Civilinė byla Nr. e2S-759-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00172-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida Logistics“, atstovaujamos direktorės L. P. ir advokato Laimučio Jankausko, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida Logistics“ ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kamida Logistics“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. G. 5 594,87 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Žala kildinama iš 2017 m. vasario 21 d. laidavimo sutarties, pagal kurią UAB „AS 24 Lietuva“ (kreditorius) ir UAB „Kamida Logistics“ (laiduotojas) susitarė, jog UAB „Kamida Logistics“ laiduoja už tinkamą bei pilnutinį UAB „Audvida“ įsipareigojimų įvykdymą pagal 2017 m. vasario 7 d. skolininko (UAB „Audvida“) su kreditoriumi sudarytą sutartį, vadinamą „AS24 ir AS24-Eurotrafic kortelės registracijos prašymas“. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 5 594,87 Eur sumai. Prašyme nurodė, kad pareikšto ieškinio suma fiziniam asmeniui laikytina didele. Tai liudija apie pavojų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovas žinodamas, kad padarė ieškovei žalos, 2018 gruodžio 3 d. pasirašė dovanojimo sutartį, kuria padovanojo visą turimą nekilnojamą turtą A. G.. Neatlygintiną sandorį atsakovas, tikėtina sudarė su artimu giminaičiu, vien tam, kad išvengti ieškovės pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Turto dovanojimas, sudaro pagrindą konstatuoti dovanojimo sandorio šalių nesąžiningumą – siekimą išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą tam, kad būtų atlyginta padaryta žala. Taip pat neatlygintinai t. y. padovanodamas turtą, atsakovas tyčia pablogino savo finansinę padėtį. Dėl to yra pagrindas išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės UAB „Kamida Logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

1.1.                      Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą laikė nustatyta. Tačiau, anot teismo, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

1.2.                      Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą siekiant išvengti prievolės ieškovei vykdymo. Vien tai, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. sudarė neatlygintiną nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, teismo įsitikinimu, nepatvirtina atsakovo nesąžiningo elgesio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog prieš jai kreipiantis į teismą dėl žalos iš atsakovo priteisimo, ieškovė kada nors kreipėsi tiesiogiai į atsakovą (iki dovanojimo sandorio sudarymo) rašytinėmis pretenzijomis ar reikalavimais atlyginti atsakovei padarytą žalą. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas atliko akivaizdžiai neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, kurių pasekmėje perleido jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, siekiant išvengti žalos ieškovei atlyginimo. Tuo tarpu jokių kitų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovo galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galimai ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kamida Logistics“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

1.1.                      Skunde apeliantė nurodo, kad, nors pati savaime didelė ieškinio suma nei palengvina, nei apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo finansinės padėties. Ieškovės manymu, šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė. Tuo tarpu, esant duomenų, jog atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Be to, būtent atsakovas, siekdamas, kad jo turtui nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerą finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą. Šiuo, gi, atveju, iš bylos duomenų nėra žinoma, ar atsakovas gauna pajamas iš darbo ar kitų teisinių santykių, byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus įsipareigojimus, atsakovas į bylą nėra pateikęs duomenų apie turimas santaupas, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra nedidelė.

1.2.                      Kita vertus, atsakovas, žinodamas, kad padarė ieškovei žalos, 2018 gruodžio 3 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria padovanojo visą turimą nekilnojamąjį turtą A. G., kas tik patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovės teigimu, kadangi po šio dovanojimo sandorio sudarymo pas atsakovą neliko jokio nekilnojamo turto, tai sudaro pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. G. prašo ieškovės UAB „Kamida Logistics“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 31 d. priimtą nutartį bei paskirti ieškovei UAB „Kamida Logistics“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų iš šios baudos priteisiant atsakovo naudai. Taip pat prašo iš ieškovės UAB „Kamida Logistics“ priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Anot atsakovo, ieškovės pareikštas ieškinys dėl 5 594,87 Eur žalos yra nepagrįstas, kadangi ieškovė dar 2018 m. lapkričio 15 d. įgijo teisę susigrąžinti iš skolininkės UAB „Audvida“ kreditorei UAB „AS 24 Lietuva“ sumokėtas sumas ir šia teise pasinaudojo 2018 m. gruodžio 31 d. sudarydama Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Civilinėje byloje esant pačios ieškovės patvirtintam įrodymui dėl UAB „Audvida“ visiško atsiskaitymo su ieškove, kuris jau egzistavo ieškinio pateikimo teismui metu, yra paneigiamas prima facie ieškinio įvertinimas ir nustatoma, jog neegzistuoja pirmoji būtina sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

2.2.                      Nepaisant to, atsakovo tvirtinimu, jo atžvilgiu reiškiamo ieškinio suma jam nėra didelė, todėl ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas laiko perspektyvoje vien tik iš gaunamų atsakovo einamųjų pajamų, o būtent: iš darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis eina vadovaujančias pareigas, vien 2019 m. sausio mėn. gavo 3 478,26 Eur pajamų. Galiausiai atsakovo turimas turtas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AB, 2019 m. vasario 27 d. siekia 9 318,10 Eur sumą, kuri ženkliai viršija ieškovės atsakovui pareikšto ieškinio sumą.

2.3.                      Kita vertus, nors ieškovė atsakovo nesąžiningą elgesį įrodinėja aplinkybėmis dėl 2018 m. gruodžio 3 d. sudaryto neatlygintino nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, tačiau atsakovo teigimu, ieškovė dar gerokai iki atsakovo 2018 m. gruodžio 3 d. sandorio sudarymo, žinojo apie sudarytą laidavimo sutartį su skolininku ir skolininko skolos dydį, tačiau jokių pretenzijų atsakovui, nei šiam dar dirbant pas atsakovę, nei vėliau, nereiškė. Todėl atsakovas, ieškovei nereiškiant jokių pretenzijų ar reikalavimų, objektyviai net ir negalėjo turėti siekio išvengti atsiskaitymo su ieškove, juolab, kad savo veiksmų dėl laidavimo sutarties sudarymo jis niekada nevertino kaip žalingų ieškovei, todėl atsakovo veiksmai, 2018 m. gruodžio 3 d. perleidžiant turtą kitam asmeniu, yra visiškai nesietini su nagrinėjama civiline byla.

2.4.                      Atsakovo įsitikinimu, ieškovė piktnaudžiauja procesu teikdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį bei prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skųsdama teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, kuria teismo motyvuotai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, ir esant akivaizdžiam atskirojo skundo nepagrįstumui, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl tokie ieškovės veiksmai sankcionuotini – ieškovei už piktnaudžiavimą procesu paskirtina 5 000 Eur bauda, 50 procentų iš šios baudos priteisiant atsakovo naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6.       Byloje kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

7.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.

8.       Nepaisant to, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė UAB „Kamida Logistics“ ir UAB „Audiva“ 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris neva patvirtina atliktą išskaitymą pagal laidavimo sutartį, tačiau pažymėtina, kad byloje esantis minėtas dokumentas yra pasirašytas tik vienos iš šalių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje, vis dėlto konstatuoja, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Juolab, kad šioje proceso stadijoje vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, iš esmės netiriami ir nevertinami ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai, o tik preliminariai nustatoma tikimybė, kad dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Visas ieškinio pagrįstumo aplinkybes ir teisinius argumentus teismas analizuos nagrinėdamas bylą iš esmės.

9.       Apeliantė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą grindžia didele pareiškimo suma bei nesąžiningais atsakovo veiksmais, kuriais, ieškovės vertinimu, siekiama apsunkinti galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teisimo praktikoje akcentuojama, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013 ir kt.).

10.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju susipažinęs su atsakovo M. G. finansinę padėtį apibūdinančiais dokumentais, pripažįsta, kad ieškovės reikalaujama 5 594,87 Eur dydžio suma, lyginant su atsakovo gaunamomis pajamomis ir esančiomis lėšomis banko sąskaitoje, nėra didelė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 26 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (11.4E)KA_PZIE-2462 patvirtina, kad M. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 2 d.–2019 m. sausio 31 d. laikotarpiu išmokėjo 3 478,26 Eur, kas sudaro daugiau negu pusę ieškovės reikalaujamos sumos, todėl vien iš gaunamo darbo užmokesčio atsakovas ieškovės reikalaujamą sumą galėtų realiai padengti per kelis mėnesius. Be to, Luminor Bank AB 2019 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. 19.25-L301/1584 nurodyta, kad M. G. vardu esančioje sąskaitoje 2019 m. vasario 27 d. buvo 9 318 Eur likutis, kurio vertė ženkliai viršija ieškovės reikalavimus, kas patvirtina, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.

11.       Ieškovės nurodomi argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo perleidžiant neatlygintinai visą M. G. turimą nekilnojamąjį turtą A. G. vertintini kritiškai. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vien tai, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. sudarė neatlygintiną nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, nepatvirtina atsakovo nesąžiningo elgesio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. vasario 21 d., o 2018 m. spalio 31 d. ieškovė, kaip laiduotoja, gavo kreditorės UAB „AS 24 Lietuva“ laišką su reikalavimu padengti UAB „Audiva“ 5 594,87 Eur įsiskolinimą, kurį ieškovė mokėjimo orderiu Nr. 4518 padengė. Tuo tarpu į teismą ieškovė dėl minėtos sumos išieškojimo iš atsakovo, kaip buvusio ieškovės direktoriaus, sudariusio laidavimo sutartį, kreipėsi tik 2019 m. sausio 7 d. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė jau anksčiau, ne teismo tvarka, kreipėsi į atsakovą dėl minėtos sumos padengimo. Šios aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo, apie jam reiškiamą turtinio pobūdžio reikalavimą net nežinojo. Todėl sieti atsakovo 2018 m. gruodžio 3 d. sudarytą dovanojimo sandorį su siekiu išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą, nėra jokio pagrindo. Šie argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo kontekste nesuteikia pagrindo abejoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis.

12.       Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių taikymui aktualus tik toks skolininko nesąžiningas elgesys, kuris patvirtina atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymas, pvz., turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar bet koks kitas sąmoningas siekis pabloginti savo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1489-370/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1436-370/2018). Šiuo, gi, atveju, negalima teigti, kad M. G. dovanojimo sandorį sudarė siekdamas bloginti savo finansinę padėtį.

13.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog byloje nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Atsakovas M. G. atsiliepime prašo paskirti ieškovei UAB „Kamida Logistics“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų iš šios baudos priteisiant atsakovo naudai. Tačiau, pažymėtina, kad veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesu tik tada, kai tokioje veikoje yra sąmoningo veikimo požymis, numatytas CPK 95 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti akivaizdžiai nustatyta, kad veiksmuose yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad nenustačius kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė sąmoningas veikimas prieš efektyvų bylos nagrinėjimą, negalima taikyti piktnaudžiavimo teise instituto. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, taip pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar skųsdama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, tiesiog įgyvendino savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, todėl pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nėra pagrindo (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 95 straipsnis).

15.       Kauno apygardos teisme 2019 m. kovo 26 d. buvo gautas atsakovo M. G. prašymas priteisti iš ieškovės AB „Kamida Logistics“ 484,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Prašomas priteisti išlaidas atsakovas grindžia už paslaugas išrašyta 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinančiu 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu. Priede prie sąskaitos faktūros nurodyta, kad atstovavimo išlaidas sudaro teisinės paslaugos susipažįstant su ieškovo atskiruoju skundu (0,3333 darbo val.), atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas (2,1666+3+1,5 darbo val.), atsiliepimo į atskirąjį skundą koregavimas ir pateikimas teismui (1 darbo val.).

16.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovo M. G. patirtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas