Baudž. byla Nr. 1-331-517/2014m.

(Proceso Nr. 1-88-1-00829-2014-4)

Bylos kategorija Nr. 4.8

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1

(S)

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Ukmergė, 2014m. gruodžio 03d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, neištekėjusi, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.,

n u s t a t ė:

Kaltinamoji K. M., mušdama ir kitaip smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams, o būtent:

2014m. spalio 23d., apie 2130 val., vakare, kaltinamoji K. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jos sugyventinio-pil. I. V. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, kilusio konflikto su sugyventinio motina-pil. A. V., gyvenančia toje pačioje namų valdoje, metu, pastarąją užsipuolė, kuriai tyčia tris kartus įspyrė į kojas, tris kartus su kumščiais sudavė į kairę ranką ir, rankomis suėmusi už nukentėjusiosios A. V. kairės rankos, ją laužė, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, 2014m. spalio 23d., apie 2130 val., vakare, kaltinamoji K. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jos sugyventinio-pil. I. V. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, kilusio konflikto su sugyventinio motina-pil. A. V., gyvenančia toje pačioje namų valdoje, metu savo mušamą motiną-nukentėjusiąją A. V. bandžiusiam apginti sūnui-pil. I. V., ji(kaltinamoji K. M.) savo sugyventiniui I. V. tyčia su nagais sudraskė veidą, tuo savo nusikalstamais veiksmais sukeldama nukentėjusiajam I. V. fizinį skausmą.

Kaip matyti iš kaltinamosios K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, I. V. yra jos sugyventinis, su kuriuo yra pažįstama jau dvylika metų, iš kurių jau virš septynių metų gyvena kartu adresu: (duomenys neskelbtini), neįregistravę santuokos. Namuose retsykiais vyksta išgertuvės. Kai su sugyventiniu I. V. apsipyksta, tuo metu ji apsigyvena savo tėvų namuose adresu: (duomenys neskelbtini). 2014m. spalio 23d. jos tėvų namuose vyko išgertuvės. Kompanijoje be jos ir sugyventinio I. V. dar buvo ir jo draugas, vardu D. Po to ji nuėjo atsigulti. Popietės metu jai paskambino sugyventinis I. V. ir paprašė, jai ateinant pas jį į namus, atnešti kačių ėdalo, maisto produktų ir alkoholinių gėrimų. Ji dar buvo neišsiblaiviusi po išgertuvių. Apie 2130 val. ji nuėjo pas savo sugyventinį I. V. į namus, kurį rado taip pat neblaivų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kai ji barėsi su sugyventiniu, užėjo sugyventinio mama Aldona, kuri gyvena tame pačiame name, tik kitoje namo pusėje. Kai sugyventinio Igno motina pradėjo pastarąjį ginti, ji labai susinervino, todėl, nesusivaldžiusi, su A. V. susistumdė. Kadangi ji buvo neblaivi, todėl dėl buvusio girtumo ne visas konflikto aplinkybes atsimena. Gali būti, kad susistumdymo su A. V. metu ji pastarajai kelis kartus įspyrė į koją ir kelis kartus su kumščiu sudavė per ranką, laužė ranką. Kai ji stumdėsi su I. V., jas skirti bandė jos sugyventinis Ignas, kuriam ji su nagais apdraskė veidą(b.l. 32-33, 37). Šias aplinkybes kaltinamojo K. M. patvirtino ir atliktos akistatos su nukentėjusiuoju I. V. metu(b.l. 47).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji K. M. pilnai prisipažino padariusi nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d., be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiųjų I. V. ir A. V. ir liudytojų D. G. ir K. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 8-10, 17-18, 21, 23), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 3-4), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 5) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. spalio 23d., apie 2130 val., į jos sodybą atvažiavo sūnaus sugyventinė K. M., su kuria gyvena kartu, neįregistravęs santuokos. K. M. buvo neblaivi. Tą vakarą jos sūnus I. taip pat buvo išgėręs. Tarp jos sūnaus ir sugyventinės K. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnaus sugyventinė šiam pradėjo priekaištauti, kad jis turi daug moterų. Kai ji bandė savo sūnų užstoti, tada K. M. užsipuolė ją ir pradėjo mušti, tris kartus įspirdama į kojas ir tris kartus su kumščiais suduodama per įvairias kūno vietas, jai buvo sukinėjamos ir rankos. Tai pamatęs jos sūnus I., bandė ją apginti ir savo sugyventinę K. M. nuo jos(nukentėjusiosios A. V.) atitraukti. Tada K. M. jos sūnui I. su nagais apdraskė veidą(b.l. 8-10).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastarasis, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo motinos-nukentėjusiosios A. V. aiškinamas aplinkybes apie 2014m. spalio 23d. jų namuose įvykusį konfliktą su jo sugyventine-kaltinamąja K. M., kuri vykusio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš jo motiną, o jam bandant apginti mušamą savo motiną, smurtiniai veiksmai buvo panaudoti ir prieš jo asmenį(b.l. 17-18). Kilusio konflikto, pasibaigusio smurto panaudojimu, aplinkybes nukentėjusysis I. V. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamąja K. M. metu(b.l. 47).

Kaip matyti iš liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, 2014m. spalio mėn., apie pietus, I. V. paprašė jį palydėti iki K. M. namų. Pas K. M. namuose vyko išgertuvės, kur jie visi trys gėrė alų. Išgertuvių metu, K. su I. pradėjo pyktis, kilo žodinis konfliktas. K. M. priekaištavo I., kad jis tikriausiai turi meilužę. Kai baigė gerti alų, jis išėjo į namus, o Kr. su I. liko vieni namuose. Jam būnant K. M. namuose, I. su K. vienas prieš kitą nesmurtavo. Kitą dieną I. V. jam pasakojo apie įvykusį konfliktą jo(I. V.) namuose(b.l. 21).

Kaip matyti iš liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, 2014m. spalio mėn. pabaigoje, apie 1800 val., jam paskambino jo draugas I. V. ir paprašė, kad jis parvežtų pastarojo draugę K. M.. Jam nuvykus į pil. (duomenys neskelbtini), sodybą, namuose buvo I. V., jo motina A. ir K. M.. K.ir I. buvo neblaivūs. I. sakė, kad jis parvežtų K. M. į namus, tačiau ši atsisakė su juo važiuoti. Kas įvyko jam išvažiavus iš pil. Virbalų namų, jis nežino(b.l. 23).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra pil. A. V. priklausanti sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name apžiūrint kambarį, kur buvo smurtaujama artimoje aplinkoje, jokių grumtynių pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 6-7).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiųjų A. V. ir I. V., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenis aplinkybes(b.l. 3-4).

Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2014m. spalio 24d., 1145 val., sulaikytos ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatytos kaltinamosios K. M. fiziologinę būseną, pastarajai buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas(b.l. 5).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2014m. spalio 23d., o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra tiek asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės), tiek ir sugyventinio tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji K. M., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto smurtaudama tiek prieš savo sugyventinį-nukentėjusįjį I. V., tiek ir prieš pastarojo motiną-nukentėjusiąją A. V., ko pasekoje abiems nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariams sukėlimas, padarytas prieš juos smurtaujant(mušant) artimoje aplinkoje, abiejuose kaltinimuose patikslinant nusikaltimo padarymo datą.

Kaltinamosios K. M. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes abu nukentėjusieji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajai neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo(b.l. 8, 17-18).

Kaltinamoji K. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti galutine bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 57).

Sankcijoje už kaltinamajai K. M. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamosios K. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji anksčiau administracine tvarka bausta ar teista nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jos atsakomybę. Kadangi kaltinamoji K. M. abu jai inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas sunkina jos atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytų veikų aplinkybes, tiek ir į pačios kaltinamosios K. M., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai K. M., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytas veikas numatytas alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmių rūšis,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti galutinės šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.). Paskirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios K. M. asmenybę, jos, kaip darbo neturinčio asmens, užimtumą ir padarytų veikų pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

n u s p r e n d ė:

K. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti, paskiriant:

-pagal LR BK 140 str. 2d.(fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios A. V. asmenį epizodas)-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 2200 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

-pagal LR BK 140 str. 2d.(smurtavimo prieš nukentėjusiojo I. V. asmenį epizodas)-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 2200 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti šešis mėnesiusn laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu kaltinamajai K. M. paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 2200 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajai K. M. paskirtą galutinę laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai K. M. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2014m. spalio 24d., 1145 val., iki 2014m. spalio 25d., 1430 val., t.y. 1(vieną) kardomojo kalinimo dieną, kada kaltinamoji K. M. buvo laikinai sulaikyta kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                          R. Adamonis