Civilinė byla Nr. e2-252-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00791-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Būsto inovacijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perela“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje: R. M., M. U. ir V. U.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) ,,Perela“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB Bankroto administratorių biuras (toliau – bankroto administratorė). 2019 m. vasario 14 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „Perela“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame, be kita ko, patvirtintas ir UAB „Būsto inovacijos“ 17 757,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas 2019 m. birželio 13 d. teismo  nutartimi. 2019 m. liepos 15 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei dar kartą patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 37 006,49 Eur.

2.       Kreditorė UAB „Būsto inovacijos“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Perela“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju nustatytini du tyčinio bankroto požymiai, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (paslėpti įmonės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.       Pažymi, kad UAB „Perela“ valdymo organų (vadovų) netinkamas pareigų vykdymas pasireiškė tuo, jog bendrovės vadovas nevykdė pareigos teikti finansines ataskaitas ir metinius pranešimus juridinių asmenų registrui, todėl bendrovei sudaryta galimybė nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitą ir tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Be to, nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 12 d. UAB „Perela“ darbuotojų darbo sutartyse nurodydavo mažesnį jų darbo laiką nei darbuotojai faktiškai dirbo, darbuotojai buvo įdarbinami pagalbiniais darbininkais, nors faktiškai dirbo kvalifikuotą darbą, dėl ko UAB „Perela“ valstybei nesumokėjo dalies mokesčių. Tuo tarpu, buvę įmonės direktoriai R. M. ir M. U. nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, todėl yra pagrindas teigti, jog netinkamai buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo UAB „Perela“ bankroto administratorei, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas, nenustatęs tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmetė UAB „Būsto inovacijos“ prašymą BUAB „Perela“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

5.       Teismas pažymėjo, kad finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui nepateikimas bei įmonės dokumentų ar turto neperdavimas bankroto administratorei, savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto. Tačiau aplinkybių, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai sąmoningai nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui, ar kad dokumentai buvo slepiami, sunaikinami, sugadinami, arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai, arba neišsaugomi apskaitos dokumentai, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

6.       Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad BUAB „Perela“ vadovas (-ai) sąmoningai nesirūpino jos veikla ar sąmoningai ją blogai valdė, siekdamas išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

7.       Sprendime teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditorės paminėtos darbo sutarčių sudarymo aplinkybės sudaro darbo teisės pažeidimus, tačiau tokie veiksmai neleidžia daryti išvadą, kad buvo sąmoningai siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti BUAB „Perela“ prie bankroto.

8.       Be to, jokiais įrodymais byloje nepatvirtinta ir bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad bendrovės akcijos R. M. buvo perleistos fiktyviai. Todėl įmonės akcijų perleidimo faktas R. M., nesant jokių sandorio fiktyvumą patvirtinančių duomenų, taip pat neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog tai buvo tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, patvirtinantys tyčinio bankroto faktą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Pareiškėja UAB „Būsto inovacijos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Nurodo, kad BUAB „Perela“ valdymo organai (vadovas) R. M. sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų ir turto bankroto administratorei 2019 m. kovo 25 d. BUAB „Perela“ bankroto administratorės ataskaitoje pirmajam kreditorių susirinkimui pažymėta, kad įmonės direktorius R. M. nei dokumentų, nei turto nustatytu terminu neperdavė. Ataskaitoje užfiksuota, jog susisiekus su R. M. telefonu, pastarasis nurodė, kad jokių įmonės dokumentų ir turto neturi, buvusio bendrovės vadovo nepažįsta, taip pat nurodė, kad iš asmens, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (M. U.), už akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą gavo 150 Eur. M. U. elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 24 d. informavo bankroto administratorę, kad visa dokumentacija buvo perduota R. M. ir jokių administratorės prašytų pateikti duomenų nepateikė. M. U., atsakydamas į pakartotinį bankroto administratorės pranešimą, nurodė, jog viskas perduota naujam įmonės vadovui ir jokių duomenų nepateikė.

9.2.                      Atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonei priklauso dvi transporto priemonės, tačiau jokių duomenų apie transporto priemonių buvimo vietą buvę įmonės vadovai / akcininkė informacijos nepateikė. Todėl mano, kad įmonės valdymo organai (vadovas) sąmoningai neperduoda dokumentų ir turto bankroto administratorei.

9.3.                      Teigia, kad netinkamai buvo organizuojama įmonės veikla – įmonės vadovai nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, todėl netinkamai buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratorei, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nesant pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (ilgalaikio turto apskaitos kortelės, didžiosios knygos ir kt.), objektyviai negalima nustatyti, kiek įmonė turėjo turto ir kur turtas randasi.

9.4.                      Pabrėžia, kad pareiškėja iš bankroto administratorės sužinojo, kad šios bylos nagrinėjimo metu, Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1627-945/2019, kurioje pripažino, kad nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d., kuomet M. U. užėmė BUAB „Perela“ vadovo pareigas, iš BUAB „Perela“ banko sąskaitų buvo išgryninta 69 537,17 Eur, iš kurių grąžinta tik 4 520 Eur, apie likusios BUAB „Perela“ priklausančios pinigų sumos panaudojimą duomenų nėra. Minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas iš M. U. BUAB „Perela“ priteisė 68 907,17 Eur dydžio žalos atlyginimą. Mano, kad jei buvęs įmonės vadovas M. U. iš įmonės banko sąskaitos nebūtų be pagrindo išgryninęs 69 537,17 Eur, įmonė galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, tokie buvusio įmonės direktoriaus M. U. veiksmai, dar kartą patvirtina tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte – įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

10.       BUAB „Perela“ bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, prašydama jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pareiškėja savo atskirajame skunde. Papildomai paaiškino, kad bankroto administratorei iki šiol nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai / turtas, nors Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras registruotas įmonės vadovas R. M. apie dokumentų / turto perdavimą buvo informuotas dar 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimu, taip pat telefonu (terminas perduoti įmonės turtą ir dokumentus suėjo 2018 m. lapkričio 28 d.). Įmonės bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi nusprendė paskirti buvusiam įmonės vadovui R. M. 1 000 Eur baudą. Nepaisant to, nei įmonės dokumentai, nei įmonei priklausantis turtas, administratorei perduoti nebuvo.

11.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliantės atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas BUAB „Perela“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

14.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Būsto inovacijos“ pateikė teismui Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1627-945/2019, prašydama jį priimti ir vertinti. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė teikia teismo sprendimą, patalpintą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, kurios duomenimis teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos teikiamą dokumentą ir naudosis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei juos vertins.

Dėl ginčo esmės

15.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu Kauno apygardos teisme gautas 2019 m. birželio 5 d., skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. lapkričio 13 d., todėl sprendžiant klausimą dėl atsisakymo atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusios ĮBĮ nuostatos.

16.       ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

18.       Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

19.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašydama ją panaikinti ir pripažinti BUAB „Perela“ bankrotą tyčiniu. Atskirajame skunde nurodo, kad įmonės vadovas ne tik, kad sąmoningai neperdavė įmonės dokumentų ir turto, bet ir nėra galimybių tiksliai nustatyti įmonės turėto turto. Atsižvelgdama į tai, apeliantė teigia, kad įmonės vadovas nevykdė įstatymais nustatytų reikalavimų vesti (tvarkyti) įstaigos buhalterinę apskaitą, neužtikrino tinkamo dokumentų išsaugojimo ir perdavimo, todėl egzistuoja tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, visuma. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, ją vertindamas kaip nepagrįstą.

20.       Remiantis Sodra duomenų bazės informacija apie M. U. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius BUAB „Perela“ ir sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens M. U., kaip bendrovės vadovo, pareigų bankroto byloje, matyti, kad M. U. draudimo laikotarpis bendrovėje buvo nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. kovo 19 d., UAB „Perela“ vadovu jis buvo nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, nes pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus turi tas asmuo, kas paskutinis juos turėjo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Apeliantė neginčija to, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo BUAB „Perela“ paskutinis vadovas buvo R. M., kuriam buvęs BUAB „Perela“ vadovas M. U. pagal 2018 m. vasario 26 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą perdavė: UAB „Perela“ registravimo pažymėjimą; įstatus; apvalų antspaudą; PVM mokėtojo registravimo pažymėjimą; taip pat įmonės buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (banko ir kasos dokumentus, atlyginimo žiniaraštį, didžiąją knygą–buhalterinę apskaitą, avanso apyskaitas, prekines ataskaitas, darbo apskaitą, bendrovės turto dokumentus, Sodros ir VMI ataskaitas); akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; sprendimą dėl akcijų pardavimo. Juridinių asmenų registre paskutiniu BUAB „Perela“ vadovu nurodytas R. M.. Šiuo atveju 2018 m. vasario 26 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad paskutiniam įmonės vadovui R. M. ankstesnis vadovas M. U. perdavė įmonės dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam bankroto administratoriui kilo paskutiniam įmonei vadovavusiam asmeniui – R. M., kuris šios pareigos neįvykdė, nurodydamas, jog jokių įmonės dokumentų ir turto neturi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutiniam įmonės vadovui R. M. už įmonės dokumentų ir turto administratorei neperdavimą paskirta 1 000 Eur bauda.

21.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

22.       Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

23.       Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės (įstaigos) vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017), pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.

24.       Apeliacinis teismas sutinka su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, kad BUAB „Perela“ paskutinis vadovas R. M. nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi nusprendė paskirti buvusiam įmonės vadovui R. M. 1 000 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti įstaigos dokumentus nevykdymą. Nurodyta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotos aplinkybės neginčytinos.

25.       Tačiau vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų galimą žalą įmonės kreditoriui (-iams), siekį nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir / ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų (turto) apsaugos. Pareigos perduoti šiuos dokumentus nustatytu terminu pažeidimas buvo įvertintas taikant įmonės vadovui įstatyme numatytas sankcijas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto ar ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais. Viena vertus, apeliantė neteigia ir neįrodinėja, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu jai, kaip įmonės kreditorei, buvo padaryta žala. Kita vertus, nors pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, tačiau įmonės turtą galima nustatyti ir kitais duomenimis (gautais iš viešų registrų ir panašiai). Pati apeliantė patvirtina, kad remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonei priklauso dvi transporto priemonės, taip pat mini Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1627-945/2019, kurioje teismas pripažino, kad nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d., kuomet M. U. ėjo BUAB „Perela“ vadovo pareigas, iš BUAB „Perela“ banko sąskaitų buvo išgryninta 69 537,17 Eur, iš kurių grąžinta tik 4 520 Eur, apie likusios BUAB „Perela“ priklausančios pinigų sumos panaudojimą duomenų nėra. Minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas iš M. U. BUAB „Perela“ priteisė 68 907,17 Eur dydžio žalos atlyginimą. Mano, kad jei buvęs įmonės vadovas M. U. iš įmonės banko sąskaitos nebūtų be pagrindo išgryninęs 69 537,17 Eur, įmonė galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įmonės finansinę būklę bei turto sudėtį teismas galėjo nustatyti ne tik iš viešų registrų, bet ir remiantis kitais duomenimis. Todėl apeliantės argumentas, kad nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės būklės ir turto, laikytini nepagrįstais.

26.       Apeliantė nurodo, kad BUAB „Perela“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu ir dar vienu pagrindu, numatytu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodydama tyčinio bankroto požymiu, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, apeliantė prašo bankrotą pripažinti tyčiniu nauju pagrindu, kuris nebuvo nurodytas pareiškime, t. y. toks klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme ir nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad naujai nurodomų faktinių aplinkybių pagrindu apeliantė reikalavimų pirmosios instancijos teisme nereiškė, jos nebuvo įrodinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisako (CPK 312 straipsnis).

28.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantės nurodomos darbo sutarčių sudarymo aplinkybės sudaro darbo teisės pažeidimus, tačiau tokie veiksmai neleidžia daryti išvados, jog buvo sąmoningai siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti UAB „Perela“ prie bankroto. Tuo tarpu galimai fiktyvus įmonės akcijų perleidimas R. M. nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais.

29.       Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad įmonės vadovas savo veiksmais ar neveikimu būtų sąmoningai siekęs pabloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti UAB „Perela“ prie bankroto, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įstaigos valdymo ir įstaigos nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įstaigos valdymo ir nemokios įstaigos padėties esminio pabloginimo. Konstatavus tokių aplinkybių buvimą, nėra pagrindo dėl apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė