Teismas nurodė, jog skundžiamais raštais Administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius pateikė pareiškėjui tam tikrus informacinio pobūdžio faktus, tačiau jais nebuvo pareiškėjui sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiuose raštuose nėra, todėl sprendė, kad Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas UAB „Skuba RE“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą priimti arba skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, jog Administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2023 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. A51- /23(2.14.1.45E-AD25) „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo“, kuriuo pareiškėjui taikomas Tarybos Sprendimo 1.6 punkte nustatytas 3 proc. tarifas patalpoms ir statiniams, ant kurių įrengiama reklama, nesilaikant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatytų draudimų ir reikalavimų, ir kai už šių draudimų bei reikalavimų nevykdymą per atitinkamą mokestinį laikotarpį yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nevykdymo. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Administracijos direktorių, bet jis 2023 m. balandžio 6 d. raštu 
Nr. A51- /23(2.14.1.45E-AD25) ,,Dėl 2023-02-14 rašto Nr. A51-28545/23(2.14.1.45E-AD25) dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo“ jo skundo netenkino. Taigi pareiškėjas skundžia atsakovo aktus, kuriais pareiškėjui nustatytas didesnis 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nors jam turėtų būti taikomas 0,7 proc. tarifas. Pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eI4-3588-983/2022 pripažino, kad Tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1042 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ 1.5 bei 1.6 papunkčiai prieštarauja teisėtumo, įstatymo viršenybės principus bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju skundo teikimas teismui yra vienintelė priemonė siekiant Tarybos neteisėtais veiksmai pažeistų teisių gynimo. Atsakovas savo 2023 m. vasario 14 d. sprendimu sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes – nuspręsta taikyti padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Atsakovo sprendimais nėra pateikiama tik informacija apie galbūt padidėsiantį nekilnojamojo turto mokestį ar įspėjimas apie kylantį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Skundžiami aktai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Pareiškėjo manymu, teismas darė nepagrįstą išvada, jog skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio. Pats atsakovas juos laiko individualiais administraciniais aktais, juose nurodyta apskundimo tvarka.

Pareiškėjas pažymi, jog teismo nurodytoje teismų praktikoje buvo nagrinėjamos iš esmės kitokios situacijos, todėl nelaikytinos precedentu nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog, kaip matyti iš Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2023 m. vasario 14 d. rašto Nr. A51- /23(2.14.1.45E-AD25) „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo“ turinio, teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne pats raštas, o Bendrovės patalpų nuomininko UAB „Tavo sporto akademija“ atlikti neteisėti veiksmai, t. y. išorinės reklamos įrenginių draudimų ir reikalavimų nevykdymas, už kurį Bendrovės patalpų nuomininko UAB „Tavo sporto akademija“ vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o šio protokolo nevykdžius – atitinkamai 2022 m. vasario 3 d. buvo priimtas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Atitinkamai, esant šioms faktinėms aplinkybėms, t. y. kai už šių draudimų bei reikalavimų nevykdymą per atitinkamą mokestinį laikotarpį yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nevykdymo, patalpų savininkui (šiuo atveju Bendrovei) kyla atitinkamos teisinės pasekmės, numatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendime Nr. 1-1042 ,,Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“. Kadangi minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir Bendrovė šios aplinkybės neginčija, jokių papildomų atskirų sprendimų dėl padidinto mokesčio tarifo taikymo pagal Tarybos sprendimo 1.6 punktą Savivaldybės administracija šiuo atveju nepriima ir neturi priimti – tokios patalpos ir statiniai, kurie eksploatuojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis minėto Tarybos sprendimo 1.6 punktu, yra automatiškai apmokestinami padidinto 3 proc. mokesčio tarifu – tai yra elementarus teisinis reglamentavimas, kuris šiuo metu nėra nuginčytas. Atitinkamai, šio padidinto mokesčio tarifo subjektu Bendrovė tapo ne nuo 2023 m. vasario 14 d. rašto išsiuntimo, kaip kad klaidingai vertina Bendrovė, o nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos. Taigi Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2023 m. vasario 14 d. raštu
Nr. A51- /23(2.14.1.45E-AD25) „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo“ apie situaciją Bendrovė buvo tik papildomai informuota. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes net ir tenkinus jo skundą, Bendrovės teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundžiami aktai nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamais aktais Bendrovei yra nustatomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Visgi ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą ir įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-246-525/2023; 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-345-968/2023).

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-133-1188/2023).

Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, o teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Iš bylos duomenų matyti, kad Administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2023 m. vasario 14 d. rašte Nr. A51- /23(2.14.1.45E-AD25) „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo“ nurodė, jog 2022 m. mokestinį laikotarpį pareiškėjui taikomas Tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1042 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ 1.6 punktu nustatytas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas kreipėsi į Administracijos direktorių, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nurodė, jog Taryba 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1042 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ 1.6 punktu nustatė 3 proc. tarifą patalpoms ir statiniams, ant kurių įrengiama reklama, nesilaikant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatytų draudimų ir reikalavimų, ir kai už šių draudimų bei reikalavimų nevykdymą per atitinkamą mokestinį laikotarpį yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nevykdymo; Išimtys dėl nustatyto tarifo nėra numatytos; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-3588-983/2022 yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir nėra įsiteisėjęs, todėl nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas šiuo metu galioja.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad, kaip nurodė pats atsakovas, jokie kiti papildomi sprendimai dėl padidinto mokesčio tarifo taikymo nepriimami, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiami aktai akivaizdžiai nesukuria pareiškėjui jokių pareigų. Pažymėtina, kad skundžiamais aktais, vadovaujantis Tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu
Nr. 1-1042 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“, Bendrovei nustatytas padidintas 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto tarifas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nesudarius galimybių kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo, būtų užkertamas kelias apsiginti. Atsižvelgus į tai, kad teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, t. y. užkirsdamas kelią pareiškėjo teisminei gynybai, nutartyje priimto sprendimo tinkamai neargumentavo ir nepagrindė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo ginčijami aktai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pataikė prašymą atlyginti 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindžia 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra bei 2023 m. rugpjūčio 1 d. banko išrašu. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali priteistina suma yra 783,80 Eur
(0,4 x 1959,5 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl jam už atskirojo skundo parengimą iš atsakovo priteistina visa 508,20 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skuba RE“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Skuba RE“ iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 508,20 Eur (penki šimtai aštuoni eurai ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant šią bylą pagal atskirąjį skundą, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas