Civilinė byla Nr. e2-389-944/2021

Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-3-01184-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 13 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą

ieškovės VšĮ „Bruneros“ atstovams advokatui Mariui Enzinui ir advokato padėjėjui Lukui Stanevičiui,

atsakovės VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atstovei advokatei A. B.,

trečiajam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Bruneros“ ieškinį atsakovei VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. M..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus ir prašė:

1.       Pripažinti, jog atsakovės portale www.lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovės maitinimo paslaugos kokybę;

2.       Įpareigoti atsakovę nutraukti pažeidimą – po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nedelsiant pašalinti straipsnį „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ iš portalo www.lrt.lt;

3.       Įpareigoti atsakovę savo sąskaita per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be papildomų komentarų paneigti straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ paskelbtus tikrovės neatitinkančius ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančius teiginius, paskelbiant ieškovės pateiktą paneigimą;

4.       Priteisti ieškovei iš atsakovės 1 Eur (vieno euro) kompensaciją žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė teikia profesionalias maitinimo paslaugas ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ir specialiojo lavinimo įstaigoms, globos namams, neįgaliųjų ir invalidų bendrijoms, reabilitacijos ir slaugos centrams, ligoninėms, poilsio stovykloms, įvairioms įmonėms ir organizacijoms visoje Lietuvoje. Vykdydama aukščiau minėtą veiklą, ieškovė sudarė 2020-05-25 pirkimo sutartį Nr. DPS-9 bei 2020-07-01 pirkimo sutartį Nr. DPS-4 su Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, kurių pagrindu progimnazijos darbuotojams bei mokiniams teikė maitinimo paslaugą. 2020-09-21 atsakovės portale www.lrt.lt paskelbtas bei iki pat šio ieškinio parengimo dienos tebėra publikuojamas straipsnis „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ (toliau tekste – ginčo straipsnis), kuriame aptariama ieškovės progimnazijoje teikiamos maitinimo paslaugos kokybė. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog: vien pats ginčo straipsnio pavadinimas (antraštė) verčia manyti, jog virėjoms buvo duoti nurodymai perdirbti nesuvalgytą maistą; ginčo straipsnyje teigiama, jog nesuvalgytas maistas yra ne kartą perdirbtas į kitą patiekalą ir patiekiamas iš naujo: jautienos kukuliai – į troškinį; košės likučiai – į blynelius/sklindžius ar kukulius; ginčo straipsnyje nurodoma, jog progimnazijos vaikų maitinimui trūksta maisto (mėsos, pieno); ginčo straipsnyje teigiama, jog iš atliekų buvo maitinami vaikai, jų klasės. Be to, ginčo straipsnis užbaigiamas atskleidžiant, jog maitinimo paslaugą progimnazijoje teikia ieškovė ir kartu primenant tarp ieškovės ir BĮ Lietuvos nacionalinio kultūros centro kilusį teisminį ginčą dėl maitinimo paslaugos teikimo 2018 m. Dainų šventėje, tačiau kartu nutylint, jog šį ginčą teisme ieškovė laimėjo (Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. e2A-611-553/2019), nors ši informacija prieinama viešai. Ieškovės vertinimu tokie atsakovės viešai paskelbti duomenys neatitinka tikrovės – ieškovės administracija niekada nėra davusi tokio pobūdžio nurodymų darbuotojoms (virėjoms), progimnazija nereiškė ieškovei pretenzijų dėl maisto kiekio, o ieškovės patikrinimus atlikusi VMVT 2020-09-16 – 2020-09-17 patikrinimo aktais nenustatė atsakovės straipsnyje minėtų pažeidimų (maisto trūkumo, maisto atliekų perdirbimo ir/arba su straipsnyje minėtų patiekalų gamyba susijusių aplinkybių). Straipsnio paskelbimo metu (2020-09-21) atitinkami VMVT patikrinimo aktai (2020-09-16/17) jau buvo parengti. Negana to, apie patikrinimo rezultatus VMVT paskelbė viešai savo internetinėje svetainėje. Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes tiek VMVT viešai skelbiamos informacijos, tiek VMVT žinioje esančių patikrinimo aktų pagrindu patikrinti ginčo straipsnyje viešai skelbiamos informacijos teisingumą dar prieš ginčo straipsnio publikavimą. Juo labiau, kad pati atsakovė neabejotinai disponavo informacija apie VMVT atliktų patikrinimų faktą bei rezultatus – tą pačią dieną 2020-09-21 portale www.lrt.lt išplatino straipsnį „Po patikrinimų sostinės progimnazijos valgykloje aptikta grubių pažeidimų: šaldiklyje – pasibaigusio galiojimo mėsa“, kuriame aptarė šio ieškinio 6 p. minėtus VMVT patikrinimo aktus. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė ginčo straipsnio paskelbimo metu žinojo, kurios aplinkybės yra patikrintos bei nustatytos VMVT (tad yra teisingos), o kurios – ne. Po to, kai atsakovė 2020-09-21 paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis ginčo straipsnyje, šios „naujienos“ buvo atkartotos ir didžiuosiuose naujienų portaluose 15min.lt, alfa.lt, delfi.lt, lrytas.lt ir t. t., o taip pat buvo iškomunikuotos ir kitų žiniasklaidos priemonių reportažuose. Tokiu būdu atsakovės viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys tapo visuomenei aktualia naujiena, taigi, pasiekė itin didelę auditoriją bei formavo neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovę bei jos veiklą, o kartu ir sukėlė žalą ieškovės dalykinei reputacijai. Susidūrusi su jos dalykinei reputacijai daroma žala, ieškovė buvo priversta nutraukti paslaugų teikimą progimnazijoje – ieškovės su progimnazija sudarytos maitinimo paslaugų teikimo sutartys nutrauktos bendru šalių sutarimu. Progimnazija nereiškė pretenzijų ieškovei dėl suteiktų paslaugų kokybės o taip pat įsipareigojo atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, tokiu būdu papildomai patvirtindama tinkamą paslaugų teikimą.

Ieškovės vertinimu, ginčo straipsnyje paskleisti duomenys laikytini žinia, todėl pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, laikoma jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovė neteisminėje ginčo sprendimo stadijoje nepateikė jokių įrodymų paskelbtos informacijos teisingumui pagrįsti, pažymėjo, kad anoniminio šaltinio pateikta informacija negali asmenį atleisti nuo įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti skleidžiamos viešosios informacijos teisėtumą. Kadangi atsakovė nepatikrino anoniminių šaltinių gautos informacijos ir paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis ginčo straipsnyje, tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. Šie atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei žalą, t. y. atsakovės viešai paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją išplatino ir kitos žiniasklaidos priemonės, tad informacija buvo paskleista dideliu mastu. Tuo buvo sumenkintas ieškovės sunkiu bei ilgu darbu užsitarnautas pasitikėjimas įmonės veikla, formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į ieškovę. Be to, viešai paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys skatina ieškovės potencialius užsakovus abejoti ieškovės paslaugų kokybe bei rinktis ieškovės konkurentus, o esamus klientus – nepagrįstai abejoti jau teikiamų paslaugų kokybe. Esant tokiai situacijai atsakovė turi pareigą išspausdinti tokio teksto paneigimą: „Šių metų rugsėjo 21 dieną portale lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams" pateikta informacija neatitinka tikrovės. LRT neturi absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių VšĮ „Bruneros“ darbuotojus Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje vaikus maitinus iš maisto atliekų ar perdirbtų (ar pašildytų) nesuvalgytų patiekalų, patiekalus ruošus ne pagal receptūrą, ar kad maitinimui apskritai trūko maisto. LRT atsiprašo VšĮ „Bruneros“ bei portalo skaitytojų už tikrovės neatitinkančios ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos paskleidimą.“

Ieškovė dubliku palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovė privalo vykdyti Visuomenės informavimo įstatymo numatytas pareigas, t. y. patikrinti bei įsitikinti atitinkamų teiginių teisingumu prieš juos skelbiant viešai. Be to, naudodamasi Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta teise neatskleisti informacijos šaltinio, atsakovė prisiėmė atsakomybę už teiginių atitiktį tikrovei. Pažymėjo, kad ginčo straipsnyje paskelbti teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, o atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti jų teisingumą. Dėl šios priežasties ieškovė laiko, jog atsakovės neteisėti veiksmai skelbiant ginčo straipsnį yra įrodyti. Pažymi, kad ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdus.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, nurodė, kad iš esmės ieškovė kreipėsi į teismą dėl ginčo straipsnio, nes jis buvo grindžiamas išimtinai anoniminio šaltinio pateikta, nieko nepagrįsta ir nepatikrinta ir nepatvirtinta informacija. Nurodė, kad ieškovės teiginys, kad virėjoms buvo liepta rinkti maisto likučius iš lėkščių ir pateikti kitiems vaikams nėra nieko pagrįstas, ar paaiškintas. Taip pat nepagrįsti ginčo straipsnio teiginiai, kad nesuvalgytas maistas buvo perdirbtas į kitą patiekalą, kad buvo maisto trūkumas (238 vaikams 9 kg mėsos, kad 100 vaikų 2 l pieno). Šie teiginiai turi žalą ieškovės dalykinei reputacijai, nes po šio straipsnio pasirodymo komentarai buvo neigiamo pobūdžio. Papildomai nurodė, kad nustačius, kad tam tikri faktai yra pagrįsti, galimas ieškinio tenkinimas iš dalies, t. y. teismas turi pareigą nustatyti, kokie faktai neatitinka tikrovės ir įpareigoti juos paneigti. Paslauga, nors susijusi su viešuoju interesu, tačiau jos tiekėjas įgyvendina savo privatų interesą, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovės statusas yra viešoji įstaiga, negali lemti jos atžvilgiu ypatingo atviro jos kritikai.

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo gautas anoniminis skundas, kurio pagrindu žurnalistė atliko išsamų žurnalistinį tyrimą, pakalbino tris progimnazijoje dirbusias ieškovės virėjas. Visos jos patvirtino apie grubius vaikų maitinimo ir maisto saugos pažeidimus, susiekė ir pakalbino progimnazijos direktorių ir vaikų tėvus, kreipėsi atsakymo teisės į ieškovę, kuri atsisakė komentuoti situaciją. Atsakovės redakcijoje buvo nuspręsta nepublikuoti straipsnio negavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau tekste – Tarnybos) duomenų apie ieškovės veikloje nustatytus pažeidimus. Paaiškino, kad žurnalistė pakalbino Tarnybos atstovę ir tik įsitikinus žurnalistinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių patikimumu, atsakovės portale lrt.lt 2020 m. rugsėjo 21 d. ryte buvo publikuotas ginčo straipsnis. Pažymi, kad reikalavimas paneigti formuluojamas ydingai, nes ieškinyje apskritai neišskiriami konkretūs ginčo straipsnio teiginiai, kurie tariamai neatitinka tikrovės, apsiribojant pačių padarytais apibendrinimais, todėl toks ieškinio reikalavimas tiek pažeidimo pripažinimo aspektu, tiek paneigimo aspektu negali būti tenkinamas. Straipsnyje pateikta informacija yra paremta skirtingų tikrų (dėl žurnalisto šaltinio apsaugos neatskleistos tapatybės) asmenų – ieškovės darbuotojų paaiškinimais, anoniminiu skundu, progimnazijos vadovo ir vaikų tėvų, taip pat Tarnybos atliktų patikrinimų rezultatais, kurie patvirtino ieškovės maitinimo paslaugų progimnazijoje teikimą buvus akivaizdžiai neatitinkantį elementarių maisto saugos reikalavimų, todėl paskleisti teiginiai yra patikrinti kelių šaltinių patikros principu ir negali būti laikomi neatitinkančiais tikrovės, juolab ieškovei atsisakius pateikti jos įvykių versiją (pasinaudoti atsakymo teise). Atsakovės nuomone, ginčo straipsnyje pateikiama informacija nepažeidė ieškovės dalykinės reputacijos, atsižvelgiant į juridinio asmens dalykinės reputacijos ir saviraiškos laisvės (žiniasklaidos kaip viešojo segėtojo, „sarginio šuns“ vaidmenį) pusiausvyros kriterijus, įpareigojančius atsižvelgti į viešos diskusijos prisidėjimą prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdį; šio asmens (subjekto) ankstesnį elgesį; skelbiamos informacijos gavimo būdą ir tikrumą; publikacijos turinį, formą ir padarinius; informacijos paskleidimo tikslą ir žurnalisto sąžiningumą. Ieškovė neįrodė patyrusi ir nepatyrė neturtinės žalos, ką patvirtina 1 Eur neturtinės žalos reikalavimas. Be to, reikalavimas pašalinti ginčo straipsnį nėra ir negali būti juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo būdas, nes straipsnio dalis net nėra ginčo dalykas. Paaiškino, kad informaciją apie tai, kad labai tikėtina, jog maisto ruošimui buvo naudojamos maisto atliekos, netinkamos vartoti maisto žaliavos, patvirtina pranešimas Tarnybai, trijų progimnazijoje dirbusių atskirai kalbintų virėjų liudijimai, taip pat netiesiogiai Tarnybos patikrinimų metu nustatyti pažeidimai. Taip pat pasitvirtino ieškovės kvestionuojami teiginiai apie maisto gaminimą ne pagal receptūras, apie maisto trūkumą, todėl negali būti laikomi neatitinkančiais tikrovės. Nurodo, kad ieškovės nurodomas paneigimo tekstas negali būti tenkinamas, nes teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio tokius duomenis, atsiprašyti. Ginčo straipsnyje analizuojamas akivaizdžiai viešojo intereso svarbos klausimas – vienos labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupės – vaikų maitinimo klausimas, kalbama apie vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, kuriose moksleivių maitinimą vykdo viešųjų pirkimų būdu atrinktas paslaugų teikėjas, t. y. šia prasme analizuojamas ir viešųjų finansų panaudojimo teisėtumo ir tikslingumo klausimas, todėl viešosios informacijos skleidėjas ir žurnalistas šiuo atveju akivaizdžiai atlieka „sarginio šuns“ visuomenėje vaidmenį, turėdamas teisę ir pareigą iškelti į viešumą šiuos viešojo intereso svarbos klausimus. Atsakovės vertinimu, ieškovės dalykinė reputacija visuomenėje akivaizdžiai buvo vertinama prieštaringai, dar gerokai iki ginčo straipsnio publikavimo. Visuomenės informavimo priemonėse gausu informacijos apie ieškovės problemas, susijusias tiek su maitinimo paslaugų teikimu, tiek su viešųjų pirkimų procesais. Ieškovė neįrodė, kad būtų padaryta žala jos dalykinei reputacijai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti rimti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės, kurios kiltų būtent dėl ginčo straipsnio, o ne dėl ieškovės veikloje esančių pažeidimų, sąlygojusių atitinkamą dėsningą visuomenės reakciją. Ieškovė vienu iš reikalavimų reikalauja pašalinti ginčo straipsnį, tačiau jokių tokio pasirinkto tariamai pažeistų teisių gynimo būdo argumentų nepateikia.

Atsakovė tripliku palaikė atsiliepimu išdėstytus motyvus. Nurodė, kad žurnalistė atliko visus jai prieinamus informacijos patikrinimo veiksmus, skirtus įsitikinti ginčo straipsnyje pateikiamos informacijos pagrįstumu. Papildomai pažymi, kad ieškovė nesiekia paneigti konkrečių ginčo straipsnio teiginių (jų nenurodo), todėl toks paneigimo reikalavimas neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įvardytos pareigos nurodyti, kokie paskelbtos informacijos teiginiai pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Paaiškina, kad dublike pateikiama išvada, kad Tarnybos nustatyti pažeidimai yra visai kitokie ar kiti nei aprašoma ginčo straipsnyje neteisinga, nes Tarnybos nustatyti pažeidimai ir žurnalistei apie juos pateikta informacija užbaigė žurnalistinį tyrimą, galutinai įsitikinus, kad ieškovės veikloje daroma daugybė sisteminių maisto gaminimo iš atliekų, ne pagal receptūrą, trūkstant maisto, pažeidimų, todėl tokia informacija, kaip ji suprantama iš ginčo straipsnio visumos ir konteksto, atitiko tikrovę. Dalykinės reputacijos pažeidimo sudėtis reikalauja įrodyti ne tik informacijos neatitikties tikrovei faktą, bet ir aplinkybę, kad paskleistos žinios pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją, sumenkino ieškovės veiklos vertinimą visuomenės akyse, tokio pobūdžio duomenų nėra pateikta. Atsakovės vertinimu reikšminga aplinkybe taip pat laikytinas ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, statusas, nes informacijos apie viešąjį asmenį skleidimo tikslumui keliami kitokie nei privačiam juridiniam asmeniui standartai.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Pažymėjo, kad ginčo straipsnis buvo publikuotas tik po to, kai buvo atliktas pilnas žurnalistinis tyrimas, t. y. buvo sulaukta Tarnybos išvada, buvo apklaustos virėjos, kiti asmenys, virėjų pasisakymai buvo transliuoti „Ryto garsai“ laidoje ir pan. Pažymi, kad ieškinio reikalavimas nėra konkretus, nes prašoma paneigti visą straipsnį, o ne atskirus teiginius. Pažymi, kad aplinkybė, kad maistas buvo gaminamas ne pagal receptūrą, maisto trūkumas yra patvirtintas Tarnybos patikrinimo metu. Atsakovė pažymi, kad nėra duomenų apie asmens dalykinės reputacijos pažeidimą. Šiuo atveju straipsnyje buvo aptariami vaikų maitinimo klausimas, kuris finansuojamas iš valstybės lėšų. Ieškovė yra viešasis juridinis asmuo, nes jos statusas yra viešoji įstaiga. Jokie įrodymai, kaip pasikeitė juridinio asmens reputacija, nėra pateikiama.

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodė, kad buvo gautas anoniminis laiškas, kuris buvo paraleliai adresuotas jai ir Tarnybai. Ji susitiko su Tarnybos atstove D. R., pokalbio metu buvo sutarta, kad straipsnis pasirodys tik po patikrinimo. Anoniminio laiško autorei parašė atsakymą ir paprašė susitikti. Po susitikimo, ji susisiekė su mokyklos direktoriumi, pasiteirauti ar yra nusiskundimų, problemų dėl vaikų maitinimo. Mokyklos direktorius patvirtino, kad skundų, nusiskundimų dėl maitinimo yra, patvirtino, kad vizualiai porcijos yra mažesnės, su tėvais buvo sutarta, kad maistą mokiniai atsineš patys. Mokyklos direktorius taip pat nurodė, kad nusiskundimus, tėvų priekaištus buvo išsakiusi ieškovės atsakingam asmeniui. Trečiasis asmuo paaiškino, kad susisiekė su virėja iš kito padalinio, apie kurią anksčiau buvo rašiusi, kuri patvirtino, iš esmės pateikė analogišką pasakojimą, kaip ir anoniminio skundo autorė. Po pokalbio su mokyklos direktoriumi, virėjomis, buvo susisiekta ir gauta informacija dėl mokinių tėvų vertinimo apie mokykloje tiekiamą maistą, mokyklos mokytoja. Paaiškina, kad po Tarnybos tikrinimo išvadų buvo nustatyta, kad pasakojimai sutampa, todėl buvo publikuotas ginčo straipsnis. Nurodė, kad tik po Tarnybos išvadų, buvo įsitikinta, kad pažeidimai nėra atsitiktiniai, vienadieniai. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2020-09-16 Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktai Nr. 69VMĮP-957, Nr. 69VMĮP-954, Nr. 69VMĮP-956, 2020-09-17 Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktai Nr. 69VMĮP-960. 2020-09-21 portale www.lrt.lt paskelbtas straipsnis „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“. 2020-0-21 portale vmvt.lt paskelbtas pranešimas „Atlikus tikslinius maitinimo patikinimus Vilniaus mokyklose, nustatyta šiurkščių pažeidimų“. 2020-09-21 portale www.lrt.lt paskelbtas straipsnis „Po patikrinimų sostinės progimnazijos valgykloje aptikta grubių pažeidimų: šaldiklyje – pasibaigusio galiojimo mėsa“. 2020-09-22 portale delfi.lt paskelbtas straipsnis „Vilniaus mokykloje kilusio skandalo detalės dar bjauresnės: vaikus galėjo maitinti pašvinkusia mėsa“. 2020-09-21 portale tv3.lt paskelbtas straipsnis „Virėja liudija apie atliekomis maitinamus vaikus: prakąstas kotletas sutvarkomas ir duodamas kitiems“. 2020-10-07 susitarimai Dėl 2020-05-25 pirkimo sutarties Nr. DPS-9, nutraukimo, Dėl 2020-07-01 pirkimo sutarties Nr. DPS-4 nutraukimo. Ieškovės 2020-09-25 prašymas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Dėl informacijos suteikimo. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2020 m. rugsėjo raštas Dėl informacijos pateikimo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020-11-09 raštas Dėl informacijos pateikimo. 2020-10-09 portale 15min.lt paskelbtas straipsnis „Vilniaus progimnazijai atsisakius „Bruneros“ paslaugų, jos konkurentus ėmė tikrinti VMVT“.  VšĮ „Bruneros“ 2020-10-30 reikalavimas Dėl viešai paskelbtų tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją žeminančių teiginių paneigimo. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ raštas 2020 m. lapkričio mėn. Dėl viešai paskelbtų tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją žeminančių teikinių paneigimo ir publikacijos pašalinimo. Asmenų komentarai.

Dėl saviraiškos laisvės ribojimo ir dalykinės reputacijos gynimo proporcingumo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą analizuoti saviraiškos laisvės ir juridinio asmens dalykinės reputacijos santykio aspektai, kurie yra aktualūs ir šioje byloje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-32/2012).

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT arba Teismas) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26). Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr., pvz., Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41). Pavyzdžiui, žurnalistų sąžiningumui įvertinti gali būti svarbios įvairios aplinkybės – tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti (kuo rimtesnis teiginys, tuo svaresnis turi būti faktinis pagrindas), šaltinių patikimumo įvertinimas, kitos šalies pozicijos pateikimas, informacijos paskleidimo momentas ir pan.

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl pirmųjų dviejų sąlygų, t. y. dėl žinių paskleidimo fakto (ginčo straipsnis buvo publikuotas naujienų portale www.lrt.lt) antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovę (ginčo straipsnyje nurodo, kad maitinimo paslaugas tiekė atsakovė – VšĮ „Bruneros“). Kadangi byloje ginčo dėl minėtų sąlygų egzistavimo nebuvo, todėl teismas pagal CPK 187 straipsnio nuostatas plačiau dėl jų nepasisako. Iš esmės byloje buvo kelias ginčas ar paskleista informacija atitinka tikrovę bei ar žemina ieškovės dalykinę reputaciją.

Sprendžiant klausimą dėl paskleisto informacijos atitikimo tikrovei būtina nustatyti, ar publikuotu straipsniu buvo paskleista žinia ar asmens nuomonė.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 89 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006).

Nagrinėjamu atveju ginčo straipsnio pavadinimas „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ formuojamas, kaip teiginys, faktas. Toliau visame straipsnyje nurodomi kaip faktai virėjų nurodomos aplinkybės susijusios su maisto gaminimu, gaminamų patiekalų produktais, maisto trūkumu, maisto pergaminimu. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad publikuotame straipsnyje iš esmės ji citavo virėjų pasisakymus, pateikė faktus, o savo nuomonės pateikimo ir vertinimų iš viso stengėsi išvengti. Pažymėjo, kad atliktu žurnalistiniu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti klausimus dėl mokinių maitinimo, atitinkamai informuoti visuomenę apie paaiškėjusią situaciją.

Teismas, atsižvelgęs į šiuos žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36, 89 punktuose nustatytą žinios ir nuomonės sampratas, įvertinęs bylos duomenis, trečiojo asmens duotus paaiškinimus ir tikslą, kurio siekė atlikdama žurnalistinį tyrimą, rašydama straipsnį, pripažįsta, kad ginčo straipsnis yra konstatuojamojo pobūdžio – juo viešai skelbiama visuomenei žinia apie egzistuojančius pažeidimus ginčo straipsnyje nurodomose mokyklose, kur maitinimo paslauga vykdoma ieškovės. Teismas pripažįsta, kad tokia išvada atitinka tiek įstatyme nustatytą tiek kasacinio teismo praktiką suformuluotą žinios sampratą.

Teismas nurodo, kad šioje reikšminga laikytina aplinkybe ieškovės teisinis statusas. EŽTT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad didelės valstybinės įmonės (iš esmės nebūtinai valstybinės, bet tos, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“) neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turėtų būti tolerantiškesnės kritikai, tačiau atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – be visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijoje apie verslo praktikas, egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumą akcininkų ir darbuotojų naudai. Taigi valstybė naudojasi plačia vertinimo laisve dėl priemonių, kurios nacionalinėje teisėje nustatytos tam, kad įgalintų įmones ginčyti paskleistų teiginių, keliančių pavojų pažeisti jų reputaciją, tikrumą bei riboti savo patiriamą žalą (žr. Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, par. 94, ECHR 2005-II). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinė, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 

Nagrinėjamu atveju ieškovės VšĮ „Bruneros“ įstatuose nurodoma, kad ji yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuri vadovaujasi įstatais, CK, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais (VšĮ „Bruneros“ įstatų 1 punktas). Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas viešoji įstaiga – tai pagal minėtą ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagal ieškovės įstatus nustatyti gana platūs šios įstaigos veiklos tikslai, tarp jų ir maitinimo paslaugos.

Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste ieškovė pagal įvykusį viešąjį pirkimą vykdė moksleivių maitinimo paslaugą, t. y. asmenų, kurie yra labai svarbi ir pažeidžiama visuomenės dalis ir jų interesų gynimas yra neabejotinai sudėtinė viešo intereso gynimo dalis. Be to, tiektos paslaugos yra apmokamos iš viešųjų finansų, kas taip pat grindžia poreikį visuomenei žinoti, kaip yra leidžiamos šios rūšies lėšos. Ta aplinkybė, kad po viešųjų pirkimų procedūros, sudaroma sutartis neeliminuoja viešojo intereso pobūdžio tokio tipo teisiniuose santykiuose.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo ir/arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės nei kurio kito juridinio asmens. Dėl šios aplinkybės, ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą. Darytina išvada, kad ieškovei, kaip viešam juridiniam asmeniui, kuris tiekia viešąsias paslaugas iš viešųjų finansų yra toleruotinos platesnės kritikos ribos ir pareiga informuoti visuomenę tiek apie paslaugas ir jų kokybę laikytina ypač reikšminga ir turinti visuomenėje ne tik platų susidomėjimą, atgarsį, tačiau susirūpinimą dėl ypač pažeidžiamos visuomenės dalies – moksleivių, maitinimo. Be abejonės, yra svarbu, ar neigiama nuomonė apie juridinį asmenį nėra formuojama be pagrindo, t. y. bet kuriuo atveju, paskleista žinia visuomenei turi būti teisinga ir tikra.

Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d., nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-488/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais. Minėta, kad faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys. Dėl to paskelbtas faktas pagal savo pobūdį (būtent kaip tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys) gali žeminti asmens garbę ir orumą bei neatitikti tikrovės tik tuo atveju, kai toks faktas yra tarsi „išimtas“ iš konteksto. 

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, patvirtinto žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų 2005 m. balandžio 15 d. susirinkime ir paskelbto Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SPR-11, 3 straipsnyje nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias, o 6 straipsnyje įtvirtinama viešosios informacijos rengėjo pareiga kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.“

Nagrinėjamu atveju, kokia, ieškovės vertinimu, paskleista informacija  neatitinka tikrovės spręstina pagal ieškinio reikalavimą, t. y. paneigimo tekstą. Šiuo atveju ieškovės nurodomas paneigimas yra nurodomas toks: „Šių metų rugsėjo 21 dieną portale lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams“ pateikta informacija neatitinka tikrovės. LRT neturi absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių VšĮ „Bruneros“ darbuotojus Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje vaikus maitinus iš maisto atliekų ar perdirbtų (ar pašildytų) nesuvalgytų patiekalų, patiekalus ruošus ne pagal receptūrą, ar kad maitinimui apskritai trūko maisto. LRT atsiprašo VšĮ „Bruneros“ bei portalo skaitytojų už tikrovės neatitinkančios ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos paskleidimą.“ Šiame paneigimo tekste galima išskirti kelis elementus, t. y. nurodoma, kas turi būti paneigiama, bei atsiprašymo tekstas.

Pirmiausia, teismas nurodo, kad ginant asmens pažeistą dalykinę reputaciją taikoma įstatyme CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatyta teisinė atsakomybė, o atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio tokius duomenis, atsiprašyti (CK 2.24 straipsnio 1, 8 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006). Darytina išvada, kad esant tokia teisiniam reglamentavimui ir aptartai teismų praktikai, paneigimo teksto dalis dėl atsiprašymo pripažintina nepagrįsta, todėl negali būti tenkinama (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant dėl kitos paneigimo teksto dalies, t. y. dėl ieškovės nurodomų paskleistų duomenų atitikimo tikrovei, reikšminga laikytina ta aplinkybė, kad paneigimo tekste ieškovė nenurodo konkrečių teiginių. Pats paneigimo tekstas formuluojamas taip, kad visas straipsnis, jame nurodoma visa informacija, neatitinka tikrovės.

Teismas nurodo, kad ieškinio dalykas dėl paneigimo yra sudėtinė reikalavimo ir bylos nagrinėjimo dalis. Būtent ieškovas, kuris laisvai disponuoja savo reikalavimo teise (CPK 13 straipsnis), turi pareigą nurodyti konkrečiai, kurie teiginiai jo vertinimu neatitinka tikrovės. Atitinkamai teismo pareiga spręsti tik dėl nurodytų konkrečių duomenų atitikties tikrovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad dar pasirengimo stadijoje, atsakovė atsiliepime nurodė dėl reiškiamo reikalavimo, susijusio su paneigimo tekstu, ydingumo. Teisminio proceso metu ieškovas nurodė, kad teismas gali tenkinti reikalavimą iš dalies ir pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodyti konkrečius duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Teismo posėdžio metu ieškovė duodama paaiškinimus, užduodamas klausimus ir pan., iš esmės neteisingų duomenų pateikimą siejo su tokiais teiginiais: kad 238 vaikams – 9 kg mėsos, kad 100 vaikų – 2 litrai pieno ir pan.

Teismas sutinka, kad gali būti ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, tačiau tokiu atveju teismas tik koreguoja, tikslina tą informaciją, kuri neatitinka tikrovės ir kurią prašoma paneigti. Šiuo atveju pagal paneigimo tekstą, akivaizdu, kad ieškovė siekia, kad būtų paneigtas visas ginčo straipsnis ir/arba pats teismas nurodytų, išrinktų ir t. t. konkrečius teiginius.

Teismas laiko reikšmina aplinkybe, kad reiškiamam reikalavimui dėl informacijos paneigimo numatyta privaloma ikiteisminė procedūra pagal Visuomenės informavimo įstatymo normas. Šiuo atveju ieškovė šios procedūros laikėsi ir atsakovei nurodė tokį patį informacijos paneigimo tekstą, kaip ir ieškiniu. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio proceso stadijoje atsakovė nenurodė reikalavimo ydingumo, neatleidžia ieškovės nuo pareigos tinkamai šį reikalavimą pareikšti teismui. Nagrinėjamu atveju, po to, kai buvo atkreiptas ieškovės dėmesys dėl reiškiamo reikalavimo ydingumo, ieškovė ir toliau palaikė savo reiškiamus reikalavimus, procesiškai nesiėmė jokių veiksmų situacijai koreguoti. 

Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Šiuo atveju, teismas negali prisiimti procesinės pareigos ir išrinkti iš ginčo straipsnio informaciją, kuri ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės. Tokiu savo procesiniu elgesiu ieškovė prisiėmė riziką dėl reiškiamo reikalavimo. Be to, svarbia aplinkybe laikytina, kad ieškovė buvo atstovaujama dviejų profesionalių teisininkų, kurie laikytini savo srities specialistai. Kadangi ieškinio reikalavime – paneigimo tekste, nėra suformuluota konkrečių teiginių neatitikimas tikrovei, dėl mėsos, pieno kiekio, dėl perdirbtų patiekalų (iš kokių patiekalų ir kas buvo perdirbta), ir pan., atitinkamai dėl teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytų teiginių, kurie nenurodomi reikalavime, teismas negali pasisakyti priimdamas sprendimą ir tokiu būdu išeiti iš bylos nagrinėjimo ribų. Atitinkamai teismo vertinimu, konkretūs teiginiai, kurie buvo išsakyti tik duodant paaiškinimus, tačiau nenurodyti reikalavime, gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalyku. Darytina išvada, kad pagal ieškinyje nurodomą paneigimo tekstą galima išskirti šiuos ieškovės nurodomus neatitikimo tikrovei aspektus: VšĮ „Bruneros“ darbuotojos Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje vaikus maitino iš maisto atliekų ar perdirbtų (ar pašildytų) nesuvalgytų patiekalų, patiekalus ruošė ne pagal receptūrą, maitinimui trūko maisto. Pareiga pagrįsti šių teiginių atitikimą tikrovei tenka ieškovei. 

Teismas nurodo, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009). Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006).

Pateikiamiems teiginiams negali trūkti aiškaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, juose esantys duomenys privalo būti neiškraipyti, galbūt ne visiškai tikslūs, tačiau paskelbti prieš tai ėmusis visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti. Duomenis paskleidusiam asmeniui padarius viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, neesminiai teiginių netikslumai neturėtų būti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nurodė, kad žurnalistinis tyrimas, kurio pagrindo buvo publikuotas ginčo straipsnis, apėmė ieškovės virėjų pateiktus duomenis. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad žurnalistinis tyrimas buvo pradėtas pagal gautą anoniminį elektroninį laišką, kuris buvo adresuotas paraleliai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šio laiško pagrindu buvo susisiekta su minėta tarnyba, kuri nurodė, kad atliks tikrinimus. Atitinkamai žurnalistė susisiekė su anoniminio laiško autoriumi, taip pat su kitomis virėjomis, kurios, dirbo skirtinguose padaliniuose, tačiau pateikdavo analogiško pobūdžio aplinkybes. Taip pat iki Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrinimų ir patikrinimo aktų, buvo teiraujamasi informacijos dėl moksleivių maitinimo iš mokyklos direktoriaus, susisiekta su moksleivio mama, kuri informavimo tėvų rūpestį ir galimus, planuojamus situacijos sprendimo būdus bei priemones, su mokytoja, kuri išsakė rūpestį dėl maisto vaikams, kuriems valstybė skiria nemokamą maitinimą. Šį tyrimą atlikusi žurnalistė nurodė, kad tiesiogiai negalėjo stebėti maisto ruošimo, perdirbimo ir pan., proceso dėl šalyje paskelbto karantino. Galiausiai, buvo gauti tikrinimo aktai, išklausyta ir įrašytas pokalbis su Valstybinės maisto ir veterinarijos atstove D. R.. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja D. R. nurodė, kad buvo gautas anoniminis laiškas dėl maitinimo paslaugų mokymo konkrečioje mokymo įstaigoje. Taip pat patvirtino, kad atsakovės pateiktas garso įrašas yra jos ir žurnalistės A. M.. Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad institucija konstatuoja faktus, t. y. pažeidimus, jų vertinimas nėra šios tarnybos funkcija.

Ieškovės vertinimu šie duomenys nepaneigia CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Teismas nurodo, kad nėra duomenų, kad trečiojo asmens nurodyti šaltiniai, būtų ar turėjo nusistatymą prieš ieškovę, tikslingai būtų siekę teikti neigiamo pobūdžio klaidingą informaciją. Teismas taip pat nurodo, kad visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Šiuo atveju Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos patikrinimo aktai, kaip oficialūs kompetentingos institucijos aktai, taip pat patvirtina pažeidimus.

Ginčo straipsnyje nėra nurodomi apklaustų asmenų vardai ar pavardės pagal Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu informacijos šaltiniai, taip pat nėra atskleidžiami. Teismas nurodo, kad dar Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. kovo 8 d. rekomendacijoje valstybėms narėms dėl žurnalistų teisės neatskleisti jų informacijos šaltinio teigiama, kad žurnalistų informacijos šaltinių gynimas yra pagrindinė žurnalistų darbo ir laisvės, taip pat žiniasklaidos laisvės sąlyga. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad ginčo straipsnis buvo grindžiamas anoniminių virėjų pateikta informacija, negali būti pagrindas šią informaciją a priori laikyti neatitinkančia tikrovės.

Pastebėtina, kad iš viso buvo išklausytos keturios virėjos, iš skirtingų mokyklos padalinių, dalies virėjų pasakojimai buvo transliuoti laidoje „Ryto garsai“. Teismo vertinimu, virėjos atliko pilietinę pareigą išviešinti esamą padėtį, informuoti visuomenę dėl vaikų maitinimo ypatumų Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, todėl pagrindo nepasitikėti šiais šaltiniais trečiajam asmeniui nebuvo. Teismas nurodo, kad šioje byloje reikšminga aplinkybe laikytina prašomos paneigti informacijos specifiškumas, t. y. maisto ruošimo, gaminimo ir pan. būdai.

Teiginiai apie maisto ruošimą iš atliekų grindžiamas pranešimu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, virėjų pasakojimais, kuris buvo transliuotas laidoje „Ryto garsai“. Pripažintina, kad tarnybos tikrinimo aktuose tokio pobūdžio pažeidimai nėra fiksuojami, tačiau teismo vertinimu tokio pobūdžio pažeidimai apskritai sunkiai gali būti fiksuojami atliekant tikrinimus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad maisto perdirbimas, buvusio patiekalo „panaudojimas“ kitam patiekalui ruošti, gali skirtis ir varijuoja nuo esamos faktinės situacijos, t. y. ar liko patiekalo, koks vaikų kiekis atėjo į valgyklą ir pan. Buvusio maisto likučių, likusių patiekalų ir pan. laikymas nėra draudžiamas, todėl nustatyti tolimesnę šių atliekų buvimo, panaudojimo vietą yra ypatingai sudėtinga, o aplinkybę ar naujai pagamintame patiekale yra buvusio patiekalo, realiai neįmanoma. Tokio pobūdžio aplinkybės, padaryti pažeidimai, teismo nuomone galimi, tik šią informaciją paviešinus patiems asmenims, t. y. virėjoms. Ta aplinkybė, kad patiekalai buvo nuošiami ne pagal receptūrą patvirtina ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos surašyti patikrinimo aktai, kuriuose fiksuojami neatitikimai receptūrai. Primintina, kad paneigimo tekste nėra prašoma paneigti konkrečius teiginius dėl maisto ruošimo ne pagal receptūrą, todėl šios bylos nagrinėjimo kontekste iš esmės neturi teisinės reikšmės kokie konkrečiai patiekalai buvo ruošti ne pagal patvirtintas receptūras. Galiausiai, faktui dėl maisto trūkumo pagrįsti pakanka vien Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos patikrinimų aktų, kuriuose fiksuojamos mažesnis maisto porcijų dydis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo straipsnyje pateikta informacija yra paremta skirtingų tikrų informacijos šaltinių: ieškovės darbuotojų paaiškinimais, skundu Tarnybai, mokyklos vadovo ir vaikų tėvų, mokytojos taip pat Tarnybos atliktų patikrinimų rezultatais, šios tarnybos darbuotojos pokalbiu, kurio garso įrašas pateiktas į bylą.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Šiuo atveju byloje pateikti duomenys, šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai paneigia CK 2.24 straipsnio prezumpciją, t. y. kad informacija neatitinka tikrovės. Taip pat pastebėtina, kad ieškovė turėjo teisę pateikti duomenis, kad paskleista informacija melaginga, tačiau tokių duomenų teismui taip pat nepateikė. Reikšminga laikytina aplinkybe pačios ieškovės pozicija, kai su ja bandė susisiekti trečiasis asmuo iki straipsnio publikavimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad bandė susisiekti su kompetentingu ieškovės asmeniu, kuris pakomentuotų situaciją, tačiau ginčo straipsnyje nurodoma, kad ieškovė situacijos nekomentavo, teismo proceso metu ieškovės atstovai negalėjo nurodyti ar buvo su ieškove susisiekta dėl aptariamos situacijos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą – paneigimo tekstą, ginčo straipsnyje pateikta informacija atitiko tikrovę, todėl atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas negalima.

Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas ir kt., bylos Nr. 3K-3- 630/2004), ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010).

Nagrinėjamu atveju šį reikalavimą ieškovė grindė komentarais iš socialinių tinklų. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad buvo suformuota neigiama nuomonė apie ieškovę, kuri turėjo įtakos ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

Susipažinus su viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, teismas konstatuoja, kad minėto teisės akto 2 straipsnio 17 punkte nurodyta nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo: kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas; kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus;3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus. Darytina išvada, kad nepriekaištinga asmens reputacija nėra sietina su paskleistais duomenimis apie asmenį. Be to, šiuo metu teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių asmenų „geros reputacijos“ reikalavimo ar kriterijaus. Atkreiptinas, kad ieškovės, kaip pavyzdys nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00851-2020-3), sprendimas priimtas 2020-08-04, t. y. iki ginčo straipsnio publikavimo, todėl akivaizdu, kad ginčo straipsnis negalėjo turėti įtakos šiuo konkrečiu atveju.

Darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo leistinais įrodymais įrodyta, kad ginčo straipsnis pažeidė, sumenkino ieškovės reputaciją. Atitinkamai nustačius tokio pobūdžio aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini (CPK 178 strapsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovė šioje byloje iš viso patyrė 6582,40 Eur. Šių išlaidų pagrįstas byloje esančiais duomenimis, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinas iš ieškovės atsakovei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, juridinio asmens kodas 124241078, juridinio asmens buveinė S. K. 49, Vilnius, iš ieškovės  VšĮ „Bruneros“, juridinio asmens kodas 164687871, 6582,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė