Civilinė byla Nr. 2-817-911/2014

  Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00128-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.6.7.; 11.9.13.; 14.7.; 125.7.;

113.1.; 114.9.; 114.11.; 116.4.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Pajuostis“ atstovams direktoriui R. Ž., advokatei Rasai Stankauskienei,

atsakovui V. I., jo atstovui advokatui Artūrui Balčiūnui,

                        viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pajuostis“ ieškinį atsakovui V. I. dėl darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimo Nr. DGKS-1784 panaikinimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo panaikinti darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimą Nr. DGKS-1784 ir atmesti V. I. reikalavimus, tuo atveju, jeigu teismas tenkintų V. I. reikalavimus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas R. Ž. paaiškino, kad UAB „Pajuostis“ buvo registruota Panevėžyje, o veiklą vykdė visoje Lietuvoje, ofiso neturėjo. Jis direktoriumi dirba nuo 2010-11-22. Iki to laiko direktoriumi buvo atsakovas V. I.. 2010 m. kovo mėn. atsakovas jam dovanojo 56 procentus akcijų. 2010 m. kovo – balandžio mėn. atsakovas jam perdavė buhalterinius dokumentus. UAB „Pajuostis“ turėjo banke kredito liniją. Kadangi įmonė nebegalėjo grąžinti AB SEB bankui kredito, jis 2010-07-02 pervedė UAB „Pajuostis“ 38000 Lt asmenines lėšas, kad padengti įmonės kreditą. Tapus direktoriui jis gavo iš VMI kvietimą atvykti ir pateikti dokumentus. UAB „Pajuostis“ neturėjo buhalterio. VMI jam skyrė baudą, po to jis priėmė į darbą buhalterę. Perduodant įmonės dokumentus buhalterei, ji pamatė netvarką buhalterinėje apskaitoje ir paaiškėjo, kad UAB „Pajuostis“ turėjo kreditinę sąskaitą, kuri buvo neapskaityta buhalterinėje apskaitoje. Už 35 922,71 Lt piniginių lėšų skirtumą yra atsakingas atsakovas, kadangi jis tuo metu buvo direktorius. 35 922,71 Lt žalą nustatė buhalterė, dokumentų ją patvirtinančių neturi. 2010-09-30 ir 2010-12-30 avansines apyskaitas rado tarp visų dokumentų. Dėl šios žalos iš atsakovo neprašė pasiaiškinimo. Materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, drausminės atsakomybės klausimo nekėlė. Su atsakovu sprendė šią problemą žodžiu, kad atsakovas eis atostogų ir už jam priskaičiuotas pinigines sumas dengs 35 922,71 Lt žalą, t.y. atsakovui nemokės. Tuo metu įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, susidarė didelė suma už nepanaudotas atostogas, įmonė jos išmokėti iš karto negalėjo, todėl atsakovą kiekvieną mėnesį išleisdavo atostogų, o pavedime nurodydavo, kad mokamas daro užmokestis. Gavo atsakovo prašymą suteikti kasmetines atostogas. Atsakovas nepasirašydavo prašymų suteikti kasmetines atostogas, nors buhalterė jam siuntė į elektroninį paštą, kad jis juos pasirašytų. Su įsakymais dėl kasmetinių atostogų suteikimo jis atsakovo raštu nesupažindino. Taip pat nesupažindino raštu atsakovo dėl 2012-05-02 įsakymo dėl 35 922,71 Lt išskaičiavimo atsakovui priskaitomų darbo užmokesčio pajamų. Už suteiktas atostogas atsakovui buvo sumokama, į banko sąskaitą pervedant pinigus, nurodant, kad mokamas darbo užmokestis. Taip darydavo buhalterė, kadangi tokia praktika buvo. Pervedime nurodydavo, kad darbo užmokestis, o iš tikrųjų buvo pervedami atostoginiai. Kadangi įmonė neturėjo piniginių lėšų sumokėti iš karto atsakovui už suteiktas atostogas, jis su atsakovu susitarė, kad atsakovui bus mokamas kas mėnesį darbo užmokestis. Nuo 2012 m. gegužės mėn. atsakovui nebuvo mokamos jokios piniginės lėšos, kadangi su juo buvo sutarta, kad tokiu būdu įmonė išskaičiuos 35 922,71 Lt žalą. Kadangi blogėjo įmonės finansinė padėtis, nuspręsta buvo mažinti etatus. Ieškovą įspėjo prieš 4 mėn. registruotu laišku. 2013-01-25 atsakovas buvo atleistas. Su įsakymu dėl atleidimo iš darbo atsakovo raštu nesupažindino, nežino dėl ko. Atsakovas išnaudojo visas kasmetines atostogas jį atleidžiant iš darbo. Prašė ieškinį tenkinti.

Ieškovo UAB „Pajuostis“ atstovė advokatė Rasa Stankauskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Mano, kad ginčas yra ne dėl atleidimo iš darbo, o dėl neišmokėtų piniginių lėšų. Atsakovui darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2012 m. gegužės mėn., tačiau jis nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas turėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos, tačiau jokių prašymų ieškovui neteikė. Laikytina, kad atsakovas yra praleidęs 3 mėn. senaties terminą. Atsakovui buvo mokama už kasmetines atostogas, yra ieškovo įsakymai dėl atostogų suteikimo atsakovui ir banko sąskaitų išrašai. Pavedimuose buvo nurodoma, kad mokamas darbo užmokestis, o mokėjo ieškovas atostoginius. DK nenumato „atostoginių“ sąvokos, o tik sąvoką „darbo užmokestis už kasmetines atostogas". Darbo ginčų komisija priteisė kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 6 metus, tačiau turėjo būti taikoma 3 metų senatis. Taip pat darbo ginčų komisija priteisė 4000 Lt išeitinę išmoką, mano, kad ji buvo neteisingai apskaičiuota, turėjo būti skaičiuojama po 850 MMA. Atsakovo 35 922,71 Lt skolą patvirtina 2010-09-30 ir 2010-12-31 avanso apyskaitos, kurias jis pasirašė. Nors ieškovas ginčija, kad yra ne jo parašai, tačiau tai nepaneigta. Dėl šios skolos grąžinimo šalys susitarė žodžiu, kadangi tokia buvo jų praktika, tai atitiko jų valią. Darbo ginčų komisija nepagrįstai taikė darbuotojo  materialinės atsakomybės nuostatas, turėjo būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Atsakovas pinigus panaudojo asmeniniams tikslams, kadangi nepatiekė dokumentų, kad pinigai buvo panaudoti įmonės tikslams. Atsakovas vengė grąžinti šiuos pinigus. Prašo panaikinti darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimą ir ieškinį tenkinti, taikyti senatį dėl išmokų už nepanaudotas kasmetines atostogas bei dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją.

                       Atsakovas V. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2010-02-08 elektroniniu paštu siuntė R. Ž. prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų. Tuo metu R. Ž. buvo akcininkas. Abu susitarė, kad atsakovas dovanoja R. Ž. 52 procentus akcijų. Tačiau jo neatleido iš direktoriaus pareigų, atostoginių nemokėjo. Kad jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos jis sužinojo pirmą kartą darbo ginčų komisijoje. 35 922,71 Lt skola atsirado, kai jis paprašė jį atleisti. Nežino iš kur tokia suma atsirado. Su 2012-05-02 įsakymu dėl šios sumos išskaitymo jis nebuvo supažindintas. Taip pat nesupažindino jo su įsakymu, kad jis nuo 2010-11-22 eina technikos direktoriaus pareigas. R. Ž. 2010 m. kovo – balandžio mėn. atidavė visus buhalterinius dokumentus, R. Ž. tuo metu turėjo valdžią, buvo akcininkas. Nuo 2010 m. kovo mėn. atsakovas nebuvo vadovas. Jis rašė ieškovui prašymus suteikti kasmetines atostogas, tačiau jis nebuvo informuotas apie jų suteikimą, dirbo toliau. Dirbti jo prašė direktorius Ž., įkalbinėjo likti įmonėje. Į banko sąskaitą jam buvo mokamas darbo užmokestis, o ne atostoginiai pinigai. Kad jis atleistas 2013-01-25 jis sužinojo iš Sodros, kai kreipėsi tik 2013 m. liepos mėn.. 2010-09-30 ir 2010-12-31 avanso apyskaitose yra ne jo parašai. Įmonė naudojosi kreditine sąskaita, nes reikėjo mokėti mokesčius, reikėjo lėšų kurui. Prašė ieškinį atmesti.

              Atsakovo V. I. atstovas advokatas Artūras Balčiūnas prašė atmesti ieškinį. Teigė, kad ieškovo atstovas direktorius R. Ž. veikė vienašališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Į atsakovo prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atleidimo iš darbo nereagavo. Su priimtais įsakymais atsakovo nesupažindino. Dėl 35 922,71 Lt žalos atsakovas buvo nesupažindintas. Mano, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

                           Byloje nustatyta, kad atsakovas V. I. nuo 2007-01-16 dirbo UAB „Pajuostis“ direktoriumi (b.l. 10-11; darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-17528/2013, b.l.  7). 2010-11-19 prašymu atsakovas V. I. prašė pakeisti jo pareigas nuo 2010-11-22 į techninio vadovo (b.l. 165). Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad V. I. kaip UAB „Pajuostis“ direktoriaus įgaliojimų pabaiga – 2010-11-22, nuo 2010-11-22 UAB „Pajuostis“ direktorius yra R. Ž. (b.l. 166). Iš darbo sutarties taip pat matyti, kad R. Ž. nuo 2010-11-22 eina UAB „Pajuostis“ direktoriaus pareigas (b.l. 170-171). Nuo 2013-01-25 atsakovas V. I. UAB „Pajuostis“ nebedirba (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-17528/2013, b.l.  13). 2013-10-14 Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijoje gautas atsakovo V. I. prašymas priteisti iš UAB „Pajuostis“ 7468,10 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 3799,62 Lt išeitinę išmoką, 5363,10 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 8000 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atskaityti laikotarpį nuo 2013-01-25 iki 2013-09-25 (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-17528/2013, b.l. 1-2). Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisija 2013-12-06 sprendimu V. I. prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš UAB „Pajuostis“ 16769,67 Lt su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, 3205,95 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-09-04 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos – 2013-12-06 (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-17528/2013, b.l. 133-142).

Dėl senaties termino

              Ieškovas teigia, kad atsakovas praleido 3 mėnesių terminą, numatytą DK 289 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri nepagrįstai šį terminą atnaujino.

Iš ieškovo atstovo R. Ž., atsakovo V. I. paaiškinimų, liudytojo A. V. parodymų ir byloje esančios rašytinės medžiagos teismas daro išvadą, kad darbo ginčų komisijos padaryta išvada dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje nustato 3 mėnesių termino kreiptis atsakovui į darbo ginčų komisiją yra pagrįsta. Byloje nustatyta, kad 2013-01-25 atsakovas su ieškovo įsakymu dėl atleidimo iš darbo nebuvo supažindintas. Tai nurodė abi šalys. DK 141 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavio pareigą atleidžiant darbuotoją iš darbo nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad yra padarytas įrašas apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau po juo nepasirašė nei ieškovas, nei atsakovas. Liudytojas A. V. parodė, kad atsakovas V. I. jam pasakė, jog jį atleido iš darbo 2013 m. vasarą. Atsakovas V. I. teisme teigė, kad apie tai, jog jis UAB „Pajuostis“ nebedirba sužinojo 2013 m. liepos mėn.. Iš byloje esančios darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-17528 2013-12-06 darbo ginčų komisijos protokolo taip pat matyti, kad atsakovas taip pat nurodė, kad 2013 m. liepos 24 d. paskambino į Sodrą ir sužinojo, kad jis yra atleistas nuo 2013-01-25 (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-17528/2013, b.l. 130-131). Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas nesilaikė įstatymų numatytos tvarkos atleidžiant darbuotoją, t.y. raštu nesupažindino atsakovo su įsakymu dėl atleidimo iš darbo bei neužpildė tinkamai darbo sutarties. Įrodymų, paneigiančias šias aplinkybes, ieškovas į bylą nepateikė. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad darbo ginčų komisijos padaryta išvada dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje nustato 3 mėnesių termino padaryta teisinga. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovas V. I. į darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl piniginių lėšų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo. Bendrasis Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas nustatytas šio kodekso 27 straipsnio 2 dalyje; jis taikytinas ir reikalavimams dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Taigi darytina išvada, kad net tuo atveju, jeigu ir būtų praleistas DK 289 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas kreiptis darbuotojui į darbo ginčų komisiją, darbuotojas turėtų teisę kreiptis į teismą per 3 metus dėl piniginių lėšų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

Dėl išskaitų iš darbo užmokesčio

Ieškovo atstovas direktorius R. Ž. teigia, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas V. I. UAB „Pajuostis“ buvo skolingas 35 922,71 Lt, todėl jis iš atsakovo darbo užmokesčio nusprendė šias sumas išskaičiuoti. Teismas spręsdamas klausimą, ar išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio buvo teisėtos, pirmiausiai turi patikrinti ieškovo vykdytų išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio pagrįstumą procedūriniu aspektu. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių  rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nebuvo supažindintas su 2012-05-02 įsakymu, kuriuo ieškovas nusprendė išieškoti iš atsakovo 35 922,71 Lt įsiskolinimą (b.l. 27). Ieškovo atstovas direktorius nereikalavo iš atsakovo pasiaiškinti dėl galimo šio įsiskolinimo. Darbo ginčų komisijos medžiagoje yra ieškovo pateikta 2012-06-25 pranešimo kopija atsakovui, kuriuo praneša, kad 2012-05-31 yra 35 922,71 Lt jo skola įmonei ir ją sudenginės iš darbo užmokesčio, taip pat pateikta 2012-10-12 AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimo kopija (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-17528/2013, b.l. 72-73). Tačiau ši AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimo kopija yra tokia pati kaip ir pridėta prie 2012-09-25 pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo (b.l. 56-57). Teismas negali padaryti išvados, jog ieškovas siųsdamas 2012-10-10 atsakovui 2012-09-25 pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tuo pačiu tinkamai ir laiku atsakovą supažindino ir su 2012-06-25 pranešimu dėl 35 922,71 Lt žalos.

Ieškovo atstovas R. Ž. paaiškino, kad 35 922,71 Lt sumą nustatė jo buhalterė. Kvitų, pagrindžiančių šią sumą neturi. Teigė, kad pateiktose byloje 2010-12-30 ir 2010-09-30 avanso apyskaitose yra įrašas ir apie likutį – antišlaidžius 35 922,71 Lt sumai, atsakovas pasirašė (b.l. 35, 152). Atsakovas neigia šias aplinkybes ir nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie 35 922,71 Lt žalą, parašai 2010-12-31 ir 2010-09-30 avanso apyskaitose yra ne jo. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovo su 2012-05-02 įsakymu, kuriuo nuspręsta išieškoti iš atsakovo šį įsiskolinimą, išskaičiuojant iš 2012 m. gegužės – gruodžio mėn. darbo užmokesčio, ieškovas atsakovo raštu nesupažindino. Taigi, iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys ginčija aplinkybes dėl 35 922,71 Lt žalos. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas sutiko su žalos dydžiu bei buvo raštu supažindintas dėl ieškovo nustatytos žalos dydžio. DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Iš ieškovo atstovo R. Ž. paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad, kai R. Ž. 2010-11-22 tapo direktoriumi, jis 2011-01-31 sudarė darbo sutartį su A. Š., kurią priėmė dirbti į UAB „Pajuostis“ buhaltere (b.l. 166, 170-174). Iki to laiko UAB „Pajuostis“ buhalterės neturėjo, atsakovas V. I. pats vedė buhalteriją, jam talkino moteris, kurios neįvardijo. Šalys abi nurodė, kad 2010 m. kovo – balandžio mėn. atsakovas V. I. perdavė ieškovo atstovui R. Ž. buhalterinius dokumentus, vėliau abiejų buhalterės aiškinosi dėl neatitikimų. Byloje pateiktos avanso apyskaitos yra 2010-12-31 ir 2010-09-30, kurias galimai, kaip teigia ieškovas, pasirašė atsakovas V. I.. Konstatuotina, kad yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovas apie tariamą 35 922,71 Lt žalą sužinojo 2010-09-30. Darytina išvada, kad DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas 1 mėnesio terminas darbdaviui duoti nurodymą padaryti išskaitą, ieškovo buvo praleistas, be to, tariamas atsakovo įsiskolinimas ženkliai viršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį. DK 225 straipsnis numato išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį buvo 1 MMA. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. sausio 25 d. atsakovui iš viso nei kiek nesumokėjo darbo užmokesčio, išskaitydavo visą atlyginimą. Nėra įrodymų, kad toks ieškovo daromas išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio vykdymas buvo atliekamas atsakovo V. I. sutikimu. Pripažintina, kad ieškovas nesulaikė DK 225 straipsnyje įtvirtintos išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimo tvarkos. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė įstatyme nustatytos išskaitų iš darbo užmokesčio darymo tvarkos. Nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. sausio 25 d. ieškovas neišmokėjo atsakovui 7101,41 Lt darbo užmokesčio (800+800+800+850+850+850+766,56+566,67+818,18=7101,41 Lt). Todėl darbo ginčų komisija pagrįstai priteisė šis sumas atsakovui V. I..

Esant šiai aplinkybei teismas nesvarsto ieškovo UAB „Pajuostis“ darytų išskaitų iš atsakovo V. I. darbo užmokesčio materialinio pagrindo aspekto. Pažymėtina, kad šios bylos dalykas yra darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovo ieškinio reikalavimas - panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Ieškovas ieškiniu neprašo priteisti iš atsakovo 35 922,71 Lt žalą. Kaip jau minėta, atsakovas V. I. ginčija ieškovo UAB „Pajuostis“ jam priskaičiuotą 35 922,71 Lt žalą, todėl toks reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas atskira tvarka  - paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį nagrinėjant teismas galėtų įvertinti tokio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui; tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB ,,Gepala“, bylos Nr. 3K-3-409/2011). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). Taigi, šiuo atveju kasatoriaus nurodomas argumentas dėl  priešpriešinių reikalavimų mokėtinų sumų įskaitymo nepaneigia DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2013).

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

Ieškovas teigia, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė atsakovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 6 metus. Prašo taikyti 3 metų senatį, kadangi DK 301 straipsnis  numato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus.

Ieškovas teigia, kad atsakovas 2011-07-15, 2011-09-23 ir 2012-07-11 prašymais prašė suteikti jam kasmetines atostogas ir išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas tenkino jo prašymus ir suteikė kasmetines atostogas, iš viso 160 dienų, už kurias buvo mokamas darbo užmokestis kiekvieną mėnesį. R. Ž. nurodė, kad įsakymus dėl atostogų atsakovui suteikimo jis priimdavo kiekvieną mėnesį tam, kad įmonė neturėjo piniginių lėšų išmokėti visą darbo užmokestį už suteikiamas atostogas, kadangi gautųsi labai didelė suma. Atsakovas V. I. teigė, kad jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jis apie tai nebuvo informuotas, tuo metu jis dirbo ir jam buvo mokamas atlyginimas, o ne atostoginiai pinigai.

DK 176 straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarką, kurio 1 dalis nustato, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė, o 2 dalis numato, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Iš byloje esančių atsakovo V. I. 2011-07-15, 2011-09-23 ir 2012-07-11 prašymų matyti, kad atsakovas prašo suteikti jam priklausančias kasmetines atostogas už 2007-2011 metus (b.l. 17, 21, 25). Iš 2011-07-15, 2011-08-01, 2011-08-31, 2011-09-26, 2011-10-27, 2011-12-01 UAB „Pajuostis“ direktoriaus R. Ž. įsakymų matyti, kad atsakovui suteiktos kasmetinės atostogos, nurodant atostoginius pinigus išmokėti kartu su atitinkamo mėnesio atlyginimu (b.l. 18-20, 22-24). Iš 2012-07-11 UAB „Pajuostis“ direktoriaus R. Ž. įsakymo matyti, kad atsakovui V. I. suteiktos kasmetinės atostogos 21 kalendorinė diena, nurodant atostoginius sudengti mažinant atsakovo įsiskolinimą įmonei (b.l. 26). Nustatyta, kad atsakovo 2011-07-15, 2011-09-23 ir 2012-07-11 prašymuose dėl kasmetinių atostogų suteikimo nėra atsakovo nurodymo pinigines lėšas už suteiktas kasmetines atostogas mokėti jam ne visą jam priklausančią pinigų sumą iš karto, o už kiekvieną mėnesį atskirai. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog su atsakovu buvo susitarta dėl suteiktų kasmetinių atostogų apmokėjimo kitaip nei numato DK 176 straipsnio nuostatos. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas supažindino atsakovą pasirašytinai su 2011-07-15, 2011-08-01, 2011-08-31, 2011-09-26, 2011-10-27, 2011-12-01, 2012-07-11 įsakymais dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Atsakovas V. I. teigia, kad tuo metu jis dirbo, o ne atostogavo. Iš ieškovo ir atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas UAB „Pajuostis“ atsakovui V. I. kasmetinių atostogų metu mokėjo darbo užmokestį, nėra nuorodos, kad buvo mokama už kasmetines atostogas. Laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovui V. I. kasmetinių atostogų suteikimas nebuvo fiktyvus ir atsakovas iš tikrųjų laikotarpiais nuo 2011 m. liepos 18-31 d., rugpjūčio 1-14 d., rugsėjo 1-30 d., spalio 1-31, lapkričio 1-30 d., gruodžio 8-31 d. bei 2012 m. liepos 11-31 d. atostogavo, o ne dirbo. Pateiktų prie ieškinio darbo laiko apskaitos žiniaraščių teismas nevertina kaip patikimus įrodymus, kadangi juos sudarė pats ieškovo atstovas direktorius R. Ž., kuris yra suinteresuotas šios bylos išsprendimu jo naudai (b.l. 83-96).

Ieškovas prašo taikyti 3 metų senaties terminą dėl atsakovui priskaičiuotos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo kodekso 301 straipsnis numato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 301 straipsnyje yra nustatyta ne teisės ginti pažeistas teises trukmė, o darbuotojui galimo priteisti jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų dydžio riba – darbuotojui gali būti priteistas ne didesnis kaip už trejus metus jam priklausantis, bet neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2014-05-08 nutarimu KT17-N6/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008-11-06 redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002-06-04 redakcija, 301 straipsnio (2012-06-26 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai.

DK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatymas taip pat nustato, kad darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d.. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (2012-11-06 LR Darbo kodekso 2, 47, 96, 101, 108, 129, 136, 138, 147, 177, 183 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 116 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Iš darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad atsakovui V. I. buvo priteista 5668,26 Lt piniginė kompensacija už visas nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2007-01-16 iki 2013-01-25.

Atsižvelgiant į šias priežastis, pripažintina, kad ieškovo prašymas taikyti 3 metų senaties terminą už atsakovui priskaičiuotos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, yra nepagrįstas, darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo yra teisėta. Teismas sprendžia, kad darbo ginčų komisija pagrįstai padarė išvadą dėl 5668,26 Lt piniginės kompensacijos už visas nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2007-01-16 iki 2013-01-25 priteisimo iš ieškovo atsakovo naudai.

Dėl išeitinės išmokos

Ieškovas ginčija darbo ginčų komisijos sprendimą dėl priteistos atsakovui išeitinės išmokos dydžio. Nurodo, kad turėjo būti ne 4000 Lt, o 3400 Lt, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktą, vidutiniam darbo užmokesčiui paskaičiuoti skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį yra mokamas vidutinis darbo užmokestis, todėl turėjo būti imami 2012 m. spalio – gruodžio mėn. duomenys. Teigia, kad šiuo laikotarpiu minimali mėnesinė alga buvo 850 Lt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1561 patvirtinto Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktą, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Atsakovas buvo atleistas iš darbo 2013-01-25, jis ieškovo įmonėje UAB „Pajuostis“ išdirbo 72 mėnesius, todėl  vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu jam priklauso 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kurią vadovaujantis minėto teisės akto nuostatomis apskaičiuojant turėjo būti imami 2012 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Atsakovo mėnesinis darbo užmokestis buvo minimalus - minėtu laikotarpiu jo dydis buvo nustatytas 850 Lt. Minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo 6.12 punktas nustato, kad pagal šį Aprašą dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius. Atsižvelgiant į šias nuostatas laikytina, kad ieškovas atsakovui turėjo išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri yra 3400 Lt (850 Lt x 4=3400 Lt) dydžio. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimo Nr. DGKS-1784 dalis, kurioje nuspręsta priteisti atsakovui V. I. iš ieškovo UAB „Pajuostis“ 4000 Lt išeitinę išmoka yra nepagrįsta, todėl šioje dalyje darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimas Nr. DGKS-1784 keistinas, nustatant, kad atsakovui iš ieškovo yra priteisiama 3400 Lt dydžio išeitinė kompensacija.

Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo išmokėti visas jam priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys). Darbo ginčų komisija priteisė atsakovui iš ieškovo 3205,95 Lt vidutinį darbo užmokestį (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-09-04 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2013-12-06). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovas ieškinyje nepasisako dėl 3205,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-09-04 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2013-12-06) teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. I. nereiškė jokio prašymo priteisti pinigines sumas iš ieškovo dėl jo uždelsimo atsiskaityti su atsakovu, priešieškinio byloje nereiškė, dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti DK 414 straipsnio 3 dalies nuostatą.

Taigi, teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinę bylos medžiagą, daro  išvadą, jog darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimas Nr. DGKS-1784 iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimo Nr. DGKS-1784 dalis keistina, nustatant, kad atsakovui iš ieškovo yra priteisiama ne 4000 Lt, o 3400 Lt dydžio išeitinė kompensacija, t.y. priteista suma yra mažinama 600 Lt.

              Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad iš esmės ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, o atsakovas pagrįstai kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl piniginių lėšų priteisimo.

              Byloje atsakovas V. I. patyrė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 146). Darbo ginčų komisijos sprendimas yra keičiamas tik iš dalies dėl išeitinės kompensacijos dydžio, o visi kiti ieškovo ieškinio reikalavimai pripažįstami neteisėti ir nepagrįsti, todėl atsakovo turėtos šios bylinėjimosi  išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93, 98 str.).

              Iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos bylos nagrinėjimo metu patirtos 17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92, 93 straipsniai).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

                  Ieškinį  tenkinti iš dalies.

              Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-12-06 sprendimą Nr. DGKS-1784 pakeisti: priteisti iš ieškovo UAB "Pajuostis", įmonės kodas 300585350, atsakovui V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 16169,67 Lt (šešiolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt devynių litų 67 centų) su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas (neišskaičius mokesčių), 3205,95 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkių litų 95 centų) (neišskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-09-04 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2013-12-06).

              Kitą ieškinio dalį atmesti.

              Priteisti atsakovui V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Pajuostis“, įmonės kodas 300585350, 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

                 Priteisti iš ieškovo UAB „Pajuostis“, įmonės kodas 300585350, valstybei 17 Lt (septyniolikos litų) pašto išlaidas, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

              Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                         Kristina Serdiukienė