Civilinė byla Nr.  e2-736-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00087-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:  3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-647-730/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės BP Group Logistics ieškinį atsakovui J. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo L. J.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) BP Group Logistics kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia jos (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos personalo grupė“) ir atsakovo J. J. 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją, priteisiant ieškovės naudai 7 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė takyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui disponuoti ginčo žemės sklypais.

3.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad reiškiamas reikalavimas tikėtinai pagrįstas ir yra tikimybė, jog bus priimtas jai palankus teismo sprendimas. Taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas, o grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas. Ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėtų nevaržomai disponuoti ginčo turtu (jį perleisti kitiems asmenims) ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomu restitucijos taikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – uždraudė atsakovui disponuoti 7 žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), paliekant šį turtą saugoti atsakovui.

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones patikslino – uždraudė ne tik atsakovui J. J., bet ir A. J. disponuoti bendrosios nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad turtas paliekamas saugoti J. J. ir A. J., o ši nutartis yra sudedamoji Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis ir galioja su nurodyta nutartimi.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas, o kartu su juo pateikti įrodymai, galimai patvirtinantys ieškinio reikalavimus, teismas pripažino, kad ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas.

7.       Teismas sprendė, kad netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti teisinė situacija (užsitęstų ieškovės likvidavimo dėl bankroto procesas ir kreditoriai patirtų išlaidų) bei teismo sprendimo įvykdymas.

8.       Kadangi ieškovė įrodė sąlygų visumą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas tenkino jos prašymą – nusprendė uždrausti atsakovui disponuoti ginčo žemės sklypais, o iš 2021 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatęs, kad ginčo žemės sklypai nuosavybės teise kartu su atsakovu priklauso ir A. J., nuosavybės dalys nenustatytos, nurodė, jog draudimas disponuoti ginčo sklypais, iki bus nustatyta atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje, taikomas ir A. J..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir pakeisti ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 1 226,80 Eur sumą kaip ieškovės ieškinio reikalavimo užtikrinimą, priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.       Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes negalima teigti, kad žemės sklypai atsakovui buvo parduoti už nepagrįstai žemą kainą. Žemės sklypai jų pardavimo metu buvo nelikvidūs (nebuvo norinčių juos įsigyti), o ieškovei reikėjo apyvartinių lėšų. Be to, ieškovė pati šiuos sklypus įsigijo už 3 726,80 Eur, o atsakovui juos pardavė 1 226,80 Eur pigiau.

9.2.       Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą.

9.3.       Laikinosios apsaugos priemonės yra parinktos netinkamai pritaikius ekonomiškumo principą, todėl yra pagrindas jas pakeisti – įpareigoti atsakovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 1 226,80 Eur sumą galimam ieškinio reikalavimo užtikrinimui. Būtent tokią sumą ieškovė nurodo kaip savo nuostolį, patirtą dėl žemės sklypų pardavimo. Kadangi atsakovas atliko pagerinimus, kurių vertė ženkliai viršija ieškovės deklaruojamą neva patirtą 1 226,80 Eur dydžio nuostolį, neprotinga ir neproporcinga riboti atsakovui disponavimo teisę į priklausančius 7 žemės sklypus, į kuriuos atsakovas investavo savo laiką ir pinigus bei turėjo teisėtų lūkesčių.

10.       Ieškovė BUAB BP Group Logistics atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:     

10.1.                      Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, teismui yra pateikti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, o taip pat prašymas dėl ekspertizės paskyrimo, siekiant nustatyti, kokia buvo žemės sklypų rinkos vertė prašomos pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reiškiamas ieškinio reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

10.2.                      Aplinkybė, kad ieškovė iš sutarčių sudarymo patyrė buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamą 1 226,80 Eur nuostolį, įrodo tik sutartį sudariusių šalių nesąžiningumą, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį suponuoja pats ginčo dalykas – pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant parduotus žemės sklypus.

10.3.                      Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – disponavimo turtu apribojimas – atitinka ieškinio reikalavimus, todėl yra proporcinga, priešingai nei atsakovo prašoma pakeisti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti lėšas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pozicija,  visų pirma akcentuoja, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).

14.       Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta ir tuo aspektu, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tik tada, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo tikrai negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609- 407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

15.       Konkrečiu atveju nėra abejonių, kad reikalavimas dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo yra galimas (teisiškai įmanomas). Ieškinio turinys taip pat leidžia įsitikinti, kad ieškovė suformulavo ir ieškinio faktinį pagrindą, susijusį su sutarties sudarymo aplinkybių neteisėtumu, kuriuo grindžia savo ieškinio reikalavimus. Prie ieškinio pridedami ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku. Ieškinio preliminariam pagrįstumui pripažinti tokių duomenų, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, visiškai pakako, o ar šie reikalavimai bus patenkinti teismas pasisakys tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą bei priėmęs dėl ginčo sprendimą. Taigi, apelianto argumentai, kad ieškinys net  preliminariai nepagrįstas, paneigti.

16.       Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ar pateiktų įrodymų analize, o teismas šioje pradinėje bylos proceso stadijoje negali daryti išvados, ar ieškinys (jo reikalavimai) yra pagrįstas ar nepagrįstas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, nes parduoto turto vertė atitiko jų įsigijimo kainą ar žemės sklypai buvo nelikvidūs, teisiškai neaktualūs. Apelianto teiginiai, susiję su ginčo objekto / žemės sklypų kaina bei sandorio sudarymo aplinkybėmis, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro šio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). 

17.       Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo ar nebuvimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, taigi jos gali būti taikomos tik identifikavus grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju grėsmė teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui yra siejama su restitucijos taikymo apsunkinimu, jei teismas patenkintų reikalavimus, o apeliantas jau būtų perleidęs ginčo objektu tapusį turtą (žemės sklypus).

18.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių / ribojimų nustatymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Visgi svarbu akcentuoti ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant (kitaip apsunkinant) jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą (juo tapusį konkretų turtą). Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) iki ginčo galutinio išsprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

19.       Kaip jau minėta, ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia ieškovės ir apelianto 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją, ir grąžinti ieškovės nuosavybėn šios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu apeliantui parduotus žemės sklypus. Tokių ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė ir prašė taikyti atitinkamus laikinus ribojimus apeliantui, uždraudžiant disponuoti šiuo metu jam nuosavybės teise priklausančiu ir ginčo objektu tapusiu nekilnojamuoju turtu.

20.       Tais atvejais, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jos tolesnio statuso pasikeitimu. Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi egzistuoja tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju net ir reikalavimų patenkinimas ieškovo pasirinktu būdu (restitucijos taikymas natūra) gali tapti negalimu, jeigu atsirastų naujų šio turto įgijėjų. Todėl sutiktina su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicijomis, kad jau pats reikalavimų pobūdis suponavo tokių draudimų apeliantui pritaikymą, kuriuos jis siekia nuginčyti inicijavęs šį apeliacinį procesą.

21.       Pažymėtina ir tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

22.       Taigi, nors apeliantas ir akcentuoja jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog jis yra nesąžiningas ar turi nesąžiningų ketinimų perleisti ginčo turtą, nebuvimą (nepateikimą), pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti ginčo turtu – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą bei restitucijos natūra taikymą. Be to, jeigu apeliantas iš tiesų nesiekia ir neketina turto perleisti, tokia laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti apelianto interesų, ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių. 

23.       Atskirajame skunde keliamas ir netinkamo ekonomiškumo principo taikymo klausimas. Šis principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-516/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-617-302/2021). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais tuo aspektu, kad teismas neturi taikyti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas nėra būtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumą principą.

24.       Kita vertus, nurodytas teisės principas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, šiuo konkrečiu atveju  nebuvo pažeistas, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurias pritaikė pirmosios instancijos teismas, iš esmės buvo siekiama užtikrinti nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo taikyti restituciją ir grąžinti natūra visą ginčo turtą – žemės sklypus, įvykdymą, juo labiau kad uždraudžiant disponavimą ginčo turtu jokios kitos savininko teisės (turto naudojimo, valdymo teisės) apeliantui apribotos nebuvo.

25.       Neabejotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu šios priemonės pritaikytos, bet šioje konkrečioje situacijoje apeliantui pritaikytas suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Ir priešingai, apelianto siekis pakeisti jam taikytą disponavimo ginčo turtu suvaržymą į 1 226,80 Eur pinigų sumos sumokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslo neatitiktų, nes šalių ginčas yra kilęs ne dėl 1 226,80 Eur nuostolių atlyginimo. Taigi toks apelianto prašymas aiškiai stokoja pagrįstumo ir nesudaro prielaidų modifikuoti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

26.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atskirojo skundo argumentai kitokio šios nutarties pagrįstumo bei teisėtumo įvertinimo nelemia.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išnagrinėjimo rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1611-516/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Tokią pačią poziciją dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).

28.       Nors tiek apeliantas, tiek ir ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atskirojo skundo  nagrinėjimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-647-730/2021 dar nėra išnagrinėta iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nėra sprendžiamas. Išlaidos šalims bus paskirstytos teismo sprendimu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato. 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą 

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė