Civilinė byla Nr. e2-5141-901/2018

Proceso Nr. 2-06-3-02421-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.8;

3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Luna Capital Group“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vermosa“, ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovės atstovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 23014,26 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1147-513/2016 ieškovei UAB „Luna Capital Group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Administravimas“. 2017-12-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-487-513/2017 bankroto administratoriumi procese paskirta UAB „Vermosa“. Ieškovės valdymo organai (administracijos vadovas) įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. A. R. Žurinskas nuo 2015-04-09 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo UAB „Luna Capital Group“ vadovas.

Bankroto administratorius papildomai patikrino perduotus BUAB „Luna Capital Group“ dokumentus ir nustatė, kad administratoriui nėra perduota ne tik visa dokumentacija ir materialus turtas, bet ir piniginės lėšos, iš viso 23 014,26 Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovas savo žinioje turėjo 11 282,25 Eur, kuriuos disponavo kaip atsakingas asmuo, o iškėlus bankroto bylą šios sumos neperdavė bankroto administratoriui. 2015-05-11 duomenimis ieškovės kasoje buvo 11 732,01 Eur, kuri bankroto administratoriui perduota taip pat nėra.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, vadovas neišsaugojo ir neperdavė įmonės turto – piniginių lėšų, padarė įmonei žalą, bei jos kreditoriams. 23 014,26 Eur dydžio administratoriui neperduotos piniginės lėšos padengtų bent dalį ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas būtent atsakovui, kaip bendrovės vadovui, numato pareigą perduoti turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, todėl atsakovas, laiku neįvykdęs šios pareigos ir neperdavęs administratoriui piniginių lėšų, turi ieškovei atlyginti dėl to patirtą žalą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 556 Eur žyminio mokesčio (518 Eur už ieškinį, bei 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Vadovaudamasis CPK 259, 285–287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Luna Capital Group“, juridinio asmens kodas 302429834, iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 014,26 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 23 014,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 556 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                    Laura Spalvienė