Civilinė byla Nr. e2-3329-1071/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00344-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.14.8.3; 3.2.7.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 28 d.

Gargždai

  Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

  rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės R. B. ieškinio atsakovui A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, priėmimo klausimą.

  Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-08-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7781-609/2005 priteisto išlaikymo dydį ir padidinti atsakovo mokamą išlaikymo sumą nuo 115,84 Eur iki 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į R. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB Swed banke, padidintą išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. B.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinį atsisakytina priimti.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalis) bei dėl jo yra galimas taikos sutarties sudarymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 21 straipsnio nuostatomis, privaloma mediacija inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privaloma neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privaloma mediacija.

  Duomenų, kad šalys būtų inicijavę privalomąją mediaciją dėl ginčo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

  Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į MĮ nuostatas, laikytina, kad ieškovė kreipdamasi į teismą nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.

   Ieškovei išaiškintina, kad dėl privalomosios mediacijos inicijavimo turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (MĮ 21 straipsnis) arba tiesiogiai į mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

Ieškovei išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti priimti ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Pasiūlyti ieškovei kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.  

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                     Vytautas Pliuskevičius