Civilinė byla Nr. 2A-293/2010
Procesinio sprendimo kategorija 52.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos
Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Vyto
Miliaus,
sekretoriaujant
Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant
atsakovo atstovei J. P.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Gamanta servisas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-315-479/2009
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Glasma LT“ ieškinį atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei ,,Gamanta servisas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB
,,Glasma LT“ 2008-08-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Gamanta
servisas” dėl 125 676,8 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad šalys 2007-03-15 sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) už 166 800 Lt įsipareigojo
atlikti darbus, tai yra pateikti ir sumontuoti grūdinto stiklo konstrukcijas
Palangoje esančiame atsakovo viešbutyje ,,Gaminta“, o atsakovas (užsakovas) –
už juos sumokėti. Sutarties įvykdymo terminas buvo apibrėžtas tokiu būdu: atsakovas
įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti
ieškovui 66 720 Lt, tai yra 40 procentų avansą, o ieškovas įsipareigojo per 25
darbo dienas po avanso sumokėjimo ir gaminių brėžinių suderinimo dienos atlikti
sutartyje numatytus darbus. Ieškovas teigė, jog savo sutartinius
įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti atliktus
darbus, pasirašyti 2008-05-28 aktą bei juos apmokėti, nors ieškovo atliktais
darbais naudojasi. Dėl to ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 116 800 Lt skolą bei 8 876,80 Lt delspinigių.
Atsiliepimu į
ieškinį atsakovas UAB ,,Gamanta servisas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir
prašė jį atmesti. Nurodė, kad avansas ieškovui buvo sumokėtas ir gaminiai buvo
suderinti 2007-05-07, taigi darbus ieškovas turėjo atlikti iki 2007-06-01,
tačiau paties ieškovo 2008-05-30 raštas patvirtina, kad iki šiol darbai nėra
atlikti. Dėl tokių ieškovo veiksmų, laiku nebuvo gautas pastato pripažinimo
tinkamu naudoti aktas, visas objektas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre,
nebuvo perduotas trečiajam asmeniui nuomotojui Eurovaistinių tinklo parduotuvei
įrengti ir buvo patirta 26 432 Lt nuostolių. Ieškovui paskaičiuoti delspinigiai
už praleistą darbų atlikimo terminą yra 13 377, 36 Lt.
Klaipėdos apygardos
teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė
ieškovui iš atsakovo 108 479,42 Lt skolą bei 802,74 Lt delspinigių, o kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė ieškovui iš
atsakovo 4 462 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti bei 3 185 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2008-05-26 sudarytame atliktų darbų
priėmimo-perdavimo akte nurodyta apie tai, kad atsakovas atsisakė šį aktą
pasirašyti, o priežasčių nenurodė. Atsakovas tik 2008-06-02, praleidęs terminą
pretenzijai pareikšti, pranešė ieškovui apie tai, kad darbai nėra tinkamai
atlikti ir užbaigti. Teismo paskirtos ekspertizės išvadose konstatuota, jog
ieškovas neatliko visų darbų, kurie buvo nurodyti 2007-03-15 sutartyje bei jos
prieduose, ir neatliktų darbų vertė yra 8 320,58 Lt. Dėl to teismas sumažino ieškovui priteisiamą skolą šia suma (CK 6.644 str. 1 d.). Teismas taip pat
sprendė, jog ieškovas reikalavimo teisę į 108 479,42 Lt skolą įgijo praėjus 5
dienoms po sąskaitos atsakovui pateikimo, tai yra 2008-05-26. Teismas,
konstatavęs, kad atsakovas praleido skolos sumokėjimo terminą, nusprendė, jog
jis turi sumokėti ieškovui 802,74 Lt, tai yra 0,02 procento delspinigius.
Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti 1 procento dydžio delspinigius už 7
dienas, nurodydamas, jog tokio dydžio delspinigiai neprotingai dideli (CK 6.258
str. 3 d.). Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė,
kad ekspertizės išvados iš dalies patvirtino ieškovo reikalavimus, todėl išlaidas
padalijo šalims po lygiai, tai yra po 4 462 Lt (CPK 93 str. 2 d.).
