Administracinė byla Nr. I-108-257/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03666-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija:1.16; 3.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,
sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai V. B.,
nedalyvaujant pareiškėjos V. B. atstovui Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos pirmininkui Tadui Cijūnaičiui,
nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos V. B. skundas, kurį pareiškėja patikslino, prašydama panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 2/01-14, kuriuo V. B. paskirta nuobauda – pastaba.
Pareiškėjos V. B. atstovas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tadas Cijūnaitis ir atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais (113, 114 b. l.). Atsakovas patikslintu atsiliepimu prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (84–85 b. l.).
Pareiškėja V. B. patikslintame skunde (14–16 b. l.) nurodė, kad ji dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) prižiūrėtoja. 2015 m. lapkričio 17 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu (toliau – Įsakymas) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. B.“ jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Mano, jog tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, todėl Įsakymas turi būti panaikintas. Skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, todėl jam keliami reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nurodė, kad Išvadoje nebuvo konstatuota, kokį konkretų tarnybinį nusižengimą ji padarė. Vertinant Įsakymą pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką (c. b. Nr. 3K-3-135/2001), konstatuotina, jog Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų bei prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Iš Įsakymo turinio yra visiškai neaišku, kokį tarnybinį nusižengimą padarė. Nėra nurodytas Įsakymo faktinis – teisinis pagrindas, nes nei teisės aktais, nei objektyviomis aplinkybėmis nekonkretizuota, už ką yra baudžiama. Tokia Įsakymo formuluotė apriboja galimybę teisingai suprasti tarnybinio nusižengimo sudėtį ir nepagrįstai klaidina dėl kaltinimo, nuo kurio ji, kaip pareigūnė, turi galimybę gintis, ribų ir apimties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006). Vertinant tai, kad tarnybinė atsakomybė yra individuali, Įsakyme turėjo būti nurodyta, kokius konkrečius nustatytus reikalavimus pažeidė. Įsakymo esmė neatspindi atsakomybės teisingumo principo turinio, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, pažeista jos teisė į informaciją sudarė kliūtis tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą. 2015-04-16 Šiaulių TI buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 37/05-20, kurio metu buvo nustatyta, kad suimtasis R. J. pažeidė Šiaulių apygardos prokuratūros leidimu nustatytą skambinimo tvarką. Tyrimo metu nustatyta, kad suimtąjį 2015-02-24/25 dienomis į telefoninių pokalbių vietą išvedė bei turėjo kontroliuoti ji. Šiaulių TI konstatavo, kad neužtikrino Šiaulių TI vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų vykdymo, t. y. paliko suimtąjį skambučio metu be priežiūros. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad aplaidžiai vykdė Šiaulių TI APS pareigybės parašymo (toliau –Aprašymas) V-os dalies 27.3 punkto nustatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas atliekantis pareigūno, išvedančio suimtuosius skambinti telefonu funkcijas, privalo užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių. Minėti veiksmai padaryti dėl aplaidumo, bei tokiais veiksmais pareigūnai nesuprato šios veikos priešiškumo teisės aktams, reglamentuojantiems jų veiklą, nors atlikdami tiesiogines funkcijas privalėjo suprasti neigiamų pasekmių atsiradimą. Mano, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir tai iškreipia realų galimo nusižengimo fakto konstatavimą. Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojo pareigybės aprašymo 27 punkte nustatytos pareigos bei funkcijos pareigūno, išvedančio suimtuosius skambinti telefonu, o 18 punkte nustatytos pareigos priežiūros poste. 2015-02-24/25 dienomis ji buvo paskirta atlikti tarnybines pareigas priežiūros poste, taigi turėjo vadovautis minėto pareigybės aprašymo 18 punkto nuostatomis. Korpuso vyresniajam nurodžius, išvedė R. J. paskambinti telefonu ir tuo pat metu gavo nurodymą atlikti pareigybės aprašymo 18.12 punkte numatytas funkcijas „išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems“ bei 18.7 – „nuolat stebėti suimtuosius per kamerų duryse įrengtas akutes“. Akivaizdu, kad atliekant visas šias funkcijas tikrai tuo pačiu metu negalėjo atlikti Aprašo 27.3 nurodytų funkcijų, kadangi tai neįmanoma atlikti vienu metu. Kontroliuoti skambinantį R. J. bei atlikti kitas būtinas priežiūros posto prižiūrėtojo funkcijas tuo pačiu metu fiziškai neįmanoma. Tarnybinio patikrinimo išvados teiginys: „minėti veiksmai padaryti dėl aplaidumo, bei tokiais veiksmais pareigūnai nesuprato šios veikos priešingumo teisės aktams, reglamentuojantiems jų veiklą, nors atlikdami tiesiogines funkcijas privalėjo suprasti neigiamų pasekmių atsiradimą“ – parodo, kad jos kaltės forma yra aplaidumas. Tai neatitinka realios situacijos. Aplaidumas būtų pasireiškęs tuo atveju, jei ji sąmoningai nevykdytų Aprašo 27.3 nurodytų funkcijų ir tuo metu užsiimtų pašaliniais nesusijusiais su tarnyba reikalais. Dėl blogos organizacijos ji turėjo atlikti tame pačiame Apraše, bet skirtinguose punktuose nurodytas funkcijas. Mano, kad Aprašo kito punkto vykdymas negali būti traktuojamas kaip nesusijusi su tarnyba veikla. Todėl akivaizdu, kad ir kaltės forma buvo nustatyta tik formaliai, norint skirti nuobaudą, o ne siekiant objektyviai išanalizuoti situaciją.
Pareiškėja V. B. 2016-02-10 ir 2016-04-21 teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad patalpa, kurioje yra telefonas, yra kelių kvadratinių metrų dydžio ir visiškai uždara. Užsidaryti šioje patalpoje kartu su skambinančiuoju asmeniu negalima dėl saugumo. Palikti skambinantį asmenį patalpoje vieną ir uždaryti duris negalima, kadangi tai trukdytų klausytis pokalbio. Nurodė, kad Šiaulių TI yra tik pasimatymams skirtos patalpos, kuriose telefono ragelis yra vienoje patalpoje, o pats aparatas kitoje patalpoje. Nėra tokios patalpos, kur suimtasis ar nuteistasis galėtų tik kalbėti į ragelį, o kitoje patalpoje esantis pareigūnas galėtų surinkti reikalingą telefono numerį.
Pareiškėjos V. B. atstovas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tadas Cijūnaitis 2016-02-10 teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2015-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 37/0520, kurio metu buvo nustatyta, kad suimtasis R. J. pažeidė Šiaulių apygardos prokuratūros leidime nustatytą skambinimo tvarką. Buvo nustatyta, kad dėl to kalti yra pareigūnai L. Č., V. L., V. B., D. M., Ž. K.. Tyrimo išvadoje buvo nustatyta, kad jie atliko savo pareigas netinkamai, aplaidžiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tuo metu atliko ne vien tik šias funkcijas, t. y. pareigūno, išvedančio skambinti telefonu, bet taip pat atliko ir priežiūros pareigūno funkcijas, kurios yra nustatytos Pareigybės aprašymo 18 punkte. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos veiksmai vertintini kaip aplaidumas. Pareiškėja negalėjo tinkamai užtikrinti funkcijų, numatytų keliuose pareigybės aprašymo punktuose, vykdymo ir negalėjo vienu metu būti dviejose vietose. Mano, jog tarnybinis tyrimas atliktas neišsamiai ir nuobauda paskirta netinkamai. Atlikus šį tarnybinį tyrimą, buvo nustatyta 4 asmenų kaltė, t. y.: L. Č., V. L., D. M., Ž. K.. Tačiau Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-12-08 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3069-394/2015, kuriuo patenkino pareiškėjos L. Č. prašymą panaikinti skirtą tarnybinę nuobaudą. Kadangi tarnybinis tyrimas nebuvo atskirai skaidomas visiems nurodytiems 4 asmenims, buvo konstatuota bendra kaltės forma. Kadangi Šiaulių TI trūksta pareigūnų, jie yra priversti vykdyti ne tik savo funkcijas. Šiaulių TI nėra atskiro pareigūno, kuris privalo užtikrinti asmenų išvedimą paskambinti. Kituose kalėjimuose yra atskiras pareigūnas, kuris užtikrina tų asmenų teisę paskambinti. Kai asmuo yra vedamas paskambinti, tuo pačiu metu yra išduodami kompiuteriai, kuriuos nustatytu laiku reikia paimti, jei į kamerą atvedamas naujas kalinamasis, tame poste budintis pareigūnas privalo jį patalpinti į nurodytą kamerą. Prokuratūros 2015-03-16 rašte nurodyta, kad Šiaulių TI vykdoma laikomų asmenų skambučių kontrolės ir registracijos tvarka visiškai neužtikrina, kad nebūtų atliekami telefonų skambučiai numeriais, kuriems neduotas ikiteisminio tyrimo prokuroro leidimas. Pažymėjo, kad Jančiauskas tuo metu jau nebeturėjo teisės skambinti, nes prokuratūra buvo panaikinusi leidimą skambinti. Pareiškėja apie tai nebuvo informuota nei žodžiu, nei raštu. Tai yra Šiaulių TI vadovybės aplaidumas ir vėliau bandymas savo aplaidumą slėpti kai kurių pareigūnų, kuriems buvo atliktas tarnybinis tyrimas, sąskaita. Be to, nurodė, jog reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškia.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime (63–67 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Tarnybos statutas) 30 straipsnio ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – Taisyklės), VII skyriaus nuostatomis, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – APS) prižiūrėtojų pareigų, susijusių su suimtųjų telefoninių skambučių kontrole, atlikimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių TI APS prižiūrėtojai L. Č., V. L., D. M. ir Ž. K. neužtikrino Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų tinkamo vykdymo, t. y. skambinantį suimtąjį R. J. paliko be priežiūros, dėl to buvo skambinta telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Konstatuota, kad APS prižiūrėtojai aplaidžiai vykdė Šiaulių TI APS darbuotojo pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte nustatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas atliekant pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu pareigas, privalo „Užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių“. Atlikus patikrinimą, 2015-04-16 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 37/05-20 „Dėl netinkamos suimtųjų telefoninių skambučių kontrolės“ (toliau – Patikrinimo išvada), kurioje pasiūlyta Šiaulių TI APS prižiūrėtojams L. Č., V. L., D. M. ir Ž. K. už padarytus tarnybinius nusižengimus skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 punktas numato, kad „Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu“. Minėtų taisyklių 76 punkte numatyta, kad „Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme leisti pokalbį telefonu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį“. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. M. rašto Nr. S5-14151 matyti, kad R. J. nuo 2015-02-23 iki 2015-02-27 skambino telefonų numeriais, nenurodytais 2015-02-06 ir 2015-02-20 prokuroro leidimuose. Taip pat rašte yra nurodyta, jog kaip matyti iš Šiaulių TI vaizdo kamerų fiksuotų įrašų, atvesti paskambinti suimtieji (nuteistieji) vieni įleidžiami į skambinimo patalpą ir ten paliekami be jokios kontrolės, skambinimo laikas nėra griežtai kontroliuojamas ir kartais viršija numatytas 15 minučių. Be to, skambučių registracijos tvarka neleidžia tiksliai nustatyti, kokiu laiku buvo atlikti skambučiai, nes registracijos žurnale laikas nenurodomas, o suimtųjų prašymuose daromos atžymos „suteikta“ neatitinka realaus skambučių laiko arba laikas jose taip pat nenurodomas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...>“. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras. Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116, 80.1 punktą, tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinęs tyrimo išvadą, per 2 darbo dienas priima individualiu administraciniu aktu įformintą sprendimą, kuriuo pripažįsta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skiria jam tarnybinę nuobaudą. Vadovaujantis Tarnybos statuto 30 straipsnio 10 dalimi, Taisyklių 83 punktu bei 2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-7(14)/2-S 22.2 punktu, kuriuose nustatyta įstaigos pareiga skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, prašyti išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, 2015-04-17 raštu Nr. 14/01-8226 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ buvo kreiptasi į Lietuvos pataisos įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LPĮPS) dėl sutikimo (nesutikimo) skirti drausminę nuobaudą – pastabą APS prižiūrėtojai V. L.. 2015-04-28 gautas LPĮPS raštas Nr. 14-(15) „Dėl nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos renkamojo organo nariui“, kuriame nurodoma, kad LPĮPS neduoda išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos narei V. L. ir nesutikimą grindžia tuo, kad „tyrimas atliktas neišsamiai, neįvardintos visos svarbios aplinkybės, bei nenustatyta atsakomybė asmenų nesugebančių tinkamai organizuoti tarnybą“. Taip pat LPĮPS mano, kad nuobaudą V. L. norima skirti dėl jos aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Šiaulių tardymo izoliatorius 2015-05-21 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą „Dėl Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2015-04-28 sprendimo Nr. 14-(15) panaikinimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-07-27 Šiaulių tardymo izoliatoriaus skundą tenkino ir panaikino Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2015-04-28 raštu Nr. 14-(15) „Dėl nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos renkamojo organo nariui“ išreikštą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. L.. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į Tarnybinio tyrimo išvadą bei teismo įsiteisėjusį sprendimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2/01-142 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. B.“ pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Lengviausia tarnybinės nuobaudos rūšis buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į įstatyminius reikalavimus, nepažeidžiant procedūros ir terminų. 2015-03-02 Šiaulių TI gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ONKTS) prokuroro A. M. raštas, kuriame nurodoma, kad 2015-02-06 ir 2015-02-20 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro leidimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-320-14 suimtam R. J., kaltinamam pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, buvo suteikti leidimai skambinti telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. J. skambino telefonų numeriais, nenurodytais 2015-02-06 ir 2015-02-20 prokuroro leidimuose, o Šiaulių TI pareigūnai neužtikrino tinkamos pastarojo telefoninių skambučių kontrolės. Tarnybinio patikrinimo metu 2015-03-04 Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. M. raštu Nr. 14/01-4577 buvo paprašyta nurodyti konkrečias datas ir laiką, kuomet nebuvo užtikrinta tinkama suimtojo R. J. skambučių kontrolė. Taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras A. M. rašte Nr. S5-14151 nurodė, jog Šiaulių