LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo grąžintas apeliantei,
n u s t a t ė :
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. Z. (A. Z.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, galutinė bausmė jam paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Taip pat, vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, A. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemonėmis 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo dienos bei iš A. Z. išieškota pusę automobilio „Audi 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkanti pinigų suma – 2 628 eurai.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo. Skunde prokurorė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą pakeisti, panaikinant dalį dėl turto konfiskavimo, ir konfiskuoti A. Z. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonę. Teisėjo rezoliucija šis apeliacinis skundas buvo priimtas ir skirtas nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.
3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2020 m. sausio 8 d. nutartimi prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo grąžintas apeliantei. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio nuostatos nenumato teisės skųsti teismo priimto baudžiamojo įsakymo apeliacine ar kasacine tvarka nei kaltinamajam, nei prokurorui, todėl plečiamai aiškinti baudžiamojo proceso įstatymą ir galimai pabloginti kaltinamojo padėtį po to, kai įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas, nėra teisinio pagrindo.
4. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Viktorija Baradinskaitė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą priimti nagrinėti. Prokurorė nurodo, kad priimdamas baudžiamąjį įsakymą A. Z. Vilniaus apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuodamas tik pusės nusikalstamos veikos priemonės vertės sumą, o ne pačią priemonę, t. y. automobilį. Prokurorė nesutinka su skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties išvadomis, jog vien ta aplinkybė, kad baudžiamuoju įsakymu A. Z. paskirta per švelni baudžiamojo poveikio priemonė, savaime neleidžia konstatuoti, jog nebuvo laikytasi bendrųjų baudžiamojo proceso principų. Skunde pažymima, kad priimdamas baudžiamąjį įsakymą teismas vadovavosi netinkama BK 72 straipsnio dalimi. Nesutikdama su apeliacinio skundo grąžinimu, prokurorė nurodo, kad susiklosčiusi procesinė situacija, kuomet tik kaltinamasis turi teisę nesutikti su priimtu baudžiamuoju įsakymu, yra ydinga ir neatitinka teisingumo principo.
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Baradinskaitės skundas atmetamas
6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2020 m. sausio 8 d. nutartis, kuria prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo grąžintas apeliantei, priimta tinkamai vadovaujantis BPK 422 straipsnio nuostatomis.
7. BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka, t. y., nerengiant žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. BPK 422 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
8. Pagal šį įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, tik kaltinamojo pateiktas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nutraukia baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo procesą, o teisė skųsti šį teismo sprendimą apeliacine tvarka aukštesniajam teismui nenumatyta nei vienai proceso šaliai. Šiuo aspektu baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, tinkamai vadovaujantis teismų praktika dėl teismo baudžiamojo įsakymo apskundimo, teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad A. Z. per nustatytą terminą nepadavė prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 27 d., todėl nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti baudžiamojo proceso įstatymą ir galimai pabloginti kaltinamojo padėtį po to, kai baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo.
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Viktorija Baradinskaitė 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. Z. buvo kaltinamas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Šiame pareiškime prokurorė siūlė teismui A. Z., pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas bei vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnio nuostatomis, galutinę bausmę skirti 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą, jokių baudžiamojo poveikių priemonių taikyti nebuvo prašoma (t. 1, b. l. 77-79). Iš prokurorės pateikto apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama būtent su teismo kaltinamajam A. Z. taikyta baudžiamojo poveikio priemone – daliniu turto konfiskavimu (t. 1, b. l. 89-91). Pagal BPK 419 straipsnio nuostatas, įstatymo leidėjas prokurorui nenustatė pareigos pareiškime dėl baudžiamojo proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyti kaltininkui skirtinas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis BPK 421 straipsnio 4 punkto nuostatomis, teismo baudžiamuoju įsakymu, turi būti išspręsti ir klausimai, susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu, todėl net ir nesant prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu išdėstytų siūlymų skirti kaltinamajam konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali ją paskirti savo iniciatyva arba jos iš viso neskirti. Be to, kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos dalimi bausmės, kurios skyrimas yra išimtinai teismo diskrecija. Teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, gali parinkti jo vertinimu teisingą bausmę.
10. Prokurorė skunde teigia, kad svarbu ne tik formaliai taikyti BPK 422 straipsnio nuostatas, bet ir vadovautis teisingumo principu. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. Z. buvo paskirta ne tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kuri būtų teisinga prokurorės vertinimu, savaime neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeistas vienas iš bendrųjų baudžiamojo proceso principų. Tuo tarpu suteikiant proceso šalims tokias teises, kurių nenumato baudžiamojo proceso įstatymas, šiuo atveju – BPK 422 straipsnio normos, būtų pažeisti kaltinamojo teisėti lūkesčiai, kad priimtas ir įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas nebus pakeistas įstatymo imperatyviai nenustatyta tvarka. Kaip jau yra pasisakęs aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-235-307/2017), toks įstatymo aiškinimas neabejotinai iškreiptų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes kaltinamajam teisė apskųsti baudžiamąjį įsakymą apeliacine ar kasacine tvarka taip pat nenustatyta. Teismų praktikoje teisė paduoti prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ar reikalauti pakeisti teismo baudžiamąjį įsakymą, kaip išimtis numatyta (be kaltinamojo) tik tretiesiems asmenims, kurių teisės yra suvaržytos priimto teismo baudžiamojo įsakymo dalimi dėl turto konfiskavimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-222-307/2015).
11. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad prokurorės skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2020 m. sausio 8 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė