Nr. DOK-780

                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00175-2024-6

                     (S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 25 d. paduotu ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo bei įpareigojimo perduoti su statybos rangos darbų atlikimu susijusią dokumentaciją. Byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 44 387,08 Eur netesybas (baudą), palikta nepakeista.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Milsta“ 44 387,08 Eur sutartinių netesybų (baudos); panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 44 387,08 Eur sutartinių netesybų (baudos) ieškovei iš atsakovės UAB „Milsta“ priteisimo, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, byloje nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) kaip specialiosios teisės normos tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), tiek kitų teisės aktų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023) ir nesivadovavo VPĮ normomis, numatančiomis teisę perkančiajai organizacijai (ieškovei): nutraukti pirkimo sutartį (VPĮ 90 straipsnio 3 dalis); įtraukti rangovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą užsakovei vienašališkai nutraukus sutartį dėl rangovės padaryto esminio sutarties pažeidimo bei rangovei vykdžius sutartį su dideliais ir/ar nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančiajai organizacijai pritaikius pirkimo sutartyje nustatytą sankciją - priskaičiuojant rangovei netesybas (delspinigius/ baudą) (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas); apie priimtą sprendimą informuoti rangovę (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis); rangovei neginčijus užsakovės priimto sprendimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl rangovo padaryto esminio sutarties pažeidimo ir netesybų taikymo, apie užsakovės priimtą sprendimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka, viešai paskelbiant informaciją apie sutarties neįvykdžiusią rangovę (VPĮ 91 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atitinkamai, nepagrįstai buvo neatsižvelgta į teisės normą, numatančią teisę rangovei per 30 dienų nuo sutarties nutraukimo ar užsakovės sprendimo išsiuntimo rangovei dienos apskųsti teismui ieškovės priimtą sprendimą nutraukti sutartį, rangovei manant, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija nepagrįstai pritaikė sutartyje nustatytą sankciją (VPĮ 102 straipsnio 4 dalis); per 10 dienų nuo užsakovės pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo rangovei dienos pateikti pretenziją užsakovei ar pareikšti ieškinį teismui (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, jog dėl statybos rangos sutarties (toliau – ginčo sutarties) nutraukimo yra abipusė sutarties šalių kaltė, byloje nesant duomenų, kad būtų išreikštas nesutikimas dėl sutarties vienašališko nutraukimo, paneigia ginčui, kilusiam iš viešojo pirkimo sutarties, taikytino specialaus įstatymo – VPĮ normų paskirtį ir šio įstatymo pagrindu užsakovei suteiktą teisę išviešinti juridinį faktą apie rangovės padarytą esminį sutarties pažeidimą ir sutarties nutraukimą dėl rangovės kaltės. Byloje perkančiajai organizacijai (ieškovei) veikiant griežtai pagal VPĮ reikalavimus, atliekant visus jai priklausančius atlikti veiksmus (pvz., priimant sprendimą įtraukti rangovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu), o rangovei elgiantis pasyviai ir VPĮ nustatyta tvarka neginčijant užsakovės (perkančiosios organizacijos) priimtų sprendimų ir sukurto bei išviešinto juridinio fakto, teismai nepagrįstai iš naujo nustatinėjo ginčo sutarties vienašališko nutraukimo aplinkybes, taip pat už ginčo sutarties nutraukimą atsakingą subjektą.

2. Pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, vienašalis viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Teismai, pasisakydami dėl ginčo sutarties vienašališko nutraukimo aplinkybių ir nustatydami už sutarties nutraukimą atsakingą asmenį (ir užsakovę), neįvertino to, kad ginčo teisiniams santykiams šiuo atveju imperatyviai taikytinos VPĮ normos. Be to, byloje buvo neatsižvelgta į tai, kad rangovė neginčijo užsakovės priimto sprendimo įtraukti atsakovę nepatikimų tiekėjų sąrašą, nors pagal VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą tokią teisę turėjo. Vadinasi, atsakovei nustatytu terminu neginčijus ieškovės priimto sprendimo, toks atsakovės neveikimas sukėlė viešojo pirkimo santykių subjektams atitinkamas teises ir pareigas.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai konstatavo abipusę šalių kaltę dėl ginčo sutarties nutraukimo ir atsakovę atleido nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai nustatinėjant už ginčo sutarties nutraukimą atsakingą asmenį ir tuo pagrindu po lygiai paskirstant civilinę atsakomybę, buvo ne tik netinkamai taikyta CK 6.259 straipsnio 1 dalis, bet ir nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, netinkamai įvykdžius ar neįvykdžius prievolės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta tik tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-378/2023). Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė yra visiškai atleistina nuo civilinės atsakomybės, nors teismai iš esmės konstatavo atsakovės kaltę dėl ginčo sutarties nutraukimo ir esminio jos pažeidimo. Be to, pagal teismų praktiką, net ir konstatavus kreditoriaus kaltę dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, CK 6.259 straipsnis palieka teismo teisę nuspręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-1075/2024). Pagal bylos duomenis teismams buvo pagrindas spręsti, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas ginčo sutarčiai išsaugoti ir siekė bendradarbiauti su atsakove, geranoriškai ir ne kartą pratęsė galutinį sutarties įvykdymo terminą bei, atitinkamai suėjus galutiniam sutarties įvykdymo terminui, nedelsiant neiniciavo sutarties nutraukimo, suteikė galimybę rangovei užbaigti visus darbus, patikėjus pažadais, jog sutarties pagrindu rangovės neatlikti darbai ir jau objektyviai egzistavę atliktų darbų atžvilgiu nustatyti darbų trūkumai rangovės bus atlikti artimiausiu metu.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teises ginti pažeistas teises jos pasirinktu būdu, t. y. pareikalaujant sutartinių netesybų (baudos) priteisimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės realūs dėl atsakovės esminio sutarties pažeidimo ir vienašališko nutraukimo patirti nuostoliai yra gerokai didesni nei ieškovės pareikalauta priteisti netesybų (baudos) suma.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovei biudžetinei įstaigai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (j. a. k. 302848387) 2026 m. vasario 24 d. už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 146 (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išrašyto registracijos išrašo Nr. 288601650) sumokėtą 891 (aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP22427.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai                                                                                   Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas