Civilinė byla Nr. e2-61-670/2024
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00253-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;
(S)
2.6.10.6; 3.1.7.4; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,
sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ atstovei advokatei Jūratei Normantei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Konstrukcijos ir technologijos“ atstovui L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milsta“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kaminta“ (toliau – UAB „Kaminta“) pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 23 596,97 Eur defektų šalinimo išlaidoms padengti ir nurodė, kad 2019 m. birželio 27 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos subrangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir medžiagomis, darbų vykdymo grafike nurodytais terminais atlikti darbus, o ieškovė įsipareigojo apmokėti atsakovei už atliktus darbus. Vėliau šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir sudarė 7 (septynis) papildomus susitarimus. Atsakovė objekte atliko stogo įrengimo darbus, įskaitant ginčo objekte esančią hidroizoliaciją, apšiltinimą, apskardinimą ir t.t. Atsakovė atlikdama stogo darbus paliko defektų dėl kurių atsirado vandens tekėjimas į pastato vidų. Ieškovė ne kartą siuntė elektroninius laiškus ir apie tai informavo atsakovę, defektai buvo taisomi, bandoma šalinti vandens pratekėjimo problemas, tačiau jos liko nepašalintos. Objekto užsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Eta projektai" (toliau – UAB „ETA projektai“) sulaikė ieškovei mokėtinas sumas už stogo įrengimą. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2022/11/09-1 eksperto E. L. nustatyta, kad pagal galerijų 7B projektinius sprendinius, armuoto šalčiui atsparaus betono sluoksnio storis yra apie 85 mm, vadinasi hidroizoliacijos sluoksnis ant vertikalių lauko atitvaros plokštumų yra pakeltas tik 85 mm, kas prieštarauja tos pačios detalės 7B projektiniams sprendiniams, kuriuose numatyta, kad hidroizoliacija ant vertikalių plokštumų turi būti pakelta 300 mm. Ekspertas nustatė, kad hidroizoliacijos sluoksnis yra pakeltas ne daugiau kaip 100 mm. Tai reiškia, kad hidroizoliacijos pakėlimas nuo stogo horizontalaus paviršiaus sumažintas 200 mm, dėl ko esant didesniam sniego sluoksniui, vanduo pradeda skverbtis į pastato vidų. Ekspertas nustatė, jog UAB „Milsta“ galerijų grindų konstrukciją įrengė nekokybiškai ir ne pagal projektinius sprendinius, kadangi: nekokybiškai atlikti 1-o aukšto galerijos lauko atitvaros dalies, esančios virš aliuminio stiklo vitrinos, hidroizoliacijos klijavimo darbai ir apskardinimo sandarinimo darbai; dalies galerijų gelžbetoninių plokščių jungtys ir vietos, kuriose metalinės kolonos kerta galerijų plokštes, nėra užsandarintos; viršutinėje galerijoje, kurios dalyje buvo suklijuotos akmens masės plytelėmis, buvo fiksuotas susiformavęs deformacinis plyšys, kuris išvis nėra sandarintas; galerijų sandūros su vertikaliomis lauko atitvarų plokštumomis įrengtos ne pagal projektinius sprendinius ir STR reikalavimus; prieš įrengiant hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras nėra nutinkuotas arba mūro siūlės užpildytos, o paviršius išlygintas. Pagal eksperto išvadą trūkumų šalinimo išlaidos kainuotų 23 596,97 Eur, todėl šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovė UAB „Milsta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys suformuluotas itin neaiškiai, prašo priteisti žalą, tačiau ieškinio aplinkybėmis jokia žala ir jos būtinosios sąlygos neįrodinėjamos, prašo teismo ne atlyginti patirtą žalą, o priteisti defektų šalinimo išlaidas. Iš ieškinio aplinkybių atsakovei neaišku iš kokių konkrečiai defektų kildinamas reikalavimas. Ieškovė nepagrindė kokio konkrečiai darbo projekto sprendinio (mazgo, detalės) atsakovė neįvykdė ar pažeidė ir nepateikė įrodymų, koks konkretus darbas buvo atsakovės atsakomybės ribose.
Trečiasis asmuo UAB „Konstrukcijos ir technologijos“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdė statinio statybos techninę priežiūrą objekte, kur buvo atliekami ginčo darbai, todėl siekiant nustatyti tikrąsias vandens prabėgimo priežastis, 2023 m. lapkričio 9 d. atliko Jaunimo nakvynės namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Apžiūros atlikimo metu buvo fiziškai atidengtos probleminės pastato vietos, kad nustatyti, kodėl prasiskverbia vanduo į pastato vidų. Sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir jas palaiko, kadangi atlikus apdailinio skardos lankstinio, apšiltinamojo sluoksnio fragmento bei viršutinio grindų betono sluoksnio fragmento demontavimą, nustatyti hidroizoliacijos sluoksnio trūkumai, kurie tiesiogiai įtakoja ir lemia kritulių prasiskverbimą į žemiau esančias patalpas. Byloje esančiame UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertiniame akte dalinai teisingai nustatytos defektų priežastys, kadangi demontavus apdailos, apšiltinimo ir kitų elementų fragmentus, dengiančius hidroizoliacijos sluoksnius, tapo akivaizdžiai matoma, kad UAB „Milsta“ nekokybiškai įrengė grindų hidroizoliacijos detalę: nėra tinkamas hidroizoliacijos sluoksnio užkėlimas ant kolonos, neapšiltintos galerijos perdenginio plokštės, fasado ties pastato kampais – hidroizoliacija yra atsiklijavusi, nekokybiškai priklijuota, nėra vientisa, kas ir sukelia drėgmės prasiskverbimą į pastato vidų ir pateikė foto nuotraukas, iš kurių matyti esančios problemos.
Teismo posėdyje ieškovės UAB „Kaminta“ atstovas advokatas Rinaldas Viliušis paaiškino, kad atsakovė atlikusi statybos darbus atsisako ištaisyti defektus atsiradusius garantiniu laikotarpiu. Vandens pratekėjimas į pastato vidų nedingo. 2023 m. rugsėjo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose aprašė ginčo esmę, tai galerijų netinkamas įrengimas ir eksploatuojamo stogo virš parkingo (terasos). Persikeičia stogas ir vanduo patekęs ant galerijų varva į vidų. Ieškovė iš užsakovo nuolat gauna pretenzijas dėl defekto nešalinimo. Darbai turėjo būti atlikti pagal detalę PD12A ir PD14A, yra projektai, terasose pagal detalę PD 28. 2020 m. balandžio 27 d. papildomu susitarimu šalys susitarė, konkrečiai nurodė detalių pavadinimus, kaip turėjo būti atlikti darbai. Šie darbai nebuvo atlikti tinkamai ir kokybiškai, izoliacijos sluoksnis buvo atliktas nepakeliant ant sienos. Viso broko esmė yra izoliacijos nepakėlimas į projektinį aukštį. Visi darbai fiksuoti statybų žurnale. UAB „Milsta“ dirbo ir atliko darbus pagal detales įrengiant galerijas ir ginčo dėl to nėra. Galerijų grindų konstrukcija įrengta nekokybiškai: hidroizoliacija, apskardinimas, gelžbetonio konstrukcijų jungtys ir t. t. Kreipėsi į teismo ekspertą UAB „Statybų procesų valdymas“, išvados patvirtina aplinkybes, kad galerijų įrengimas atliktas nekokybiškai. Atsakovė yra atsakinga prieš užsakovą ir broką turės ištaisyti. Ekspertas tyrė visus korpusus kodėl bėga vanduo ir akte detaliai aprašė. Ekspertizės akte nurodyti dokumentai, kurie buvo pateikti ekspertui. Vanduo patenka į vidų, o priežastis – netinkamas hidroizoliacijos atlikimas ir kiti mazgai. Galerijose turėjo būti atliekami darbai pagal PD12 A ir PD 14 A. 2020 m. balandžio 27 d. papildomame susitarime, lokalinėje sąmatoje pažymėta skardos lašinė ir hidroizoliacija. Detalė PD 51 kada buvo perduota atsakovui negali atsakyti, nes tai faktinis klausimas į kurį atsakys liudytojas. Defektai paaiškėjo, pasitarimo protokole 2021 m. spalio 14 d. nurodyta, kad į galeriją patenka vanduo, darbų perėmimo aktų pasirašymas neeleminuoja atsakomybės.
Atsakovės UAB „Milsta“ atstovė advokatė Jūratė Normantė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė abstrakčiai nurodė ieškinio reikalavimus, reikalavimą kildina iš žalos, tačiau neįrodinėja privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė pakeitė reikalavimą ištaisyti defektus ir jų nekonkretizavo. Dėl defektų ieškovė yra praleidusi ieškinio senatį CK 6.667 straipsnio 1 dalis – 1 metai nuo sužinojimo momento, ieškovė teigė, kad darbų priėmimo metu žinojo apie defektus ir neteikė ieškinio, bet rašinėjo raštus. Atsakovei projektas nebuvo perduotas, ieškovė tokių duomenų byloje nepateikė. Ieškovė perėmė atsakovės atliktus darbus ir tai patvirtino statybos techninę priežiūrą vykdęs asmuo. Kartu su ieškiniu ieškovė teismui pateikė papildomus susitarimus su komerciniu pasiūlymu, kad atsakovė įrengs mazguose PD12A, PD14A, PD20B papildomą membraną, o ne visą mazgą, o kas įrenginėjo ginčo mazgus ieškovė neįrodinėjo. Atsakovė neįrenginėjo kolonų, neatliko projektavimo sprendinių ir ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės dėl vandens pratekėjimo prie kolonų, atsakovė darbus pagal detalę PD12 padarė gerai. Reikalaujant priteisti žalą ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, neįrodinėjo priežastinio ryšio. Ieškovė ieškinio reikalavimus keitė tris kartus. Iš pateiktų dokumentų neaišku kokius konkrečiai darbus atliko UAB „Daistatus“, nes nepateiktas atliktų darbų aktas. Ieškovė nenurodė nei vieno defekto, koks konkrečiai yra ir kaip turėtų būti ištaisytas. Ieškovė nepagrindė kokio konkrečiai darbo projekto sprendinio (mazgo, detalės) atsakovė neįvykdė ar pažeidė ir kaip konkrečiai, nepateikė įrodymų, kad konkretus darbas buvo atsakovo atsakomybės ribose. Atsakovės nuomone visos bylinėjimosi išlaidos patirtos iki 2024 m. rugsėjo 10 d., t. y. iki ieškinio dalyko keitimo, turi būti priteistos iš ieškovės bet kokiu bylos baigties atveju. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikys, kad ieškinys kildinamas iš darbų defektų. Atmesti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens UAB „Konstrukcijos ir technologijos“ atstovas L. B. (statybos techninės priežiūros vadovas) teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl netinkamai įrengtos hidroizoliacijos. Atidengus tam tikras konstrukcijas nustatyta, kad hidroizoliacija buvo prilydyta ir ji yra atsiklijavusi. Visus hidroizoliacinius darbus atliko UAB „Milsta“. Jam yra žinoma, kad objekto užsakovas generaliniam rangovui UAB „Kaminta“ reiškia pretenzijas ir reikalavimus dėl garantiniu metu atsiradusių defektų. Vanduo patenka per hidroizoliaciją, su eksperto išvada sutinka iš dalies, kadangi jis padarė išvadas neatidengęs konstrukcijų. Atvėrus konstrukcijas matosi, kad hidroizoliacija neprilipusi, o ji tam ir skirta, kad apsaugoti. Objekte jis būdavo 3 kartus per savaitę ir visus darbus priimdavo pats. Kad pasirašydavo nematęs darbų, gali būti dėl centimetro ar metro, darbai priimami pirminiame etape ir paskui etapais. Paslėptų darbų aktus pasirašyti teisės aktai neleidžia. 1 tomas, b. l. 67 (paveikslėlis) tas darbas buvo žinomas ir priimtas, kur siena užkelta aukščiau problemos nėra, ten drėgmės nėra. Visus defektus yra nurodęs atsiliepime. Faktas tas, kad hidroizoliacija neprisiklijavusi. Hidroizoliacija po palange, po skardos lankstiniu atsiklijavusi, tokių vietų ne viena. Priimant darbus defektų nenurodė, nes hidroizoliacija buvo priklijuota, dabar ji atsiklijavusi, gali būti dėl netinkamo nugruntavimo, per mažo ar per didelio pakaitinimo. Per kolonas vanduo nebėga. Smulkių defektų statybos žurnale nurodyti neprivalo.
Trečiojo asmens UAB „Konstrukcijos ir technologijos“ atstovas L. B. (statybos techninės priežiūros vadovas) papildomai paaiškino, kad darbo projektų statybinėje architektūrinėje dalyje pakeitimų buvo. Darbų užbaigimo komisijoje jis dalyvavo, paskutinės darbo projekto datos neatsimena. 2020 m. birželio 21 d. yra paskutinis įrašas darbų žurnale, kad UAB „Milsta“ užbaigė visus darbus, darbo projektas paskutinis variantas buvo po visų atsakovo darbų atlikimo. Kolonos buvo įrengtos po projekto, kuris yra ekspertuotas ir reikia klausti, kodėl nepakeitė datos, jis gauna projektą ir žiūri, kad atlikti darbus. Sluoksniai ant kolonos turėjo būti įrengti pagal rengėjo technologiją ir projektą, jei ko nėra projekte, dalis sprendinių priklauso pagal pasirinktas medžiagas. Atsakovė technologiškai padarė klaidų ir netinkamai prilydė. Pjūvis padarytas ne per koloną, o per turėklą. Matė, kad izoliacija ant kolonos pakelta, padarytas pjūvis ne ten. Atsakovė turėjo suprasti, kad reikia klijuoti. Kolonos buvo nudažytos priešgaisriniais (antipireniniais) dažais skirtais laukui. Hidroizoliacija buvo dedama ant nudažytų kolonų, niekas nenustatė, kad dažai atšoko pirmiau, o po to izoliacija, kolonų apačios galėjo būti blogai nugruntuotos, privalėjo nugruntuoti prieš izoliuojant. Praeitame posėdyje atsakė, kad darbus priėmė.
Liudytojas M. B. (statybos direktorius) teismo posėdyje paaiškino, kad objekte bėga vanduo į galeriją, darbus atliko UAB „Milsta“ ir defektai nėra šalinami. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad atsakovė nepakankamai užklijavo hidroizoliaciją ir vanduo patenka į vidų. Po monolitinėmis grindimis yra UAB „Milsta“ įrengta izoliacija, kur patekusi drėgmė turėjo būti nukreipta į lauką. Buvo papildomas susitarimas prie sutarties ir yra parašai. Kodėl taip įrengė izoliacinį sluoksnį neaišku, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu (toliau – STR) danga virš paviršių užkeliama 30 cm. Pagal PD 51 detalę, ant jachtos ir mūro sienos neužkelta izoliacija. Jis darbų objekte būdavo kartą per savaitę, darbų priėmime nedalyvavo. Apie darbų priėmimą UAB „Kaminta“ žino darbų vadovas D. L.. Buvo pagrindinė sutartis dėl stogų įrengimo ir keli priedai, priede Nr. 4 yra aprašyti galerijos mazgai. Jie gavo brėžinius, sudaryta sąmata ir pasirašytas priedas. Užsakovas derino sąmatas su atsakove. UAB „Milsta“ yra užsakovo jiems priskirtas subrangovas. Techninėse dokumentacijose yra aiškiai sužymėtos detalės, savaime limpančią hidroizoliaciją turėjo klijuoti ant apšiltinimo sluoksnio, ant mūro taip pat galima klijuoti. Sąmatoje buvo numatyta prilydoma ir savaiminė danga. 37 ekspertizės lape matosi kaip jungiasi dvi skirtingos konstrukcijos, viena plokštė eina aukščiau, apačioje kitos, kur atsakovė sudėjo sluoksnius ir užsandarino. Vandens bėgimas fiksuojamas kai yra stiprus šoninis vėjas, po fasadu papuola vanduo, po danga palenda ir bėga į vidų. Projekte prilydomos izoliacijos nėra, jie gavo iš atsakovės tokią suskaičiuotą sąmatą. Atsakovės pažeidimai – STR reikalavimų nesilaikymas, neatitinka dangų užkėlimas pagal projektą, neatitinka detalė 51, PD14, PD12. Detalės buvo perduotos iki pasirašant sutartį, atsakovė turėjo pateikti pasiūlymą ir dirbti.
Liudytojas D. L. (UAB „Kaminta“ statybos vadovas) teismo posėdyje paaiškino, kad Jaunimo nakvynės namuose vanduo prasiskverbia į galerijas. Prabėgimai prasidėjo gana senai, įvairiais būdais bandė prikalbinti rangovą, šis vangiai, tačiau atvykdavo. Buvo atidarytos konstrukcijos, kad nustatyti defektus ir pamatė atlipusią hidroizoliaciją, prie kolonų ir fasadų. Atsakovė iš pradžių važiavo ir ėmėsi priemonių, po to negalėjo prisikviesti. Defektas yra, garantija į pabaigą, užsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę, kad išskaičiuoti pinigus. Draudimo agentūra ir UAB „Kaminta“ parašė garantinį įsipareigojimą. Jis objekte būdavo kiekvieną dieną, rangovas kviečia priimti darbus. Kur namo kampas ir palangė, hidroizoliacija iki fasado neužlenkta. Jei iškyla klausimas kaip įrengti, visada užduodamas klausimas projektuotojui, jei klausimas neiškyla reiškia, kad viskas aišku. Apskardinimą darė kitas rangovas, negerai ten kur aukščiau ir ji atsiklijavusi. Izoliacija atsiklijavo, yra tarpas ir bėga vanduo, priimant darbus problemų nekilo. Hidroizoliacija niekada negali pasibaigti tiesiai, ji visada turi būti užkelta. Gelžbetonio siūlių sprendinys buvo numatytas projekte. Vanduo prabėga per daugelį kolonų, kur hidroizoliacija neatšokusi ten ir nebėga. Defektus pamatė maždaug prieš pora metų. UAB „Milsta“ atvažiuodavo ir bandydavo hermitizuoti, hidroizoliuoti vieną mazgą ir jei pasitvirtins daryti toliau. Iš kelinto karto tas sprendinys pasitvirtino, ištaisė klaidą. Parapetai subraižyti, norėjo nepriimti, atsakovas buvo deleguotas užsakovo ir ėjo užtarimo pas jį, jie susitarė ir praėjimo dalis pakeista skarda, o visa kita susitarė, kad nudažys, suderino su techniniu prižiūrėtoju. Darbų aktą pasirašė su defektais. Eksperto nurodytus defektus tarp gelžbetonio konstrukcijų tvarko atsakovė.
Liudytojas P. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino, jog leidžia vanduo ir yra hidroizoliacijos defektai. PD 12 detalė prie sienos ir prie lauko, tai hidroizoliacija, ant jos dėjosi betonas, virš hidroizoliacijos skardos lankstinys. Atšokti gali, kai iš viršaus nėra apsaugos ar užbaigimo, jei gauna saulės spindulių, kai viskas tinkamai atlikta gali atšokti dėl mechaninio poveikio. Jei blogai nugruntuoja danga neprilimpa, o jei kaitinama perkaitinama, tai tas sluoksnis nubėga. PD 51 detalė, jo žiniomis, atsakovei perduota nebuvo. Dėl kolonos prabėgimo ištaisymo sprendinių nebuvo. Jis UAB „Milsta“ dirba gamyboje, technologas, padeda priimti sprendinius. Ginčo objekte darė parapetus. Paskutinį kartą objekte buvo prieš 2-4 metus. Apie pretenzijas UAB „Milsta“ žino iš kolegų, gavę pretenzijas darbuotojai važiuodavo į vietą šalinti defektų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Kaminta“ byloje pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Milsta“ ir ieškinį tikslino dar du kartus. Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 596,97 Eur defektų šalinimo išlaidų. 2023 m. gegužės 24 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir prašė įpareigoti atsakovę neatlygintinai ištaisyti darbo trūkumus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 9 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 759,43 Eur žalos atlyginimo.
Iš byloje pateikto ieškinio, dviejų pareiškimų dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atsiliepimų į ieškinį, kitų rašytinių įrodymų, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d. tarp šalių – ieškovės UAB „Kaminta“ (genrangovė) ir atsakovės UAB „Milsta“ (subrangovė) buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 19-24 (toliau – Subrangos sutartis) su priedais, kurios pagrindu atsakovė turėjo atlikti statybos darbus nurodytus Subrangos sutarties 3 priede. Subrangos sutarties 3 punkto (Sutarties objektas) 3.1 punkte numatyta, kad: subrangovas įsipareigoja savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis pagal užsakovo pateiktą ir patvirtintą vykdymui UAB TRYS A.M. parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) Jaunimo nakvynės namai, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „STATYBOS PROJEKTAS" ir DP projektą iki 4a.imtinai, bei DP stogo detales STD-3 ir STD-4 darbų vykdymo grafike nurodytais terminais atlikti darbus pilna apimtimi nurodytus Priede Nr. 3 objekte –Jaunimo nakvynės namų žemės sklype, (duomenys neskelbtini) statybos darbai ir atliktus darbus (jų etapus) perduoti užsakovui šioje sutartyje nurodyta tvarka bei terminais; 3.2 punkte numatyta, kad pasirašydamas šią Subrangos sutartį subrangovas patvirtina, kad subrangovui buvo pateiktas susipažinimui techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) „Jaunimo nakvynės namai“ sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „STATYBOS PROJEKTAS", ir susijusi projektinė dokumentacija, subrangovui ji yra suprantama, tinkama ir pakankama visa apimtimi atlikti Sutarties 3.1 punkte aptartus darbus su prielaida, kad techninis ir darbo projektai parengti tinkamai be klaidų ir trūkumų. Subrangovas, siekdamas kainos ir/ar darbų kiekių perskaičiavimo, remtis užsakovo pateiktos projektinės dokumentacijos trūkumais turi teisę tik tuo atveju, jeigu apie klaidas ir trūkumas laiku informavo užsakovą.
Ieškovė nurodo, kad atsakovė atlikdama stogo darbus paliko defektų dėl kurių atsirado vandens tekėjimas į pastato vidų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo, kad yra du esminiai defektai tai – netinkamas galerijų ir eksploatuojamo stogo virš terasos įrengimas. Su ieškiniu pateikti rašytiniai susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su pareiškimais dėl defektų šalinimo Jaunimo namų nakvynės objekte (duomenys neskelbtini).
2020 m. spalio 23 d. surašytas neatitikties aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas neatitikčių aprašymas: ant parapeto vanduo, nesandari siūlė, pūslėtas ir nelygus parapetas.
2021 m. balandžio 22 d. stogo hidroizoliacinės dangos inspektavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB 7 LP atliko stogo būklės įvertinimą ir pateikė išvadas, kad nesandarios hidroizoliacinės dangos siūlės parapeto zonoje ir šachtų hidroizoliacijos užlaidose.
Ieškovė 2022 m. rugsėjo 28 d. pareiškimu informavo atsakovę, kad ieškovė gavo užsakovės UAB „Eta projektai“ pranešimą dėl defektų – vandens tekėjimo į pastato vidų ir nurodė, kad atsakovės atlikti darbai yra susiję su vandens pratekėjimo problema (ir pridedamos nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog hidroizoliacinė medžiaga atsiklijavusi ir nesandari), pakartotinai prašo ir reikalauja pašalinti defektus, taip pat klausia ar atsakovė sutiktų apmokėti 50 procentų eksperto išlaidų. Raginimus ir prašymus taisyti statybos defektus ieškovė atsakovei siuntė ne vieną kartą, 2022 m. gruodžio 13 d. gautas atsakymas iš atsakovės, kuriame nurodoma, kad hidroizoliacija buvo sumontuota pagal detalę PD12A, prilipinta prie lankstinio esančio po skardos palange, o nepriglausta prie vertikalaus viršutinio betono sluoksnio paviršiaus ir už defektą atsakingi rangovai, vykdę skardos lankstinių (palangių) montavimo darbus. Taip pat nurodo, kad puse defektų yra pašalinti, o tolimesnius darbus apsunkina oro sąlygos.
Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl statybos defektų pašalinimo (sutvarkymo). Byloje pateikti duomenys (taip pat ir liudytojų parodymai) patvirtina, kad atsakovė vyko į objektą ir defektus šalino, tačiau vandens bėgimo į pastato vidų problema pašalinta nebuvo. Ieškovė kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertą, kad įvertinti esamą situaciją. 2022 m. lapkričio 9 d. ekspertinio tyrimo akte eksperto E. L. nurodytos išvados patvirtino aplinkybę, kad atsakovė nekokybiškai atliko darbus, dėl kurių objekte per stogą bėga vanduo: (nekokybiškai atliko galerijų 1-o aukšto galerijos lauko atitvaros dalies, esančios virš aliuminio stiklo vitrinos, hidroizoliacijos klijavimo darbus; dalies galerijų gelžbetoninių plokščių jungtys ir vietos nėra užsandarintos, fiksuotos vietos, kuriose sandarinimo darbai nėra atlikti arba atlikti nekokybiškai; užsandarintose vietose panaudota elastinė mastika, kuri vietomis yra atšokusi ir susiformavę plyšiai; stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 300 mm virš grindų dangos, o hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Hidroizoliacijos sluoksnis ant vertikalių lauko atitvaros plokštumų yra pakeltas tik 85 mm. Tai aktualu ir metalinėms kolonoms, kurios kerta galerijų grindų konstrukcijas – šiose vietose hidroizoliacijos sluoksnis yra pakeltas ne daugiau kaip apie100 mm. Abejonių taip pat kelia ir užleistos dangos kraštų užsandarinimo kokybė). Ekspertas akte nurodė, kad defektų šalinimo darbai kainuos 23 596,97 Eur.
Atsakovė su šiuo ekspertinio tyrimo aktu nesutiko. 2024 m. sausio 23 d. teismui pateikė prašymą skirti byloje statybos ekspertizę, kad išsiaiškinti ar vanduo prie galerijų kolonų prabėga dėl hidroizoliacijos įrengimo ar kitų priežasčių ir pateikė klausimus ekspertams. 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi byloje paskirta statybos ekspertizė ir byla sustabdyta, atsakovė įpareigota už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 3 500 Eur. 2024 m. birželio 5 d. byloje gautas atsakovės prašymas dėl ekspertizės atsiėmimo, kadangi iki ekspertizės pradžios rado statybų srities specialistą, kuris iš esmės atsakė į visus atsakovei rūpimus klausimus. Kartu su prašymu teismui pateikė Techninio vertinimo aktą, kurį surašė uždarosios akcinės bendrovės „Techninis prižiūrėtojas“ direktorius, atestuotas techninis prižiūrėtojas L. Č. ir nurodė, kad šio įrodymo reikšmė bylai yra didelė, nes atsako į atsakovės keltus klausimus byloje, pagrindžia atsakovės atsikirtimus, kad vandens prabėgimai objekte atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o netinkamai įvykdytų projekto sprendinių, kuriuos vykdė ne atsakovė, o pati ieškovė.
Šioje byloje atsakovės atstovė su pradiniu ieškiniu nesutiko, taip pat nesutiko ir su prašymais dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Atstovė akcentavo, kad pirminis reikalavimas buvo dėl 23 596,97 Eur defektų šalinimo išlaidų priteisimo, o tokiam ieškiniui yra suėjęs ieškinio senaties terminas, vėliau ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pašalinti defektus ir paskutiniu prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Milsta“ 18 759,43 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovės atstovas dėl ieškinio ir ieškinio reikalavimų tikslinimo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradiniu ieškiniu buvo reikalaujama priteisti tokią žalos atlyginimo sumą (23 596,97 Eur), kokią nurodė ekspertas ekspertinio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Eksperto nurodyta suma buvo preliminari, nebuvo aišku kiek faktiškai gali kainuoti darbai, todėl tikslino ieškinio reikalavimą ir prašė teismo įpareigoti atsakovę savo lėšomis ištaisyti stogo statybos defektus. Šios bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė, ieškovė nuolat gaudavo raginimus iš užsakovės UAB „Eta projektai“ ištaisyti defektus, todėl ieškovei nebeliko kito problemų sprendimo būdo, kaip surasti įmonę, kuri ištaisytų atsakovės darbo defektus. Be to, UAB „Kaminta“ buvo išdavusi garantinį raštą užsakovei, kad neištaisius defektų užsakovė galėtų kreiptis į draudimo bendrovę, tuo tarpu, ieškovė iš atsakovės tokio garantinio rašto niekada negavo.
Objekto užsakovė UAB „ETA projektai“, dėl galerijose bėgančio vandens, 2023 m. pabaigoje suintensyvino prašymus ieškovei reikalaudama nedelsiant šalinti defektus, teikdama defektinius aktus ir kreipdamasi į ieškovės garantinį draudimą išdavusią draudimo bendrovę AB Lietuvos draudimas. Taip pat nustatyta, kad kilus ginčams dėl atsakovės atliktų statybos darbų defektų, užsakovė UAB „Eta projektai“ sulaikė mokėjimus ieškovei, o ieškovė atitinkamai atsakovei dėl ko Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teisme 2024 m. vasario 27 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-84-615/2024 pagal ieškovės (šioje byloje atsakovės) UAB „Milsta“ ieškinį atsakovei (šioje byloje ieškovei) UAB „Kaminta“ dėl 16 142,45 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo. Ieškovė savo reikalavimą grindė 2019 m. birželio 27 d. Statybos subrangos sutartimi, t. y. ta pačia sutartimi kaip šioje byloje. Teismas nustatė, kad pati ieškovė UAB „Milsta“ pažeidė Statybos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2.14 punktu prisiimtus įsipareigojimus ir ieškinį atmetė. Šis sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą paliko nepakeistą ir skundą atmetė, nutartis įsiteisėjusi.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Ne kartą pabrėžta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-378/2016).
