Civilinė byla Nr. e2-654-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. R. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, 

n u s t a t ė:

ieškovas S. R. pateiktu teismui ieškiniu prašė pripažinti laidavimo sandorį pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, negaliojančiu.

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo S. R. ieškinys atsakovei UAB „Lemora“ dėl laidavimo pripažinimo negaliojančiu atmestas ir priteista valstybei iš ieškovo 942 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, papildomai valstybei iš ieškovo priteista 1742 Eur žyminio mokesčio.

Šių sprendimų pagrindu Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 13 d. išdavė valstybei vykdomąjį raštą dėl 2684 Eur (942 Eur + 1742 Eur) skolos išieškojimo.

Ieškovas 2021 m. sausio 19 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti priteistos valstybei skolos išieškojimą dalimis, kas mėnesį sumokant valstybei po 100 Eur, kadangi ieškovo turtinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamas sudaro senatvės pensija, siekianti kas mėnesį apie 500 Eur. Todėl išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis valstybei priteistą sumą bus pajėgus sumokėti per tam tikrą laiką.

Prašymas tenkintinas iš dalies

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-106-302/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė rašytinių duomenų, kurie leistų spręsti apie ieškovo tikrąją turtinę padėtį. Patikrinęs Sodros registro duomenis, teismas nustatė, kad  ieškovas kas mėnesį gauna apie 500 Eur dydžio senatvės pensiją (CPK 179 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolio kontoroje nuo 2015 m. kreditoriaus UAB „Lemora“ naudai iš ieškovo S. R. yra vykdomas 91 553,19 Eur dydžio skolos išieškojimas.

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis nėra gera, todėl iš karto sumokėti valstybei priteistą 2684 Eur sumą jis nėra pajėgus.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl ieškovo nurodyto 27 mėnesių termino, per kurį prašoma išdėstyti teismo sprendimą vykdymą, būtina nustatyti, ar tokiu būdu nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.  Aptariamam kontekste pastebėtina, kad ieškovas nepateikė duomenų apie šeimos turtą, apie banko sąskaitose laikomas pinigines lėšas, kitą vertingą turtą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo tikrosios turtinės padėties iki galo neatskleidė (CPK 176, 177, 178 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-302-180/2018). Be to, pastebėtina, kad ieškovą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovavo ne valstybės garantuojamas, bet privatus advokatas, todėl mažai tikėtina teismas laiko ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad dėl sunkios kliento (ieškovo) turtinės padėties jam teisinė pagalba buvo teikiama neatlygintinai, kadangi tokiu atveju asmens teisę į teisinę pagalbą laiduoja valstybė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. 

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo S. R. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškinio nepagrįstumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Tai reiškia, kad ieškovas buvo pateikęs teismui iš esmės nepagrįstą ieškinį, todėl turėjo įvertinti ir galinčius iš to atsirasti visus neigiamus padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies sutiko su ieškovo argumentai, jog šiuo metu jo turtinė nėra gera ir neleidžia iš karto sumokėti visos 2684 Eur dydžio sumos, tačiau prašymas išdėstyti priteistą sumą daugiau kaip dvejiems metams (27 mėnesiams) reikštų akivaizdų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo pažeidimą bei teismo sprendimo ir jo privalomo pobūdžio paneigimą. Nors valstybė nėra privatus asmuo, tačiau asmenų lygybės įstatymui principas, valstybės funkcijos ir jos finansuojami subjektai (tame skaičiuje ir valstybinio sektoriaus darbuotojai), neleidžia daryti išimčių nustatant terminus, per kuriuos teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas.

Atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 6 ir 7 straipsniuose numatytus asmenų lygybės įstatymui ir teismui bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pricipus, į aplinkybę, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą apie visiškai sunkią jo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir teismo sprendimu valstybei priteistos 2684 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovą kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos, valstybei sumokėti po 223,67 Eur, pradedant mokėjimus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

išdėstyti ieškovui S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimu valstybei priteistos 942 Eur sumos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi valstybei priteistos 1742 Eur sumos (iš viso 2684 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų)) vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovą kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos, valstybei sumokėti po 223,67 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 67 ct), pradedant mokėjimus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovo atstovui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                               Gintautas Koriaginas