Baudžiamoji byla Nr. 1-98-270/2012
Proceso Nr. 1-10-1-00658-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,
sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,
dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui,
gynėjui Romualdui Briliui,
nukentėjusiesiems A. Ž., A. V., L. V., K. L., A. B., E. V.,
nukentėjusiosios A. B. atstovui adv. Gvidui Byčiui,
ekspertams Vidmantui Mikeliūnui, Valdui Edmundui Algirdui Banaičiui, Romui Raudžiui,
kaltinamajam,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (suimtas), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., 258 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, -
n u s t a t ė:
R. B., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:
2011-05-22, apie 16.06 val., R. B. vairavo automobilį „Honda Prelude“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino ir taip pažeisdamas KET 14 punktą, bei važiuodamas S.Nėries gatve, Vilniaus mieste, ties pastatu Nr. 21 pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, t.y. nepasirinko vairavimo sąlygas ir vietą atitinkančio saugaus greičio, viršijo leidžiamą maksimalų 50 km/h greitį ir važiavo ne mažesniu nei 123 km/h greičiu, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ant šaligatvio, kur nebevaldomu automobiliu partrenkė pėsčiuosius D. V., G. Ž., A. Ž., A. B. ir A. L.. Eismo įvykio metu D. V. žuvo įvykio vietoje, G. Ž. mirė ligoninėje nuo įvykio metu patirtų sužalojimų, A. Ž. buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. B. ir A. L. padaryti sužalojimai, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nukentėjo kaltinamojo vairuoto automobilio keleivis E. V., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Be to, R. B. neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent:
R. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku įgijo ir neteisėtai nešiojo metalinę teleskopinę lazdą, kuri yra smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, priskiriamas D kategorijos ginklams, kol 2011-05-22 16.06 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą lazdą apžiūrėdami eismo įvykio vietą prie S.Nėries g. 21 pastato, Vilniuje.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir paaiškino, kad 2011-05-21 vakare su draugų kompanija leido laiką prie ežero Nemenčinės rajone. Jis alkoholio nevartojo, nes turėjo visus išvežioti po namus. Savo automobilį buvo pardavęs, todėl vairavo A. B. automobilį „Honda Prelude“, v.n. (duomenys neskelbtini) Į Vilnių grįžo nakties metu, visus išvežiojo po namus ir apie 3 val. nakties paskambinęs A. B. pasakė, kad automobilį jam grąžins dienos metu. 2011-05-22, sekmadienį, apie 15.40 val. minėtu automobiliu nuvažiavo iki E. V., kuris dieną prieš tai taip pat buvo prie ežero, namų ir E. V. irgi įsėdo į automobilį. Toliau ketino nuvažiuoti į degalinę, įpilti kuro ir tada grąžinti automobilį savininkui. Važiavo S.Nėries gatve link „Orlen“ degalinės. Greitis buvo apie 60 km/h. Priekyje lėčiau važiavo automobilis „Peugeot“, kurį nutarė aplenkti ir padidino greitį iki maždaug 80 km/h. Susilyginus su lenkiamu automobiliu, pastebėjo, kad priešais iš sankryžos su Gedvydžių gatve į S.Nėries gatvę įsuko automobilis „Mercedes Benz“, kurio eismo juostoje jis buvo lenkimo metu. Iki šio automobilio buvo likęs apie 30-40 metrų atstumas, todėl teko greitai reaguoti į situaciją. Nusprendė, kad gali spėti pabaigti lenkimo manevrą ir saugiai grįžti į savo eismo juostą, jei padidins greitį, todėl taip ir padarė. Automobiliu naudojosi tik antrą dieną, todėl jam buvo netikėta, kad automobilis taip jautriai sureagavo į greičio pedalo spustelėjimą. Lenkimo manevrą pabaigti spėjo, grįžo į savo eismo juostą, bet tuo metu automobilį sumėtė. Bandė automobilį suvaldyti, jį ištiesino, tačiau paspaudus stabdžio pedalą, automobilį staigiai nunešė į kairę, po ko jis trenkėsi į kelio bortą, užšoko ant šaligatvio ir vejos, pasislinko kairiu šonu, truputį paslydo ir pradėjo verstis. Po kelių sekundžių atsipeikėjo jau sustojusiame automobilyje kabėdamas žemyn galva. Paklausė E. V., ar šis gyvas, išgirdęs teigiamą atsakymą, padėjo atsegti saugos diržą, po ko E. V. pradėjo lįsti iš automobilio, o jis tuo metu prarado sąmonę. Atsigavo jau greitosios pagalbos automobilyje. Pats įvykio metu stipriai nenukentėjo, jam buvo suteikta pirminė pagalba, tačiau stacionariai gydytis neprireikė. Metamfetamino pėdsakų atsiradimą savo organizme gali paaiškinti 2011-05-01 vakarėliu, kuriame dalyvavo. Vakarėlį atsisveikinimui rengė draugas, nes ketino išvažiuoti į užsienį. Vakarėlio metu buvo daug žmonių. Jis vartojo daug alkoholio, tačiau po kelių valandų staiga pradėjo blaivėti, o paklausus nuo ko taip galėtų būti, jam pasakė, kad įmanoma, jog į alkoholį buvo kažko primaišyta. Nežinojo, kad ta pati psichotropinė medžiaga po eismo įvykio buvo rasta ir E. V. organizme. Įvykis kilo, nes jis nepasirinko saugaus greičio. Gailisi, kad įvykis sukėlė tokias sunkias pasekmes. Su civiliniais ieškiniais sutinka, jų dydžio neginčija, tačiau galimybės prašomą žalą atlyginti šiuo metu neturi, lėšų ir turto neturi, pajamų negauna. Automobilyje rastą metalinę teleskopinę lazdą įsigijo prieš 2-3 metus savigynos tikslais. Ją pirko Gariūnų turgavietėje. Lazdą vežiodavosi savo automobilyje, po to laikė namie. 2011-05-21 važiuodamas prie ežero pasiėmė lazdą taip pat savisaugos sumetimais. Lazdą įdėjo į vairuotojo durelių kišenę, kur ji ir buvo iki eismo įvykio.
Specialisto išvada Nr. T-A 3552/11(01) nustatyta, kad 2011-05-22 16.35 val. paimtame R. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b.l. 8).
Specialisto išvada Nr. T-N 1054/11(01) nustatyta, kad 2011-05-22 17.30 val. paimtame R. B. šlapime rasta lidokaino ir pėdsakų metamfetamino. Šlapime opijatų, kokaino ir jo metabolitų, kanabinoidų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (t. 2, b.l. 10).
Apklaustas teisme ekspertas Vidmantas Mikeliūnas paaiškino, kad klausimas dėl apsvaigimo yra skirtas narkologui ar teismo psichiatrui, o jis gali pasisakyti tik dėl klausimų, patenkančių į jo kompetenciją. Gali konstatuoti, kad toksikologinio tyrimo metu kaltinamojo šlapime buvo rastos tos medžiagos, kurios nurodytos specialisto išvadoje, o ar tai reiškia apsvaigimą, jis atsakyti negali. Buvo rasta lidokaino ir pėdsakų metamfetamino. Lidokainas yra medikamentas, nuskausminanti priemonė. Metamfetaminas šlapime gali būti apie parą, per 24 val. į šlapimą išsiskiria maždaug 70 % pavartotos dozės. Tai, kad šios medžiagos pėdsakai šlapime būtų po kelių savaičių nuo vartojimo yra neįmanoma. Jie atlieka tik kokybinį, bet ne kiekybinį tyrimą, t.y. nenustatinėja tikslios medžiagos koncentracijos šlapime. Yra įmanoma nustatyti kraujyje ar šlapime esančių medžiagų koncentraciją, bet tai daroma tik tikrinant jų naudojamos aparatūros veikimą ir nustatymo ribas. Kraujyje metamfetamino rasta nebuvo, tačiau bet kuri medžiaga cirkuliuoja kraujyje prieš patekdama į šlapimą.
Apklaustas teisme ekspertas Valdas Edmundas Algirdas Banaitis paaiškino, kad yra teismo psichiatras ekspertas. Mediciniškai R. B. apsvaigimo niekas netikrino, jam nebuvo atlikta apžiūra, kurios metu nustatoma sąmonės būsena. Kyla klausimas, iš kur kaltinamojo organizme atsirado lidokaino. Lidokainas būna trijų formų: injekcijos, kurias nuskausminimui naudoja tik gydytojai, taip pat purškalo ir tirpalo pavidalu. Niekas R. B. būsenos po įvykio netyrė, todėl apsvaigimo objektyviais duomenimis negalima nustatyti. Kiekybinis organizme rastos medžiagos rodiklis nebūtinai reiškia apsvaigimą, pavyzdžiui, kartais žmogus nebūna apsvaigęs ir esant 2 ‰ alkoholio. Narkotinis apsvaigimas yra kada pakinta psichika, o ne narkotiko vartojimo faktas. Metamfetaminas yra narkotikas, kuris veikia kaip dopingas. Jo poveikis pasireiškia euforijos būsena, žmogus tampa aktyvus, vairuodamas gali pasijusti kaip kaskadininkas, o ne paprastas vairuotojas. Kadangi kaltinamojo organizme rasta šios medžiagos, galima sakyti, kad ji turėjo poveikį, tačiau neatlikus medicininės apžiūros ir nevertinus jo sąmonės būklės po įvykio, apie tą poveikį galima spręsti nebent iš liudytojų parodymų. Apie apsvaigimą sunku kalbėti, nes tai priklauso nuo situacijos, nuo žmogaus būklės, kitų aplinkybių, nuo to kaip žmogus sugeba save mobilizuoti. Šlapime narkotiko pėdsakas negalėjo išlikti kelias savaites, daugiausiai 2-3 dienas. Narkotinė medžiaga po vartojimo patenka į kraują, bet po to perbėga į šlapimą ir šlapime būna, tol kol nepašalinama. Tikslus laikas priklauso ir nuo to kaip dažnai žmogus šlapinasi. Nežinodamas toksikologiniam tyrimui naudotų prietaisų tikslumo negali pasakyti, ar galėjo realiai narkotikų būti ir kraujyje.
Apklausiant ekspertą V.E.A.Banaitį, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad jokio nuskausminamojo lidokaino purškalo ar gelio nenaudojo, pristačius po įvykio į ligoninę, jam siuvo ranką ir gydytojas padarė injekciją nuskausminimui. Šlapimo mėginys buvo paimtas jau po to, kai jam buvo susiūta žaizda.
Apklaustas teisme ekspertas Romas Raudys paaiškino, kad yra Valstybinės teismo tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms, teismo medicinos ekspertas. R. B. pats apsvaigimo tyrimas, t.y. apžiūra neblaivumui ir apsvaigimui įvertinti nebuvo atlikta. Kraujyje nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal tokius duomenis negalima teigti, kad kaltinamasis vairavo apsvaigęs. Narkotinės medžiagos pasišalinimas iš organizmo priklauso nuo šlapimo reakcijos, kuri gali būti rūgšti arba šarminė. Esant rūgščiai reakcijai, per 48 val. gali pasišalinti apie 50 %, o esant šarminei – tik 5 % tos medžiagos. Negali pasakyti, ar šlapime ta medžiaga gali išlikti ir po 3 savaičių.
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad kartu su žmona A. Ž. turi pustrečių metų amžiaus sūnų ir turėjo naujagimę mergaitę G. Įvykio metu jis su sūnumi buvo ligoninėje, nes sūnus sunkiai sirgo. Apie tragediją pranešė žmonos sesuo. Jis dar spėjo nueiti į reanimacijos skyrių, į kurį buvo pristatyta sužalota duktė, tačiau ji netrukus nuo sužalojimų mirė. Žmona įvykio metu patyrė galvos traumą, gulėjo reanimacijoje tris dienas. Dėl komplikacijų, kilusių po gimdymo, žmona iš pradžių gydėsi ginekologijos skyriuje, po to perkelta į traumatologijos skyrių. Byloje pareiškė 1 milijono litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir jį palaiko. Įvykio metu žuvo naujagimė duktė, sužalota sutuoktinė, dėl jos sveikatos būklės artimiausius 5 metus negalės turėti vaikų ir neaišku kaip bus ateityje. Žmona byloje reiškė 300000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašė atlyginti turtinę žalą, kurią daugiausiai sudarė vaiko laidotuvių išlaidos. Turtinę žalą žmonai atlygino draudimo kompanija.
Specialisto išvada Nr. M 701/11(01) nustatyta, kad G. Ž., gim. 2011, mirtis įvyko nuo galvos sumušimo pasireiškusio odos nubrozdinimais veide, kairiame smilkinyje, plačia minkštųjų audinių kraujosruva kaukolės skliauto projekcijoje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma (kliniškai), šoku (kliniškai), ūmiais kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimais. G. Ž. mirė 2011-05-22 19.55 val. Vaikų ligoninėje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale. Lavono tyrimo metu rasti mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, kairiame smilkinyje, plati minkštųjų audinių kraujosruva kaukolės skliauto projekcijoje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas, kairiųjų V-IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki stacionarizavimo į ligoninę. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sumušimo sukeltų komplikacijų nukentėjusioji mirė (t. 1, b.l. 87-94).
Specialisto išvada Nr. G 1933/11(01) nustatyta, kad A. Ž. padaryta muštinė žaizdelė už dešinės ausies, odos įbrėžimas dešinės akies srityje, nubrozdinimai nugaroje, dešinėje rankoje, kojose, III, IV, V, VI, VIII krūtininių slankstelių keterinių ataugų lūžiai. Sužalojimai padaryti galimai 2011-05-22 eismo įvykio metu partrenkus automobiliui. Sužalojimai vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl slankstelių ataugų lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 107-108).
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad įvykio metu žuvo jo sūnus D. Apie įvykį sužinojo kitas sūnus, kuris paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir gavo patvirtinimą, kad D. V. žuvo per eismo įvykį. Įvykio aplinkybių nežino. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, tačiau prašo dar priteisti 12000 Lt sūnaus kapo sutvarkymui. Neturtinę žalą vertina 100000 Lt, o nustatyti tikslią sumą palieka teismui.
Apklausta teisme nukentėjusioji L. V. paaiškino, kad apie sūnaus D. žūtį sužinojo kartu su vyru. Jiems tos dienos vakare paskambino vyresnis sūnus ir pranešė apie nelaimę. D. V. gyveno atskirai, planavo kurti šeimą. Su jo sužadėtine, kuri taip pat nukentėjo įvykio metu, bendrauja ir dabar. Moralinės skriaudos dėl sūnaus netekties jai negali kompensuoti jokie pinigai, todėl atsisako reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
Specialisto išvada Nr. M 698/11(01) nustatyta, kad D. V., gim. 1987 m., mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimais veide, pakaušyje, kaklo kairėje, krūtinės dešinėje, nugaroje, juosmens dešinėje, abiejose rankose, abiejose kojose, muštinėmis žaizdomis dešinėje momeninėje srityje, veide, abiejose kojose, minkštųjų audinių trūkimais abiejuose keliuose, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose dešinėje momeninėje srityje, daugybiniais kaukolės veidinės dalies, skliauto bei pamato lūžiais su kietojo dangalo plyšimu, galvos smegenų pažeidimu bei pilnu pailgtųjų smegenų nutraukimu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais (kuriais galėjo būti automobilio detalės) neilgai trukus iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Sužalojimų visuma dėl galvos smegenų pažeidimo vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, kraujyje ir vidaus organuose narkotinių medžiagų, medikamentų, stipriai veikiančių medžiagų nėra. Mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų visumos. Pomirtinių sužalojimų lavone nėra (t. 2, b.l. 203-209).
Apklausta teisme nukentėjusioji K. L. paaiškino, kad įvykio metu nukentėjo jos duktė A. L.. Dukteriai įvykio metu buvo 9 metai. Apie eismo įvykį jai telefonu pranešė dukters klasiokės tėvas, kuris važiavo pro šalį. Ji iškart nubėgo į įvykio vietą, kur pamatė kraupų vaizdą. Duktė gulėjo netoli žuvusio vaikino, buvo susirinkę daug žmonių, atvykusi policija. Dukterį nuvežė į ligoninę, kur ji dvi dienas gulėjo reanimacijoje. Buvo smegenų sutrenkimas, lūžusi kaukolė, raktikaulis, tačiau operacijos neprireikė. Ligoninėje duktė buvo gydoma 2 savaites, iki šiol kas mėnesį lankosi pas chirurgą, psichologą. Kasdien tenka vaikščioti pro įvykio vietą, tačiau mergaitei patologijų neišsivystė. Prašo priteisti 10000 Lt neturtinę žalą bei 3100 Lt turtinę žalą. Draudimo bendrovė turtinės žalos neatlygino, nes ji nesugebėjo jos pagrįsti. Nežinojo, kad reikia išsaugoti visus kvitus. Prašoma turtinės žalos suma yra minimali. Dukters gydymui teko pirkti vaistus, ji kartu su dukra gulėjo ligoninėje, todėl negalėjo įgyvendinti jau suplanuoto projekto ir negavo už jį pajamų.
Specialisto išvada Nr. G 1991/11(01) nustatyta, kad A. L. padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje su pakauškaulio atviru ir įspaustiniu lūžimu, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio lūžis, nubrozdinimai keliuose. Sužalojimai padaryti galimai 2011-05-22 eismo įvykio metu partrenkus automobiliui. Sužalojimai vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pakauškaulio atviro ir įspaustinio lūžio (t. 1, b.l. 129-130).
Apklausta teisme nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad 2011-05-22 po pietų ji su draugu D. V. nusprendė susitikti su jos pussesere A. Ž. ir eiti pasivaikščioti. Ji su Donatu gyveno S.Nėries gatvėje, o A. Ž. tuo metu buvo pas tėvus, kurie gyvena toje pačioje gatvėje. Susitiko prie prekybos centro „BIG“ ir ėjo link įvykio vietos. A. Ž. naujagimę dukrą paėmė ant rankų, o D. V. stūmė tuščią vežimėlį. Kaip juos partrenkė automobilis, neprisimena. Atsigavo jau ligoninėje. Reanimacijoje gulėjo tris dienas, dar 10 dienų gydėsi ligoninėje ir po to tris savaites buvo reabilitacija sanatorijoje. Turtinę žalą ir 2000 Lt neturtinės žalos jai atlygino draudimas, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos mažina iki 98000 Lt. Su draugu D. V. kūrė ateities planus, kartu gyveno, ketino susituokti. Jai buvo operuota ranka ir laukia dar viena operacija.
Specialisto išvada Nr. G 1935/11(01) nustatyta, kad A. B. padarytas galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžimas, dešinio dilbio Mantaeggia lūžis, dešinio alkūninio ir stipininio nervo sumušimas, kairės ausies būgnelio plyšimas, smegenų skysčio tekėjimas iš kairės ausies. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje iki patekimo į ligoninę ir galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu. Sužalojimai vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 139-141).
Apklaustas teisme nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad R. B. yra jo draugas. 2011-05-22 su kaltinamuoju susitiko be konkrečios priežasties, šiaip pabendrauti. R. B. atvažiavo prie jo namų S.Nėries gatvėje, jis įsėdo į priekinę keleivio vietą ir jie važiavo S.Nėries gatve link P.Žadeikos gatvės. Greitis buvo apie 50-60 km/h. Pravažiavus prekybos centrą „BIG“, R. B. pradėjo didinti greitį ir išvažiavo į kitą eismo juostą lenkimui. Pamatė priešais išvažiavusį kitą automobilį, po ko R. B. dar padidino greitį, kad išvengtų susidūrimo su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Netrukus automobilį sumėtė, jis pradėjo virsti. Jis užsimerkė ir laukė, kada automobilis sustos, o jam sustojus, pamatė, kad kabo žemyn galva. Išlipo iš automobilio ir stovėjo už kiosko. Buvo šoko būsenoje, matė ant kelio gulintį kūdikį ir moterį be sąmonės. Dėl amfetamino, rasto jo organizme, negali paaiškinti. Narkotikų nevartoja ir nematė, kad R. B. juos vartotų. Jų galėjo būti primaišyta į alkoholį, kurį vartojo vakarėlio metu 2011-05-01. Su R. B. važiavo ne pirmą kartą. Šis vairuoja tvarkingai, tą dieną nei vienas iš jų niekur neskubėjo. Greičio padidinimas buvo priverstinis reaguojant į kelyje susidariusią situaciją. Jis pretenzijų R. B. neturi.
Specialisto išvada Nr. G 1934/11(01) nustatyta, kad E. V. padarytos dešinės plaštakos ir dešinės alkūnės srities plėštinės žaizdos. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje iki patekimo į ligoninę. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 159-160).
Specialisto išvada Nr. T-N 1055/11(01) nustatyta, kad E. V. kraujyje rasta metamfetamino. Šlapime rasta metamfetamino ir pėdsakų amfetamino. Šlapime opijatų, kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino matabolitų ir etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 164).
Apklaustas teisme liudytojas V. T. paaiškino, kad 2011-05-22, apie 16 val. ėjo namo S.Nėries gatvės šaligatviu nuo prekybos centro „BIG“. Priėjęs prie sankryžos su Gedvydžių gatve, už nugaros išgirdo atvažiuojantį automobilį, o iš garso buvo aišku, kad šis važiuoja dideliu greičiu. Pastebėjo dideliu greičiu S.Nėries gatve važiuojantį automobilį „Honda“, kuris lyg ir mėgino įsukti į Gedvydžių gatvę, tačiau pravažiavo sankryžą, atsitrenkė į kelio bortą, po ko sprogo automobilio padanga ir automobilis užvažiavo ant šaligatvio. Jis tuo metu stovėjo kitoje Gedvydžių gatvės pusėje ir matė kaip automobilis užvažiavo ant žalioje vejoje esančio stulpelio, apsivertė ir toliau nuslydo šaligatviu apsivertęs ant stogo. Pastebėjo, kad šaligatviu ėjo keli pėstieji, o po to viską užstojo dulkių debesis. Gatvė tuo metu buvo tuščia, „Honda“ kelyje jokių kitų automobilių ar kitokių kliūčių nebuvo. Jo vertinimu, šis automobilis važiavo ne mažesniu nei 100 km/h greičiu. Priėjęs prie įvykio vietos, pamatė gulinčią mergaitę, kūdikį, moterį, vyrą. Jam pasidarė negera, todėl nuėjo namo, o po to grįžo į įvykio vietą, kad galėtų duoti parodymus.
Apklausta teisme liudytoja L. Ž. paaiškino, kad buvo įvykio liudininkė. Ji su seserimi K. Ž. važiavo automobiliu „Peugeot“ nuo prekybos centro „BIG“. Sesuo vairavo, o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Toje vietoje leidžiamas greitis buvo 40 km/h, todėl tokiu greičiu ir važiavo. Išgirdo iš galo atvažiuojančio kito automobilio variklio garsą ir netrukus šis automobilis juos pralenkė. Lenkęs automobilis važiavo labai greitai, ne mažiau 120 km/h greičiu, ji net nespėjo įsidėmėti jo spalvos. Tuo metu priešais juos iš sankryžos iš kairės pusės buvo išsukęs ir priešpriešiais važiavo dar vienas automobilis, sidabrinės spalvos. Pastarasis automobilis išsuko dar iki lenkimo manevro ir buvo nuvažiavęs apie 10 metrų nuo sankryžos, todėl netikėtos kliūties lenkusiam automobiliui negalėjo sudaryti. Lenkimo manevrą atlikęs automobilis pranėrė tarp jų, t.y. jos sesers vairuojamo automobilio bei priešpriešiais atvažiuojančio iš sankryžos išsukusio kito automobilio, o iš karto po lenkimo manevro minėtą automobilį sumėtė. Ji matė kaip automobilis iš dešinės važiuojamosios dalies pusės trenkėsi į kelkraštį, tada metėsi į kairę, kur vėl į kažką trenkėsi ir virto bei čiuožė. Ji matė ant šaligatvio daug žmonių, įsidėmėjo į orą pakylančio vaikiško vežimėlio vaizdą ir tai kaip ant šaligatvio buvę žmonės staigiai lipo į prie šaligatvio esantį šlaitą. Sustojus ir priėjus prie įvykio vietos, matė iš apvirtusio automobilio išlipusį vaikiną, kuris rūpinosi tik savimi, buvo apatiškas aplinkiniams, žiūrėjo į nubrozdintą savo alkūnę ir aiškino, kad jam reikia greitosios pagalbos. Automobilio vairuotojas gulėjo prie automobilio veidu į žemę. Ji buvo priėjusi prie partrenktų pėsčiųjų, bandė pagelbėti moteriai, matė gulintį kūdikį.
Apklausta teisme liudytoja K. Ž. paaiškino, kad buvo įvykio liudininkė. Ji su seserimi automobiliu „Peugeot“ važiavo S.Nėries gatve nuo prekybos centro „BIG“. Greitis buvo apie 40 km/h, nes buvo pristabdžiusi prie degalinės, kur yra perėja. Pamatė kaip priešais sankryžoje iš kairės išsuko pilkos spalvos automobilis. Šiam automobiliui truputį pavažiavus, tarp jų esant 50-70 metrų tarpui, išgirdo stiprų iš galo atvažiuojančio automobilio variklio garsą ir iškart pro ją pralėkė lenkiantis automobilis, kurio nespėjo įsidėmėti net spalvos. Ji stabdė ir suko dešiniau bei matė, kad priešpriešiais važiavęs minėtas automobilis taip pat metėsi į dešinę, kad paliktų tarpą lenkimą dariusiam automobiliui pravažiuoti. Šis automobilis pabaigė lenkimą, šiek tiek pavažiavo ir prie sankryžos jį sumėtė. Matė kaip sumėtė automobilio galą, jis iš pradžių metėsi į dešinę, po to staigiai metėsi į kairę pusę. Po to girdėjo stiprų smūgio garsą, pakilo dulkių debesis, susidarė vaizdas, kad automobilis skrieja oru, sukasi. Ji sustojo šalikelėje ir nuėjo į įvykio vietą. Apvirtęs automobilis buvo sustojęs jau už kioskų ant šaligatvio. Matė prie kioskų kraujo klane gulintį vyrą, netoli gulėjo moteris, ant šaligatvio gulėjo agonijos apimta mergaitė. Kūdikio tuo metu nepastebėjo. Automobilio vairuotojas buvo ištrauktas iš automobilio ir gulėjo veidu į žemę. Aplink buvo daug žmonių, kurie spėjo pabėgti į prie šaligatvio esantį šlaitą, todėl išvengė partrenkimo.
Apklaustas teisme liudytojas V. J. paaiškino, kad matė įvykį. Tuo metu ėjo nuo prekybos centro „BIG“ link P.Žadeikos gatvės. Išgirdęs automobilio variklio kauksmą, pažiūrėjo ir matė labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Honda“. Šis automobilis aplenkė ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį ir grįžo į savo eismo juostą. Po to jis pastebėjo ties sankryža užsidegant šio automobilio stabdžių žibintus, automobilis nuvažiavo į kairę, kliudė kelio bortą, užvažiavo ant vejos ir pradėjo verstis. Buvo didelis triukšmas, pakilo dulkių debesis. Pribėgęs prie įvykio vietos, pamatė gulinčią mergaitę, prie kiosko gulėjo vyras, ant žolės – kūdikis, prie stotelės – moteris. Prie apvirtusio automobilio matė du vaikinus, kurie buvo mažiau nukentėję.
Apklausta teisme liudytoja J. V. paaiškino, kad 2011-05-22 dirbo įvykio vietoje esančiame kioske. Kioskas yra ties S.Nėries ir Gedvydžių sankryža. Apie 16 val. priėjo pirkėjas ir ji su juo bendravo kada išgirdo panašų į sprogimo garsą. Nuo prekybos centro „BIG“ pusės labai dideliu greičiu atvažiavo automobilis „Honda“, kuris, matyt, norėjo sankryžoje sukti. Automobilis užvažiavo ant žolės, kur buvo metalinis stulpelis, atsitrenkė į šį stulpelį, nuo ko pašoko ir pradėjo verstis. Automobilis prasivertė pro kioskus ir sustojo už jų. Ji matė kaip į pirmą kioską atsitrenkė jaunas vyras, kūdikis nukrito ant šaligatvio. Iškart išbėgo iš kiosko, pribėgo prie kūdikio, patikrino kraujo klane prie kiosko gulinčio jaunuolio pulsą. Prašė atvykusių medikų jaunuolį gelbėti, bet gydytojas pasakė, kad niekuo nebegali padėti. Netoli kūdikio gulėjo partrenkta jauna moteris, dar viena moteris gulėjo ant vejos. Prie apvirtusio automobilio matė gulintį vaikiną, o dar vienas vaikinas sėdėjo šalia ir lyg bandė lįsti į automobilį ar kažko jame ieškojo.
Apklaustas teisme liudytojas R. S. paaiškino, kad 2011-05-22 vairavo sidabrinės spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Iš Gedvydžių gatvės išsuko į S.Nėries gatvę ir spėjo pavažiuoti apie 15-20 metrų, kada išgirdo stiprų variklio garsą ir pamatė priešais atlekiantį automobilį „Honda“. Prieš šį automobilį dar važiavo „Peugeot“ ir „Honda“ vairuotojas akimirkai lyg pristabdė, bet po to dar padidino greitį ir atliko lenkimo manevrą. Iš savo patirties vertina, kad šio automobilio greitis buvo virš 100 km/h. Aplenkęs „Peugeot“, „Honda“ automobilis dar spėjo grįžti į savo eismo juostą, pravažiavo pro jį ir tada išgirdo stabdžių cypimą bei trenksmą. Per veidrodėlį pamatė pakilusį didelį dulkių debesį. Tada nubėgo į įvykio vietą. Po minutės atvažiavo ir policija. Įvykio metu buvo geras oras, saulėta, sausa, automobilių kelyje nedaug, nes buvo sekmadienis.
Apklaustas teisme liudytojas E. M. paaiškino, kad įvykio dieną ėjo iš prekybos centro „BIG“ ir pamatė link šio prekybos centro dideliu greičiu važiuojančius automobilius „Honda“ ir „BMW“. Greitis tikrai buvo didesnis nei 50 km/h. Priešais ant gatvės įrengtą „gulintį policininką“ „BMW“ pristabdė, o „Honda“ toliau važiavo labai greitai ir net pašoko. Toliau jis leidosi S.Nėries gatve ir po kurio laiko už nugaros išgirdo variklio riaumojimą. Atsisukęs pamatė atlekiantį tą patį „Honda“ automobilį. Šis jau iš anksto buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir lenkė priešais ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį. Lenkimo metu išgirdo cypiančias automobilio padangas, po to automobilį sumėtė ir jis vertėsi. Pribėgo prie įvykio vietos ir nusėdus dulkėms pamatė partrenktą moterį, ant žolės gulėjo 7-8 metų mergaitė be sąmonės. Prie kiosko matė žuvusį vaikiną, prie stotelės buvo nublokšta moteris, kuri dar bandė stotis. Pribėgęs prie automobilio, pamatė vaikiną, kuris pasakė, kad jis nevairavo, o automobilyje daugiau žmonių nėra. Paklausus kas vairavo, parodė prie automobilio ant žemės gulintį vaikiną. Tada jis grįžo atgal prie partrenktos mergaitės, patikrino ar yra pulsas, pamatė ant asfalto gulintį kūdikį, prie kurio pribėgo vyriškis ir pakėlęs bandė gaivinti. Įvykis kilo jau pravažiavus „Orlen“ degalinę.
Apklaustas teisme liudytojas V. S. paaiškino, kad matė eismo įvykį. Tuo metu buvo krepšinio aikštelėje šalia S.Nėries gatvės. Išgirdo cypiant automobilio padangas ir atsisukęs pamatė greitai atlekiantį raudonos spalvos „Honda Prelude“. Automobilis metėsi į priešingos krypties eismo juostą, trenkėsi į bordiūrą, pradėjo verstis per pėsčiųjų taką ir partrenkė ant tako buvusius žmones. Automobilis važiavo ne mažesniu nei 100 km/h greičiu, o po įvykio sustojo apvirtęs ant stogo. Į kitas transporto priemones dėmesio neatkreipė.
Apklaustas teisme liudytojas A. B. paaiškino, kad R. B. yra jo draugas. Įvykio išvakarėse kartu su R. B. ir kitais draugais buvo prie ežero. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, išskyrus R. B.. Šis parvežė juos į Vilnių jo (A. B.) automobiliu „Honda Prelude“. Parvežęs jį namo R. B. netrukus paskambino ir pasakė, kad automobilį pastatė prie savo namų. Automobilis buvo tvarkingas, visi jo dokumentai buvo pas kaltinamąjį. Jis narkotikų nevartoja, kiek žino, to nedaro ir R. B.. Jokių pretenzijų kaltinamajam neturi ir ieškinio nereiškia.
Įvykio vietoje rasti objektai, pėdsakai, automobilio padėtis po įvykio užfiksuoti kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, įvykio vietos plane, apžiūrint įvykio vietą darytose nuotraukose. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie automobilio buvo rasta metalinė teleskopinė lazda (t. 1, b.l. 4-5, 9-19).
Specialisto išvada Nr. 11-1435(11) nustatyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks. R. B. vairuojamas automobilis „Honda Prelude“ važiavo S.Nėries gatvės važiuojamąja dalimi nemažesniu nei 123 km/h greičiu. Ties 39 numeriu pažymėtu pastatu jis važiavo važiuojamosios dalies dešine puse ir nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės. Nesuvaldytas automobilis „Honda Prelude“ nedideliu smailiu kampu nuvažiavo nuo gatvės važiuojamosios dalies į kairę. Užvažiavus ant žalios vejos, automobilis pradėjo suktis apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę. Pasisukęs automobilis judėjo kairiu šonu į priekį, priekinio kairio sparno šoniniu paviršiumi atsitrenkė į žalioje vejoje buvusį metalinį stulpelį ir nulenkė jį. Toliau automobilis virto per kairį šoną. Virsdamas automobilis dar sukosi apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę. Virsdamas ir slysdamas automobilis partrenkė ant šaligatvio buvusius pėsčiuosius. Po to automobiliui slystant ant stogo, jis užpakaline plokštuma atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Po šio kontakto apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę besisukantis automobilis ant stogo nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Prieš pat įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako formavimąsi automobilis „Honda Prelude“, vairuojamas R. B., važiavo nemažesniu nei 123 km/h greičiu. Eismo įvykio metu šis greitis mažėjo nuo šio nustatyto greičio iki nulio. Po eismo įvykio automobilis sustojo. Ties 39 numeriu pažymėtu pastatu automobilis „Honda Prelude“ važiavo važiuojamosios dalies dešine puse dešinės pusės ratais apie 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto. Automobilis lanku artėjo prie važiuojamosios dalies dešinio krašto iki 2,2 m atstumo, po ko taipogi lanku nukrypo į kairę. Automobilis „Honda Prelude“ nedideliu smailiu kampu nuvažiavo nuo gatvės važiuojamosios dalies į kairę. Užvažiavus ant žalios vejos, automobilis pradėjo suktis apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę. Pasisukęs automobilis judėjo kairiu šonu į priekį žalia veja ir kairiu šaligatviu. Po to automobilis virto per kairį šoną ir slydo ant abiejų šonų bei stogo kairiu šaligatviu. Automobiliui slystant ant stogo, jis užpakaline plokštuma atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Po šio kontakto apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę besisukantis automobilis ant stogo nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis automobilio „Honda Prelude“ vairuotojas R. B. privalėjo važiuoti nedidesniu kaip didžiausiu leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu S.Nėries gatvės važiuojamąja dalimi, kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto. Automobilio „Honda Prelude“ vairuotojo R. B. veiksmai, - važiavo nemažesniu kaip 123 km/h greičiu tuo žymiai viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, apvirto ir partrenkė ant šaligatvio buvusius pėsčiuosius D. V., G. Ž., A. Ž., A. B. ir A. L., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (t. 1, b.l. 45-53).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Honda Prelude“, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės būklės iki įvykio dėl sugadinimų negalima nustatyti, priekiniai ir galiniai automobilio žibintai buvo įjungti ir veikė (t. 1, b.l. 21-22). UAB „Tolvita“ pateikė duomenis, kad šio automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2011-05-05 ir išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė, kuri galioja iki 2013-05-05 (t. 1, b.l. 32-37).