TI vykdoma laikomų asmenų skambučių telefonu kontrolės ir registracijos tvarka visiškai neužtikrina, kad nebūtų atliekami skambučiai telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Kaip matyti iš Šiaulių TI vaizdo kamerų fiksuotų įrašų, laikomi asmenys vieni įleidžiami į skambinimo patalpą ir ten paliekami be jokios kontrolės, skambinimo laikas nėra griežtai kontroliuojamas ir kartais viršija numatytas 15 minučių. Be to, skambučių registracijos tvarka neleidžia tiksliai nustatyti, kokiu laiku buvo atlikti skambučiai, nes registracijos žurnale laikas nenurodomas, o suimtųjų prašymuose daromos atžymos „suteikta“ neatitinka realaus skambučių laiko arba laikas jose taip pat nenurodomas. Tiriant nustatytas įvykio aplinkybes (Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus, laikinai einančio ir vyriausiojo specialisto pareigas, D. R. 2015-03-23 tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-7498) 2015-03-20 buvo peržiūrėti režiminio korpuso trečio skyriaus stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Peržiūros metu nustatyta, kad 2015-02-24 ir 2015-02-25 suimtąjį R. J. paskambinti atvedė ir skambučius kontroliuoti turėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus 3–ios pamainos prižiūrėtoja V. L.. Kaip užfiksuota tarnybinio tyrimo išvadoje, vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja, atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį palieka be priežiūros, o suimtasis pasinaudodamas pareigūnų aplaidžiu pareigų vykdymu, skambina kitais numeriais, kuriems leidimas nebuvo išduotas. Siekiant išsiaiškinti galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, 2015-03-23 Šiaulių TI APS pareigūnei V. L. buvo surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-1624, kuriame paprašyta paaiškinti šias aplinkybes: kodėl neužtikrindama tinkamos suimtojo R. J. skambučių kontrolės galimai netinkamai vykdė Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, V–os dalies 27.3. punkte nustatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas atliekant pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas privalo „Užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių“. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-1624 taip pat buvo nurodyta, kad Šiaulių TI APS pareigūnė V. L. galimai nesivadovavo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad atliekant tarnybines pareigas pareigūnas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, ir nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 punkte nustatytų pareigų laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismui pateiktoje medžiagoje yra 2015-03-27 V. L. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog suimtuosius atvedus skambinti visada yra tikrinamas skambučių teisėtumas ir renkamas numeris. Suimtieji paliekami be priežiūros tik tuomet, kai vienu metu reikia atlikti keletą posto prižiūrėtojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų. Pareiškėja teismui nurodo, kad tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodyta, kokį konkretų tarnybinį nusižengimą pareiškėja padarė, t. y. nenurodyta, ar atvedus suimtąjį R. J. skambinti, jis skambino kitais nei nurodyta prokuroro rašytiniame sutikime, numeriais, jei buvo skambinta, kiek kartų. Tokie pareiškėjos teismui pateiktame procesiniame dokumente teikiami argumentai, atsakovo nuomone, vertintini kritiškai ir laikytini siekimu išvengti atsakomybės. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-03-16 buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros raštas Nr. S5-14151 „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“, iš kurio matyti, jog 2015-02-24 suimtasis R. J. atliko porą skambučių, kuriems nebuvo suteiktas prokuroro leidimas. Taigi darytina išvada, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl tariamų formalių įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trūkumų. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius patikslintame atsiliepime (84–85 b. l.) nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros budinčios pamainos Nr. 3 pareigūnų paskirstymo į postus žurnalo matyti, kad pareiškėja V. B. 2015-02-24 ir 2015-02-25 buvo paskirta į postą Nr. 7, kuriam priklauso kameros Nr. 77-82 ir Nr. 105-109. Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 18 punkte numatytos funkcijos, kurias turi vykdyti priežiūros poste esantis pareigūnas. Iš bylos medžiagos matyti, kad papildomai pareiškėja V. B. turėjo atlikti pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas. Atsakovas pažymi, kad nuvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, V. B. pirmiausia turėjo užtikrinti 27.3 punkto reikalavimus, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių. Tik atlikusi šią funkciją, pareiškėja turėjo užtikrinti pareigybės aprašymo 18.7 punkte (nuolat stebėti suimtuosius per kamerų duryse įrengtas akutes) ir 18.12 punkte (išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems) numatytas funkcijas, kurių nereikia vykdyti skubiai. Todėl pareiškėja, palikusi suimtąjį be priežiūros ir išėjusi atlikti kitų jos pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, neužtikrino tinkamos suimtojo R. J. skambučių kontrolės, o suimtasis pasinaudodamas pareigūnės aplaidžiu pareigų vykdymu, skambino kitais numeriais, kuriems leidimas nebuvo išduotas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius 2015-03-30 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 11/01-8210, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių VII skyriaus 70 punktu, paprašė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą nuo 2015-03-31 iki dar 30 dienų, kol bus gauta reikalinga informacija tarnybiniam patikrinimui atlikti. Atsakovas pažymi, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Administracijos reikalų skyriaus 2016-03-07 pažymos Nr. 1422 „Dėl dokumentų valdymo procesų perkėlimo į elektroninę erdvę“, nuo 2015 m. sausio 1 d., vykdant projektą „Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų vidaus administravimo tobulinimas ir veiklos efektyvumo didinimas, diegiant šiuolaikines technologijas personalo, materialinių ir finansinių išteklių bei dokumentų valdyme“, Šiaulių tardymo izoliatoriuje įdiegta dokumentų valdymo sistema (toliau – DVS). Teismui pateiktas DVS sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad 2015-03-30 tarnybinio pranešimo Nr. 1/01-8210 rezoliucijos istorijoje laikinai einantis direktoriaus pareigas Paulius Žvaliauskas parašė rezoliuciją – sutinku pratęsti terminą pagal prašymą. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. R. tarnybinis prašymas pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą buvo patenkintas pagal vidaus sistemą reguliuojančius dokumentus.
Pareiškėjos V. B. patikslintas skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 2/01-142 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. B.“ (toliau – Įsakymas) (17 b. l.), kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Nuobauda pareiškėjai skirta vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama pastaba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga, paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
LR teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015-03-01 iki 2016-04-02) (toliau – Taisyklių) 61 punktas numato, kad vadovas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs oficialią informaciją apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius tyrimus ir patikrinimus atliekančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą arba šiam patikrinimui atlikti sudaro komisiją; 62 punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotas asmuo arba komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (6 priedas). Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, kurį galimai padaręs tarnybinį nusižengimą pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą inicijavęs vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. M. 2015 m. kovo 16 d. raštas Nr. S5-14151 (32–33 b. l.), kuriame nurodoma, kad R. J. (rašte nurodytomis dienomis) skambino telefonų numeriais, nenurodytais 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 20 d. prokuroro leidimuose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus, laikinai einančio ir vyriausiojo specialisto pareigas, D. R. 2015 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-7498 (34 b. l.) nurodoma, kad vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kaip minėti pareigūnai, atvedę suimtąjį R. J. paskambinti, jį palieka be priežiūros. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. kovo 23 d. Nr. 20/01-1624 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (35 b. l.) pareiškėjai buvo pranešta, kad ji galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. R. 2015 m. kovo 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 15-933011/01-8210 (38–39 b. l.) vadovaujantis Taisyklių VII skyriaus 70 punktu buvo paprašyta pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą nuo 2015 m. kovo 31 d. iki dar 30 dienų, kol bus gauta reikalinga informacija tarnybinio patikrinimo atlikimui. Teismui pateiktas DVS sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad 2015-03-30 tarnybinio pranešimo Nr. 1/01-8210 rezoliucijos istorijoje laikinai einantis direktoriaus pareigas Paulius Žvaliauskas parašė rezoliuciją – sutinku pratęsti terminą pagal prašymą (90 b. l.).
Darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas laikantis Taisyklėse numatytų terminų.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-20 (toliau – Išvada) (21–26 b. l.) nurodoma, kad pareiškėja neužtikrino Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų tinkamo vykdymo, t. y. skambinantį suimtąjį R. J. paliko be priežiūros. Nurodoma, kad ši aplinkybė leidžia teigti, jog pareiškėja aplaidžiai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) V-os dalies 27.3 punkte numatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas, atlikdamas pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas privalo „užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių.“ Taip pat Išvadoje konstatuojama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, bei tokiais savo veiksmais pareiškėja nesuprato šios veikos priešingumo teisės aktams, reglamentuojantiems jos veiklą, nors atlikdama jai pavestas tiesiogines funkcijas privalėjo suprasti neigiamų padarinių atsiradimą.
Taigi Įsakymu, priimtu remiantis Išvada, tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta už Pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte numatytų tarnybinių funkcijų aplaidų vykdymą.
Lietuvių kalbos žodyne žodis aplaidus aiškinamas kaip apsileidęs, vangus, o žodis vangus aiškinamas kaip tingus, nepaslankus, nerangus, neveiklus. Taigi svarbu įvertinti, kaip pareiškėja vykdė jai paskirtas pareigas, ar jos pasirinktas elgesio modelis gali būti laikytinas aplaidžiu (vangiu, neveikliu).
Pareiškėja nurodė, kad 2015-02-24 ir 2015-02-25 ji buvo paskirta atlikti tarnybines pareigas priežiūros poste, taigi turėjo vadovautis Pareigybės aprašymo 18 punkto nuostatomis. Taip pat nurodė, jog korpuso vyresniajam nurodžius išvedė R. J. paskambinti telefonu ir tuo pat metu gavo nurodymą atlikti Pareigybės aprašymo 18.12 punkte numatytas funkcijas „išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems“ bei 18.7 – „nuolat stebėti suimtuosius per kamerų duryse įrengtas akutes“.
Visų pirmiausia pažymėtina, kad be Pareigybės aprašymo 27.3 punkte numatytos funkcijos, pareiškėja taip pat turėjo vykdyti 18 punkte numatytas funkcijas, t. y. atlikti pareigas priežiūros poste. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros budinčios pamainos Nr. 3 pareigūnų paskirstymo į postus žurnalo kopijų (92–95 b. l.) matyti, kad pareiškėja V. B. (buvusi Lušienė) 2015-02-24 ir 2015-02-25 buvo paskirta į postą Nr. 7, kuriam priklauso kameros Nr. 77–82 ir Nr. 105–109. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėja buvo atsakinga už vienuolikos kamerų priežiūrą.
Susipažinus su Pareigybės aprašymo struktūra matyti, kad nuo 18 punkto iki 29 punkto Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos prižiūrėtojo pareigos yra suskirstomos atskiromis kategorijomis ir kiekvieno punkto (numatančio kitas pareigas) papunktyje detaliai išdėstomos tam tikrų pareigų konkrečios funkcijos.
Pažymėtina, kad Pareigybės aprašymo 18 punkte „Atliekant pareigas priežiūros poste taip pat vykdyti šias funkcijas“ numatyta, kad atliekant pareigas taip pat privaloma vykdyti šias funkcijas:
18.1. užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės;
18.2. užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) nebendrautų su nuteistaisiais, paliktais tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus bei kitais asmenimis;
18.3. apie pastebėtus suimtųjų (nuteistųjų) padarytus pažeidimus nedelsiant pranešti korpuse skyriaus vyresniajam;
18.4. siekiant užtikrinti savo saugumą, prieš kameros durų atidarymą per stebėjimo akutę įsitikinti, kad duris atidaryti yra saugu;
18.5. prieš išleidžiant suimtąjį (nuteistąjį) iš kameros, išsiaiškinti iškvietimo priežastį ir perduoti šiuos asmenis juos lydinčiam pareigūnui griežtai pagal pavardes ir sugrąžinti į kameras ta pačia tvarka tai įrašant priežiūros posto žiniaraštyje, užtikrinant, kad suimtieji (nuteistieji) neturėtų draudžiamų jiems turėti daiktų ir nepatektų į kitas kameras;
18.6. kontroliuoti, kad nakties metu kameros būtų apšviestos naktiniu apšvietimu, užtikrinant tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą nakties metu;
18.7. nuolat stebėti suimtuosius (nuteistuosius) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes, skiriant ypatingą dėmesį suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, užpulti ar kuriems paskirta sustiprinta priežiūra, užtikrinant Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus;
18.8. suimtajam (nuteistajam) kreipiantis su prašymu, apie tai pranešti korpuso skyriaus vyresniajam užtikrinant savalaikį informacijos perdavimą;
18.9. maisto dalinimo metu kontroliuoti nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, dalinančių maistą darbą, užtikrinant, kad visi suimtieji (nuteistieji) gautų jiems priklausantį maisto davinį;
18.10. lydėti prie kamerų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Įskaitos skyriaus darbuotojus, užtikrinant jų saugumą;
18.11. siekiant, kad suimtieji (nuteistieji) tinkamai tvarkytųsi gyvenamąsias kameras, aprūpinti suimtuosius ir nuteistuosius kamerose valymo priemonėmis ir reikmenimis, o jomis pasinaudojus jas paimti;
18.12. išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems (nuteistiesiems), o po pasinaudojimo juos surinkti, užtikrinant, kad visi kompiuteriai būtų paimti iš kamerų ir suimtieji (nuteistieji) negalėtų jais naudotis dienotvarkėje nenustatytu laiku.
Taigi darytina išvada, kad 2015-02-24 ir 2015-02-25 pareiškėja, vykdydama Pareigybės aprašymo 27.3 punkte numatytą funkciją („užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių“), kartu vykdė pareigas priežiūros poste Nr. 7 ir buvo atsakinga už kitų funkcijų vykdymą prižiūrint vienuolika kamerų.
Šiuo atveju svarbus sąvokos „užtikrinti“ įvertinimas. Lietuvių kalbos žodyne šis terminas aiškinamas kaip garantuoti, laiduoti. Taigi svarbu nustatyti, ar 2015-02-24 ir 2015-02-25 pareiškėja, vykdydama Šiaulių tardymo izoliatoriaus posto Nr. 7 priežiūrą, galėjo užtikrinti, garantuoti, kad suimtasis R. J. skambintų tik Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 20 d. leidimuose numatytais numeriais.
Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad skambučiai Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekami uždaroje patalpoje, t. y. prižiūrėtojui nesant toje pačioje patalpoje su skambinančiuoju asmeniu. Iš pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytų ir kitų aplinkybių dėl patalpos, kurioje yra telefono apartas, įrengimo, spręstina, kad galima girdėti tik skambinančiojo asmens balsą, tačiau negalima matyti, ar asmuo iš naujo renka (kitą) telefono numerį. Aplinkybė, kad pareiškėja atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti netinkamai būtų kontroliavusi, kokiu (pradiniu) numeriu yra skambinama, nėra nustatyta. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus, laikinai einančio ir vyriausiojo specialisto pareigas, D. R. 2015 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-7498 (34 b. l.) nurodoma, kad vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad minėti pareigūnai (drauge šiame dokumente minima ir pareiškėja), atvedę suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį palieka be priežiūros. Dėl aplinkybės, kad suimtasis asmuo buvo paliktas vienas skambinti (kalbėti, rinkti telefono numerį (-ius) skambinimui skirtoje patalpoje poste Nr. 7), šioje byloje ginčo nėra.
Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėja teismo posėdyje teigė, jog korpuso vyresniajam nurodžius išvedė R. J. paskambinti telefonu ir tuo pat metu gavo nurodymą atlikti Pareigybės aprašymo 18.12 punkte numatytas funkcijas „išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems“ bei 18.7 punkte – „nuolat stebėti suimtuosius per kamerų duryse įrengtas akutes“. Taigi tuo pačiu metu, kuomet suimtasis R. J. buvo paliktas skambinimui skirtoje patalpoje, pareiškėja buvo atsakinga už kitų funkcijų, numatytų Pareigybės aprašymo 18 punkte, tinkamą vykdymą. Šiaulių tardymo izoliatorius įvertino tos dienos vaizdo įrašą, akcentuodamas, kad pareiškėja, atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį paliko be priežiūros. Kita vertus, vaizdo įrašai, iš kurių būtų buvę galima nustatyti, kokias kitas funkcijas pareiškėja atliko poste Nr. 7 (ar jas atliko) 2015 m. vasario 24 d. 18 val. 02 min.–18 val. 03 min. ir 2015 m. vasario 25 d. 18 val. 16 min.–18 val. 35 min. (kuomet suimtasis atliko neleistinus skambučius), nebuvo vertinami, yra nekomentuojami nei 2015 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-7498 (34 b. l.), nei Išvadoje (21–26 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).
Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 16 d. rašte „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“ (32–33 b. l.) nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma laikomų asmenų skambučių telefonu kontrolės ir registracijos tvarka visiškai neužtikrina, kad nebūtų atliekami skambučiai telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vaizdo kamerų fiksuotų įrašų, laikomi asmenys vieni įleidžiami į skambinimo patalpą ir ten paliekami be jokios kontrolės, skambinimo laikas nėra griežtai kontroliuojamas ir kartais viršija numatytas 15 minučių. Be to, skambučių registracijos tvarka neleidžia nustatyti, kokiu laiku buvo atlikti skambučiai, nes registracijos žurnale laikas nenurodomas, o suimtųjų prašymuose daromos atžymos „suteikta“ neatitinka realaus skambučių laiko arba taip pat nenurodomas. Taip pat pastebėta, kad nemaža dalis visų užfiksuotų skambučių atliekami UAB „TELEKOMUNIKACIJŲ GRUPĖ“ specialios telekomunikacinės paslaugos numeriais 10041444 ir 10041446, kuri leidžia toliau atlikti nekontroliuojamus skambučius bet kuriuo numeriu, taip pat ir į užsienį. Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai nesureagavo į skubų 2015-02-27 darbo valandomis elektroniniu paštu išsiųstą Šiaulių apygardos prokuratūros raštą dėl visų leidimų skambinti R. J. panaikinimo, dėl to R. J. galėjo toliau atlikti nekontroliuojamus telefoninius skambučius iki 2015-03-01.
Darytina išvada, kad šiame rašte aptariama ne tik konkrečiai suimtojo R. J. 2015 m. vasario 23 d.–2015 m. kovo 1 d. atliktų skambučių netinkama kontrolė, o apskritai kritiškai vertinama Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos vykdoma skambučių atlikimo (renkamų numerių ir (ar) skambučių trukmės) kontrolės ir registravimo tvarka.
Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjai esant atsakingai už kitų funkcijų, numatytų Pareigybės aprašymo 18 punkte, vykdymą susiklostė objektyviai sudėtinga situacija tinkamai vykdyti ir Pareigybės aprašymo 27.3 papunktį. Iš aukščiau cituotame Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 16 d. rašte „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“ ir Išvadoje (Išvadoje vertinami ir kitų pareigūnų veiksmai dėl 27.3 papunkčio vykdymo) dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje egzistavo objektyviai sudėtinga situacija tinkamai atlikti vienu metu Pareigybės aprašyme numatytas Pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas (šiuo atveju Pareigybės aprašymo 27.3 p.) drauge su kitomis Pareigybės aprašyme numatytomis pareigomis (funkcijomis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012 nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino, argumentuodamas iš esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės ir objektyviai egzistavusios priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų ir galimai trukdė veikti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas, dirbdamas darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25, kuriose patikrinimo metu pareigų atlikimo pažeidimų nebuvo nustatyta, objektyviai galėjo atlikti būtinus veiksmus ir jam priskirtoje darbo vietoje Nr. 2.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015).
Įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodomą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, tarnybinio patikrinimo metu nevertintos pareiškėjos paaiškinime (37 b. l.) nurodytos aplinkybės dėl kitų funkcijų vykdymo.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos V. B. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 2/01-142 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. B.“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Laisvutė Kartanaitė