Apeliaciniu
skundu atsakovas UAB ,,Gamanta servisas“ prašo minėtą teismo sprendimą
panaikinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio nuostatas,
nes visiškai ignoravo apelianto turtinius interesus, be pagrindo neatsižvelgė į
tai, kad apeliantas su ieškovu neatsiskaitė vadovaudamasis ta pačia ginčo
rangos sutartimi. Ieškovas vėlavo atlikti darbus, dalį darbų atliko
nekokybiškai, dalies nėra pabaigęs iki šiol, todėl apeliantas pagrįstai
atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktus. Atliktų darbų priėmimas
ir atsiskaitymas dalimis ginčo sutartyje nebuvo numatytas ir apeliantui buvo
nepriimtinas. Teismo ekspertas nustatė, jog nebuvo atlikta darbų už 8 320, 58
Lt, o nekokybiškų darbų perdarymo preliminari kaina yra 27 616, 86 Lt. Teigė,
jog teismas neįsigilino į ekspertizės išvadas ir jas įvertino vienpusiškai
ieškovo naudai, be to, teismas nepagrįstai ekspertizės atlikimo išlaidas
padalino šalims, nes apeliantas šios ekspertizės neprašė.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą ieškovas ,,Glasma LT“ prašo skundą atmesti. Nurodo, jog
skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes
nesuformuluotas skundo dalykas, nenurodyti argumentai ir įrodymai, kuriais
grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Taip pat ieškovas
teigia, kad apeliantas iki šiol nekėlė klausimų dėl darbų kokybės, todėl su tuo
susiję argumentai yra laikytini naujais reikalavimais ir negali būti
nagrinėjami (CPK 312 str.). Ieškovo nuomone, apeliantas piktnaudžiauja savo
procesinėmis teisėmis, nes skunde dėsto su teismo sprendimu nesusijusias
aplinkybes (pavyzdžiui, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas), skundą
sąmoningai pateikė paskutinę apskundimo termino dieną, skunde nesuformulavo
aiškių teisinių argumentų ir pan.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu
atveju ginčas yra kilęs iš statybinės rangos teisinių santykių. Rangovas ieškovas
UAB ,,Glasma LT“ ir užsakovas atsakovas UAB ,,Gamanta servisas“ 2007-03-15
sudarė rangos sutartį (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovas (rangovas)
įsipareigojo atsakovui (užsakovas) už 166 800 Lt atlikti darbus, tai yra
pateikti ir sumontuoti grūdinto stiklo konstrukcijas Palangoje esančiame
atsakovo viešbutyje ,,Gaminta“, o atsakovas (užsakovas) – už juos sumokėti (b.
l. 8, 9). Ieškovas teigia, jog šiuos darbus atliko, tačiau atsakovas atsisakė
pasirašyti 2008-05-28 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, nenurodė
atsisakymo priežasčių, todėl jis šį aktą patvirtino vienašališkai. Atsakovas taip
pat atsisakė priimti šį aktą ir sumokėti už jame nurodytus darbus pagal 2008-05-26
PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLA Nr. 080100. Todėl prašė teismo priteisti 116 800 Lt skolą bei 8 876,80 Lt delspinigių. Atsakovas (užsakovas) pripažino, jog su ieškovu neatsiskaitė, tačiau su ieškovo vienašaliai patvirtintu aktu nesutiko, teigė, jog vėluota atlikti šiuos darbus,
dalis jų iš viso nebuvo atlikta, o dalis atlikta su trūkumais, todėl
atsiskaitymą buvo sulaikęs. Nurodė, kad dėl darbų uždelsimo jis patyrė
nuostolių, todėl ieškininis reikalavimas atmestinas.
Teismas ieškinį
patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 108 479,42 Lt skolą bei 802,74 Lt delspinigių, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas, susipažinęs su ieškovo pateiktu 2008-05-26 darbų
priėmimo-perdavimo aktu, privalėjo per dvi darbo dienas jį pasirašyti arba per
vieną dieną raštu ieškovui nurodyti trūkumus, trukdančius atsakovei priimti
atliktus darbus (sutarties 3.1.6 p.), tuo tarpu nenurodydamas priežasčių atsisakė
šį aktą pasirašyti, o 2008-06-02, tai yra praleidęs terminą pretenzijai
pareikšti, pranešė ieškovui apie neužbaigtus ir tinkamai neatliktus darbus (b. l.
14, 11). Remdamasis statybos darbų ekspertizės akto išvadomis (b. l. 80),
teismas sprendė, kad pagal minimą Sutartį ieškovas yra neatlikęs darbų už 8 320,58
Lt, todėl jo atliktų darbų vertę nuo ieškinyje nurodytos 116 800 Lt sumažino
iki 108 479,42 Lt ir tokią skolą jam priteisė iš atsakovo (CK 6.644 str. 1 d.).
Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo teiginius, jog jis yra atlikęs daugiau
darbų, nei nurodyta rangos sutartyje (CK 6.653 str. 4 d.). Nustatęs, kad
ieškovas PVM sąskaitą faktūrą atsakovui pateikė 2008-05-26 (b. l. 13),
vadovaudamasis sutarties 4.2 punktu, teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą
ir už 37 dienas priteisė ieškovui 802,74 Lt, tai yra po 0,02 procento
delspinigių už minėtą skolą (b. l. 21). Ieškovo reikalavimą priteisti 1
procento dydžio delspinigius už 7 dienas atmetė, nurodęs, jog tokio dydžio delspinigiai
neprotingai dideli (CK 6.258 str. 3 d.).
Apeliantas
teigia, jog jis su ieškovu neatsiskaitė vadovaudamasis ta pačia ginčo rangos
sutartimi, nes šis vėlavo atlikti darbus, dalį darbų atliko nekokybiškai,
dalies nėra pabaigęs iki šiol, o atliktų darbų priėmimas ir atsiskaitymas
dalimis Sutartyje nebuvo numatytas. Teismo ekspertas nustatė, jog nebuvo
atlikta darbų už 8 320, 58 Lt, o nekokybiškų darbų perdarymo preliminari kaina
yra 27 616, 86 Lt.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad teismas, spręsdamas šį ginčą nevisapusiškai ir nepilnai įvertino
byloje surinktus įrodymus ir dėl šios priežasties suklydo taikydamas
materialiosios teisės normas bei priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą
sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).
Iš tiesų, tiek
rangos, tiek statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos
tiksliai reguliuoja sutarties sampratą, atliekamų darbų kontrolę ir priežiūrą,
atliktų darbų perdavimą, priėmimą, atsiskaitymą už juos, sutarties šalių
atsakomybę ir kt. Šiais klausimais yra gausios ir nusistovėjusios teismų
praktikos. Tačiau, kaip žinoma, teisės normų bei teismų praktikos nuostatų
taikymas yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjamos bylos konkrečiomis
aplinkybėmis, tame tarpe sutarties šalių elgesiu šios sutarties vykdymo procese
(CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į
tai, pažymėtina, kad abi šios sutarties šalys yra juridiniai asmenys ir tiek ieškovui,
kurio verslas yra neatsiejamai susijęs su rangos sutarčių sudarymu, jų vykdymu,
tiek atsakovui, kurio verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu, yra arba turi būti
žinomi šių teisinių santykių ypatumai, o taip pat sutarčių sudarymo, jų keitimo
tvarka, vykdymo sustabdymo, sutartinių nuostatų netinkamo vykdymo ar nevykdymo
reikšmė, sutartinės atsakomybės sąlygos, sutarčių vykdymo bendrieji principai.
Iš viešų Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad abi
šios bendrovės turi taip pat ir ginčų teisminio nagrinėjimo patirties. Taigi
abiems šios sutarties šalims vienodai aiškiai buvo žinomi ar privalėjo būti
žinomi su šia sutartimi susijusių teisių bei pareigų įgyvendinimo būdai, tvarka
bei galimos pasekmės, galinčios atsirasti dėl netinkamo jų įgyvendinimo (CK
6.38, 6.200, 6.691 str. ir kt.).
Kaip matyti iš
minimos Sutarties nuostatų (b. l. 8-10), šalys aiškiai buvo susitarusios ir dėl
avanso dydžio, jo sumokėjimo, projektinės dokumentacijos pateikimo, darbinių
brėžinių paruošimo ir pasirašymo, kitų sutarties vykdymui būtinų dokumentų
paruošimo ir perdavimo terminų, atliekamų darbų kontrolės, trūkumų įforminimo
bei priėmimo perdavimo, o taip pat atsakomybės ir kitų sąlygų. Sutartis buvo
sudaryta 2007-03-15, atsakovas (užsakovas), kaip ir buvo susitarta Sutarties
3.1.1 punkte, 2007-03-19 sumokėjo ieškovui (rangovui) avansą, 2007-05-07 buvo
suderinti brėžiniai (kitokių įrodymų byloje nėra). Todėl pagal Sutarties 3.2.2
punktą darbai turėjo būti pabaigti per 25 dienas nuo šių veiksmų atlikimo. Tačiau
ieškovas, palaikydamas ieškinio reikalavimą priteisti atlyginimą už darbą,
remiasi tik 2008-05-26 vienašaliai surašytu grūdinto stiklo konstrukcijų
perdavimo aktu bei PVM sąskaita faktūra dėl 166 800 Lt ir 2008-05-30 raštu,
adresuotu atsakovui, apie tai, kad šio administracija neleidžia ieškovui
minimame objekte atlikti darbų (b. l. 13-14, 10).
Atsakovo
atstovas teigia, kad darbai užsitęsė, nes ieškovas neturėjo reikalingų
medžiagų, prioritetą teikė darbams kituose objektuose, kad darbų pabaigos
terminas buvo siejamas su poilsio prie jūros sezono pradžia, nes dėl šių darbų
specifikos (fasado stiklinimas ir su tuo susiję kiti darbai), juos būtina atlikti
iki šio laikotarpio pradžios ar jam pasibaigus, ir kt. Šiuos jo teiginius iš
dalies patvirtina atsakovo 2008-06-02 rašto ieškovui turinys. Beje, šiuo raštu
remiasi ieškovas teismui aiškindamas, kad darbų atlikimas užtruko, nes
atsakovas neleido jų atlikti. Jis taip pat teigia, kad buvo keičiamas
projektas, atliekami papildomi darbai, todėl sutartiniai terminai buvo pažeisti
ne dėl rangovo kaltės, dėl ko šis negali remtis vėlavimu atlikti darbus.
Teisėjų
kolegijos nuomone, teismas, teisingai konstatavęs, jog Sutartis buvo pažeista,
vertindamas byloje nustatytas aplinkybes be pagrindo nesirėmė Sutarties 6.2
punkto nuostata, kad Sutarties sąlygų pakeitimai ar papildymai yra galimi tik
abiems šalims susitarus raštu ir patvirtinus parašais. Taigi į bylą šalys
nepateikė įrodymų, jog Sutarties nuostatos, reglamentuojančios Sutarties
vykdymo terminus, apmokėjimą už padarytą darbą, o ne jo dalį ir kt. šios Sutarties
vykdymo eigoje būtų buvusios pakeistos Sutarties 6.2 punkte šalių sulygta
tvarka. Taigi ieškovui neįrodžius, kad Sutarties 3.2.2 punkte nustatytas
sutarties įvykdymo terminas – 25 dienos nuo avanso sumokėjimo ir brėžinių
pasirašymo, yra pažeistas dėl atsakovo (užsakovo) kaltės, neturėjo pagrindo išvadai,
jog sutartinė atsakomybė tenka vien tik atsakovui. Kaip žinoma, apeliacinės
instancijos teismas yra fakto instancija, tačiau ieškovas, atsiliepdamas į
atsakovo apeliacinį skundą, nepateikė jokių papildomų įrodymų šiuo klausimu ir
neprašė, jog teismas juos išreikalautų (CPK 314 str.).
Teisėjų kolegija
sprendžia, jog taip pat yra pagrįsti apelianto argumentai dėl Sutarties 3.1.7 punkto
nuostatų aiškinimo bei taikymo, kad užsakovas privalo atsiskaityti su rangovu
už visus atliktus darbus, o ne dalimis (CK 6.687 str.), o taip pat dėl teismo
išvadų, susijusių su CK 6.694 straipsnio nuostatų pažeidimu iš
atsakovo pusės. Kolegijos nuomone, teismas, darydamas išvadas šiuo klausimu, be
pagrindo rėmėsi vien tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir neįvertino kitų byloje
esančių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovas nuosekliai tvirtina, jog
nepasirašydamas ir nepriimdamas ieškovo jam teikiamo atliktų darbų priėmimo
perdavimo akto, ant jo raštu buvo nurodęs savo pretenzijas. Tuo tarpu ieškovas,
teigdamas, kad atsakovas pažeidė sutartį bei įstatymą atsisakydamas priimti
aktą, nenurodęs to priežasčių, remiasi vien tik 2008-05-26 sąskaita faktūra bei
aktu, ant kurio iš tiesų nėra nurodyta jokių atsakovo pretenzijų, tik nuoroda,
kad aktą atsisakyta pasirašyti (b. l. 13-14). Tačiau paties ieškovo UAB
,,Glasma LT“ Klaipėdos filialo vadovas liudytojas R. F. teismui
paaiškino, jog pirmą kartą atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą atsakovui
teikė dar 2007 m. vasarą. Ieškovo atstovas įmonės direktorius D.
J. teismui paaiškino, kad nei R. F., nei jį pakeitęs V. N. bendrovėje nebedirba, kad išeidamas iš darbo R. F. jokių aktų administracijai neperdavė.
Teisėjų
kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus ir spręsdama dėl teismo išvadų
pagrįstumo laiko, jog šiuo atveju yra taikytina įrodymų pakankamumo taisyklė,
grindžiama tuo, kad įstatymas nereikalauja, jog civilinėje byloje teismas būtų
visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas
gali būti pripažintas įrodytu, jeigu pateikti įrodymai leidžia daryti labiau
tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Taigi įvertinus minimą R.
F. paaiškinimą, tą aplinkybę, kad nors byloje nėra jokių rašytinių įrodymų,
jog atsakovas būtų pareikalavęs atlikti nebaigtus ar taisyti nekokybiškai
padarytus darbus, ieškovas minimame 2008-05-30 rašte teigia, jog privalo
atlikti ,,numatytus“ darbus, taip pat ieškovo teismui pateiktą
2008-11-28 montavimo darbų ginčo objekte perdavimo aktą, ant kurio yra ieškovo
atstovo pažyma, kad neužbaigti darbai priimti tik ,,toje apimtyje“ bei
aplinkybę, kad prievolės įvykdymo, tai yra atlyginimo už darbą, atliktą, kaip
teigia ieškovas, laiku ir tinkamai, imta reikalauti tik praėjus beveik metams
nuo sutartinio darbų atlikimo termino pasibaigimo, o ginčą nagrinėjant teisme
nustatyta, jog iki šiol nėra pabaigti visi darbai, be to, žymi dalis darbų yra
atlikta nekokybiškai, galima daryti išvadą, jog iš ieškovo elgesio Sutarties
vykdymo eigoje matyti, jog jis pats pripažino Sutarties pažeidimo faktą bei
žinojo ir pripažino atsakovo pretenzijas. Šią aplinkybę patvirtina ir tas
faktas, kad ieškovas sutiko su teismo išvadomis dėl skolos bei delspinigių
sumažinimo (CPK 185 str.).
Pažymėtina, kad
pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį bei 6.694 straipsnio 4 dalį rangovas apie
pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta
sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą užsakovui praneša atlikęs sutartus darbus
ir tuomet darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Tačiau, kaip minėta, tarp
Sutarties šalių buvo kilęs ginčas dėl nevisiškai bei nekokybiškai atliktų
darbų, todėl aplinkybė, jog vėliausiame 2008-05-26 akte atsakovas raštu
neišdėstė pretenzijų, kurios, kaip minėta, ieškovui buvo žinomos, atsižvelgiant
į paminėtas konkrečias šios bylos aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas laikyti,
kad atsakovas yra praradęs teisę remtis darbų nekokybiškumu, kaip tai nustatė
teismas, ir konstatuoti tik atsakovo sutartinę atsakomybę bei prievolę mokėti
delspinigius (CK 6.662 str. 2, 3 d., 6.655 str., Sutarties 3.1.7 p., 4 d.).
Teisėjų kolegija atmeta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus
argumentus, kad atsakovui, kuris siekė gintis nuo pareikšto reikalavimo atliktų
darbų nekokybiškumu, nepakako vien tik prieštarauti šiam reikalavimui, o tam
jis privalėjo pareikšti priešieškinį.
Kasacinio teismo
yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui
sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą,
remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė
pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka
kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo
akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar
reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų,
kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja
rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar
užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB
„Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu klausimu taip pat yra svarbu
atkreipti dėmesį į tai, jog pagal CK 6.695 straipsnio trečiąją dalį, rangovas
neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų
reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jei įrodo, kad tie nukrypimai
neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad bylos medžiagoje esant teismo ekspertizės išvadai (b. l. 93),
jog ginčo objekte nustatyta ne tik ieškovo neatliktų darbų už 8 320, 58 Lt,
tačiau ir nekokybiškai atliktų darbų, kurių perdarymo preliminari kaina pagal
teismo ekspertą yra 27 616, 86 Lt, teismas, spręsdamas ginčą, be pagrindo
neįvertino šios aplinkybės (CPK 185 str.). Pažymėtina tai, kad pats ieškovas savo
atsiliepime į skundą nurodo, jog ši teismo ekspertizė paskirta iš esmės jo
prašymu. Kaip teisingai atsiliepime nurodo apeliantas, ieškovas neprieštaravo nei
dėl klausimų, pateikiamų teismo ekspertui, pobūdžio, nei dėl jo pateiktų
išvadų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai, nelaikė būtinu teismo
posėdyje apklausti ekspertą dėl išvadų pagrįstumo, o prieštaravo tokiam atsakovo
prašymui.
Esant tokioms
aplinkybėms ir remiantis tuo, kad šios instancijos teismas yra fakto
instancija, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrįsti apelianto argumentai,
jog teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl paminėtų 27 616,
86 Lt priteisimo. Byloje nustatyta, kad minimas objektas 2007-12-14 aktu Nr.
143 yra pripažintas tinkamu naudoti (b. l. 89). Tačiau atsižvelgiant į šio
statinio paskirtį (viešo naudojimo patalpos – viešbutis, vaistinė, biurai),
ekspertizės akto išvadas, jog nustatytas darbų nekokybiškumas privalo būti
pašalintas, o taip pat į tai, kad nors šios aplinkybės konstatuotos 2009-05-11
ekspertizės akte, tačiau ieškovas, neginčydamas šio fakto, gynėsi tik tuo, jog
atsakovas privalo kreiptis su atskiru ieškiniu, laiko, kad teismo ieškovui
priteistas atlyginimas mažintinas 27 616, 86 Lt, o taip pat atmestinas
reikalavimas dėl delspinigių priteisimo (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.).
Šaliai, kurios
naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia
iš antrosios šalies. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, minėtos išlaidos
priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o
atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93
str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš
dalies bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės
instancijos teismas šį teismo sprendimą keičia, todėl ir bylinėjimosi išlaidų
paskirstymas turi būti peržiūrėtas (CPK 93 str. 4 d.).
Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 125 676,80
Lt skolos ir delspinigių. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš viso
priteisė 109 282 Lt. Teisėjų kolegija, kaip minėta, ieškovui priteistą sumą sumažino
iki 80 862,56 Lt, taip pat atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
Taigi, buvo patenkinta 64 procentai ieškovo reikalavimų.
Ieškovo turėtos
bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 3 185 Lt žyminio
mokesčio už ieškinį (b. l. 7) ir 9 000 Lt užstatas už ekspertizę (b. l. 84).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, už ekspertizę buvo sumokėta 8 925 Lt (b. l.,
80-81, 87, 92-93). Dėl to ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 64 procentai
nuo šių sumų – atitinkamai 2 038,4 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 5 712,24
Lt už ekspertizę, o likę 75 Lt grąžintini ieškovui.
Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių
proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai valstybei priteisiamos
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, pirmosios instancijos teisme tokių išlaidų buvo 48,9 Lt, todėl iš
ieškovo valstybei priteistina 17,61 Lt, o iš atsakovo – 31,27 Lt (b. l. 1).
Taip pat proporcingai šalims turi būti paskirstomos
ir apeliacinės instancijos teisme jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniu
skundu atsakovas prašė ieškinį atmesti visiškai. Teisėjų kolegija patenkino
apie 26 procentus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Proporcingai
paskirstant bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovui priteistina 828,1 Lt žyminio
mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 126). Valstybei iš ieškovo priteistina
2,44 Lt, o iš atsakovo 6,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 136).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Glasma LT“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškovui
uždarajai akcinei bendrovei ,,Glasma LT“ iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Gamanta servisas“ priteisti 80 862,56 Lt (aštuoniasdešimt
tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai 56 ct) skolą.
Ieškovui
uždarajai akcinei bendrovei ,,Glasma LT“ iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Gamanta servisas“ priteisti 5 712,24 Lt (penki tūkstančiai septyni
šimtai dvylika litų 24 ct) už ekspertizę.
Ieškovui
uždarajai akcinei bendrovei ,,Glasma LT“ iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Gamanta servisas“ priteisti 2 038,4 Lt (du tūkstančiai trisdešimt
aštuoni litai 40 ct) žyminio mokesčio už ieškinį.
Priteisti
valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Glasma LT“ 17,61 Lt
(septyniolika litų 61 ct) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gamanta
servisas“ 31,27 Lt (trisdešimt vienas litas 27 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio
dalį atmesti.“
Atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei ,,Gamanta servisas“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
,,Glasma LT“ priteisti 828,1 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt aštuoni litai 10 ct)
žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti
valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Glasma LT“ 2,44 Lt (du
litai 44 ct), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gamanta servisas“
6,99 Lt (šeši litai 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė Gasiūnienė
Vytas Milius