Civilinė byla Nr. e2-40084-1045/2025
Teisminio proceso Nr. 2-77-3-01366-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autodalių pasaulis“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš atsakovės (skolininkės) UAB „Autodalių pasaulis“ (toliau – atsakovė) 1787,79 euro skolos, 102,08 euro palūkanų, 40 eurų išieškojimo išlaidų, 10,15 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. išdavė teismo įsakymą.
3. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė rezoliucija ir nustatė ieškovei keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti. Prieštaravimuose nurodyta, kad atsakovė sumokėjo visą 1787,79 euro skolą. Atsakovė pridėjo šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus.
4. Teisme 2025 m. rugsėjo 4 d. gautas ieškinys, kuriuo ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė sumokėjo skolą, sumažino savo reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės 137,64 euro delspinigių, 40 eurų išieškojimo išlaidų, 10,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Ieškinyje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 15 d. ieškovė ir UAB „Autoera“ (toliau – ir pradinė kreditorė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė, o atitinkamai UAB „Autoera“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Pradinė kreditorė su atsakove 2015 m. balandžio 21 d. sudarė Sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pristatė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovė dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą (1787,79 euro) pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras sumokėjo tokia tvarka: 2025 m. balandžio 14 d. atliko
500 eurų pavedimą pradinei kreditorei, 2025 m. balandžio 30 d. atliko 629,26 euro pavedimą pradinei kreditorei, nors privalėjo sumokėti ieškovei (pavedimas atliktas gavus ieškovės 2025 m. balandžio 23 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo), ir po teismo įsakymo priėmimo 2025 m. rugpjūčio 12 d. atliko 669,54 euro pavedimą ieškovei. Tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro delspinigiai ir 40 eurų ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta. Remiantis Sutarties 3.2 punktu, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už prekes per 20 kalendorinių dienų, o pagal Sutarties 3.4. punktą – pradelsusi atsiskaityti, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė, įvertinusi Sutartyje nustatytą delspinigių dydį, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, prašo iš atsakovės priteisti du kartus mažesnius – 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (skaičiuotinas mažesnis delspinigių dydis yra žymiai palankesnis atsakovei). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius nuo 1287,79 euro sumos, t. y. iš 1787,79 euro sumos atėmus 2025 m. balandžio 14 d. atliktą 500 eurų mokėjimą, delspinigių skaičiavimo pradžia – šeši mėnesiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Iš viso ieškovės apskaičiuotų delspinigių suma yra 137,64 euro.
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovės procesinis elgesys yra netinkamas, nes ji reiškia naujus reikalavimus, kurių nebuvo nurodžiusi pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškime atsakovė prašė priteisti palūkanas – 102,08 euro, o ieškiniu – 137,64 euro delspinigių. Atsakovės vertinimu, ieškovė negalėjo keisti reikalavimų, o turėjo pagrįsti jau esamus. Ieškovė niekada nebuvo reiškusi atsakovei reikalavimo dėl delspinigių, todėl, atsakovės vertinimu, šis ir kiti reikalavimai yra ieškovės siekis pasipelnyti iš atsakovės. Atsakovės teigimu, delspinigiai yra apskaičiuoti netinkamai, jie yra per didelis ir reikalavimas priteisti delspinigius pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė nepateikė teismui skolų suderinimo akto už 2024 metus iš kurio būtų matyti pradinės kreditorės reiškiami reikalavimai dėl netesybų, rašytinių pretenzijų atsakovei. Ieškovė reikalauja aiškiai per didelių netesybų (0,1 proc. už kiekvieną dieną), kurios pagal kasacinio teismo praktiką turi būti dešimt kartų mažinamos, t. y. jei ir būtų pagrindas skaičiuoti delspinigius, tai ne didesnius kaip
0,01 proc. už kiekvieną dieną. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, todėl negali reikšti reikalavimo priteisti didesnius delspinigius. Ieškovė, 2025 m. balandžio 23 d. siųsdama atsakovei raginimą sumokėti skolą, ne tik netinkamai nurodė pagrindinę skolą, tačiau ir nereikalavo iš atsakovės jokių delspinigių. Su pradine kreditore 2025 m. balandžio 30 d. yra pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio yra matyti, kad skolos likutis tai dienai yra
658,54 euro be jokių palūkanų ir delspinigių, išieškojimo išlaidų. Ieškovė nurodo, kad jai priklauso 40 eurų skolos išieškojimo išlaidų atlyginimas, tačiau ieškovė išieškojimo neatliko, skolos dydį nustatė netinkamai, pretenzijų po 2025 m. balandžio 30 d. nepateikė, todėl jokių išieškojimo išlaidų negali net reikalauti. 2025 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė atliko 669,54 euro (11 eurų didesnį nei skola) pavedimą, todėl šiai dienai visa 1787,79 euro skola yra apmokėta. Atsakovės teigimu, įvertinus faktą, kad žyminį mokestį ieškovė galėjo susigrąžinti, 11 eurų yra pakankama suma netesyboms užskaityti.
Ieškinys tenkintinas (visiškai)
7. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2015 m. balandžio 21 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo perduoti jai nuosavybės teise priklausančias prekes ar kitą turtą atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ar kitą turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Prekių kiekis ir kaina nustatomas šalių susitarimu ir nurodomas pateiktame užsakyme bei pradinės kreditorės išrašytoje sąskaitoje faktūroje.
8. Pradinė kreditorė už atsakovės įsigytas prekes laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. kovo 7 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 1787,79 euro. Atsakovė šią sumą apmokėjo tokia tvarka – 2025 m. balandžio 14 d. atliko 500 eurų pavedimą pradinei kreditorei, 2025 m. balandžio 30 d. – 629,26 euro pavedimą pradinei kreditorei ir po teismo įsakymo priėmimo 2025 m. rugpjūčio 12 d. – 669,54 euro pavedimą ieškovei, iš viso sumokėjo 1798,80 euro.
9. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2025 m. balandžio 15 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 išaiškinta, jog tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikytina tokia faktinė situacija, kai skolininkas faktiškai gauna jam siųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Kadangi ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2025 m. balandžio 23 d. pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą, tai spręstina, kad ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimo faktą. Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
12. Kadangi atsakovė pagrindinę skolos sumą pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo, ieškovė reiškia reikalavimą dėl 137,64 euro delspinigių priteisimo.
13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
14. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).
15. Nagrinėjamos bylos atveju pradinė kreditorė ir atsakovė Sutarties 3.3. punkte susitarė, kad už atsiskaitymo terminų pažeidimą atsakovė moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovės ir pradinės kreditorės 2025 m. balandžio 15 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties 3 punkto i. papunktyje nurodyta, kad ieškovei perleidžiamą reikalavimo teisę sudaro ne tik 1787,79 euro bendra skola, bet ir delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos. Taigi, remiantis aptartomis reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, pradinei kreditorei perleidus reikalavimo teisę į atsakovės skolą, ieškovė, be kita ko, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti Sutartyje numatytus delspinigius. Pažymėtina, kad nei civilinį procesą reglamentuojančiame, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtinto draudimo ieškinyje, teikiamame gavus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo pagal kreditoriaus pareiškimą, reikšti patikslintus ar papildomus reikalavimus, nei buvo pateikti pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pareiškime dėl teismo įsakymo, todėl neturi teisės tokio reikalavimo pareikšti ieškinyje.
16. Atsakovės teigimu, ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius pareiškė, praleidusi ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-684/2016).
18. Remiantis ieškinio turiniu, ieškovė prašomus priteisti delspinigius apskaičiavo pagal atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo datą: pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurios visiškai apmokėtos 2025 m. balandžio 30 d., delspinigiai apskaičiuoti pagal tokią formulę: pradelsta apmokėti suma x delspinigių norma x pradelstų dienų skaičius (apskaičiuota įskaitytinai iki
2025 m. balandžio 29 d.).; pagal 2025 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KL40172640 (apmokėjimo terminas suėjo 2025 m. vasario 16 d.) delspinigiai apskaičiuoti pagal tokią formulę: 12,45 euro skola x 0,1 proc. delspinigiai x 57 pradelstos dienos (apskaičiuota įskaitytinai nuo
2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. balandžio 29 d., nes sąskaita iš dalies apmokėta 2025 m. balandžio 30 d.) ir 3,92 euro skola x 0,1 proc. delspinigiai x 104 pradelstos dienos (apskaičiuota įskaitytinai nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d., nes sąskaita visiškai apmokėta 2025 m. rugpjūčio 12 d.); pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurios visiškai apmokėtos 2025 m. rugpjūčio 12 d., delspinigiai apskaičiuoti pagal tokią formulę: pradelsta apmokėti suma x delspinigių norma x pradelstų dienų skaičius (apskaičiuota įskaitytinai iki 2025 m. rugpjūčio 11 d.). Taigi iš pateikto delspinigių apskaičiavimo matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti ne už ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
19. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 137,64 euro dydžio delspinigius. Ieškovė nurodo, kad skaičiuodama delspinigius taikė mažesnę nei Sutartyje nurodyta delspinigių normą, t. y., ne 0,2 proc., o 0,1 proc. Atsakovė nesutinka su tokiu delspinigių dydžiu ir prašo tuo atveju, jeigu teismas nustatys atsakovės pareigą delspinigius ieškovei mokėti, šį dydį sumažinti iki 0,01 proc. Atsakovė, prašydama taikyti mažesnį – 0,01 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną – delspinigių dydį, nurodo, kad toks dydis atitiktų formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką; be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie patirtus nuostolius, todėl negali reikšti reikalavimo priteisti delspinigius, apskaičiuotus taikant didesnę, nei 0,01 proc. už kiekvieną dieną, delspinigių normą.
20. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Teismų praktikoje yra išaiškina, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).
22. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Be to, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
23. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
24. Minėta, kad atsakovė, prašydama taikyti mažesnį – 0,01 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną – delspinigių dydį, nurodo, kad toks dydis atitiktų formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005 (atsiliepime klaidingai nurodyta nutarties data – 2005 m. spalio 24 d.) ir
2006 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (naujesnėje, nei nurodo atsakovė) buvo priteisiami tokio pat ir didesnio dydžio, nei prašoma šioje byloje, t. y. 0,1 proc., 0,5 proc. dydžio, delspinigiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Taigi, kaip išaiškinta ir teismų praktikoje, dėl netesybų dydžio (galimybės jas mažinti) kiekvienu atveju sprendžiama, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir į nurodomus šalių argumentus, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodyti delspinigių dydžiai gali būti vertinami kaip orientaciniai, kai nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės labai panašios į kasacinio teismo nutartyse nagrinėtų bylų faktines aplinkybes.
25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad Sutartyje įtvirtinta nuostata dėl delspinigių dydžio (0,2 proc.) yra suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Atsakovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, sudarydama Sutartį, turėjo ir, teismo vertinimu, galėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas Sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Kaip nustatyta šioje byloje, pradinei kreditorei perleidus reikalavimo teisę į atsakovės skolą, ieškovė įgijo teisę į Sutartyje numatytus delspinigius. Pažymėtina, kad atsakovė (be teismų praktikos pavyzdžių) nepateikė jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju teismui sumažinti priteistinų delspinigių dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės delspinigius, taiko ne Sutartyje numatytą (0,2 proc.), bet dvigubai mažesnį delspinigių dydį (0,1 proc.).
26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad, atsakovei nepateikus argumentų dėl per didelio netesybų dydžio, ieškovei sumažinus priteistinų delspinigių dydžio apskaičiavimo normą iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną ir pateikus delspinigių apskaičiavimą, kurio, kaip tokio, atsakovė neginčija, darytina išvada, kad prašomas priteisti delspinigių dydis (jų apskaičiavimo norma) yra pagrįstas ir nenustatyta pagrindų jo (jos) sumažinti, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas – ieškovės naudai iš atsakovės priteistini 137,64 euro delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
27. Be kitų reikalavimų, ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 40 eurų išieškojimo išlaidų. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydama, kad ieškovė jokio išieškojimo neatliko, skolos dydį nustatė netinkamai, pretenzijų po 2025 m. balandžio 30 d. atsakovei nepateikė, todėl išieškojimo išlaidų atlyginimo negali reikalauti.
28. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (toliau – MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą.
29. Pradinė kreditorė ir atsakovė yra ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas ir tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių teisiniams santykiams yra taikytinos šio įstatymo nuostatos (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Pradinė kreditorė pardavė atsakovei prekes, atsakovė įgijo pareigą už įsigytas prekes atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė, kaip kreditorė, įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Kadangi, minėta, kad reikalavimo perleidimo sutarties 3 punkto i. papunktyje nurodyta, kad ieškovei perleidžiamą reikalavimo teisę sudaro ne tik 1787,79 euro bendra skola, bet ir delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos, tai ieškovė turi teisę, be kita ko, reikalauti iš atsakovės 40 eurų skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, nurodytas reikalavimas tenkintinas ir priteistina ieškovei iš atsakovės 40 eurų skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo (MAPKSVPĮ 7 straipsnis 1 dalis).
30. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
31. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis ir joms priteisti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio pareiškimo teismui ir 2) ieškovo prašymo. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštame ieškinyje prašoma priteisti procesines palūkanas iš atsakovės.
32. Pasisakydamas dėl priteistinų procesinių palūkanų dydžio, teismas pažymi, kad MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. <...> Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
33. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri skolos susiformavimo laikotarpiu (t. y. 2025 metų antrąjį pusmetį, kuriam aktuali 2025 m. liepos 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma) sudarė 2,15 proc. (http://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html). Atsižvelgiant į tai, kad ši palūkanų norma (2,15 proc.) didintina 8 procentiniais punktais, tai ieškovė pagrįstai procesinėmis palūkanoms dėl laiku nesumokėtų delspinigių apskaičiuoti taiko 10,15 proc. palūkanų normą.
34. Atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas, į tai, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje neaptarta palūkanų norma, darytina išvada, jog ieškovei iš atsakovės priteistinos
10,15 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (177,64 euro) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
36. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 242 eurų išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 12 eurų žyminį mokestį, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – 11 eurų žyminį mokestį. Ieškovė prašo priteisti 12 eurų žyminio mokesčio, nes atsakovė jau yra apmokėjusi dalį žyminio mokesčio – 11 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinas iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 254 eurai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl valstybės turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo
37. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 euro) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei šių išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistinas (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 310 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti (visiškai).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autodalių pasaulis“, juridinio asmens kodas 171765669, 137,64 euro (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 45 ct) delspinigių, 40 (keturiasdešimt) eurų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 10,15 proc. (dešimties ir penkiolikos šimtųjų procento) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (177,64 euro) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 254 (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-35172-1045/2025.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Taurienė