Civilinė byla Nr. e2S-2063-866/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11816-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Donatas Kisielius, uždaroji akcinė bendrovė „Spectro Finance“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) pateikė antstoliui Donatui Kisieliui (toliau – antstolis) skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-22-174-7620 ir 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-22-174-7603, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0174/21/01580 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad antstoliui buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2581-577/2021, kurios pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/21/01580. Antstolis 2022 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymus Nr. S-22-174-7620, Nr. S-22-174-7603.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, viršijo jam suteiktus įgalinimus, nes nustatė įpareigojimus pateikti informaciją, kurios antstolis neturi teisės rinkti ir/ar kurios pateikimas į vykdomąją bylą pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Skundžiamais patvarkymais ir juose pareiškėjui bei jo sutuoktinei ir darbdaviui nustatytais įpareigojimais yra viršijami antstoliui suteikti įgaliojimai, reikalaujama pateikti duomenis, kurie nesusiję su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi ir vykdomąja byla.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai įpareigojo skolininką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį apie jam priimtiną jo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūros laiką 2022 m. gegužės mėn. antstolio darbo metu. Pareiškėjo teigimu, antstolis nevykdo jokio išieškojimo, kurio vykdymui egzistuotų būtinybė ir antstolis turėtų teisę patekti į patalpas. Be to, skundžiamame patvarkyme antstolio pareiškėjui nustatytas įpareigojimas negalėtų būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes pareiškėjo patalpose nėra jokio turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą ir, atitinkamai, kuris galėtų būti areštuotas. Be to, antstolio nurodomos patalpos (duomenys neskelbtini), nepriklauso pareiškėjui.
5. Antstolis Donatas Kisielius 2022 m. gegužės 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
6. Nurodė, kad pareiškėjas skundu dėsto teiginius, kad antstolis skundžiamu 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymu neteisėtai reikalauja duomenų iš jo sutuoktinės, nors šie pareiškėjo dar 2022 m. sausio 12 d. skunde nurodyti argumentai įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti. Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
7. Antstolio teigimu, vykdyti pateikta teismo nutartimi skolininko turto arešto mastas niekaip neapribotas laiko atžvilgiu, o reikalaudamas atitinkamos informacijos, antstolis teisėtai atlieka skolininko turto paiešką, kuri yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytus skolininko turto apribojimus. Būtent dėl to, kad vykdymo procese nėra gauta jokių duomenų apie pareiškėjo turimas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytas sąskaitas, kurių duomenys įprastai yra perduodami į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), o pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitose po to, kai 2021 m. spalio 25 d. buvo sudarytas antstolio turto aprašas, nevyksta iš esmės jokios apyvartos, tačiau pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, skundžiamu patvarkymu nutarta išreikalauti ir duomenis apie šio turto išlaikymui patirtas bei apmokėtas išlaidas (apmokėjimo būdą, lėšų kilmę ir kt.).
8. Antstolis nurodė, jog nepaisant to, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, o laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Todėl sutikti su pareiškėjo vertinimais, kad atlikti skolininko turto apžiūrą antstolis gali vykdydamas tik pinigų sumų išieškojimą, t. y. tik pagal kompetentingos institucijos galutinio procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, bet ne vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (turto arešto), nėra jokio teisinio pagrindo.
9. Antstolio teigimu, negalima sutikti, kad dėl priežasčių, jog pareiškėjui darbdavys į jo mokėjimo sąskaitą, apie kurią vykdymo procese nėra jokių duomenų, galimai perveda mažesnę nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą, eliminuojama pareiškėjo pareiga atskleisti duomenis apie turimą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytą sąskaitą.
10. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spectro Finance“ atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad antstoliui vykdant teismo nutartį ir nesiėmus veiksmų dėl pareiškėjo priklausančio ir pas trečiuosius asmenis esančio turto nustatymo, būtų sudarytos galimybės per kitus trečiuosius asmenis perimti visą pareiškėjo turtą taip paneigiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių prasmę, paskirtį ir tikslus. Priešingai nei teigiama skunde, nei pareiškėjas, nei antstolis neketina riboti pareiškėjo disponavimo pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Tikslas yra identifikuoti pareiškėjui priklausančias ar valdomas banko sąskaitas ir areštuoti sumas, kurios viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos dydį. Šiuo metu nėra duomenų kas ir kaip bei iš kokių pajamų apmoka pareiškėjo prabangaus gyvenimo išlaidas, todėl gauti duomenys galėtų padėti šias aplinkybes nustatyti, kas leistų įvykdyti nutartį.
12. Suinteresuoto asmens teigimu, antstolis nėra apribotas gauti informaciją tik iš viešųjų registrų apie nuosavybės teise valdomą turtą, ar iš darbdavio – apie gaunamas pajamas, bet antstolis gali reikalauti gauti informaciją ir apie asmens išlaidas bei kitokią veiklą siekiant objektyviai įvertinti esamą turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundo netenkino, priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens UAB „Spectro Finance“ naudai 1669,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas, atsižvelgdamas į vykdomojoje byloje esantį VĮ „Registrų centras“ vedybų sutarčių registro išrašą, patvirtinantį, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su A. S., preziumavo, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, pareiškėjo argumentą, jog antstolis nepagrįstai reikalauja duomenų iš pareiškėjo sutuoktinės, kurios atžvilgiu vykdymo veiksmai apskritai negalimi, atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais argumentais buvo grindžiamas ir pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuris įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5730-862/2022, buvo atmestas.
16. Įvertinęs 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymo Nr. S-22-174-7620 turinį, teismas konstatavo, jog motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai atskleistas reikalaujamos informacijos tikslas ir pagrindas. Teismas nurodė, jog įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti (konkrečiu atveju – įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – turto arešto), neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
17. Teismas nurodė, kad vykdyti pateikta teismo nutartimi skolininko turto arešto mastas niekaip neapribotas laiko atžvilgiu, o reikalaudamas atitinkamos informacijos, antstolis teisėtai atlieka skolininko turto paiešką, kuri yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytus skolininko turto apribojimus.
18. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad būtent dėl to, kad vykdymo procese nėra gauta jokių duomenų apie pareiškėjo turimas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytas sąskaitas, kurių duomenys įprastai yra perduodami į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), o pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitose po to, kai 2021 m. spalio 25 d. buvo sudarytas antstolio turto aprašas, nevyksta iš esmės jokios apyvartos, tačiau pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, skundžiamu patvarkymu pagrįstai buvo nutarta išreikalauti ir duomenis apie šio turto išlaikymui patirtas bei apmokėtas išlaidas (apmokėjimo būdą, lėšų kilmę ir kt.).
19. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad antstolis turi teisę patekti į skolininko patalpas ir, atitinkamai, reikalauti jam sudaryti sąlygas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti, nurodant, kad atlikti skolininko turto apžiūrą antstolis gali ne tik pagal kompetentingos institucijos galutinio procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, bet ir vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 6 dalimi, 584 straipsnio dalimi.
20. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad antstolis be jokio teisinio pagrindo siekia apžiūrėti jo gyvenamąsias patalpas, nors jis antstoliui niekada nesudarė kliūčių patekti į jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o leisti ar ne apžiūrėti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), net ir negali spręsti, nes šios patalpos jam nepriklauso. Teismas nurodė, kad antstolis dar 2022 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-174-949 prašė pareiškėjo sudaryti sąlygas apžiūrėti jo gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis buvo nuvykęs į pareiškėjui priklausančias patalpas, tačiau pareiškėjas neįleido antstolio (2022 m. sausio 14 d. patikrinimo aktas).
21. Teismas, kaip aktualią aplinkybę, vertino tai, kad 2022 m. balandžio 14 d. antstoliui susipažinus su Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3-iojo PK 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01465-22, tapo žinoma, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini).
22. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad proceso įstatymas detaliai reglamentuoja skolininko patalpų apžiūrą bei antstolio veiksmus patenkant į šias patalpas (CPK 615 straipsnis), t. y. jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus ( CPK 615 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo teigti, jog 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymas Nr. S-22-174-7620 yra neteisėtas.
23. Teismas sutiko su antstolio pozicija, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad duomenų dėl pareiškėjui pervedamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų gavimą riboja antstoliui pateikta vykdyti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjui jo darbdavys į jo mokėjimo sąskaitą, apie kurią vykdymo procese nėra jokių duomenų, galimai perveda mažesnę nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą, neeliminuoja pareiškėjo pareigos atskleisti duomenis apie turimą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytą sąskaitą.
24. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis nėra apribotas gauti informaciją tik iš viešųjų registrų apie nuosavybės teise valdomą turtą, ar iš darbdavio – apie gaunamas pajamas, bet antstolis gali reikalauti gauti informaciją ir apie asmens išlaidas bei kitokią veiklą, siekiant objektyviai įvertinti esamą skolininko turtinę padėtį.
25. Teismas pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įpareigojo antstolį ieškoti skolininko turto, esančio ne tik pas jį, bet ir pas trečiuosius asmenis, todėl antstolis pagrįstai priėmė skundžiamus patvarkymus, siekdamas išsiaiškinti skolininko turtinę būklę. Antstolio skundžiamais patvarkymais reikalaujama pateikti informacija yra susijusi su skolininku bei antstolio vykdoma vykdomąja byla skolininko atžvilgiu. Antstolio reikalaujama informacija ir dokumentai yra reikalingi vykdomiesiems dokumentams vykdyti ir yra tiesiogiai susiję su antstolio funkcijomis vykdymo procese, todėl teismas sprendė, kad imdamasis tokių veiksmų, antstolis vykdė savo pareigą užtikrinti tinkamą priverstinio vykdymo procesą, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
26. Apeliantas (pareiškėjas) A. K. atskiruoju skundu prašo:
26.1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo;
26.2. nenustačius pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-22-174-7620 ir 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-22-174-7603, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0174/21/01580;
26.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta netinkamai išnagrinėjus skunde išdėstytus argumentus, dėl dalies argumentų apskritai nepasisakius, neatskleidus bylos esmės ir tik formaliai įvertinus antstolio veiksmus, tačiau nesigilinant nei į antstolio įgaliojimų prigimtį, nei į jo veikimo būdą.
28. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis reikalauja, kad pareiškėjas ir skolininke byloje nesanti jo sutuoktinė pateiktų išsamius duomenis apie patirtas ir apmokėtas patvarkyme nurodyto nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas. Pareiškėjas pastebi, kad patvarkyme nėra pagrįsta ir paaiškinta kaip šie prašomi išreikalauti duomenys susiję su antstolio vykdoma nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip informacija apie praeityje vykdytus mokėjimus yra susijusi su pagrindine antstolio pareiga vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - surasti ir aprašyti esamą pareiškėjo turtą. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat neatskleidė tokio prašymo pagrįstumo.
29. Pareiškėjas pažymi, kad antstolis nepagrindė poreikio reikalauti iš pareiškėjo ir jo darbdavio informacijos dėl išsamių duomenų apie mokėjimo sąskaitą (-as), į kurią (-ias) skolininkui yra pervedamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, šio reikalavimo ryšio su vykdoma nutartimi.
30. Apeliantas nurodo, kad antstolis buvo informuotas ir jam yra puikiai žinoma, jog pareiškėjui mokamas darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Vadinasi, minėtu įpareigojimu antstolis iš esmės siekia gauti duomenis apie lėšas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. O toks antstolio įpareigojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
31. Pareiškėjas nurodo, jog nėra ginčo, jei darbo užmokestis pareiškėjui būtų pervedamas į Lietuvos Respublikoje veikiančio banko ar kitos kredito ar mokėjimo įstaigos sąskaitą, tai tokia sąskaita per se būtų areštuota areštą taikius per PLAIS sistemą. Pats antstolis pripažįsta, kad jo žiniomis pareiškėjas Lietuvos Respublikoje sąskaitų neturi. Akivaizdu, kad jeigu pareiškėjo sąskaitos nėra areštuotos, jos nėra ir negali būti arešto objektu nei pagal TAARĮ, nei pagal Lietuvos Respublikos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl antstolio patvarkymas, kuriuo reikalaujama tokių duomenų, nepatenka į antstolio jurisdikciją ir dėl to negali būti tenkinamas.
32. Skundžiamu patvarkymu antstolis neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo skolininko A. K. sutuoktinę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui išsamius duomenis apie advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 1 d. pavedimais išmokėtą paskolą, pateikiant paskolos sutarties (-čių) kopiją (-as) bei nurodant jos (-ų) vykdymo eigą. Pareiškėjo įsitikinimu, teikdamas tokius reikalavimus antstolis viršija jam suteiktų įgaliojimų ribas, siekia rinkti perteklinę, su vykdomąja byla ir pareiškėjo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesusijusią informaciją.
33. Pareiškėjas nurodo, jog teismų praktika aiškiai atriboja antstolio veiksmus bei jam suteiktų įgaliojimų ribas vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atliekant galutinio teismo sprendimo įvykdymo veiksmus (priverstinai vykdant jau įsiteisėjusius teismo sprendimus). CPK 615 straipsnis numato, kad antstolio teisė patekti į skolininko patalpas nėra absoliuti. Antstolis turi teisę patekti į skolininko patalpas ir, atitinkamai, reikalauti jam sudaryti sąlygas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti ir tik jei yra tokių asmenų sutikimas. Ginčo atveju antstolis nevykdo jokio išieškojimo, kurio vykdymui egzistuotų būtinybė ir antstolis turėtų teisę patekti į patalpas.
34. Apelianto manymu, net jei būtų galima daryti išvadą, jog antstolis turi teisę patekti į pareiškėjo patalpas ir vykdydamas ne išieškojimą, o nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, (1) skundžiamame patvarkyme antstolio pareiškėjui nustatytas įpareigojimas negalėtų būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes pareiškėjo patalpose nėra jokio turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą ir, atitinkamai, kuris galėtų būti areštuotas. Antstolis nepagrindė dėl kokių priežasčių, kokiu tikslu yra siekiama patekti į abi (1) skundžiamame patvarkyme nurodytas patalpas. Apeliantas taip pat pažymi, kad CPK 615 straipsnis reglamentuoja skolininko patalpų apžiūrą, tuo tarpu antstolio nurodomos patalpos (duomenys neskelbtini) nepriklauso pareiškėjui. Jose taip pat nėra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.
35. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo suinteresuoto asmens UAB „Spectro Finance“ naudai iš pareiškėjo priteistas 1669,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad nėra pagrindo, skaičiuojant maksimalią UAB „Spectro Finance“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, vertini kitą nei Rekomendacijų 8.16 p. „už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai“. Už šį procesinį dokumentą gali būti priteista ne didesnė nei 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) suma. Ginčo atveju užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) suma sudarė 1679,30 Eur, todėl maksimalus UAB „Spectro Finance“ priteistinį bylinėjimosi išlaidų dydis sudarė 671,72 Eur.
36. Suinteresuotas asmuo UAB „Spectro finance“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Nurodo, kad antstoliui vykdant nutartį nesiėmus veiksmų dėl pareiškėjui priklausančio ir pas trečiuosius asmenis esančio turto nustatymo, būtų sudarytos galimybės per kitus trečiuosius asmenis perimti visą pareiškėjo turtą, taip paneigiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių prasmę, paskirtį ir tikslus, ko ir siekia pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu.
38. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad antstolio tikslas yra nustatyti kas moka už pareiškėją ir kokio dydžio reikalavimo teisę turi pareiškėjas į šį asmenį, jog antstolis tokią reikalavimo teisę galėtų areštuoti, kas konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1073-432/2022 atmetant A. K. skundą dėl kitų antstolio priimtų patvarkymų teisėtumo, kuriais pareiškėjas ir kiti asmenys buvo įpareigoti pateikti antstoliui informaciją. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas bijo, kad antstolis nenustatytų šio asmens ir neapribotų disponavimo turima reikalavimo teise. Priešingu atveju, pareiškėjas šią informaciją iš karto būtų pateikęs antstoliui.
39. Suinteresuoto asmens teigimu, šioje byloje pareiškėjas negali ginčyti taikytų įpareigojimų sutuoktinės A. S. atžvilgiu, nes abiejų sutuoktinių turtui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Pakartotinis identiškų skundų teikimas grindžiant tais pačiais argumentais, kurie įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau ne kartą buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-905-577/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5730-862/2022) patvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
40. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog APB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėją bei A. S. sieja tarpusavio santykiai, kurie peržengia santykius dėl teisinių paslaugų teikimo. AB „Swedbank“ vykdydamas antstolio įpareigojimą, 2022 m. vasario 2 d. pateikė A. S. banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 1 d. APB (duomenys neskelbtini) atliko du mokėjimus po 25 000 Eur (iš viso 50 000 Eur sumai) į A. S. asmeninę banko sąskaitą. 2020 m. rugsėjo 11 d. atliktas mokėjimas „paskola A. S.“; ir 2) 2020 m. spalio 1 d. atliktas mokėjimas pavedimo paskirtyje nurodant, kad „paskola sumokama kliento nurodymais“. APB (duomenys neskelbtini) disponavimas tokio dydžio sumomis kliento nurodymu leidžia manyti, kad šių lėšų tikrasis savininkas, ar reikalavimo teisės turėtojas, yra pareiškėjas.
41. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad atskiruoju skundu ginčijamas antstolio nustatytas įpareigojimas pateikti duomenis apie pareiškėjo ir sutuoktinės A. S. patirtas nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidas yra tiesiogiai susijęs su vykdomosios bylos tinkamu įvykdymu. Pareiškėjui deklaruojant, kad neturi jokio turto, įskaitant ir turto valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir toliau yra atliekami mokėjimai susiję su pareiškėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymu.
42. Suinteresuoto asmens manymu, jei pareiškėjas savo gyvenamojoje ir nuosavybės teises priklausančiose patalpose tikrai neturi jokio vertingo turto, kuris galėtų būti areštuotas, nėra aišku kodėl pareiškėjas nesudaro sąlygų antstoliui apžiūrėti nurodytas patalpas. Vien skundo pateikimas sudaro pagrindus manyti, kad pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) turi vertingo turto, kuris galėtų būti areštuotas.
43. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01465-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, o A. K. pareikšti įtarimai, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad A. K. turi visą laiką būti adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini) viešbutyje), taip pat vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog nėra ginčo, kad A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) viešbutyje.
44. Suinteresuoto asmens teigimu, vykdomojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna 300 Eur atlyginimą. Nepaisant to, pareiškėjas gyvena 5 žvaigždučių viešbutyje (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini), kur viena nakvynė pačiame pigiausiame kambaryje kainuoja nuo 161 Eur, dėl ko akivaizdu, jog antstolio turto apraše aprašytas ir areštuotas pareiškėjui priklausantis registruotas turtas, nėra vienintelis pareiškėjo valdomas turtas.
45. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, A. K. turi reikalavimo teises, kuriais siekiama slėpti ir maskuoti, ką daryti padeda ir UAB (duomenys neskelbtini). Antstolis 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-27163, kuriuo įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) pateikti mokėjimo pavedimus, kuriais atsiskaitoma už pareiškėjo naudai suteiktas paslaugas (nakvynė, maitinimas ir kt.). Patvarkymo teisėtumas yra aiškiai konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimis, tačiau patvarkymas ir toliau nevykdomas, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15595-465/2022 buvo skirta bauda už antstolio patvarkymo nevykdymą, nutartis apskųsta.
46. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nustačius į kokią banko sąskaitą pervedamas A. K. skirtas darbo užmokestis, suinteresuotas asmuo galėtų kreiptis dėl ribojimų taikymo šios sąskaitos atžvilgiu, jei tokia sąskaita būtų užsienyje. Nei suinteresuotas asmuo, nei antstolis neketina riboti pareiškėjo disponavimo pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Tikslas yra identifikuoti pareiškėjui priklausančias ar valdomas banko sąskaitas ir areštuoti sumas, kurios viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos dydį.
47. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas visiškai ignoruoja susitikimo su klientu, A. K. 2022 m. gegužės 12 d. skundo aptarimo ir pozicijos derinimo bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimo, pateikimo teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-16403-1134/2022, laiką. Atskirajame skunde imituoja, jog šie darbai iš viso nebuvo atlikti. Suinteresuotam asmeniui suteiktos teisinės paslaugos buvo kompleksinės apimančios kelis Rekomendacijų punktus. Atsiliepimas į pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/21/01580 apima 15 lapų, todėl negali būti laikomas mažos apimties dokumentu. A. K. formaliai pagrindais siekia išvengti suinteresuotam asmeniui sukeltos žalos (t. y. faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų), atlyginimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
50. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo A. K. prašymo dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
51. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2581-577/2021, nutarta ieškovės UAB „Spectro finance“, trečios eilės reikalavimų užtikrinimui bendrai neviršijant 794 983,21 Eur sumos, areštuoti atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. K. ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 794 983,21 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškove. Minėta nutartis vykdoma vykdomosios bylos Nr. 0174/21/01580 (toliau – ir vykdomoji byla) pagrindu.
52. Vykdomojoje byloje antstolis 2022 m. gegužės 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-174-7620, kuriuo nusprendė: a) įpareigoti skolininką A. K. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Donatui Kisieliui išsamius duomenis apie patirtas ir apmokėtas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas nuo 2021-10-20 iki informacijos pateikimo dienos; b) įpareigoti skolininką A. K. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Donatui Kisieliui išsamius duomenis apie mokėjimo sąskaitą (-as), į kurią (-ias) jam yra pervedamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, gaunamas iš (duomenys neskelbtini), UAB; c) įpareigoti skolininko A. K. sutuoktinę A. S. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Donatui Kisieliui išsamius duomenis apie patirtas ir apmokėtas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas nuo 2021-10-20 iki informacijos pateikimo dienos; d) įpareigoti skolininko A. K. sutuoktinę A. S. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Donatui Kisieliui išsamius duomenis apie advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2020-09-11 ir 2020-10-01 pavedimais išmokėtą paskolą, pateikiant paskolos sutarties (-čių) kopiją (-as) bei nurodant jos (-ų) vykdymo eigą; e) įpareigoti skolininką A. K. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį Donatą Kisielių apie jam priimtiną jo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūros laiką 2022 m. gegužės mėn. antstolio darbo metu.
53. 2022 m. gegužės 5 d. antstolis taip pat priėmė patvarkymą Nr. S-22-174-7603, kuriuo nusprendė įpareigoti (duomenys neskelbtini), UAB, per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Donatui Kisieliui skolininko (darbuotojo) A. K. prašymo (-ų) kopiją (-as) dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų, pervedimo į jo mokėjimo sąskaitą, o taip pat pateikti duomenis, kaip nuo 2021 m. spalio 1 d. A. K. yra išmokamas jam priskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos bei pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
Dėl ginčui taikytinų teisės normų
54. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
55. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).
56. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
57. CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018). Ji nurodo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 645 straipsnyje įtvirtintos specialiosios normos, nustatančios skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas privalo, antstolio reikalavimu, raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis).
Dėl patvarkymo reikalavimų pagrįstumo, banko sąskaitų duomenų pateikimo
58. Vertinant apelianto A. K. atskirojo skundo turinį nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl antstolio veiksmų, iš esmės įrodinėdamas, kad patvarkyme nėra pagrįsta ir paaiškinta kaip prašomi išreikalauti duomenys dėl patvarkyme nurodyto nekilnojamo turto išlaikymo išlaidų yra susiję su antstolio vykdoma nutartimi, be to, nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nepriklauso.
59. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-421/2021).
60. Nagrinėjamu atveju, antstolis ginčijamu patvarkymu Nr. S-22-174-7620, be kita ko, įpareigojo apeliantą pateikti išsamius duomenis apie patirtas ir apmokėtas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki informacijos pateikimo dienos.
61. Šiuo įpareigojimu yra įgyvendinama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta areštuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Taigi, minėta nutartimi nuspręsta areštuoti ne tik fiziškai pareiškėjo nuosavybėje esantį turtą, tačiau ir turtines teises, įskaitant ir reikalavimo teises. Areštuojant pareiškėjo turtą neviršijant 794 983,21 Eur sumos, teismas leido pareiškėjui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su UAB „Spectro Finance“.
62. 2022 m. balandžio 14 d. antstoliui susipažinus su Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3-iojo PK 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01465-22, tapo žinoma, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad šios kardomosios priemonės būtų pakeistos ar panaikintos. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-27163, kuriuo įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) pateikti mokėjimo pavedimus, kuriais atsiskaitoma už pareiškėjo naudai suteiktas paslaugas. Pareiškėjo skundas dėl šio patvarkymo atmestas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi palikta nepakeista, tačiau antstolio teigimu, patvarkymas ir toliau nėra vykdomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nepriklausymo, taip pat dėl turto šiose patalpose nebuvimo, nesudaro pagrindo pripažinti antstolio reikalavimo dėl duomenų suteikimo neteisėtu ir vertintini kaip deklaratyvūs.
63. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi nustatyta galimybė pareiškėjui iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Tai reiškia, kad pareiškėjo apgyvendinimas minėtame viešbutyje, atsižvelgiant į byloje pateiktus kainoraščius, realiai nėra įmanomas, jei pareiškėjas už suteiktas paslaugas atsiskaitytų pagal teismo nutartį galimomis disponuoti lėšomis. Nurodyta aplinkybė pagrįstai suponuoja prielaidą dėl suinteresuoto asmens teigimu už pareiškėją atsiskaitančio trečiojo asmens egzistavimą, į kurį pareiškėjas turi reikalavimo teises, ką papildomai pagrindžia ir UAB (duomenys neskelbtini) atsisakymas suteikti mokėjimo pavedimus už pareiškėjo naudai suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio įpareigojimas dėl patirtų ir apmokėtų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidų duomenų pateikimo yra vykdytinas ir privalomas, tam, kad antstolis galėtų tinkamai įvykdyti pareigą surasti skolininko turtą (turtines teises). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadai, kad šiuo įpareigojimu antstolis viršija jam suteiktus įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).
64. Apeliantas A. K. atskirajame skunde taip pat ginčija antstolio patvarkyme Nr. S-22-174-7620 nustatytą įpareigojimą pateikti duomenis apie mokėjimo sąskaitą (-as), į kurią (-ias) jam yra pervedamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, gaunamas iš (duomenys neskelbtini), UAB, patvarkyme Nr. S-22-174-7603 nustatytą įpareigojimą pareiškėjo darbdaviui pateikti skolininko prašymo kopiją dėl darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų pervedimo į jo mokėjimo sąskaitą, duomenis kaip nuo 2021 m. spalio 1 d. skolininkui yra išmokamas darbo užmokestis nurodant, kad antstolis siekia gauti duomenis apie mokėjimo sąskaitoje esančias lėšas (darbo užmokestį), į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, be to, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti taikoma ne Lietuvos Respublikoje esančiam turtui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka dėl toliau išdėstomų priežasčių.
65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolio nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, nepriklausomai nuo to, ar skolininkui priklauso visos ar dalis jų, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-611/2021 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
66. Kai antstolis siekia vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų sąskaitose, esančiose užsienio valstybėje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS, ir nėra galimybės tokiai finansų įstaigai tinkamai pateikti patvarkymo per šią sistemą, išaiškinta, kad antstoliui tenka pareiga tinkamai parinkti kitus – Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktuose įtvirtintus – teisinius instrumentus, atsižvelgiant, be kita ko, į išieškomų sumų kilmę (pvz., įtvirtintus 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvoje 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijai įgyvendinti, ar kt.) (žr. ten pat).
67. Taigi, viena vertus, kaip teisingai teigia pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje veikiančioje kredito įstaigoje esančiai banko sąskaitai taikomas išieškojimas per PLAIS sistemą, kita vertus, jei kredito įstaiga vykdo veiklą užsienyje, tai neapriboja antstolio teisės užtikrinti vykdomosios bylos įgyvendinimą kitais teisiniais instrumentais. Be to, kredito įstaiga gali vykdyti veiklą Lietuvoje, tačiau nebūti prisijungusi prie PLAIS, kas atitinkamai lemia lėšų išieškojimą tiesiogiai, nurodant vykdyti išieškojimą kitu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-611/2021 32 punktą).
68. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie banko sąskaitas neteisėtu. Papildomai pakartotina, kad įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Apelianto išsakyti argumentai nesudaro pagrindo neteikti antstoliui informacijos apie banko sąskaitą, į kurią pervedamas pareiškėjo darbo užmokestis kartu atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese nėra gauta jokių duomenų apie pareiškėjo turimas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytas sąskaitas, o pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitose po to, kai 2021 m. spalio 25 d. buvo sudarytas antstolio turto aprašas, nevyksta iš esmės jokios apyvartos, tačiau pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
Dėl įpareigojimų pareiškėjo sutuoktinei
69. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad nutartimi antstoliui nebuvo suteiktos teisės rinkti duomenis apie A. S. iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, jos turimas, sudarytas sutartis įskaitant paskolų sutartis. Juo labiau, antstoliui nesudaryta teisė revizuoti kokių nors A. S. sudarytų sandorių (įskaitant paskolos sutarčių), jos prisiimtų įsipareigojimų ar reikalauti pateikti dokumentus, patvirtinančius tokių sandorių vykdymo eigą.
70. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5730-862/2022 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų nutarė pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmesti. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo teiginį, kad antstolis turi teisę rinkti informaciją tik apie pareiškėjo turimą turtą, tačiau neturi teisės reikalauti pateikti informaciją apie A. S. turtinę padėtį, kadangi A. S. vykdomojoje byloje nėra skolininkė, pasisakė, kad Vykdomojoje byloje esantis VĮ „Registrų centras“ vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su A. S.. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis). Antstolis nustatęs, kad pareiškėjas yra santuokoje, 2021-10-25 sudarė turto aprašą Nr. S-21-174-23450. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. S. teisinis turto režimas nustatytas įstatymo, pareiškėjo argumentą, jog antstolis neturi teisės rinkti apie A. S. turtinę padėtį, nes A. S. vykdomojoje byloje nėra skolininkė, atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo peržiūrėti ir kitaip spręsti duomenų rinkimo apie pareiškėjo sutuoktinės A. S. turtinę padėtį klausimą.
Dėl gyvenamųjų patalpų apžiūros
71. Pareiškėjas taip pat ginčija antstolio patvarkyme Nr. S-22-174-7620 nustatyto įpareigojimo teisėtumą skolininkui A. K. informuoti antstolį apie jam priimtiną jo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūros laiką 2022 m. gegužės mėn. antstolio darbo metu, nurodant, kad šioje vykdomojoje byloje antstolis nevykdo skolos išieškojimo, antstolis turi teisę patekti į skolininko patalpas tik tuo atveju jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti ir jei yra tokių asmenų sutikimas.
72. Jeigu areštuojamas Turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi, o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės turto arešto taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Antstolis vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik surasdamas ir aprašydamas atsakovo turtą pagal teismo nurodytą eiliškumą bei nutartyje nurodytą arešto mastą.
73. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi, be kita ko, nutarė areštuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus neviršijant 794 983,21 Eur sumos. Nesant pakankamai aprašyto turto, kad būtų įvykdyta nutartis ir pareiškėjui neteikiant reikalingų duomenų, tam, kad antstolis galėtų tinkamai nustatyti pareiškėjo turtą, antstolio įpareigojimas pareiškėjui informuoti apie jam priimtiną jo gyvenamųjų patalpų apžiūros laiką laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
74. Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.
75. Bylos duomenimis, iki skundžiamo patvarkymo Nr. S-22-174-7620, antstolis patvarkymu Nr. S-22-174-949 paprašė pareiškėjo sudaryti sąlygas patekti į jam priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas atsakė, kad informuos antstolį kada galėtų atvykti apžiūrėti pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, bet tik jei antstolio patvarkymas bus pripažintas teisėtu. Byloje nėra duomenų, jog šis antstolio prašymas būtų įvykdytas, ar apskųstas CPK nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
76. Pareiškėjas taip pat ginčija pirmosios instancijos teisme suinteresuoto asmens naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodant, kad ginčo atveju nėra pagrindo skaičiuojant maksimalią UAB „Spectro Finance“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, vertini kitą nei Rekomendacijų 8.16 punkte „už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai“. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija iš dalies sutinka.
77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
78. Nustatyta, kad suinteresuoto asmens pateiktame prašyme patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo detalizuotos, t. y. prašyme nurodyta, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro ne tik atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų surašymas, tačiau ir skundo aptarimas bei pozicijos derinimas (290,40 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (72,60 Eur). Atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų rengimas sudarė 1 306,80 Eur sumą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – rekomendacijos), maksimalus rekomenduojamas priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 0,4. Ginčo atveju, už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) suma sudarė 1 679,30 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas UAB „Spectro Finance“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų sudarė 671,72 Eur.
79. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsiliepimas į skundą dėl antstolio veiksmų sudarė didelę apimtį, t. y. 15 lapų, atsižvelgiant tiek į bylos sudėtingumą, tiek į teisinių paslaugų kompleksiškumą, į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas jau anksčiau atstovavo UAB „Spectro Finance“ bylose, kuriuose pareiškėjo ginčijami antstolio patvarkymai, atsisakymai teikti informaciją, į tai, kad daugelis aplinkybių, nurodytų atsiliepime, pareiškėjo atstovams turėjo būti žinomos iki atsiliepimo rengimo, kai kurie pareiškėjo argumentai kartojasi kituose pareiškėjo teiktuose procesiniuose dokumentuose bylose, kuriose suinteresuotam asmeniui atstovavo ir šioje byloje atstovaujantis asmuo, nesudaro pagrindo priteisti net dvigubai rekomendacijose nurodytai bylinėjimosi išlaidų sumai. Be to, teismo vertinimu, teisinio pagrįstumo stokoja išlaidų skaičiavimas už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos nuo 1 669,80 Eur iki 700 Eur.
80. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjo atskirasis skundas atmestas. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, apeliantui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
81. Suinteresuotas asmuo UAB „Spectro Finance“ prašo priteisti iš pareiškėjo A. K. 1 524,6 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu prašyme pateikia šių bylinėjimosi išlaidų detalizaciją. Suinteresuoto asmens teigimu, susitikimas su klientu, pareiškėjo atskirojo skundo aptarimas bei pozicijos derinimas sudarė 290,4 Eur išlaidas (2 val.), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas bei pateikimas teismui sudarė 72,60 Eur išlaidas. Atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą rengimas sudarė 1 161,6 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal rekomendacijas maksimalus rekomenduojamas priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 0,4. Už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) suma siekė 1 729,9 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas UAB „Spectro Finance“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarė 691,96 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, kartu į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą bei specialių žinių reikalingumą, aktualias aplinkybes, nurodytas šios nutarties 79 punkte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą mažintina iki 500 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
82. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
83. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, šią dalį išdėstant sekančiai:
„Priteisti iš pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui UAB „Spectro Finance“, j. a. k. 303008845, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui UAB „Spectro Finance“, j. a. k. 303008845, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.