Civilinė byla Nr. e2-8096-880/2018

Proceso Nr. 2-44-3-00292-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.2.6.1.; 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 1 d.

Širvintos

            Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant atsakovui J. K., jo atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

trečiajam asmeniui S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal  Balance“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo S. A..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 868,86 Eur skolos, 219,12 Eur palūkanų, 30,00 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus S. A. 2009-08-14 buvo pasirašytas skolos raštelis, kuriuo atsakovui buvo paskolinta 868,86 Eur (3000 Lt) suma, o atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2010-08-14, tačiau iki šios dienos prievolės neįvykdė. Pradinis kreditorius ne kartą dėl to kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti skolą, tačiau atsakovas pradinio kreditoriaus prašymus ignoruodavo ir bet kokio bendravimo su pradiniu kreditoriumi vengė. Pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavykus atgauti skolos sumos 2018 m. balandžio 4 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-04/11, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovo neįvykdytą prievolę. 2018 m. balandžio 5 d. buvo išsiųsti atsakovui pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu. Laikytina, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą tiek telefonu, tiek pakartotinai išsiunčiant registruotą laišką, suteikiant jam visą reikalingą informaciją bei reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijas. Atsakovas piktybiškai nevykdo savo prievolės ir vengia atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistina visa negrąžinta skolos suma – 868,86 Eur.

Papildomai ieškovas nurodė, kad atsakovas bando išvengti savo prievolės padengti įsiskolinimą vien formaliais skolos raštelio reikalavimais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad skolos raštelis pasirašytas esant grasinimams, nesikreipė į policiją, dėl to šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas neneigia fakto, kad skolos raštelyje parašas yra padėtas jo ranka, originalumo neginčijo, dėl to neprašė skirti ekspertizės, vadinasi, pripažįsta, kad pasirašė skolos raštelį. Aplinkybė, kad skolos raštelyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Vertinant šalių sudaryto skolos dokumento rašytinio teksto matyti, kad sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai (nurodoma, jog ,,esu skolingas“, nesant skoloje niekas savęs neįvardija esant skolingu; ,,įsipareigoju grąžinti“ – tam, kad kažką grąžinti, visų pirma reikia kažką gauti); pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui, t. y. nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti; šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio (3000,00 Lt), Atsakovas sutartyje įrašė paskolos grąžinimo sąlygas, kurios yra ne standartinės, o individualios (mokės dalimis po 250,00 Lt per mėnesį). Be to, skolos raštelio originalas yra pas pradinį kreditorių, o ne atsakovą. Originalo buvimas pas skolinusį asmenį teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Įvertinus sutarties sąlygas, galima jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Be to apačioje skolos raštelio yra fiksuotas dar kartą atsakovo patvirtinimas, jog ,,su surašytomis sąlygomis sutinku,“ t. y. dar kartą užtvirtina, kad turi finansinių įsipareigojimų, yra skolingas. Visiškai negalima sutikti su atsakovo teiginiu, jog nebuvo sutarta dėl skolos grąžinimo termino. Skolos raštelyje nurodoma, jog ,,Įsipareigoju grąžinti per 12 mėnesių po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų per mėnesį“, skolos raštelio pasirašymo data nurodyta 2009-08-14, todėl skola turėjo būti pilnai padengta iki 2010-08-14, tačiau iki šios dienos neatlikta nei viena įmoka.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl skolos ir kitų su ja susijusių sumų priteisimo yra visiškai nepagrįsti, neteisingi ir neteisėti. Ieškovas nepateikė jokių jo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir duomenų, kurie neginčijamai leistų konstatuoti tarp S. A. ir atsakovo buvus paskoliniams santykiams. Skolos raštelį grasinant privertė pasirašyti S. A. ir kartu su juo buvęs kitas asmuo, kurio pavardė B. Jokių pinigų iš S. A. atsakovas negavo. Priešingai, pats S. A. jam liko skolingas už atliktus darbus, už kuriuos iki šiol nėra sumokėjęs. Su ieškiniu pateiktas raštelis nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Analizuojant jo turinį, taip pat nenustatyta, kad S. A. paskolino atsakovui pinigus. Be to, pats S. A. nuo 2009 metų niekada nereikalavo jokių pinigų, nors ne kartą buvo susitikę ir bendravę, per beveik 9 metų laikotarpį nebandė apginti neva pažeistų savo teisių. Šios aplinkybės patvirtina, kad jokių paskolinių santykių tarp jų nebuvo. Visų pirma, raštelyje nebuvo nurodęs jokios datos, todėl neaišku, kodėl palūkanos skaičiuojamos nuo 2013-06-11 (už paskutinius 5 metus). Taip pat, kaip jos yra apskaičiuotos ir kokiu pagrindu. Antra, netgi raštelyje nebuvo aptartos palūkanos ir kad jos bus mokamos. Todėl akivaizdu, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.

Tretysis asmuo S. A. atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį, prašė jį tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2005-2006 metais atsakovas dirbo autošaltkalviu trečiojo asmens automobilio remonto dirbtuvėse. Atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo pasitikėjimu grįsti darbiniai santykiai. Atsakovas nuolat kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydamas jam paskolinti pinigų įvairioms reikmėms. Atsakovas skolindavosi ne tik grynaisiais pinigais, bet ir daiktais, pvz. atsakovo transporto priemonės eksploatavimui būtinas autodetales bei medžiagas. Atsakovas žadėdavo už viską atsiskaityti ir grąžinti skolą trečiajam asmeniui, tačiau to nepadarė. Maždaug po 1-1,5 metų atsakovo darbo automobilio remonto dirbtuvėse, išaiškėjus, kad atsakovas pasisavino trečiojo asmens verslui priklausantį turtą, darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti. Tretysis asmuo pareikalavo grąžinti per visą laikotarpį susidariusią skolą. Atsakovas žadėjo, kad laiku nepavykus grąžinti skolos, perrašys savo nuosavybėje turimą transporto priemonę trečiajam asmeniui. Visgi atsakovas savo pažadų nesilaikė, skolos trečiajam asmeniui negrąžino. 2009-08-14 tretysis asmuo atsitiktinai susitiko su atsakovu Širvintose, šalys sutarė raštiškai įforminti paskolinius teisinius santykius. Tą pačią dieną, t. y. 2009-08-14, jie nuvyko į trečiojo asmens automobilio remonto dirbtuves, adresu Vilniaus g. 105, Širvintos, kur tarp atsakovo bei trečiojo asmens buvo pasirašytas skolos raštelis, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti jam paskolintus 868,86 Eur (3000 Lt) iki 2010-08-14, kiekvieną mėnesį gražindamas po 72,41 Eur (250 Lt). Skolos raštelis buvo surašytas dviem egzemplioriais paties atsakovo ranka bei pasirašytas. Skolos raštelį atsakovas pasirašė niekieno neverčiamas savo valia, visgi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir skolos trečiajam asmeniui negrąžino. Tretysis asmuo nuolat bandė susisiekti su atsakovu, tačiau pastarasis ir toliau vengė bet kokio susitikimo. Tretysis asmuo 2018-04-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-04/11 atlygintinai perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą, bei kitas su ja susijusias prievoles, ieškovui. Šiuo atveju į bylą pateiktas skolos raštelis atitinka LR CK 6.870 str. 3 d. nurodytus reikalavimus, jame yra užfiksuotas sutarties dalykas – pinigų suma, Atsakovo patvirtinimas, kad pinigai yra gauti, nurodyta sutarties sudarymo data bei numatytas skolos grąžinimo terminas. Skolos raštelis yra surašytas Atsakovo ranka ir jo pasirašytas, jame nurodyti Atsakovo duomenys. Paties skolos raštelio turinys ir jame išdėstyta formuluotė, kuria Atsakovas pripažįsta esąs skolingas Trečiajam asmeniui ir įsipareigoja skolą grąžinti, sudaro pagrindą konstatuoti, jog piginai Atsakovui jau buvo perduoti iki paskolos raštelio pasirašymo. Be to, pažymėtina, jog ir paties skolos raštelio buvimas pas kreditorių (Reikalavimo sutarties perleidimo pagrindu pas Ieškovą) patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Taigi darytina išvada, kad skolos raštelyje yra nurodytos visos esminės sutarties sąlygos, patvirtinančios atsakovo įsipareigojimus grąžinti 868,86 Eur. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, dėl ko, prievolę, kilusią pagal skolos raštelį trečiajam asmeniui, privalo įvykdyti naujajam kreditoriui – ieškovui. Kadangi tretysis asmuo perleido naujajam kreditoriui, t. y. ieškovui ne tik skolą, bet ir visas su šiuo reikalavimu susijusias teises, tame tarpe ir teisę skaičiuoti palūkanas už nesumokėtą skolos laikotarpį, ieškovas pagrįstai skaičiuoja šias palūkanas už paskutinių 5 metų laikotarpį nuo 2013-06-11 iki 2018-06-11.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti skolą pagal paskolos raštelį, t.y. nurodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kurio reikalavimo teises jis perėmė, buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Atsakovas, nors ir neginčijo, kad jis pats rašė visą paskolos raštelio tekstą ir jį pasirašė, tačiau įrodinėja, jog realiai paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai nebuvo perduoti, o paskolos raštelį jis pasirašė verčiamas panaudojant fizinį smurtą. Trečiasis asmuo S. A. teismo posėdžio nurodė, kad atsakovas paskolos raštelį pasirašė, nes jam buvo duota kažkiek pinigų, o kitą sumą sudarė atsakovo pasisavinti iš S. A. serviso daiktai (detalės, magnetolos ir pan.).

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo S. A. teismui pateikė du skolos raštelio originalus, kuriuose nurodyta, kad atsakovas skolingas trečiajam asmeniui 3000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti po 250 Lt kas mėnesį per 12 mėnesių. Skolos rašteliuose nėra jų sudarymo datos, o vieno raštelio apačioje nurodyta, kad su surašytomis sąlygomis sutinku ir pasirašęs S. A. bei nurodyta data 2009 m. rugpjūčio 14 d. Vertinant faktą, kada ši sutartis buvo sudaryta ir ar buvo perduoti joje nurodyti pinigai, paminėtina, kad tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašant sutartį jokie pinigai nebuvo perduodami. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 metais nedirbo ir jokių santykių su S. A. neturėjo, o pas jį buvo dirbęs apie 2006 metus, o paskolos raštelį pasirašė, nes jį mušė K. B. ir liepė pasirašyti. S. A. nurodė, kad 3000 Lt skola susidarė, nes atsakovas dirbo pas jį, kelis kartus S. A. buvo paskolinęs atsakovui pinigų, o vėliau paaiškėjo, kad atsakovas iš jo serviso yra pavogęs keletą magnetolų, detalių ir pan., todėl paskolos raštelį pasirašė kaip pažadą grąžinti skolą, siekiant, kad S. A. nesikreiptų į policiją. Jis taip pat patvirtino, kad paskolos raštelį J. K. pasirašė po poros metų po skolos atsiradimo, nes kurį laiką jam vis nepavykdavo jo rasti. S. A. pat nurodė, kad negali pasakyti kiek konkrečiai pinigų buvo skolinęs ir kokią sumą sudaro atsakovo pasisavinti S. A. daiktai, nes neturi sąsiuvinio kur viskas buvo smulkiai surašyta.

Taigi, nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad tarp jų susiklostę santykiai nelaikytini paskoliniais, o yra kildinami iš susitarimo kompensuoti turtinius praradimus. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti skolą pagal paskolos raštelį, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu paminėtina, kad ieškovas gali į teismą kreiptis kitu pagrindu, t.y. turtinės žalos atlyginimo, o teikdamas tokį ieškinį turi pateikti įrodymus kokia žala buvo padaryta, t.y. kokie daiktai buvo pasisavinti, kiek jų buvo, kokia vertė, kada tai padaryta ir t.t. Šiuo atveju byloje tokių duomenų ieškovas nepateikė, atsakovas neigia šias aplinkybes, o tretysis asmuo nurodė, kad negali patikslinti kada konkrečiai, kokie daiktai ir kokios vertės buvo atsakovo pasisavinti, nes neranda sąsiuvinio, kuriame viskas buvo smulkiai surašyta. Surinkęs šiuos duomenis ieškovas gali vėl kreiptis į teismą su ieškiniu kitu pagrindu, o ieškovo nurodytu pagrindu ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo tenkinti nėra pagrindo, nes šalių nesiejo paskoliniai santykiai.

Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl skolos pritesimo, atmetami ir ieškinio reikalavimai dėl palūkanų bei skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovui ir trečiajam asmeniui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovas jokių įrodymų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos taip pat nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                      Linas Zinkevičius