atsakovą informavo, turi jo nurodymą teismo nutartį skųsti, taip pat pažadėjo perduoti atsakovui pasiūlymą dėl  daiktų pasiėmimo. Dėl to, atsakovo argumentas apie tai, kad bute yra atsakovo daiktų, yra pareikštas nesąžiningai, nutylint esminę informaciją, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės daiktus pasiimti, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo. Be to, atsakovui su broliu, pažeidžiant teismo nutartį, įsiveržus su policija 2021 m. gegužės 2 d., jis taip pat nesiekė iš buto pasiimti daiktų ir nieko nepasiėmė, todėl pastarojo  vizito tikslas, buvo terorizuoti ir nervinti ieškovę. 

16.11.                      Atsakovas kvestionuoja ieškovės pridėtus medicininius išrašus, nes neva neaišku, dėl ko sutriko ieškovės sveikata, o abu sutuoktiniai išgyvena dėl santuokos nutraukimo, tačiau esminis skirtumas tarp šių išgyvenančių sutuoktinių yra tas, kad vienas iš jų (atsakovas) turi teisę ramiai ir netrukdomai gyventi šalių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo buvo vieną kartą – kai ekspertė atliko daikto apžiūrą rinkos vertės nustatymui, tuo tarpu ieškovė yra priversta kęsti nuolatinius, neaišku kada įvyksiančius atsakovo vizitus, papildytus įžeidinėjimais, žeminimu, psichologiniu smurtu, todėl iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (o kartą ir po jų) ieškovė neturėjo jokio privatumo, ramybės, orumo, todėl teismo nutarties išvada apie pažeidžiamą ieškovės teisę  gyventi be smurto yra įrodyta ir pagrįsta.

16.12.                      Atsakovas teisme demonstravo ieškovės asmenines užrašų knygutes, kurias paėmė iš ieškovės miegamojo kambario stalčiaus prieš 2021 m. kovo 25 d. posėdį, kai atsakovas faktiškai jau gyveno kitur, tačiau, ieškovei nesant namie, buvo atėjęs pasirausti ieškovės daiktuose. Būtent dėl šios priežasties ieškovė ir įsidėjo užraktą į savo miegamąjį kambarį. Tai, kad atsakovas paėmė ieškovės knygutes prieš 2021 m. kovo 25 d. posėdį, jis nurodo ir pats: „Radau tas knygutes va dabar“ (2021 m. kovo 25 d. teismo  posėdžio garso įrašas nuo 0.44.30 val.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kada rasti asmeninio pobūdžio kito asmens užrašai, jie laikytini privačiu asmeniniu daiktu ir negali būti imami bei naudojami be to asmens sutikimo. 

16.13.                      Suprantama, kad teismo posėdžių metu atsakovas nesikeikia, bet absoliučiai visų teismo posėdžių metu atsakovo retorika ieškovės atžvilgiu demonstruoja elementarią nepagarbą, pasireiškiančią nuolatiniu piktinimusi apie tariamai nesąžiningą ieškovės siekį pasidalinti santuokoje užgyventą turtą, tariamą godumą, gviešimąsi turto ir pan., po ko teismas daugybę kartų klausė, ar atsakovas suvokia, ar atstovas jam išaiškino, kad visos pajamos ir turtas, įgytas santuokoje, yra laikomas bendru, tačiau nei atsakovo požiūrio, nei retorikos jokie racionalūs argumentai akivaizdžiai neveikia, dėl ko kiekvienas teismo posėdis tampa ieškovės psichologinės įtampos ir psichologinio žeminimo vieta iš atsakovo pusės, todėl teismas visiškai pagrįstai atsakovo elgesį įvertino kaip nepagarbų ir įžeidų.

16.14.                      Teismo nutartyje nėra akcentuojama, kad ieškovė per se laikoma silpnesniu sutuoktiniu, tačiau nurodoma, kad dėl atsakovo veiksmų jo nederamu elgesiu neleistinai įsiterpiama į ieškovės gyvenamosios erdvės privatumą, eskaluojami konfliktai, demonstruojama nepagarba, kas neigiamai veikia ieškovę, jai negalint gyventi normalaus oraus gyvenimo jos gyvenamojoje aplinkoje be psichologinio smurto. Atsakovas neneigia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, neneigia, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio gyvena atskirai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savo paaiškinimų metu 2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu minėjo, kad dėl to netgi jaučiasi ramiau, mažiau konfliktų, kita vertus, teigė turintis teisę kada nori pareiti į butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė. Atsakovas tyčia ignoruoja bet kokį ieškovės privatumą, teisę turėti asmeninę erdvę, atsakovas ir jo giminaičiai iškelia nuosavybės teisę, pamiršdami elementarios pagarbos kitam asmeniui principus, tyčia provokuodami bei žemindami, demonstruodami, kad turi teisę ir gali kada nori atvykti, kur nori užeiti, ką nori pasiimti, jei užrakinta, išlaužti, nes tariamai nuosavybės teisė tą leidžia. Būtent šiuo aspektu ieškovė laikytina silpnesniu sutuoktiniu, nes kitomis priemonėmis negali apsiginti nuo nepagarbaus bei įžeidaus atsakovo ir jo artimųjų elgesio.

16.15.                      Atsakovas piktinasi, kad ieškovė, atvykusi su teismo eksperte, paskirtą dieną ir negalėjusi įeiti į pastatą, nes atsakovas niekam nepranešęs su raktais neatvyko, išėmė spynos širdelę, kurią vėliau pakeitė kita. Atsakovas nurodo neva prašė atidėti apžiūrą kitai dienai, bet ekspertė nesutiko, todėl apžiūra atlikta atsakovui nedalyvaujant, išlaužus spyną, o tai neva patvirtina aplinkybę, kad ieškovė nėra silpnesnioji šalis. Šie atsakovo teiginiai melagingi, nes visas šias aplinkybes teismas aiškinosi 2020 m. spalio 1 d. posėdžio metu. Atsakovas tyčia nedalyvavo objektų Vilniuje apžiūroje, prisidengdamas vizitu poliklinikoje (pažymėtina, kad šalys apie apžiūros laiką buvo informuotos iš anksto, kraujo davimas nėra būtinoji pagalba, ir atsakovas galėjo suplanuoti dalyvavimą abiejuose įvykiuose), nors jis truko akivaizdžiai trumpiau ir atsakovas sąmoningai neatvyko dalyvauti apžiūroje. Tuo tarpu nedalyvauti apžiūroje Druskininkuose atsakovas tiesiog nusprendė, nieko apie tai neinformavo, akivaizdžiai tikėdamasis, kad apžiūra, ieškovei neturint pastato raktų, neįvyks.

16.16.                      Dėl garso įrašų su atsakovo neištikimybės įrodymų pateikimu į bylą su tariamu tikslu išviešinti šias aplinkybes tretiesiems asmenims – kreditoriams, pažymėtina, kad tai neturi nieko bendro su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Tai – tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kuria ieškovė įrodinėja atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. 

16.17.                      Teismas įvertino tai, kad šalims nuosavybės teise priklauso ne vienas gyvenamasis būstas, atsakovas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, taigi jis turi galimybę gyventi kitame gyvenamajame būste, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia jo teisių.

16.18.                      Atsakovas, teikdamas paaiškinimus 2021 m. kovo 25 d. nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. apsigyveno atskirai šalims priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir jo įmonės biuras. Tą patį patvirtino ir 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu. Taigi, paties atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas turi galimybę gyventi ir visą šaltąjį laikotarpį gyveno šiame gyvenamajame name, kuriame visą laiką ne tik gyveno, bet ir dirbo. 

16.19.                      Atsakovo teiginiai, kad namas yra nebaigtas ir netinkamas pilnavertiškai gyventi yra melagingi, kadangi namas yra pilnai pabaigtas (tik neįregistruotas pilnas baigtumas), moderniai įrengtas, apstatytas naujais baldais. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas teismo ekspertizės aktas, surašytas 2020 m. vasario mėn. vykusios apžiūros pagrindu, kurio 48-49 puslapiuose nurodoma: „Nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtas statyti dviejų aukštų 506,46 kv. m bendro ploto vienbutis gyvenamasis namas, statytas 2010-2015 metais. Pagrindiniai sienų  konstruktyvai – plytos ir išorės tinkas. Vienbučio gyvenamojo namo suplanavimas šiuolaikiškas, pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Į pastatą įrengti įėjimai iš gatvės ir kiemo pusių. Vienbučiame gyvenamajame name yra elektra, vietinis vandentiekis ir vietinė kanalizacija, gamtinės dujos, vietinis centrinis šildymas (kieto kuro katilu ir gamtinių dujų katilu). 2020 m. vasario 5 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išraše įregistruota, jog vertinamas vienbutis gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, baigtumas 90 proc., kadastro duomenų nustatymo data 2015 m. gruodžio 9 d. Apžiūros metu buvo nustatyta, jog  vertinamas vienbutis gyvenamasis namas yra pilnai įrengtas, jame yra nuolat gyvenama. Atsižvelgiant į tai, teismo ekspertė pagrįstai priima, jog vertinamo vienbučio gyvenamojo namo įrengtų elementų lyginamasis svoris yra 100 baigtumo, o įregistruotų duomenų skirtumas ir neatitikimas yra sietinas su sena kadastro duomenų nustatymo data“. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo ekspertizės akte pateiktos gyvenamojo namo nuotraukos.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimas atsakovui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės, taip pat nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė garsą įrašančio įrenginio – diktofono su „Power bank“ funkcija, aprašymą bei, kaip nurodo atsakovas, nuotraukas su įsilaužimo žymėmis buitinio aptarnavimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).

21.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ieškovės ir atsakovės atstovų – advokatų, 2021 m. gegužės 3 d. elektroninio susirašinėjimo kopiją.

22.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai – diktofono su „Power banko“ funkcija aprašymas bei nuotraukos su įsilaužimo žymėmis, nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vertintini ne nagrinėjant atskirąjį skundą, o sprendžiant ginčą iš esmės. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateiktas diktofono su „Power banko“ funkcija aprašymas pats savaime nepagrindžia to, kad ieškovė garso įrašams atlikti naudojo būtent šį įrenginį. Atsižvelgiant į tai, šiuos atsakovo pateikus įrodymus atsisakytina priimti.

24.       Taip pat atsisakytina priimti ir ieškovės pateiktą šalių atstovų elektroninį susirašinėjimą, kadangi šio įrodymo turinys nei patvirtina, nei paneigia atskirajam skundui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Šalys neginčija aplinkybių, kad atsakovas po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo buvo nuvykęs ieškovės gyvenamosios vietos adresu, o pats šalių atstovų susirašinėjimas dėl nutarties teisinės galios, privalomumo, jos nesilaikymo, galimų padarinių nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų 

25.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykius, kurie yra konfliktiški, įtempti, atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, tai, kad atsakovas faktiškai jau kurį laiką gyvena kitoje sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje negu ieškovė, sprendė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas gali padaryti žalos ieškovės turtiniams ir neturtiniams interesams, todėl įpareigojo atsakovą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės, taip pat nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

26.       Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad ieškovė negali būti laikoma silpnesniąja šalimi (sutuoktiniu), dėl ko, siekiant užtikrinti jos interesus, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas būtų įpareigotas gyventi skyriumi bei nesilankyti bute, kuris nuosavybės teise priklauso ir jam. Pasak atsakovo, tokiu būdu pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nuosavybę. Be to, gyvenamasis namas, kuriame atsakovas gyvena, nėra pritaikytas gyventi šaltuoju metų laiku, jame nėra visų patogumų. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės, pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

27.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.

28.       Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

29.       Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose.

30.       CK

31.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžių garso įrašai, atskleidžiantys šalių elgesį teismo posėdžių metu, patvirtina, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, įtempti. Nustatyta, kad šalys nuo 2020 m. gruodžio mėnesio pradžios negyvena vienoje gyvenamojoje vietoje: ieškovė gyvena šalims nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šalys šių aplinkybių neginčijo.

32.       Atsakovas nurodo, kad ieškovės pateikti pavieniai įrodymai (spynos remonto sąskaita, medicinos dokumentų išrašai dėl ieškovės sveikatos būklės, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. garso įrašai, kt.) nepagrindžia to, kad yra būtinybė šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

33.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamu atveju lemia ne kuris nors vienas pateiktas įrodymas atskirai, tačiau jų visuma, kuri, priešingai nei teigia atsakovas, esant konfliktiškiems šalių santykiams, pagrindžia būtinybę laikinai sureguliuoti esamą situaciją tokiu būdu, kuris užkirstų kelią šalių tarpusavio emocinei įtampai augti, galimiems turtiniams ir neturtiniams ieškovės interesų pažeidimams atsirasti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tokios pozicijos iš esmės laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, kuris šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėja jau daugiau nei dvejus metus ir betarpiškai teismo posėdžių metu turi galimybę įvertinti šalių elgesį viena kitos atžvilgiu.

34.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, gali būti pažeisti vieno iš sutuoktinių interesai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, šiuo atveju – dėl kurio iš sutuoktinių kaltės (elgesio) iširo santuoka.

35.       Atsakovas nurodo, kad jis ieškovei negrasino, jos neterorizuoja, nėra padaręs žalos turtui, teismo posėdžių metu neįžeidinėjo ir nežemino ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka visumos aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog bus pažeisti ieškovės turtiniai ir/ar neturtiniai interesai. Taigi grėsmės kilimo galimybė, o ne faktiškai kilusi žala (turtinė, neturtinė) yra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu faktinis žalos atsiradimas ir/ar sistemingas asmens terorizavimas, grasinimai gali lemti kitokio pobūdžio teisinę atsakomybę – civilinę ar net baudžiamąją.

36.       Šiuo atveju teismo posėdžių garso įrašai apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu atitinka pagarbaus asmens elgesio standartą. Atsakovo išsireiškimai teismo posėdžių metu savo esme rodo ne tik paprastą nepasitenkinimą ieškovės elgesiu, priešingai, atsakovo kalbėsenos būdas, jaučiamas tonas, teiginiai neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus, emocinę įtampą ir pagrįstą baimę dėl realių veiksmų, nukreiptų į ieškovės turtinių ar neturtinių interesų pažeidimo atsiradimą. Tai, kad ieškovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į teismą kreipėsi ne iškart po 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. garso įrašų padarymo nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovo elgesys ilgalaikėje perspektyvoje nedarė ir nedaro neigiamos įtakos ieškovės emocinei būklei, dėl ko galiausiai ieškovė nusprendė teikti teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

37.       Pažymėtina tai, kad atsakovas neneigia, jog ieškovės nurodytais atvejais jis lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame faktiškai nuo 2020 m. gruodžio mėnesio gyvena tik ieškovė. Sutiktina, kad įstatymas atsakovui numato teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarp šalių vykstančią santuokos nutraukimo bylą, tarpusavio įtemptus santykius, atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, spręstina, kad atsakovo lankymasis bute, tikėtina, nėra nulemtas siekio naudotis savo nuosavybe, tačiau į konfliktinių situacijų išprovokavimą ir įtampos tarp sutuoktinių didinimą. Tuo tarpu duomenų, kad ieškovė būtų vykusi į atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir inicijavusi konfliktines situacijas, nėra (CPK 178 straipsnis).

38.       Atsakovo elgesys, kuomet jau vykstant santuokos nutraukimo bylai, teismo posėdžio metu demonstruojami asmeniniai ieškovės daiktai – užrašai, paimti iš ieškovės faktinės gyvenamosios vietos, ne tik peržengia privatumo ribas, tačiau natūraliai sukelia ir nesaugumo jausmą ieškovei toliau gyventi tokioje aplinkoje, kai bet kada gali pasikartoti panaši situacija. Nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio informacija užrašuose užfiksuota, asmeninių daiktų paėmimas pats savaime reiškia pasikėsinimą į asmens privatumą, o tai lemia ne tik nesaugumo jausmo susiformavimą, tačiau ir nuolatinę psichologinę įtampą, kas neabejotinai kenkia ne tik psichinei, tačiau ir fizinei asmens sveikatai.    

39.       Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodo, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninio naudojimo daiktai, tačiau iš esmės nepagrindė, kad jis bute būtų lankęsis, turėdamas tikslą pasiimti kokius nors savo daiktus, nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į ieškovę ar jos atstovę, prašydamas perduoti jam atitinkamus daiktus, o ieškovė būtų atsisakiusi tą padaryti (CPK 178 straipsnis). Taigi šie atsakovo argumentai, apeliuojantys į tai, kad jam užkirsta galimybė pasiimti savo asmeninius daiktus iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

39.1.                      Atsakovas nurodo, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šaltuoju metų laiku negalima gyventi pilnaverčio gyvenimo – nėra tinkamai įrengta kanalizacija ir vandentiekis, patalpų šildymas, yra tik šaltas vanduo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kaip neįrodytus.

40.       Pažymėtina tai, kad atsakovas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2020 m. gruodžio mėn., taip pat neginčija to, kad minėtu adresu yra ir jo įmonės biuras, todėl tokie atsakovo teiginiai, kad šaltuoju metų laiku gyvenamasis namas nėra pritaikytas gyventi ar kad name trūksta elementarių patogumų, laikytini prieštaraujantys nustatytoms faktinėms aplinkybėms (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, aplinkybes apie tai, kad vienbutis gyvenamasis namas yra pilnai įrengtas ir jame yra nuolat gyvenama, patvirtina ir į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. IK-2/2020, surašytas 2020 m. vasario mėn. vykusios apžiūros pagrindu. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovas teismui nepateikė. Galiausiai – byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent šiame name atsakovas faktiškai ir gyvena nuo 2020 m. gruodžio mėn.

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad esant santuokos nutraukimo bylai, šalių konfliktiškiems ir įtemptiems santykiams, kiekvienas šalių susidūrimas ir atsakovo elgesys kelia ieškovei emocinę įtampą, neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą, baimę dėl galimų turtinių ir/ar neturtinių interesų pažeidimo, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad toks laikinas šalių tarpusavio santykių sureguliavimas, kuomet atsakovas įpareigojamas gyventi skyrium nuo ieškovės, užkerta kelią galimai grėsmei kilti ir nepažeidžia atsakovo teisių labiau negu reikia šiam tikslui pasiekti, juolab, kad atsakovas turi galimybę gyventi kitame gyvenamajame būste.  

Dėl procesinės bylos baigties

42.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

atsakovo K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.         

Teisėja                                                              Giedrė Čėsnienė