NUORAŠAS                                         

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-1009-190/2012                                    

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas                            Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01850-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

            2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Angelės Ikasalienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Linai Žalaitei,

dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei,

nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

M. A. nuteistas už tai, kad 2012-09-18 apie 14.53 val., iš neužrakinto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė D. M. priklausantį  dviratį „Stinger“ 460 litų vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis pažymi, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir labai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. A. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. A., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

M. A. skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nesunkią nusikalstamą veiką, praeityje jau teistas devynis, iš kurių šešis kartus už nusikaltimus nuosavybei, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (b.l. 57-62). Be to, skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus vos daugiau nei dviems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, ir baudos, tačiau jis ir vėl nusikalto. Nuteistasis M. A. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, kad jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų M. A. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog M. A. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, M. A. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei  skirdamas bausmę nuteistajam į šią aplinkybę atsižvelgė. Būtina pažymėti, jog M. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dydis yra nedidelis - paskirta bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, M. A. bausmė paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Vilniaus miesto 2  apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                         Vladislavas Lenčikas

Teisėjai                                                                              Angelė Ikasalienė                                                                                              

                            Daiva Pranytė-Zalieckienė

Nuorašas tikras