Nr. DOK-4214

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17754-2022-9 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 18 d. paduotu suinteresuoto asmens (išieškotojos) UAB „MM Group“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Suinteresuoto asmens UAB „MM Group“ paduotas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, nusprendė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022; atsisakyti tvirtinti išieškotojos UAB „MM Group“ ir skolininkės UAB „Edensa“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą taikos sutartį vykdomosiose bylose Nr. 0241/22/01235 ir Nr. 0241/22/01236; pripažinti suinteresuotų asmenų UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutartį negaliojančia. 

Suinteresuoto asmens UAB „MM Group“ kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad pareiškėjai, kaip UAB „Edensa“ kreditoriai, kurie sumokėjo pinigus pagal preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti laikomi suinteresuotais asmenimis vykdomojoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas savo ankstesnėje ir nuosekliai formuojamoje praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad kreditorius, kuris nors ir turi piniginio reikalavimo teisę, tačiau ji įstatymų nustatyta tvarka negali būti priverstinai vykdoma, neturi materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečia vykdomąja byla (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1483-933/2021; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2292-854/2021, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-24318-1097/2021). Nepaisant suinteresuoto asmens UAB „MM Group“ pateiktų nuorodų į ankstesnę Vilniaus apygardos teismo praktiką, kad kreditorius, turintis piniginio reikalavimo teisę į skolininką, neturi būti pripažįstamas suinteresuotu asmeniu CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo tokia praktika, nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl buvo nukrypta nuo ankstesnės praktikos, ir pažeidė horizontalųjį precedento veikimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). 

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pateikęs teisės aiškinimo taisyklės dėl kriterijų, kada skolininko kreditoriai gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis CPK 633 straipsnio 2 dalies pagrindu, o Vilniaus apygardos teismo praktika yra nenuosekli. Kadangi daugumos daugiabučių pastatų statyba yra finansuojama skolintomis lėšomis hipoteka įkeičiant pastatą, preliminariąsias sutartis su skolininku sudariusių asmenų teisių apimtis vykdomajame procese, kai vyksta išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, yra svarbus teisinis klausimas statybas finansuojantiems subjektams bei konkretų vykdymo procesą vykdančiam antstoliui, išieškojimą vykdančiam hipotekos kreditoriui ar skolininkui. Todėl, siekiant užtikrinti vienodą teisės aiškinimą, suinteresuotas asmuo UAB „MM Group“ prašo pateikti išaiškinimą, kada preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis sudarę asmenys gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis vykdomojoje byloje hipotekos kreditoriui vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus iš turto, kuriame yra/turėtų būti preliminariosiose sutartyse nurodyti butai. Pripažinus, jog pareiškėjai negali ar neturi būti pripažinti suinteresuotais asmenimis (CPK 633 straipsnio 2 dalis), jų prašymas atnaujinti procesą vykdomojoje byloje turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir paduotas materialinio suinteresuotumo neturinčio asmens. 