Įvykio vietoje rasta metalinė teleskopinė lazda buvo apžiūrėta (t. 1, b.l. 6-8). Lazdą apžiūrėjęs ginklų ir sprogmenų specialistas davė išvadą, kad apžiūrėtas objektas yra pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinė lazda, kuri priskiriama D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (t. 1, b.l. 57-58). Vilniaus apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriaus rašte Nr. 10-10-S-10377 nurodyta, kad smogiamojo pobūdžio ginklai – kieto metalo teleskopinės lazdos priskiriamos D kategorijos šaltiesiems ginklams. Kieto metalo teleskopinę lazdą įsigyti galima, tačiau nešiotis draudžiama (t. 1, b.l. 60).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. B., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, dėl kurio žuvo du žmonės ir dar keturi buvo sužaloti. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs tokią veiką, pripažino kaltę dėl eismo įvykio, tačiau ginčijo aplinkybę dėl apsvaigimo. Dėl įvykio aplinkybių kaltinamasis paaiškino, kad viršijo leistiną greitį lenkimo momentu pastebėjęs priešais atvažiuojantį automobilį ir priėmęs netinkamą toje situacijoje sprendimą, t.y. užuot stabdęs ir grįžęs į savo eismo juostą, padidino greitį ir spėjo baigti lenkimą iki susiduriant su priešais atvažiuojančiu automobiliu, tačiau dėl netikėtai jautrios vairuojamo automobilio reakcijos į greičio pedalo nuspaudimą greitis padidėjo daugiau, nei jis tikėjosi, po ko jis prarado automobilio kontrolę ir automobilis nuslydo į kairę šalikelę, kur pradėjo verstis. Kartu su kaltinamuoju važiavęs nukentėjusysis E. V. nurodė panašias aplinkybes, paaiškino, kad iki lenkimo R. B. važiavo apie 50-60 km/h greičiu, lenkimo metu greitį papildomai didino ir tam, kad išvengtų susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Minėti parodymai iš esmės atitinka liudytojų parodymais ir specialisto išvada Nr. 11-1435(11) nustatytas įvykio aplinkybes, tačiau kritiškai vertintini R. B. teiginiai neva greičio viršijimas buvo situacinis, nulemtas ne tiek jo neatsakingo vairavimo, kiek lenkimo manevro metu kelyje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Kaltinamojo lenktame automobilyje važiavusių liudytojų L. Ž. ir K. Ž. parodymai patvirtina, kad R. B. jų automobilį prisivijo jau važiuodamas labai dideliu greičiu, ką jos suprato išgirdusios stiprų variklio garsą, o po akimirkos kaltinamojo automobilis jau pralėkė pro šalį nepaisydamas, kad priešpriešiais dar iki lenkimo važiavo kitas automobilis, iki kurio buvo tik 50-70 m atstumas. Liudytojas R. S., kuris kaltinamajam darant lenkimo manevrą, važiavo priešpriešiais R. B. vairuojamam automobiliui, taip pat patvirtino, kad kaltinamasis lėkė labai dideliu greičiu ir lenkimo manevrą atliko jau po to kai jis (R. S.) buvo įsukęs į S.Nėries gatvę ir pavažiavęs ja 10-20 metrų. Tokie parodymai paneigia R. B. teiginius neva R. S. vairuojamas automobilis sudarė jam netikėtą kliūtį kada jis jau buvo išvažiavęs lenkimui ir susilyginęs su ta pačia kryptimi važiavusiu kitu automobiliu (nustatyta, kad juo važiavo K. Ž. ir L. Ž.). Pažymėtina ir tai, kad iš liudytojo E. M. parodymų matosi, jog kaltinamasis dar iki įvykio automobiliu važinėjo netoli įvykio vietos akivaizdžiai viršydamas greitį, į ką ir atkreipė dėmesį šis liudytojas. Teisme apklausti liudytojai V. J., J. V., V. S. patvirtino, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis iki įvykio lėkė labai dideliu greičiu. Šią aplinkybę įrodo ir specialisto išvada Nr. 11-1435(11), kuria nustatyta, jog prieš pat įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako formavimąsi automobilis „Honda Prelude“, vairuojamas R. B., važiavo nemažesniu nei 123 km/h greičiu. Specialisto išvada taip pat nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nurodyta, kad ties 39 numeriu pažymėtu pastatu automobilis „Honda Prelude“ važiavo važiuojamosios dalies dešine puse dešinės pusės ratais apie 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, lanku artėjo prie važiuojamosios dalies dešinio krašto iki 2,2 m atstumo, po ko taipogi lanku nukrypo į kairę, nedideliu smailiu kampu nuvažiavo nuo gatvės važiuojamosios dalies į kairę, užvažiavo ant žalios vejos, kur automobilis pradėjo suktis apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę, judėjo kairiu šonu į priekį žalia veja ir kairiu šaligatviu, po to virto per kairį šoną ir slydo ant abiejų šonų bei stogo kairiu šaligatviu kol užpakaline plokštuma atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir sukdamasis apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę ant stogo nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Specialisto išvada konstatuota, kad techniniu požiūriu R. B. veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, nes prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis automobilio „Honda Prelude“ vairuotojas R. B. privalėjo važiuoti nedidesniu kaip didžiausiu leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu S.Nėries gatvės važiuojamąja dalimi, kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, tačiau važiavo nemažesniu kaip 123 km/h greičiu tuo žymiai viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, apvirto ir partrenkė ant šaligatvio buvusius pėsčiuosius.
Taigi, teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. B. pažeidė KET 133 punktą, nes vairavo viršydamas leistiną greitį, nepasirinko vairavimo sąlygas ir vietą atitinkančio saugaus greičio, važiavo daugiau nei dvigubai didesniu nei leistinas maksimalus greitis mieste, daugiabučių gyvenamųjų namų rajone, tokiais veiksmais keldamas akivaizdų pavojų ne tik kitiems kelyje esantiems eismo dalyviams, automobiliu vežamam keleiviui, bet ir šalia kelio esančiose teritorijose buvusių žmonių ir jų turto saugumui. Kelyje pastebėjęs kliūtį – savo eismo juosta jam priešais atvažiuojantį automobilį, ne tik nestabdė vairuojamo automobilio, bet dar labiau padidino greitį ir pavojingai manevravo iš vienos eismo juostos į kitą, po ko nebesuvaldė automobilio ir juo partrenkė šalikelėje buvusius pėsčiuosius, du iš kurių žuvo, o dar trys buvo sužaloti. Teismas konstatuoja, kad ne tik techniniu, bet ir teisiniu požiūriu toks kaltinamojo R. B. elgesys ir buvo pagrindinė bei iš esmės vienintelė priežastis kilti eismo įvykiui, dėl kurio žuvo pėstieji D. V. ir G. Ž., pėsčiosioms A. L. ir A. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, pėsčiajai A. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleiviui E. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Veika padaryta esant nusikalstamam pasitikėjimui, t.y. R. B. suvokė, kad gyvenvietėje vairuodamas automobilį žymiai viršijant leistiną greitį ir pavojingai manevruojant, be to, vairuodamas po psichotropinės medžiagos vartojimo, jis kelia ypač didelį pavojų eismo ir jo dalyvių bei kitų žmonių saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių.
Dėl apsvaigimo kaltinamasis neprisipažino, nurodė, kad nevartoja jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vairavimo metu buvo blaivus ir neapsvaigęs, o metamfetamino pėdsakų atsiradimą jo organizme motyvavo tuo, kad šios medžiagos galėjo būti jam nežinant primaišyta į 2011-05-01 vakarėlyje pas draugą vartotus alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad analogiška versija metamfetamino radimą jo organizme grindė ir nukentėjusysis E. V., įvykio metu važiavęs R. B. vairuojamu automobiliu, tačiau teisme apklausti ekspertai kategoriškai paneigė bet kokią galimybę, kad metamfetaminas galėjo organizme išsilaikyti tris savaites. Jokio kito įtikinamo paaiškinimo dėl psichotropinės medžiagos atsiradimo jo organizme kaltinamasis nesugebėjo pateikti ir laikėsi versijos, kad narkotikų nevartoja. Tokią versiją paneigia specialisto išvada Nr. T-N 1054/11(01), kuria nustatyta, kad R. B. šlapime, paimtame praėjus apie pusantros valandos nuo eismo įvykio, buvo rasti metamfetamino pėdsakai, t.y. metamfetamino vartojimo iki eismo įvykio faktas yra akivaizdus. Kartu važiavusio E. V. kraujyje ir šlapime buvo rasta tos pačios psichotropinės medžiagos, nors šis nukentėjusysis kaip ir kaltinamasis laikėsi versijos, kad jokių narkotikų nevartoja. Papildomai galima paminėti, kad E. V. 2012-01-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą ta pačia psichotropine medžiaga 2011 m. rudenį (teismo baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs). Tokių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti, kad skirtingai nei teigė kaltinamasis ir nukentėjusysis E. V., R. B. artimoje aplinkoje yra toleruojamas narkotikų vartojimas.
Transporto priemones vairuojančių asmenų medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja 2006-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių taisyklių 10 punktas nustato, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pažymėtina, kad dėl šioje byloje tiriamo eismo įvykio ir jo pasekmių pobūdžio, minėtas apsvaigimo taisyklių punktas nebuvo įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių. Kaltinamasis po įvykio buvo praradęs sąmonę (tą patvirtino visi įvykį matę asmenys), todėl normalu, kad buvo pristatytas ne medicininei apžiūrai apsvaigimui nustatyti, bet nuvežtas į ligoninę pirminei medicininei pagalbai suteikti ir buvo apsiribota tik Lazdynų GMP įteiktu siuntimu paimti R. B. kraujo ir šlapimo mėginius toksikologiniam tyrimui (t. 2, b.l. 5). Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, jog eismo įvykio vieta buvo apžiūrima nuo 16.40 val. iki 18.30 val. (t. 1, b.l. 4), laikinojo sulaikymo protokolas R. B. buvo surašytas ne įvykio vietoje, o Kelių policijoje tik 20.00 val. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, galima pateisinti tai, jog ikiteisminio tyrimo metu betarpiškai po eismo įvykio kaltinamajam nebuvo atlikta medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti. Nors iškart po eismo įvykio R. B. nebuvo atlikta minėta apžiūra, todėl medicininių duomenų konstatuoti apsvaigimą teismas neturi, tačiau teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, pagal kuriuos galima daryti išvadą, jog kaltinamasis automobilį vairavo apsvaigęs.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje pažymėta, kad alkoholio kiekio koncentraciją kraujyje, kuriai esant pripažįstama, jog vairuotojas yra neblaivus, nustato BK 281 str. 8 d., tuo tarpu nei baudžiamajame įstatyme, nei Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklėse nėra konkrečių nuostatų dėl apsvaigimo nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų maksimalios leistinos koncentracijos normos vairuotojo kraujyje, kas reiškia, kad dėl šių medžiagų specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybių netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis vairuotojo organizme. Šioje byloje yra nustatyta, kad R. B. organizme ir po pusantros valandos nuo eismo įvykio dar buvo psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų. Teisme apklaustas ekspertas V.E.A.Banaitis nurodė, kad vien kiekybinis psichoaktyvios medžiagos rodiklis nebūtinai turi lemiamą reikšmę apsvaigimo nustatymui, nes skirtingi žmonės skirtingose situacijose gali nevienodai reaguoti į apsvaigimą sukeliančių medžiagų poveikį. Pažymėtina, kad pagal įvykio situaciją, kaltinamojo veiksmus vairuojant automobilį tiek įvykio metu, tiek iki jo (liudytojas E. M. nurodė dar iki įvykio matęs tą patį automobilį laksčius dideliu greičiu nepaisant kelyje įrengtų greičio mažinimo kalvelių), galima daryti išvadą, jog R. B. elgesys visiškai atitiko eksperto apibūdintą metamfetamino poveikį žmogui, t.y. euforija, lemianti aktyvumą, nutrūktgalvišką elgesį, vairavimą nepaisant savo ir kitų asmenų saugumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog R. B. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino.
Teismo medicinos specialisto išvados M 701/11(01) ir M 698/11(01) patvirtina, kad D. V. ir G. Ž. žuvo būtent nuo sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, o specialisto išvados Nr. G 1933/11(01), G 1991/11(01), G 1395/11(01) ir G 1934/11(01) patvirtina, kad eismo įvykio metu A. L. ir A. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, A. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Kilus šioms pasekmėms, R. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.
Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad R. B. neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą. Ši lazda buvo rasta eismo įvykio vietoje, kaltinamasis prisipažino, kad šis ginklas priklauso jam, lazdą buvo pasiėmęs su savimi savigynos tikslais. Specialisto išvada lazdos apžiūros metu, policijos raštas patvirtina, kad tai yra nešaunamasis D kategorijos ginklas, kurį nešiotis draudžiama. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
2011-05-22 R. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka bei nuo 2011-05-23 suimtas iki nuosprendžio priėmimo dienos. Sulaikymo ir suėmimo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.
Nukentėjusieji A. Ž., A. Ž., A. V., A. B. ir K. L. byloje pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji L. V. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio.
UADB „Ergo Lietuva“ teisminio nagrinėjimo metu 2011-09-23 raštu pranešė, kad 2011-05-22 eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Honda Prelude“, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta šioje bendrovėje. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus yra 2500000 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 EUR dėl neturtinės žalos padarymo) bei 500000 EUR dėl žalos turtui, todėl draudimo bendrovės atsakomybė dėl ieškovams padarytos neturtinės žalos yra 2500 EUR (8632 Lt), kuri jau yra išmokėta visa. Draudžiamojo įvykio administravimo metu pagal surinktus išmokų išmokėjimui reikšmingus duomenis buvo išmokėtos šios išmokos:
- A. Ž. išmokėta 50 % įstatyme numatytos neturtinės žalos, t.y. 3452 Lt; dėl dukters mirties ir su laidojimu susijusių išlaidų išmokėta 754,30 Lt išmoka; atlygintos išlaidas patvirtinančiais įrodymais pagrįstos 150,75 Lt gydymo išlaidos, 191,45 Lt kelionės į reabilitacijos įstaigą išlaidos bei 1660 Lt išmokėta už eismo įvykio metu sugadintus daiktus; šiai nukentėjusiajai pagal pateiktus dokumentus atlyginta visa turtinė žala;
- A. V. išmokėta 25 % įstatyme numatytos neturtinės žalos, t.y. 1726,40 Lt; dėl sūnaus mirties išmokėta 1161,71 Lt išmoka laidojimo bei žuvusiojo mirties paminėjimo po 4 savaičių išlaidoms atlyginti; 500 Lt sumokėta už žuvusiojo sugadintus daiktus; pagal pateiktus dokumentus nukentėjusiajam atlyginta visa turtinė žala, kitų reikalavimų nepateikta, nukentėjusiajam pranešta apie galimybę gauti draudimo išmoką dėl kapavietės sutvarkymo bei nurodytos mokėtinos išmokos ribos, t.y. ne daugiau 8000 Lt;
- A. B. išmokėta 25 % įstatyme numatytos neturtinės žalos, t.y. 1726,40 Lt; pagal nukentėjusiosios pateiktus išlaidas patvirtinančius įrodymus jai atlygintos visos 364,75 Lt gydymo išlaidos, 420,43 Lt kelionės į gydymo įstaigas išlaidos ir 400 Lt išmokėta už eismo įvykio metu sugadintus daiktus; draudžiamojo įvykio administravimo procedūra dėl nukentėjusiajai padarytos žalos nustatymo tęsiama ir sprendimai dėl kitų mokėtinų draudimo išmokų bus priimti iš atitinkamų institucijų gavus visus reikiamus dokumentus;
- K. L. į draudimo bendrovę nesikreipė, jai buvo išsiųsti pranešimai suteikti informaciją apie eismo įvykio metu patirtą žalą;
- Vilniaus teritorinei ligonių kasai už eismo įvykyje nukentėjusių asmenų gydymą buvo išmokėta 22767,79 Lt draudimo išmoka (t. 2, b.l. 146, 147-190).
Draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ atlyginus dalį neturtinės ir dokumentais pagrįstą turtinę žalą, nukentėjusieji teisme tikslino savo ieškininius reikalavimus. A. Ž. prašo priteisti 1000000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. Ž. – 293790,70 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. B. – 98274 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. V. – 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 12000 Lt turtinei žalai atlyginti, K. L. – 10000 Lt neturtinei žalai, padarytai jos dukteriai A. L., atlyginti bei 3100 Lt jai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo A. V. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. K. L. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, žalą priteisiant iš kaltinamojo.
Kaip matosi iš teismui pateikto UADB „Ergo Lietuva“ rašto ir draudžiamojo įvykio administravimo dokumentų, ši draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą, išskyrus A. V. prašomas priteisti 12000 Lt išlaidas sūnaus kapavietės sutvarkymui bei K. L. prašomą priteisti 3100 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro su A. L. gydymu susijusios išlaidos bei dėl dukters priežiūros gydymo laikotarpiu K. L. negautos pajamos. Iš UADB „Ergo Lietuva“ pateiktų dokumentų matosi, jog draudimo bendrovė sutinka atlyginti A. V. kapavietės sutvarkymo išlaidas kai jis pateiks šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius dokumentus, pažymint, kad šios išlaidos bus atlygintos remiantis vidutinėmis kainomis, t.y. neviršijant 8000 Lt (t. 2, b.l. 158). A. V. teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti jo prašomą 12000 Lt sumą, todėl teismas neturi pakankamai duomenų, būtinų sprendžiant klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio. Draudimo bendrovė sutinka atlyginti nukentėjusiajam tokias išlaidas pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, tačiau nesutinka su prašomos sumos dydžiu. Esant tokiai situacijai, neatidėjęs baudžiamosios bylos ir negavęs papildomų duomenų, teismas neturi galimybės tinkamai išspręsti klausimą dėl A. V. prašomos priteisti turtinės žalos, todėl siekdamas nevilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo, dalyje dėl reikalavimo priteisti sūnaus kapo sutvarkymo išlaidas teismas pripažįsta A. V. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.
K. L. teisme nurodė, kad ji patyrė minimaliai 3100 Lt dydžio turtinę žalą. Dėl dukters priežiūros negalėjo įgyvendinti jau suplanuoto projekto ir negavo už jį pajamų, taip pat patyrė su dukters gydymu susijusias išlaidas, pirko vaistus, tačiau neišsaugojo kvitų, dėl ko draudimo bendrovė jai atlyginti turtinę žalą atsisakė. Kaltinamasis su K. L. prašoma turtine žala sutiko, jos dydį visiškai pripažino. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą dokumentais pagrįsta turtinė žala turėtų būti priteista iš atsakingo draudiko, tačiau šiuo atveju K. L. prašomos turtinės žalos dokumentai pagrįsti negali. Kita vertus, nekyla abejonių, jog K. L. patyrė turtinę žalą, o kaltinamasis ieškinį pripažįsta ir su prašomos priteisti žalos dydžiu sutinka visiškai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, tenkina K. L. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o šią žalą priteisia iš kaltinamojo R. B..
Dėl neturtinės žalos atlyginimo A. Ž. ieškinys tenkintinas iš dalies, o kiti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai. s sužalojimus, taigi ir dėl jų kilusius dvasinius išgyvenimus, didžiąja dalimi nulėmė paties nukentėjusiojo ypač neatsakingas
Neabejotina, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes dėl nusikalstamų R. B. veiksmų žuvo nukentėjusiųjų A. Ž. ir A. Ž. naujagimė duktė, pati A. Ž. buvo sužalota, žuvo A. V. sūnus, nukentėjusioji A. B. buvo sunkiai sužalota ir žuvo jos sužadėtinis, taip pat sunkiai sužalota nukentėjusiosios K. L. nepilnametė duktė A. L..
Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamojo padaryti grubūs KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo nukentėjusiojo A. V. sūnus D. V., kuris taip pat buvo ir nukentėjusiosios A. B. sužadėtinis. Nuo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė ir nukentėjusiųjų A. Ž. bei A. Ž. mažametė duktė. A. Ž. bei A. B. pačios taip pat buvo partrenktos automobilio ir sužalotos – A. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. B. sveikata sutrikdyta sunkiai. Mažametė nukentėjusioji A. L. įvykio metu patyrė sužalojimus, vertintinus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Artimų žmonių netektis nukentėjusiesiems A. V., A. Ž., A. Ž. ir A. B. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, A. Ž. ir A. Ž. prarado naujagimę dukterį ir nebėra tikri, kad artimiausiu metu galės susilaukti daugiau vaikų, buvo sugriauti A. B. planai kurti šeimą su D. V.. Be to, A. Ž., A. B. ir A. L. buvo pačios sužalotos eismo įvykio metu, dėl ko patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl to kaip sužalojimai gali paveikti jų sveikatą ateityje. Teismas įvertina ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį ir teisės aktai, ir bendrieji moralės principai įpareigoja būti ypač atidų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis elgėsi ypač neatsakingai, demonstravo abejingumą tiek savo, tiek aplinkinių saugumui – sėdo vairuoti transporto priemonės apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, vairavo itin pavojingai. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį – yra jauno amžiaus, anksčiau dirbo, tačiau turto neturi ir šiuo metu pajamų negauna, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis su ieškinių dydžiu sutiko visiškai. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nusikalstama veika sukeltas itin sunkias ir nebeatstatomas pasekmes, taip pat realistiškai vertindamas kaltinamojo galimybes šiuo metu ir ateityje atlyginti priteistą žalą teismas mano, kad A. Ž., A. V., A. B. ir K. L. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, todėl jų ieškiniai yra tenkintini visiškai. A. Ž. ieškinys tenkintinas iš dalies, o jam priteistiną neturtinę žalą teismas įvertina tokia pat suma kaip ir nukentėjusiajai A. Ž. padarytą neturtinę žalą. A. Ž. ir A. Ž. abu neteko naujagimės dukters, be to, įvykio metu nukentėjusioji A. Ž. nukentėjo ir pati asmeniškai, todėl A. Ž. reikalavimas priteisti daugiau nei triskart didesnę neturtinę žalą, nei tokią žalą įvertino A. Ž., yra neproporcingas kitų nukentėjusiųjų reikalavimams ir, atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo kriterijus, laikytinas per dideliu.
Taigi, teismas nukentėjusiųjų A. Ž. ir A. Ž. patirtą neturtinę žalą įvertina po 300000 Lt, A. V. ir A. B. patirtą neturtinę žalą – po 100000 Lt, o A. L. patirtą neturtinę žalą – 10000 Lt. Nustatant iš kaltinamojo priteistinų sumų dydį, atsižvelgtina į tai, kad A. Ž., A. B. bei A. V. dalį neturtinės žalos atlygino UADB „Ergo Lietuva“, kuri šiuo metu jau yra išmokėjusi nukentėjusiesiems visą pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., draudikui priklausančią mokėti privalomojo draudimo sumą (2500 EUR) dėl vieno eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos. Likusi neturtinės žalos suma yra priteistina iš kaltinamojo R. B., t.y. iš jo priteistina 300000 Lt A. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti, 293790,70 Lt A. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti, po 98273,60 Lt A. B. ir A. V. padarytai neturtinei žalai atlyginti, 10000 Lt A. L. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
n u s p r e n d ž i a:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 metų;
Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., ir paskirti areštą 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatomis, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-05-22 iki 2012-01-18.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-01-18.
Iš dalies tenkinti A. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiškai tenkinti kitus ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo bei K. L. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš R. B. priteisti:
- 300000 Lt A. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti;
- 293790,70 Lt A. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti;
- 98273,60 Lt A. V. padarytai neturtinei žalai atlyginti;
- 98273,60 Lt A. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti;
- 10000 Lt K. L. jos nepilnametei dukteriai A. L. padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 3100 Lt K. L. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priimti L. V. atsisakymą nuo civilinio ieškinio.
A. V. ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti kapo sutvarkymo išlaidas A. V. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šių išlaidų nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Prie bylos saugomą teleskopinę metalinę lazdą konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Prie bylos saugomus kitus daiktus: kvapo pėdsakus iš automobilio, automobilio bagažinėje rastą butelį, iš priekinio stiklo išimtus plaukus, nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.
Teisėjas (parašas) Olegas Zaicevas
Nuorašas tikras:
Teisėjas O.Zaicevas