Siekiant išvengti didesnės žalos, kai vandens prabėgimą galerijose taisys pats užsakovas ir jo samdomi rangovai, ieškovė susitarė su užsakovu, kad defektus ištaisys iki 2024 m. vasaros ir draudimo bendrovei nereikės mokėti draudimo išmokų. Ieškovė byloje pateikia rašytinius įrodymus, kad 2024 m. gegužės 14 d. ieškovė ir UAB „Daistatus“ (subrangovas) sudarė statybos subrangos sutartį, kuria subrangovas įsipareigojo pašalinti defektus, t. y. pašalinti vandens patekimą į galerijas objekte Jaunimo nakvynes namai (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu nustatyta fiksuota darbų kaina 18 759,43 Eur.
2024 m. rugpjūčio 14 d. Statinio ir inžinerinių sistemų apžiūros defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad UAB „Daistatus“ pašalino defektus vidinėse galerijose pašalinant vandens patekimą pagal užsakovo nurodymus.
Ieškovės atstovas paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu objekte visi užsakovo nurodyti defektai, įskaitant ir vandens prabėgimą galerijose, pašalinti ir užsakovo priimti, vanduo nebėga, todėl UAB „Milsta“ privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius susijusius su defektų šalinimu.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
Pagal CK 6.200 straipsnį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys, sudarydamos Subrangos sutartį susitarė dėl atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikymo (Subrangos sutarties 5.1.2 punktas, 5.1.4. punktas).
CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą. Todėl ieškovei reiškiant reikalavimą priteisti pagal Subrangos sutartį iš atsakovės už atliktus defektų šalinimo darbus ieškovės sumokėtą sumą, ieškovė neturi pareigos įrodinėti visų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų – ir atsakovės netinkamai atliktų darbų (neteisėtų veiksmų). Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto netinkamo naudojimo. Ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, numatyta CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.
Šioje byloje atsakovė gynėsi, kad buvo netinkami sprendiniai, ieškovė atsakovei neperdavė detalės PD12A, kad ne visi įrašai statybos darbų žurnale, nėra parašų, kad ieškovė nepateikė įrodymų, koks konkretus darbas buvo atsakovės atsakomybės ribose ir t. t., kad ieškovė pastebėjo trūkumus priimdama darbus, tačiau juos priėmė.
Byloje pateiktas 2023 m. lapkričio 9 d. apžiūros/defektų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo atlikta neeilinė pastato apžiūra, atidengtos probleminės pastato vietos, kad nustatytos vandens patekimo į pastato vidų priežastys. Nustatyti hidroizoliacijos sluoksnių trūkumai, kurie tiesiogiai lėmė kritulių prasiskverbimą į žemiu esančias patalpas.
2024 m. gegužės 14 d. tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ (toliau – UAB „Daistatus“) buvo sudaryta subrangos sutartis, kuria sutarties šalys susitarė, kad bus atliekamas defektų šalinimas vidinėse galerijose pašalinant vandens patekimą pagal užsakovo nurodymus (1.1 punktas) ir šalių susitarimu nustatyta darbų kaina 18 759,43 Eur (2.1 punktas). 2024 m. rugpjūčio 14 d. statinio ir inžinerinių sistemų apžiūros defektiniame akte Nr. (duomenys neskelbtini) konkrečiai nurodyta kokie darbų kokybės pažeidimai buvo pašalinti. Lėšų pervedimo nurodymas, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 9 d. UAB „Daistatus“ už atliktus darbus pervedė 18 759,43 Eur.
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis darytina neabejotina išvada, kad ieškovė byloje pateikė neginčijamus įrodymus, kad objekto defektai atsirado dėl netinkamo atsakovės darbų atlikimo, kad būtent atsakovės netinkamai atlikti hidroizoliacijos darbai (hidroizoliacija ties galerijų kampais nėra užkelta ant konstruktyvo ir baigiasi ties fasado dekoratyviniu sluoksniu, neapšiltintos galerijos perdengimo plokštės yra atsiklijavusios), lėmė vandens patekimą į pastato vidų ir ieškovės patirtus nuostolius šalinant šiuos defektus, ieškovė nesilaikė Statybos techninio reglamento, pažeidė Subrangos sutartį, o taip pat ir profesionalaus elgesio standartą. Ieškovė savo lėšomis atlikusi defektų trūkumų šalinimą įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų jos patirtus nuostolius, dėl ko ieškinys yra tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistina 18 759,43 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Rangos sutartiniuose santykiuose pareigos garantuoti statinio kokybę įstatymo nustatytą garantinį terminą pažeidimo atveju užsakovo teisių gynimo būdus nustato CK 6.664 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybės garantinį terminą ir pareigos garantuoti kokybę per garantinį terminą pažeidimo pasekmes. Atitinkamai CK 6.644 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).
Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6. 667 straipsnio 1 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).
CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (to paties straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1120/2023). Iš šios normos matyti, kad ieškinio senaties terminą nutraukia dvi aplinkybių grupės – skolininko veiksmai šiam pripažįstant skolą bei suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą dėl savo teisių gynimo.
Pagal kasacinio teismo praktiką, skolininko veiksmais, nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).
Šioje byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 21 d. įrašytas paskutinis įrašas statybų darbų žurnale, kad UAB „Milsta“ užbaigė darbus, darbų priėmimo metu hidroizoliacija buvo priklijuota. Statinio defektai paaiškėjo 2021 m. spalio 14 d., t. y. garantiniu laikotarpiu. Byloje pateikti rašytiniai duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė vyko į objektą ne vieną kartą ir šalino defektus, tačiau jų pašalinti nepavyko. Šie atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji pripažino ieškovės pretenziją ir savo prievolę ištaisyti defektus. Iš byloje pateikto ieškovės 2024 m. gegužės 6 d. rašyto prašymo atsakovei matyti, kad atsakovė dar 2024 m. balandžio mėnesį vyko į objektą ir vykdė darbus, kai ieškovė 2023 m. vasario 2 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl defektų šalinimo išlaidų padengimo.
Atsižvelgiant į minėtas teisės normas bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, spręstina, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nebuvo praleistas, nes egzistuojant vienai ieškinio senaties nutraukimo aplinkybei – esant atsakovo veiksmams pripažįstant savo prievolę, atsirado kita aplinkybė – ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą.
Dėl procesinės baigties
Ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimų sumą nuo 23 596,97 Eur iki 18 759,43 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Atsižvelgiant į tai, šiuo sprendimu nutraukiama bylos dalis dėl 4 837,54 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šioje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma (nuo pradinės ieškinio sumos) turėjo būti 531 Eur, tačiau ieškovė sumokėjo 708 Eur žyminio mokesčio ir apie atliktą mokėjimą patvirtino pridėtu mokėjimo nurodymu (2023 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4026617, Luminor bankas), todėl 177 Eur sumokėto žyminio mokesčio grąžintini ieškovei, nes buvo sumokėta daugiau nei numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už sumažintą (18 759,43 Eur) ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 422 Eur, o ieškovė už pradinį ieškinį turėjo sumokėti 531 Eur žyminio mokesčio. Nutraukus bylos dalį dėl dalies reikalavimo, ieškovei grąžintina 75 procentai permokėtos (109 Eur) žyminio mokesčio sumos, t. y. 82 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Iš viso grąžintina ieškovei žyminio mokesčio suma – 259 Eur (177 + 82).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniame ieškinyje prašė priteisti 23 596,97 Eur žalos atlyginimo. Patikslinusi ieškinio reikalavimus (2024 m. rugsėjo 9 d.) ieškovė atsisakė dalies reikalavimų (4 837,54 Eur sumai) ir prašė priteisti iš atsakovės 18 759,43 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta reikalavimų dalis laikytina kaip sprendimu, priimtu priešingos šalies naudai. Todėl atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos ne pagal sumažintus, o pagal pradinius ieškinio reikalavimus.
Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 23 596,97 Eur (pradinio ieškinio reikalavimų). Ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 18 759,43 Eur (pagal patiksliną ieškinį). Atitinkamai, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 79,50 proc. nuo bendros ginčo sumos (23 596,97 x 100/18 759,43), o atmestų reikalavimų bylos dalis sudaro 20,50 proc. Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 422 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 13 810,63 Eur teisinės pagalbos išlaidų (pasirengimas bylos nagrinėjimui, konsultacijos, konsultacijos dėl broko, klausimų ekspertui formulavimas, kelionės išlaidos) pagal pateiktas sąskaitas. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 7 013,16 Eur.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
Atsakovė su ieškovės prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, susijusiu su advokato teikiama teisine pagalba nesutiko, nurodė, kad ieškovė prašo priteisti nepagrįstas ir su byla nesusijusias išlaidas, kurių ji nepatyrė (prašo išlaidų už dalyvavimą byloje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bylos Nr. e2-84-615/2024, kelionės išlaidų).
Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (lietuvių k. – savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovės atstovas ieškovę atstovavo kitoje byloje (nagrinėtoje Kauno apylinkės teisme) ir šalių ginčo esmė atstovui buvo žinoma, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ginčo pobūdį, advokato darbo sąnaudas, taip pat įvertinus esančius netikslumus (apskaičiuojant išlaidų dydį), darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma 13 810,63 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina 20 procentų iki 11 048,50 Eur. Prie šios sumos pridėjus 422 Eur žyminio mokesčio sumą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra 11 470,50 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta 79,50 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 9 119,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 470,50x79,50/100) ir atitinkamai atmetus 20,50 procentų ieškovės reikalavimų atsakovei iš ieškovės priteistina 1 437,70 Eur (7 013,16 x 20,5/100) bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).
Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 7 681,35 Eur (9 119,05 – 1 437,70) bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidų šioje byloje nesusidarė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
nutraukti bylos dalį dėl 4 837,54 Eur dydžio nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“, juridinio asmens kodas 302301329, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, juridinio asmens kodas 234029740, 18 759,43 Eur (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 43 ct) nuostolių atlyginimo ir 7 681,35 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, juridinio asmens kodas 234029740, žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4026617, dalį, t. y. 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis Eur).
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.
Teisėjas Raimundas Klimaitis