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo proceso atnaujinimo bylose formuojamą praktiką, antrame proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape – sprendžiant ar atnaujinti procesą, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti. Atnaujinant procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tokios prielaidos yra: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022). Abiejų instancijų teismai sprendė, kad neįtraukus pareiškėjų į taikos sutarties tvirtinimo vykdomojoje byloje procesą, buvo pažeistos (pasisakyta) dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų – galimybės ateityje sudaryti pagrindines sutartis dėl butų įsigijimo ar atgauti sumokėtus avansus. Tačiau teismai nevertino, kad taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties priėmimo dieną pastato registruotas baigtumas buvo 10 proc. ir butai dar neegzistavo kaip nekilnojamojo turto vienetai. Dėl to taikos sutartimi objektyviai nebuvo įmanoma pažeisti pareiškėjų teises gauti dar neegzistuojančius butus. Taip pat teismai neįvertino ir to, kad suinteresuotas asmuo UAB „MM Group“ vykdomojoje byloje vykdė priverstinį išieškojimą iš hipoteka jam įkeisto turto, t. y. UAB „MM Group“, o ne pareiškėjai turėjo pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą. Be to, teismai nurodydami, jog būtent taikos sutarties šalys vykdymo procese turėjo informuoti ne tik teismą apie turimus kitus kreditorius, kurių interesai gali būti pažeisti sudaryta taikos sutartimi, bet ir informuoti kitus kreditorius, supainiojo vykdomąjį procesą su ginčo teisena, kurioje nustatyta tokia pareiga. Teismai nurodė, jog to nepadarius, yra pagrindas proceso atnaujinimui, nes pareiškėjai neteko teisės ginčyti turto įvertinimo ir atgauti sumokėtų avansų. Tačiau CPK 633 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta būtent antstolio teisė spręsti, kas yra suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje ir skolininkas (UAB „Edensa“) ar išieškotojas (UAB „MM Group“) neturi pareigos vykdymo procese ne per antstolį savarankiškai atlikti kokius nors informavimo veiksmus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje vykdomojo proceso bylose yra išaiškinęs, kad suinteresuoto asmens vykdomajame procese teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko bei kad suinteresuotas asmuo vykdomajame procese neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybės ir jo įkainojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021, 21, 23 punktai, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155-381/2021, 88 punktas). Todėl net jei pareiškėjai būtų buvę informuoti apie taikos sutartį ir jos sąlygas, vykdomojoje byloje jie neturėjo teisės ginčyti turto įkainojimo. Todėl prašymo atnaujinti procesą patenkinimas negalėjo sukurti pareiškėjams jokių pasekmių, t. y. teisės ginčyti išieškomo turto įkainojimo ar paties išieškojimo iš turto proceso. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje suteikė preliminariąsias sutartis sudariusiems asmenims (pareiškėjams), kurie nebuvo pradėję jokių teisminių procesų prieš skolininkę UAB „Edensa“, daugiau teisių, nei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali turėti suinteresuoti asmenys vykdomajame procese, t. y. teismai leido ginčyti turto įkainojimą, bei nurodė, kad išieškotoja UAB „MM Group“ ir skolininkė UAB „Edensa“ turėjo CPK 633 straipsnio 2 dalyje antstoliui suteiktą teisę vietoj antstolio vykdymo procese spręsti, ką laikyti suinteresuotais asmenimis ir ką informuoti apie taikos sutartį, rodo esminį proceso normų pažeidimą, nes teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad šiai bylai taikomos specialios vykdymo proceso nuostatos. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 633 straipsnio 2 dalį. 

4. Abiejų instancijų teismai padarė teisės normų pažeidimą, nes, spręsdami taikos sutarties vykdymo procese (ne)tvirtinimo klausimą, savo atsisakymą tvirtinti taikos sutartį grindė actio Pauliana instituto nuostatomis ir jo taikymo prielaidomis, kurios nėra taikomos vykdymo procese ir kuris negali būti pagrindu atsisakyti teismui tvirtinti taikos sutartį vykdomajame procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nėra išaiškinimų, ar vykdomajame procese sudarytos taikos sutartys gali būti ginčijamos actio Pauliana pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vykdymo procese actio Pauliana pagrindu negali būti ginčijamas antstolio patvirtintas turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog sprendžiant ginčą dėl teisme sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties tvirtinimo/netvirtinimo, actio Pauliana institutas nėra taikomas, o vertinama, ar taikos sutarties sąlygos atitinka CPK 140 straipsnio 3 dalį, t. y. ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020). Kadangi teismai nepagrįstai CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą viešojo intereso kriterijų prilygino actio Pauliana sąlygoms ir neatsižvelgė į tai, kad taikos sutartis sudaryta vykdymo procese, nevertino CPK 754 straipsnyje nurodyto eiliškumo, nevertino kitų skolininkės UAB „Edensa“ kreditorių nuomonės dėl taikos sutarties tvirtinimo ir kitų faktinių aplinkybių, susijusių su išieškojimu iš turto, teismai netinkamai pritaikė nurodytas teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyti pareiškėjų: A. Ch., M. Ch., A. Š., B. T., G. N., G. V., H. M., I. V., D. V., J. D., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., N. Ž., R. A., R. R., S. J., S. Ž. ir I. Š., taip pat suinteresuotų asmenų: I. Ch., T. G., A. A., G. R., M. R., E. B., G. J., P. K., J. M., V. P., E. V., A. V., UAB „Sakalas“, R. G., C. S. V., UAB „Mosta“ adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Advokato profesinei bendrijai LITIGO (kodas 304963153) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 18 d. AB Luminor banke mokėjimo nurodymu Nr. 441, kodas ZN72896.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                                      Goda Ambrasaitė-Balynienė 

                                                                                                   Gražina Davidonienė 

        Dalia Vasarienė