Nr. 1S-142-350/2017
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gegužės 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. K., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas, L. K. stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,
n u s t a t ė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi L. K. padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
1.2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
1.3. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi L. K. taikoma priverčiamoji medicininio poveikio priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas.
2. Skundu Panevėžio apygardos teismui L. K. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, prašo jai taikomą stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir leisti gyventi (duomenys neskelbtini) globos namuose.
3.1 Nurodo, kad stengiasi laikytis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustatytų taisyklių, nesmurtauja, yra rami, apie tai pažymėta ir komisijos išvadoje. Nesutinka su išvadoje nurodytu faktu, kad ji neturi planų ateičiai, nes ji nori keisti savo elgesį ir grįžti į (duomenys neskelbtini) globos namus, kurių gyventoja yra, iš globos namų sąrašų ji neišbraukta. Savo ligą pripažįsta, vaistus vartoja, gydymui neprieštarauja, savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes suprato, išvadas padarė, pažada laikytis globos namų taisyklių, iš jų nebėgti, gydytis.
4. Skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi pagrįstai L. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jos skundą nėra pagrindo.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
7. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs L. K. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pakeisti šiuo metu jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į savo sąlygomis švelnesnį – ambulatorinį gydymą.
7.1 Iš 2017 m. kovo 30 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog L. K. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Komisijos išvadoje nurodyta, kad L. K. į Rokiškio psichiatrijos ligoninę iš laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriaus perkelta 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkė teismo nutarties pagrindu, buvo gydoma stacionare iki 2015 m. spalio 29 d., kol stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nuo to laiko ligonė gyveno globos namuose, tačiau ten režimo nesilaikė, valkatavo, vaistų nevartojo, vartojo alkoholį, dėl ko Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš gydytojų psichiatrų komisijos išvados matyti, kad ligonės psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. gerėja, agresijos, konfliktų nebuvo, vidaus tvarkos taisyklių ji nepažeidė, pokalbių metu dirgli, piktoka, kalba pakeltu tonu, emocijos blankesnės, nekritiška, piktnaudžiavimą alkoholiu ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus neigia, kliedesių nustatyti nepavyko. Gydytojų komisija rekomendavo L. K. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.
8. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad L. K. būsena dar nėra pakankamai stabili, ji nekritiška ligai, gyvendama pensionate ligonė grįžo prie senų neigiamų įpročių, teikimą palaikė ir siūlė L. K. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis.
9. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
10. Taigi visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę L. K. psichikos būklę kol kas neleidžia daryti išvados nei apie jos socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jos nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jos gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jai pačiai, nei aplinkiniams. Kaip matyti, ligonė savo elgesio ir būsenos kritiškai nevertina, kas rodo, kad jos socialinis pavojingumas išlikęs. Be to, stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis jau buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau L. K. grįžusi į pensionatą nesigydė, vaistų nevartojo, gyveno asocialų gyvenimą. Pakartotinai stacionare ji gydoma neilgą laiko tarpą ir jos gydymo laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog jos sveikatos būklė yra stabiliai pagerėjusi, o socialinis pavojingumas visuomenei išnykęs, dėl ko būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jos stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio apylinkės teisme metu, padarė teisingą išvadą, kad L. K. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jai taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.
11. Todėl darytina išvada, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą L. K. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
12. Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia L. K. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Gaputis